Civilinė byla Nr. 3K-3-343/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 52.1; 114.4
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ulgis“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „ANGEL STONE“ ieškinį atsakovui UAB „Ulgis“ dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės priešieškinį dėl nuostolių priteisimo; trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Kortas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl fontano montavimo darbų pagal rangos sutartį eigos, kokybės, sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos, apmokėjimo už atliktus darbus ir užsakovo patirtų nuostolių dėl nekokybiškų darbų atlyginimo. Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 28 936,76 Lt nuostolių, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. liepos 5 d. su trečiuoju asmeniu uždarąja akcine bendrove „Kortas“ sudarė rangos sutartį dėl granito plokštės, skirtos fontano apdailai, iš Kuru Grey (Suomija) pagaminimo ir montavimo darbų atlikimo adresu Vilniaus al. 7, Druskininkai. 2006 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas, kaip subrangovas, šių fontano montavimo darbų atlikimo sutartį sudarė su atsakovu. Darbai pagal sutartį turėjo būti atlikti iki 2006 m. rugpjūčio 8 d. Kadangi fontano montavimo darbai buvo atlikti nekokybiškai, trečiasis asmuo atsisakė priimti darbą iš ieškovo. Atsakovas pagal ieškovo defektų aktą darbų trūkumus turėjo pašalinti iki 2007 m. balandžio 2 d., vėliau terminas buvo pratęstas iki 2007 m. balandžio 25 d. Atsakovas darbų trūkumų nepašalino, todėl ieškovas nutraukė sutartį. Kadangi atsakovas darbus atliko nekokybiškai, t. y. įrengto fontano vaizdas neatitiko estetinių ir puošybos reikalavimų, tai fontano įrengimo darbus reikėjo atlikti iš naujo pakeičiant fontano dugno plokštes, sienelių „kepures“ naujomis. Dėl nekokybiškai atliktų atsakovo darbų buvo sugadintos granito plokštės, ieškovas patyrė nuostolių.
Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 36 972,18 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad, pradėjus darbus, kilo įtarimų, jog ieškovas pateikė netinkamos kokybės granitą, tai vėliau nulėmė apdailos darbų defektus. Ieškovas atsisakė apmokėti už papildomų darbų atlikimą ir už atsakovo prastovas. Atlikus visus defektų šalinimo darbus, ieškovas nutraukė sutartį nenorėdamas mokėti už atliktus darbus; atliktų darbų ieškovas nepriėmė taip vengdamas apmokėti už darbus. 2007 m. rugpjūčio 15-16 d. ieškovas vienašališkai išardė fontano dugną ir išvežė medžiagos likučius. Atsakovo nuomone, darbai buvo atlikti kokybiškai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – ieškovui iš atsakovo priteisė 27 348,26 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir dalį žyminio mokesčio; kitą ieškinio dalį atmetė, priešieškinį atmetė ir paskirstė išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą. Teismas nustatė, kad 2006 m. liepos 5 d. trečiasis asmuo sudarė rangos sutartį su ieškovu dėl granito plokštės iš Kuru Grey (Suomija) pagaminimo fontano apdailai ir fontano montavimo darbų Druskininkuose, Vilniaus al. 7, pagal šalių suderintus sąmatą ir atlikimo grafiką; trečiasis asmuo sumokėjo ieškovui 18 000 Lt avansą; ieškovas fontano montavimo darbams atlikti sudarė sutartį su atsakovu, pagal sąmatą ir sutartį darbų vertė – 22 100 Lt; darbų pradžia buvo numatyta 2006 m. rugpjūčio 29 d., o darbų pabaiga – 2006 m. rugsėjo mėn., vėliau šis terminas ieškovo buvo pratęstas iki 2007 m. balandžio 25 d.; darbus atsakovas turėjo atlikti iš ieškovo pateiktų medžiagų; apmokėjimas už darbus buvo numatytas sumokant atsakovui 5000 Lt avansą, o likusi suma turėjo būti sumokėta per dvi dienas po to, kai su ieškovu atsiskaitys trečiasis asmuo. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, atsakovo su priešieškiniu pateiktas dvi 2006 m. rugpjūčio 24 d. rangos sutartis vertino kaip šalių 2006 m. rugpjūčio 29 d. sudarytos sutarties projektus, todėl šiomis sutartimis nesivadovavo. Teismas, remdamasis 2007 m. birželio 1 d. defektų aktu Nr. 7529/1, nustatė, kad atlikti fontano apdailos darbai yra nekokybiški (įrengto fontano vaizdas neatitinka jam keliamų estetinių ir puošybos reikalavimų, granito plokštės sugadintos, dėl to fontano įrengimo apdailos darbai turi būti atlikti iš naujo) ir generalinis rangovas uždaroji akcinė bendrovė „Kortas“ jų nepriėmė. Teismas konstatavo, kad, nors darbų defektams ištaisyti ir darbams priduoti ieškovas terminą pratęsė iki 2007 m. balandžio 25 d., tačiau ir po šio darbai nebuvo priduoti ieškovui, todėl ieškovas nutraukė sutartį ir pagal rangos sutartį Nr. 15/2007, sudarytą su rangovu R. J., atliko fontano montavimo darbų už 23 688,50 Lt bei nupirko Lenkijoje defektams taisyti naujo granito už 17 280,25 Lt, už transporto paslaugas sumokėjo 1652 Lt. Teismas nustatė, kad fontaną ieškovas generaliniam rangovui pridavė 2008 m. vasario 14 d. pagal priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 ir ieškovo garantinį raštą. Teismas sprendė, kad ieškovo nuostolius dėl sutarties pažeidimų sudaro: 19 108,27 Lt sugadintos granito plokštės vertė, 644,99 Lt impregnantas, 5000 Lt avansas, sumokėtas atsakovui, 2595 Lt transporto paslaugos granito plokštei atvežti, iš viso 27 348,26 Lt. Teismas nurodė, kad rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, jog darbų defektai atsirado ne dėl jo kaltės; atsakovui sulygtų darbų atlikimas yra verslas, todėl atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė, jog darbų defektai atsirado dėl atsakovo kaltės, o atsakovas neįrodė, kad dėl susidariusių defektų, darbų neatlikimo nustatytu laiku, jų nepridavimo ieškovui nėra jo kaltės, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovo turėtus nuostolius už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis sumokėjo rangovui R. J. už jo atliktus darbus pagal sutartį; atsakovui taip pat nesumokėta likusi suma už darbą (17 100 Lt), todėl teismas sprendė, jog ieškovas nepagrįstai prašo priteisti jam kaip patirtus nuostolius šių dviejų rangos sutarčių sumų skirtumą (1588,50 Lt), nes šių išlaidų ieškovas nepatyrė.
Nagrinėdamas atsakovo priešieškinį, teismas nustatė, kad atliktų darbų pridavimo akto nėra ir atlikti darbai nepriduoti ieškovui; atliktus darbus atsakovas bandė priduoti ne ieškovui, kaip sutarties šaliai, o generaliniam rangovui uždarajai akcinei bendrovei „Kortas“, nedalyvaujant ieškovui. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog jis reikalavo skirti ekspertizę darbo trūkumams nustatyti, jog ieškovas vengė iš jo priimti atliktus darbus ir atsakovas bandė atliktus darbus priduoti ieškovui. Teismas sprendė, kad atsakovo teiginiai apie netinkamos medžiagos pateikimą yra grindžiami prielaidomis; atsakovas nepagrįstai reikalauja sumokėti jam už atliktus darbus 17 100 Lt remdamasis vien tik sutarties sąmata, o kiek ir kokių darbų atsakovas faktiškai atliko pagal sutartį, neįrodė. Atsakovo nurodomi papildomi darbai, kuriuos reikia atlikti, yra nurodyti tik atsakovo vienašališkai ir nepatvirtinti ieškovo, todėl atsakovas neturi teisės reikalauti apmokėti papildomų darbų ir privalėjo įvykdyti sutartį už joje nurodytą kainą. Teismas nustatė, kad sutartyje yra nurodyta konkreti atliekamų darbų kaina – 22 100 Lt, o kad atsakovas pagal sutartį atliks papildomus darbus ir padidins sąmatą, šalys nesitarė. Teismas nurodė, kad atsakovas išlaidų už prašomus priteisti papildomai atliktus darbus ir medžiagas turėjo tik 533,08 Lt, nes šią sumą jis sumokėjo tretiesiems asmenims; kitos prašomos priteisti sumos 14 086,90 Lt jis nepagrindė jokiais apmokėjimo dokumentais, todėl teismas sprendė, jog šių išlaidų atsakovas neturėjo. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų dėl 1180 Lt transporto išlaidų; sutartyje šalys nenumatė, jog ieškovas apmoka atsakovui jo darbuotojų apgyvendinimo išlaidas; atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo prastovos, kai atsakovo darbuotojai nedirbo dėl ieškovo kaltės.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 27 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą iš dalies pakeitė – sumažino ieškovui priteistų nuostolių dydį iki 23 932,24 Lt, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas teisėtai nutraukė rangos santykius su atsakovu dėl to, kad atsakovas sulygtų rangos darbų neatliko kokybiškai ir neperdavė ieškovui, ir įgijo teisę į nuostolių atlyginimą. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog jis perspėjo ieškovą dėl netinkamos ieškovo pateikto granito kokybės CK 6.659 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka; atsakovas rėmėsi 2006 m. spalio 2 d. pretenzija, tačiau joje atsakovas reikalauja skubiai sumokėti už papildomus darbus dėl prastovos, nurodo, kad kol nebus papildomai sumokėta, atsakovas nebetęs darbų, tačiau apie tai, jog nepateikti granito kokybės sertifikatai bei pateiktas granitas nėra tinkamos kokybės ir tai gali turėti įtakos darbo rezultatams, atsakovas pretenzijoje nenurodė. Teismas konstatavo, kad tik po to, kai ieškovas, užsakovui atsisakius priimti darbo rezultatą dėl netinkamos kokybės, pareikalavo pašalinti darbų trūkumus, atsakovas savo atsakyme į pretenziją nurodė, jog pateikta medžiaga nėra kokybiškas suomiškas granitas ir pareikalavo papildomo apmokėjimo už defektų šalinimą. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas tokiu būdu patvirtino, jog jis tęsė darbą, panaudodamas ieškovo pateiktą medžiagą. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog jis buvo perspėjęs ieškovą apie galimą netinkamą impregnanto kokybę, nes 2006 m. spalio 2 d. pretenzijoje atsakovas nurodė, kad jis neprisiima atsakomybės dėl granito impregnavimo, nes granitas gali pabalti, atsirasti baltų dėmių; atsakovo įsitikinimu, granito impregnavimą reikia atlikti prieš klijavimą, o ne po, kaip nurodė ieškovas, t. y. pretenzijoje atsakovas nenurodė į tariamai netinkamą impregnanto kokybę, bet aptarė technologinį fontano sumontavimo procesą. Teismas nustatė, kad atsakovas impregnavimo darbų nenutraukė dėl netinkamo impregnanto, o savo pretenzijas ieškovui dėl netinkamos impregnanto kokybės ir ieškovo nurodymo impregnuoti plokštes po klijavimo nurodė 2007 m. sausio 31 d. pretenzijoje po to, kai trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kortas“ 2006 m. lapkričio 6 d. atsisakė priimti iš ieškovo atliktų darbų rezultatą, dėl to, kad granitas fontano baseinų dugno plokštumose suklotas nelygiai, impregnavimas atliktas nekokybiškai – dėmėmis, kai kurių granito plokščių spalvos skiriasi. Dėl netinkamos įrodinėjimo naštos paskirstymo ir netinkamo įrodymų vertinimo nagrinėjamoje byloje teismas nurodė, kad ieškovas įrodė netinkamą darbų rezultato kokybę, o teismui pripažinus, jog atsakovas negali remtis hipotetine netinkama granito ir impregnanto kokybe, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė atsakovo pateiktu po sutarties nutraukimo vykusiu elektroniniu susirašinėjimu su uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ direktoriumi; bei atsisakė kviesti ir apklausti liudytojus, kurie galėtų paliudyti, kaip vyksta darbai; nepridėjo prie bylos medžiagos granito pavyzdžio ir neskyrė šio granito gabalo ekspertizės. Teismas sprendė, kad atsakovas privalėjo pasiūlyti ieškovui priimti atliktą darbą, užfiksuoti priėmimo-perdavimo akte darbo trūkumus ir nesutikimo su trūkumais atveju reikalauti ekspertizės. Dėl tokių pačių motyvų teismas atmetė ir apeliacinio skundo argumentą, kad teismas deramai neatsižvelgė į tai, jog ieškovas nepateikė atsakovui granito plokščių atitikties dokumentų pagal CK 6.648 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas išreikalavo ir ištyrė atsakovo reikalautą ikiteisminio tyrimo medžiagą, tačiau nustatė, kad ji iš esmės yra tapati civilinės bylos medžiagai, nes joje nėra įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę perduoti atliktų darbų rezultatą kitai šaliai (CK 6.662 straipsnis 2 dalis), nors būtent su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus, galimų darbo rezultato trūkumų fiksavimu, jų pašalinimo procedūra. Teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo reikalavimas apmokėti už papildomus darbus prieštarauja CK 6.653 straipsnio 4-5 dalių nuostatoms, reglamentuojančioms, jog jeigu būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti darbų kainą, jis privalo apie tai pranešti užsakovui; jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti nuo sutarties ir reikalauti sumokėti už atliktus darbus, arba įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Teismas konstatavo, kad kreipimasis dėl ikiteisminio tyrimo, kai šalys yra susijusios rangos sutartiniais santykiais, taip pat negali būti vertinamas kaip gerų papročių komercinėje praktikoje pavyzdys. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatavus, kad šalių ginčas yra kilęs iš civilinių teisinių santykių. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo veiksmai parodo, jog atsakovas iš esmės pažeidė sutartį, šalių bendradarbiavimo pareigą, rangos sutarties nuostatas, todėl ieškovas teisėtai nutraukė sutartinius santykius su atsakovu ir pasamdė fontano trūkumams taisyti kitą rangovą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovo nuostoliai, susiję su fontano trūkumų pašalinimu, turi būti atlyginti (CK 6.665 straipsnio 3 dalis), o atsakovo priešieškinis dėl nuostolių, patirtų dėl neteisėto rangos sutarties nutraukimo, ir papildomų darbų, atmestinas. Teismas, vadovaudamasis 2007 m. birželio 1 d. atliktų statybos-montavimo darbų defektų akto, kuriame rekomenduota pakeisti ne visą granitą, bet nepataisomai sugadintas fontano dugno suskilusias plokštes, o sieneles, „kepures“, kitas plokštes rekomenduota iš naujo suklijuoti, išlyginti, sumažino ieškovo reikalautas atlyginti išlaidas, patirtas dėl granito sugadinimo, iki 17 280,25 Lt, o nuostolius, patirtus dėl granito transportavimo, – iki 1652 Lt, iš ieškovo patirtų nuostolių pašalino 644,99 Lt išlaidų impregnantui, nes dalis impregnuotų granito plokščių buvo ieškovo panaudota, iš viso nuostolių atlyginimą sumažino iki 23 932,24 Lt.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai.
Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 27 d. nutartį bei Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Dėl CK 6.648 straipsnio 1 dalies taikymo. Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas neįvykdė imperatyviosios pareigos pateikti rangovui medžiagų atitikties dokumentus; nepagrįstai perkėlė kasatoriui įrodinėjimo naštą dėl ieškovo pateiktos nesertifikuotos medžiagos netinkamos kokybės; nepagrįstai vadovavosi ieškovo paaiškinimais, kad medžiagos atitikties sertifikatai būtų buvę pateikti kasatoriui tik tuo atveju, jei pats kasatorius būtų to reikalavęs. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad būtent ieškovas, o ne kasatorius nebendradarbiavo su kita rangos sutarties šalimi.
2. Dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino pridėtą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurios duomenys patvirtina, kad tos pačios medžiagos buvo panaudotos antrąkart, t. y. ieškovui taisant darbų trūkumus, todėl ieškovui nepagrįstai priteistos išlaidos naujoms medžiagoms įsigyti ir transportuoti. Teismai, netinkamai tirdami byloje surinktus įrodymus, priėjo prie nepagrįstos išvados, kad kasatorius informavo ieškovą apie medžiagų netinkamumą tik 2007 m. kovo 22 d. pretenzija, nes ieškovas savo konkliudentiniais veiksmais pripažino pateiktų medžiagų netinkamumą, nes 2006 m. spalio 5-10 d. pirko naują suomišką granitą iš Lenkijos. Teismai taip pat nepagrįstai nevertino įrodymų visumos, iš kurios matyti, kad kasatorius ketino priduoti atliktus darbus ieškovui, tačiau ieškovas vengė šiuos priimti. Be to, teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas ne darbo dienomis nedalyvaujant kasatoriui išardė fontaną ir išvežė netinkamos kokybės medžiagas, taip išvengdamas galimos ekspertizės.
Ieškovo ir trečiojo asmens atsiliepimų į atsakovo kasacinį skundą negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl užsakovo pareigos perduoti medžiagų atitikties dokumentus ir įrodinėjimo naštos paskirstymo
Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kita nenustatyta sutartyje, rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis (CK 6.647 straipsnio 1 dalis). CK 6.648 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai darbas atliekamas iš užsakovo medžiagos, užsakovas, pateikdamas medžiagas rangovui, privalo perduoti rangovui ir šių medžiagų atitikties dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks įstatymo nustatytas reikalavimas pateikti medžiagų atitikties dokumentus turi dvejopą paskirtį. Pirma, juo įgyvendinimas viešasis interesas, kad gamyboje būtų naudojamos tik saugios, tinkamos naudoti pagal paskirtį medžiagos, o pagamintas rangos rezultatas nekeltų jokių neleistinų rizikų aplinkiniams. Antra, reikalavimas pateikti medžiagų atitikties dokumentus nustatytas rangos sutarties šalių interesais. Pastarasis privataus pobūdžio aspektas ir yra reikšmingas nagrinėjamoje byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jo pasisako. Rangos sutarčiai būdinga tai, kad viena iš šalių – rangovas – yra profesionalas, tai suponuoja jam pareigą žinoti, kokių savybių medžiagos, įskaitant ir jų kokybinius rodiklius, turi būti naudojamos, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus. Apie medžiagų tinkamumą rangovas sprendžia, be kita ko, ir pagal jų atitikties dokumentus. Dėl to, kai užsakovas nevykdo CK 6.648 straipsnyje įtvirtintos pareigos perduoti medžiagų atitikties dokumentus, būtinus medžiagos tinkamumui įvertinti, rangovas turi teisę sustabdyti darbų vykdymą iki tokie dokumentai bus perduoti ar medžiagų tinkamumas bus patvirtintas kitomis priemonėmis (CK 6.207 straipsnis). Kai užsakovo perduodamų medžiagų trūkumai yra akivaizdūs, rangovas apie juos privalo informuoti užsakovą. Ši rangovo pareiga išplaukia iš sutarties šalių bendradarbiavimo principo, kuris statybos rangoje turi ypatingą reikšmę ir atskirai įtvirtintas CK 6.691 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad jeigu yra kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Rangovo elgesį nustačius medžiagų trūkumus reglamentuoja ir CK 6.659 straipsnis. Ši norma nustato rangovo pareigą nedelsiant įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbus, kai gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pagal šalių sudarytą 2006 m. rugpjūčio 29 d. rangos sutartį darbų atlikimas numatytas iš užsakovo pateiktų rangovui medžiagų. Šioje byloje nagrinėjamu atveju rangovas (kasatorius) ginasi tiek akivaizdžiais medžiagų trūkumais, kurie galėjo būti nustatyti priimant medžiagas ar jas pradėjus naudoti (granito plokščių skirtingos spalvos; nevienodas granito plokščių storis), tiek ir paslėptais trūkumais, kurie galėjo būti paneigti ar patvirtinti atitikties dokumentais (galimai netinkama granito rūšis). Taigi kasatorius akivaizdžius trūkumus turėjo pastebėti jau priimdamas granito plokštes ar jas pradėjęs naudoti fontano statybai ir apie tai privalėjo pranešti ieškovui. Kilus abejonių dėl granito rūšies kasatorius turėjo teisę sustabdyti darbus tol, kol medžiagų tinkamumas nebus patvirtintas atitikties dokumentais. Šių veiksmų kasatorius neatliko, todėl jam ir tenka rizika dėl netinkamos kokybės darbų rezultato.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kasatoriaus teiginius, kad, neturėdamas įrodymų, jog ieškovas tinkamai vykdė CK 6.648 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatytą pareigą pateikti rangovui medžiagų atitikties dokumentus, ir nesudarydamas galimybės ekspertams atsakyti į byloje esminį klausimą dėl medžiagų kokybės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė atsakovui įrodinėjimo naštą. Pažymėtina, kad kasacine tvarka peržiūrima apeliacinės instancijos teismo nutartis (CPK 340 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo rašytinėse pretenzijose nurodomus trūkumus, atsakovo veiksmus bei įvertinęs kitus byloje esančius įrodymus, paneigė atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė netinkamą darbų rezultato kokybę. Atliktų statybos montavimo darbų defektavimo aktu Nr. 7529/1 nustatyta, kad fontano vaizdas neatitinka jam keliamų estetinių ir puošybos reikalavimų, nes fontano dugnas nepataisomai sugadintas, yra skilimų, todėl rekomenduota granito plokštes pakeisti naujomis; fontano dugno plokštės suklijuotos netolygiai, banguotai, dėl to ant dugno kai kuriose vietose kaupiasi apnašos; fontano dugno plokštės neprisiglaudžia prie fontano sienelių, o tarpai užtepti klijais; fontano sienų kepurės sumontuotos nesimetriškai sienelių ašiai, kai kur išsikišusios daugiau, kai kur mažiau; tarp fontano ir trinkelių esantis siūlas užteptas cemento skiediniu, siūlės tarp vertikalių plokščių neestetiškai užtaisytos silikonu ir pan. (T. 1, b. l. 36–48). Teismo nuomone, dauguma byloje užfiksuotų fontano trūkumų, tarp jų esminis– fontano dugno granito plokščių susikilimai, dėl kurių plokštės buvo keičiamos, yra susiję su klojimo ir klijavimo darbų atlikimo kokybe.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.648 straipsnį bei paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentai dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui, grindžiami tik fragmentišku įrodymų vertinimu nekeliant vienodam teisės aiškinimui ir taikymui reikšmingų teisės klausimų, todėl nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje išvardytų kasacijos pagrindų, ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 37,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Atmetus kasacinį skundą bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme, priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Ulgis“, juridinio asmens kodas 120369657, valstybės naudai 37,95 Lt (trisdešimt septynis litus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Algis Norkūnas
Vincas Verseckas
