K. N. pagal BK 25 str. 3 d., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-69-788/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00002-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.1.5.3; 1.1.4.5.2; 1.1.8.10.1; 2.1.2.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. N., nuteistojo S. Č. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus ir nuteistojo S. H. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu:

S. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199(2) straipsnio 1 dalį – 270 MGL dydžio bauda ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 60 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 300 MGL (11 295,18 Eur) dydžio bauda.

K. N. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199(2) straipsnio 1 dalį – 250 MGL dydžio bauda ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 60 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 280 MGL (10 542 Eur) dydžio bauda.

S. H. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį – 400 MGL dydžio bauda ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199(2) straipsnio 1 dalį – 200 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 400 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2014 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė 222 MGL (8358,3 Eur) dydžio bauda.

Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys atmestas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 105 straipsnio 1 ir 3 dalimis, priteista iš nuteistųjų A. Ž., E. N., S. H., A. D. po 590,97 Eur proceso išlaidų atlyginimo Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistųjų A. Ž., E. N., S. H., A. D. solidariai išieškota konfiskuotino turto – vilkiko „Renault Magnum 440“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir puspriekabės „Schmitz Cargobull SPR24“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) – vertę atitinkanti pinigų suma – 23 725,67 Eur.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. Ž., E. N. ir A. D., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžiu nuteistojo S. Č., A. Ž., K. N. ir E. N. gynėjo advokato A. M. apeliaciniai skundai atmesti, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistojo S. H. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis pakeistas nurodant nuteistiesiems inkriminuotų BK 199(2) straipsnio 1 dalies ir 199 straipsnio 1 dalies įstatymų redakcijas (BK 199(2) straipsnio 1 dalies – 2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakciją; BK 199 straipsnio 1 dalies – 2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakciją).

Panaikinta Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria S. H. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199(2) straipsnio 1 dalį (2005 m. gegužės 23 d. įstatymo redakcija) dėl 2012 m. gegužės 27 d. padarytos veikos, ir priimtas naujas nuosprendis: S. H. dėl šios nusikalstamos veikos išteisintas nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip pat panaikinta Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria už šią veiką paskirta bausmė subendrinta su bausme, S. H. paskirta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį. Toks pats sprendimas priimtas ir dėl nuteistųjų A. Ž. ir E. N., dėl kurių kasacinių skundų nepaduota.

Panaikinta Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistųjų A. Ž., E. N., S. H., A. D. nuspręsta solidariai išieškoti konfiskuotino turto – vilkiko „Renault Magnum 440“ ir puspriekabės „Schmitz Cargobull SPR24“ – vertę atitinkančią pinigų sumą – 23 725,67 Eur, ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas: konfiskuotino turto vertė išieškota lygiomis dalimis iš nuteistųjų A. Ž., E. N., S. H. ir A. D. (iš kiekvieno po 3389,38 Eur).

Pakeista Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistųjų A. Ž., E. N., S. H., A. D. priteista po 590,97 Eur proceso išlaidų atlyginimo Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir iš nuteistųjų A. Ž., E. N., S. H. ir A D. priteista po 337,70 proceso išlaidų atlyginimo Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, S. Č. ir K. N. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199(2) straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija), 300 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad nuo 2009 m. gruodžio mėn. pradžios iki 2009 m. gruodžio 21 d., veikdami organizuota grupe su A. Ž., V. B., kuris už šį nusikaltimą nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau – VFR) Bylefeldo miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, ir su tyrimo nenustatytais asmenimis, neteisėtai, pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1, 2.2 ir 3.1 punktų reikalavimus, disponavo 250 MGL dydžio sumą viršijančios vertės akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis. Nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

1.1. S. Č. nuo 2009 m. gruodžio mėn. pradžios iki 2009 m. gruodžio 17 d. davė A. Ž. nurodymą už 4000 Eur atlygį surasti nusikaltimo vykdytoją, sutiksiantį neteisėtai iš Lietuvos Respublikos per Lenkijos Respubliką į VFR (iki Duisburgo) nugabenti cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos akciziniais ženklais krovinį, paslėptą kitame krovinyje, ir parūpinti nusikaltimo padarymo įrankį bei priemonę – vilkiką su puspriekabe šioms cigaretėms gabenti. Vykdydamas šiuos nurodymus, A. Ž. 2009 m. gruodžio 17 d. davė V. B. nurodymą už 2000 Eur atlygį neteisėtai nugabenti iš Lietuvos Respublikos per Lenkijos Respubliką į VFR cigarečių krovinį, o šiam sutikus, nurodė, jog cigarečių kroviniui gabenti suteiks UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotą vilkiką „Renault“ su puspriekabe „Krone“. Apie surastą vykdytoją ir vilkiką su puspriekabe A. Ž. pranešė S. Č.. 2009 m. gruodžio 17 d. S. Č. davė A. Ž. nurodymą vilkiką su puspriekabe tą pačią dieną apie 18 val. palikti prie įvažiavimo į Marijampolę, Marijampolės r., Aleksandravos k., esančioje degalinėje ir iš šios vietos pakrautą vilkiką pasiimti 2009 m. gruodžio 18 d. 5 val. ryto, taip pat A. Ž. perdavė mobiliojo ryšio telefono SIM kortelę ryšiui su nusikaltimo vykdytoju gabenant cigarečių krovinį į VFR palaikyti, nurodė, jog galutinė cigarečių krovinio nugabenimo vieta nusikaltimo vykdytojui bus nurodyta, įvežus cigarečių krovinį į VFR.

1.2. Tuo pat metu S. Č. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis davė nurodymą K. N. 2009 m. gruodžio 17 d. apie 18 val. prie įvažiavimo į Marijampolę, Marijampolės r., Aleksandravos k., esančioje degalinėje perimti vilkiką su puspriekabe, pakrauti jį cigarečių ir 2019 m. gruodžio 18 d. 5 val. ryto pakrautą vilkiką toje pačioje vietoje grąžinti nusikaltimo vykdytojui. K. N. 2009 m. gruodžio 16 d. Marijampolės priemiestyje, Marijampolės r., Kantališkių k., esančioje UAB „Stateta“ degalinėje iš V. G. perėmė vilkiką „Iveco“, kurio puspriekabėje „Koegel“ buvo 6 000 000 vnt. cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos akciziniais ženklais (529 003,42 Eur muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius). K. N. 2009 m. gruodžio 16 d. vakare vilkiku „Iveco“ su puspriekabe „Koegel“ nugabeno cigarečių krovinį iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančio sandėlio (Marijampolės sav., Puskelnių k.), ten šios cigaretės tyrimo nenustatytų asmenų iš šio vilkiko buvo iškrautos.

1.3. Tuo pat metu, vykdydamas iš S. Č. gautą nurodymą, K. N. kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis 2009 m. gruodžio 17 d. apie 18 val. prie įvažiavimo į Marijampolę, Marijampolės r., Aleksandravos k., esančioje degalinėje iš A. Ž. ir V. B. paėmė vilkiką „Renault“ su puspriekabe „Krone“, jį nuvarė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esantį sandėlį, ten tyrimo nenustatyti asmenys šį vilkiką pakrovė ir po „grikių sėlenų“ maišais paslėpė cigarečių krovinį. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, K. N. 2009 m. gruodžio 18 d. apie 5 val. ryto vilkiku „Renault“ su puspriekabe „Krone“ nugabeno cigarečių krovinį į degalinę, esančią Marijampolės r., Aleksandravos k., ten šį vilkiką su cigarečių kroviniu ir suklastotus tikrus dokumentus – tarptautinį krovinio transportavimo CMR važtaraštį AN 0007875, 2009 m. gruodžio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą SDP Nr. 0000148, 2009 m. gruodžio 16 d. kokybės sertifikatą Nr. 0000148-QC – perdavė A. Ž. ir V. B.

1.4. Po to V. B., vykdydamas jį lydinčių tyrimo nenustatytų asmenų mobiliojo ryšio telefonu duodamus nurodymus, neteisėtai, pažeisdamas 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB, 32 straipsnį, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1, 2.2 ir 3.1 punktų reikalavimus, panaudodamas žinomai suklastotus anksčiau minėtus dokumentus, vilkiku „Renault“ su puspriekabe „Krone“ per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas atvažiavo į tarp Duisburgo ir Dortmundo (VFR) esančios Giuterslo-Nort poilsio aikštelės, ten buvo sulaikytas VFR muitinės pareigūnų.

2. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, S. H. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su ieškomu D. A., E. N., R. S. G. (2013 m. lapkričio 11 d. miręs), A. Ž., A. D., A. B. (už šį nusikaltimą nuteisti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00MTAtMzQ4LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-410-348/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-410-348/2012">1-410-348/2012</a>) ir V. G. (už šį nusikaltimą nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00MTAtMzQ4LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-410-348/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-410-348/2012">1-410-348/2012</a>), G. J. (už šį nusikaltimą nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00NjAtMzE4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-460-318/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-460-318/2014">1-460-318/2014</a>), S. M. (už šį nusikaltimą nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-371-317/2015), taip pat su tyrimo nenustatytais asmenimis nuo 2011 m. pabaigos iki 2012 m. gegužės 27 d. organizavo cigarečių kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

2.1. S. H. nuo 2011 m. pabaigos iki 2012 m. gegužės 27 d. vykusių telefoninių kontaktų su E. N. ir vykusio susitikimo metu kartu su D. A. susitarė su E. N. dėl cigarečių kontrabandos iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką organizavimo, t. y. dėl prie Gardino esančiame sandėlyje cigarečių pakrovimo į vilkiką su mediena, saugumo užtikrinimo vykstant iki Privalkų muitinės kelio posto, susitarimo su muitininkais dėl vilkiko praleidimo be detalaus muitinio tikrinimo.

2.2. Tuo pačiu metu, 2011 m. lapkričio 24 d., Kaune S. M., vykdydamas R. S. G. ir A. D. nurodymus, fiktyviai savo vardu įsigijo priedangos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, registruotos Kaune, (duomenys neskelbtini), akcijas ir, tapęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įmonės dokumentus bei spaudą perdavė A. D., taip pat 2012 m. gegužės 17 d. išdavė įgaliojimą, suteikiantį teisę A. B. (kuris nėra kaltas dėl šio nusikaltimo) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu veikti muitinėje. Vykdydami R. S. G. nurodymus, pasinaudodami įgaliojimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais ir šios įmonės spaudu, A. D. ir A. B. 2012 m. gegužės mėn. Kauno teritorinėje muitinėje sutvarkė 2012 m. gegužės 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu į Lietuvos Respubliką įvežamo pjautinių medienos pakuočių krovinio, naudoto cigaretėms paslėpti, muitinius formalumus.

2.3. Tuo pačiu metu E. N. nuo 2012 m. kovo mėn. pradžios iki 2012 m. gegužės 27 d. susitarė su A. Ž. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. B., kad šie už atlygį parinks kontrabandos nusikaltimo vykdytoją, suteiks vilkiką su puspriekabe šiam cigarečių kroviniui gabenti ir koordinuos jų parinkto nusikaltimo vykdytojo V. G. veiksmus gabenant cigaretes.

2.4. Tuo pačiu metu E. N. nuo 2012 m. kovo mėn. antrosios pusės iki 2012 m. balandžio mėn. pradžios Vilniuje ir Maskvoje (Rusijos Federacija) vykusių susitikimų metu susitarė su G. J., jog šis Vologdos srityje, Šekšnos gyvenvietėje (Rusijos Federacija) esančiuose firmos „TD Orlan“ sandėliuose, pagamins tuščiavidurį priedangos krovinį iš medienos pakuočių cigarečių kroviniui paslėpti, taip pat organizuos šio priedangos krovinio pakrovimą į nusikaltimo vykdytojo vilkiką bei paruoš ir perduos nusikaltimo vykdytojui krovinio dokumentus, patvirtinančius, jog iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką gabenamas pjautinės medienos krovinys. Vykdydamas E. N. nurodymus, G. J. 2012 m. gegužės mėn. viduryje organizavo tuščiavidurio priedangos krovinio iš 40 pjautinės medienos pakuočių pagaminimą ir jo pakrovimą į V. G. vilkiko „Renault Magnum 440“ puspriekabę „Schmitz Cargobull SPR24“, taip pat perdavė V. G. dalį krovinio dokumentų, kuriuose buvo nurodyta, jog šiuo vilkiku gabenamas į 40 pakuočių supakuotas pjautinės medienos krovinys. V. G., vykdydamas A. B. ir kitų jo veiksmus koordinavusių nenustatytų asmenų telefonu duotus nurodymus, 2012 m. gegužės 25 d. vilkiku „Renault Magnum 440“ su puspriekabėje „Schmitz Cargobull SPR24“ esančiu tuščiaviduriu priedangos kroviniu atvyko į nenustatytą vietą prie Gardino miesto (Baltarusijos Respublika).

2.5. S. H., vykdydamas susitarimą su E. N., kartu su D. A. ir tyrimo nenustatytais asmenimis 2012 m. gegužės 25 d. prie Gardino miesto iš V. G. perėmė vilkiką „Renault Magnum 440“ su puspriekabe „Schmitz Cargobull SPR24“ ir organizavo cigarečių „Fest“, „Fest 7“, „Jin Ling“, „Super Kings“, „Regal“ su Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir be banderolių (644 991,13 Eur muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius) paslėpimą vilkiko puspriekabėje, užmaskuojant jas medienos tašais.

2.6. S. H. 2012 m. gegužės 26 d. vakare, veikdamas kartu su D. A., automobiliu „Mercedes Benz“ palydėjo V. G. vairuojamą vilkiką „Renault Magnum 440“ su puspriekabe „Schmitz Cargobull SPR24“ iki Privalkų muitinės kelio posto, nurodė V. G., jog sutarė su muitininkais dėl vilkiko praleidimo be eilės ir detalaus muitinio tikrinimo. V. G., vykdydamas A. B. ir kitų jo veiksmus koordinavusių tyrimo nenustatytų asmenų nurodymus, 2012 m. gegužės 27 d. apie 15.39 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Renault Magnum 440“ su puspriekabe „Schmitz Cargobull SPR24“, slepiant pjautinės medienos pakuotėse specialiai įrengtose slėptuvėse, pergabeno 67 740 pakelių cigarečių „Fest“, 123 710 pakelių cigarečių „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 57 702 pakelius cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, 68 350 pakelių cigarečių „Super Kings“, 490 pakelių cigarečių „Regal“ be banderolių, kurių bendra muitinė vertė yra 644 991,13 Eur, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė muitinės kontrolei. Muitinei pateiktuose krovinio dokumentuose – 2012 m. balandžio 1 d. prekių pristatymo sutartyje Nr. 1-01042012; 2012 m. gegužės 16 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 5; 2012 m. gegužės 16 d. prekių važtaraštyje; 2012 m. gegužės 18 d. sąskaitoje Nr. 004; 2012 m. gegužės 18 d. pakavimo lape Nr. 09-0312-3-002; 2012 m. gegužės 23 d. tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje CMR AN Nr. 0011463; 2012 m. gegužės 23 d. eksporto deklaracijoje Nr. 10113080/230512/0009170, fitosanitariniame sertifikate Nr. 440350206180512017 – buvo nurodyta, kad iš Rusijos Federacijos tranzitu per Baltarusijos Respubliką Lietuvos Respublikoje, Kaune, (duomenys neskelbtini), esančiai krovinio gavėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamas 4729,46 Eur ir 20 350 kg svorio 43,670 kub. m pjautinių medienos pakuočių krovinys.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

3. Nuteistasis K. N. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. BK 199(2) straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika turėjo būti pripažinta tęstine, tačiau buvo išskaidyta į du epizodus: šią baudžiamąją bylą ir „(duomenys neskelbtini)“ bylą (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00052-2013-7), o jis du kartus nuteistas už tą pačią nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad padarant BK 199(2) straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką dalyvavo tie patys asmenys (vairuotojas V. G., davęs parodymus apie tą pačią nusikalstamą veiką abiejose minėtose bylose), prekės įgytos iš to paties šaltinio, žala (išvengta turtinė prievolė sumokėti mokesčius) padaryta tam pačiam subjektui – valstybei, todėl veika atitiko visus tęstinei veikai būdingus požymius. Kasacinės instancijos teismo praktikoje (pvz., sukčiavimo bylose), sprendžiant pavienės tęstinės nusikalstamos veikos ir nusikalstamų veikų sutapties atskyrimo klausimus, atsižvelgiama į tai, keliems fiziniams ar juridiniams asmenims buvo padaryta žala. Be to, kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad dirbtinis bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti to, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy02LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-6/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-6/2013">2A-7-6/2013</a>).

3.2. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis vien tik liudytojo V. G., kuris teisme nebuvo apklaustas, parodymais, o teismai nesiėmė visų galimų priemonių, kad surastų minėtą liudytoją ir jį apklaustų. Nesant galimybės tiesiogiai ištirti ir patikrinti liudytojo V. G. parodymų, kyla abejonių jų patikimumu ir galimybe jais remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Taip pat teismai privalėjo kritiškai vertinti šio liudytojo parodymų patikimumą, nes jis nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, todėl galėjo duoti išskirtinai kaltinimui palankius parodymus. Be to, iš V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad nusikalstamą veiką organizavo jo „šeimininkas“ V. K., tačiau šis asmuo nė karto nebuvo apklaustas.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 332 straipsnio 3 dalį, nes neįvertino bylai reikšmingų įrodymų visumos. Teismas išteisino tris iš šešių asmenų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199(2) straipsnio 1 dalį, tačiau nepagrindė, kodėl K. N. liko nuteistas. Be šių išteisintų asmenų nusikaltimo padarymas tampa neįmanomas, lieka neaišku, kas vietoj išteisintųjų atliko nusikalstamus veiksmus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neatsakė, kodėl vykdant vairuotojo V. G. stebėjimą neužfiksuotas K. N., nors veiksmai buvo atlikti atviroje viešoje vietoje. Todėl lieka nepaneigta abejonė dėl K. N. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

3.4. Byloje nėra duomenų, kad egzistavo BK 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti organizuotos grupės požymiai, nėra įrodymų apie asmenų susitarimą daryti nusikalstamas veikas, bendrą tyčią, grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumą ir tvirtumą, nenustatyta, kad asmenys planavo savo veiksmus, buvo pasiskirstę vaidmenimis ar užduotimis.

3.5. Teismai turėjo svarstyti švelnesnės bausmės skyrimą dėl pernelyg ilgo proceso, nes byla buvo nagrinėjama nepateisinamai ilgai: K. N. pranešimas apie įtarimą įteiktas 2017 m. kovo 17 d., kaltinamasis aktas surašytas 2017 m. rugpjūčio 24 d., pirmosios instancijos teismui byla perduota nagrinėti 2017 m. lapkričio 30 d., nuosprendis priimtas 2019 m. rugpjūčio 9 d.

4. Nuteistojo S. Č. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis vieninteliu tiesioginiu įrodymu – nuteistojo A. Ž. nenuosekliais parodymais, kuriais jis siekė imuniteto nuo baudžiamojo persekiojimo ir dėl asmeninių priežasčių apkalbėjo S. Č. (tai jis pripažino bylos teisminio nagrinėjimo metu). Nors A. Ž. nurodė, kad S. Č. neva dalyvavo perimant vilkiką, tačiau šio asmens parodymų nepatvirtina likusi baudžiamosios bylos medžiaga. Antai nuteistasis K. N. neatpažino S. Č., nenurodė, jog jis dalyvavo perimant cigarečių pakrautą vilkiką. Be nuteistojo A. Ž. parodymų, teismas vadovavosi liudytojo V. G. parodymais, kurie net nebuvo tiesiogiai ištirti teisiamajame posėdyje. Byloje liko nepaneigta versija, kad akcizinių prekių (cigarečių) įvežimą į Lietuvos Respubliką ir (ar) neteisėtą disponavimą jomis organizavo teisminio proceso metu tiesiogiai neapklausto V. G. „šeimininkas“ V. K., kuris šioje byloje išvis nebuvo apklaustas. Kitas nusikalstamos veikos vykdytojas V. B. teisme nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, todėl byloje nėra pakankamai tiesioginių ir netiesioginių įrodymų S. Č. kaltei pagrįsti. Iš skundžiamų nuosprendžių turinio neaišku, kas pagamino suklastotus dokumentus; vien tai, kad juos panaudojant buvo įvykdytas neteisėtas disponavimas akcizinėmis prekėmis, nepakanka S. Č. kaltei pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį pagrįsti.

4.2. S. Č. nebuvo inkriminuotas vienas iš BK 199(2) straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties alternatyviųjų požymių – įgijimas, o asmenys, neteisėtai įvežę cigaretes į Lietuvos Respubliką, nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl neaišku, kaip jis galėjo organizuoti cigarečių gabenimą jų neįgijęs.

4.3. Byloje nėra jokių duomenų, kad nusikalstamas veikas padarė organizuota grupė (BK 25 straipsnio 3 dalis). Nenustatyti tvirti, besitęsiantys nuteistųjų ryšiai, teismai neanalizavo nuteistųjų organizuotumo lygio (nusikalstamos grupės struktūros, pastovumo, veikos trukmės, intensyvumo), nesprendė organizuotos grupės atribojimo nuo paprastos bendrininkų grupės klausimo, visiškai nepagrįstai pripažino, kad S. Č. kartu su A. Ž. buvo nusikalstamos veikos organizatoriais. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Ž. ir vienas galėjo organizuoti neteisėtą prekių gabenimą, o S. Č. apkalbėjo siekdamas sušvelninti savo atsakomybę.

4.4. S. Č. nepagrįstai nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Iš bylos duomenų neaišku, kas V. B. perdavė suklastotus dokumentus, taip pat nenustatyta, kad pagamino (suklastojo) netikrus dokumentus. Kadangi juos panaudojant buvo įvykdytas neteisėtas disponavimas akcizinėmis prekėmis, abiejų instancijų teismai vadovavosi prielaida, kad S. Č. yra atsakingas už dokumentų klastojimą kaip tariamas organizatorius.

5. Nuteistojo S. H. gynėjas advokatas E. Dereškevičius kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Byloje pažeistas BPK 93 straipsnis, pagal kurį daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą, pabaigos. Be to, vadovaujantis BPK 208 straipsniu, byloje turėjo būti paskirta ekspertizė siekiant nustatyti prekių priklausomumą konkrečiai kategorijai (Lietuvos ar ne Lietuvos prekės). Teismai nutylėjo, kad nei 2012 m. Raigardo kelio poste sulaikytų kontrabandinių cigarečių, nei nusikalstamos veikos padarymo priemonių – vilkiko ir puspriekabės – nėra išlikę. Todėl neįmanoma įsitikinti, ar šie nusikalstamos veikos rezultatai ar priemonės iš viso buvo, taip pat nustatyti tikslios kontrabanda gabentų cigarečių vertės, nes neaišku, ar buvo išskaičiuota teisėtai gabentų cigarečių vertė. Kaip matyti iš teisme apklausto Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūno, pastarasis puspriekabę su kroviniu atplombavo vienas, o dokumentuose nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad aptiktos tik vienos rūšies cigaretės – „Fest“. Apie šiuos procesinius pažeidimus nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nepasisakė, nors tai buvo nurodyta apeliaciniame skunde.

5.2. Kaip išplaukia iš oficialaus įrodymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-115-485/2018, tuometinio Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro J. Lauciaus 2014 m. gegužės 5 d. rašto Nr. 17.2-5577, šis prokuroras, atlikdamas ikiteisminį tyrimą kitoje byloje, papildomai nustatė atvejį, kai cigaretės su trečiųjų šalių banderolėmis kontrabandos būdu buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją per Vilniaus teritorinės muitinės tą patį Raigardo kelio postą (medienos krovinyje paslėpta 1 154 040 vienetų cigarečių „Jin Ling“, 2 474 200 vienetų cigarečių „Fest“, 1 354 800 vienetų cigarečių „Fest 7“, 1 367 000 vienetų cigarečių „Super Kings“ ir 9800 vienetų cigarečių „Regal“, bendrai 6 359 840 vienetų cigarečių). Todėl bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo tikslinga atlikti minėtų papildomai surastų cigarečių „Fest“, „Fest 7“, „Jin Ling“, „Super Kings“, „Regal“ ekspertinį tyrimą siekiant nustatyti S. H. inkriminuoto kontrabandos dalyko vertę ir kiekį, tačiau įrodymų tyrimas atliktas nebuvo, o gynybos prašymai be jokių motyvų atmesti.

5.3. Teismas buvo šališkas, pažeidė BPK 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes S. H. diskriminavo dėl tautybės. Kiti kaltinamieji lietuviai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę apklausti jiems svarbų liudytoją UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. B., o S. H. teisė tiesiogiai apklausti liudytoją V. G. nebuvo užtikrinta. Nors kai kurių formalių veiksmų siekiant iškviesti minėtą asmenį į teismo posėdį buvo imtasi, buvo gauta informacija, kuriuo laiku šis asmuo bus Lietuvoje, tačiau V. G. dalyvavimas teisme nebuvo užtikrintas. Taigi teismai pažeidė vieną svarbiausių teisminio bylos nagrinėjimo nuostatų, įtvirtintų BPK 242 straipsnyje, kad nagrinėdamas bylą teismas privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus. Be to, V. G. nenurodė 2012 m. Gardino degalinėje sutiktų rusiškai kalbėjusių asmenų požymių, pagal kuriuos juos galėtų atpažinti. Neapklausus V. G., liko nepašalinti prieštaravimai tarp jo ir S. H. bei kitų liudytojų, pvz., A. B., parodymų. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo prašoma, vadovaujantis BPK 190 straipsniu, surengti S. H. ir V. G. akistatą, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl liko nepašalinti esminiai prieštaravimai tarp jų parodymų.

5.4. Nuosprendis neatitinka jo turiniui Baudžiamojo proceso kodekso keliamų reikalavimų, nes apsiribojama bendro pobūdžio samprotavimais ir teiginiais, asmenų parodymai tiesiog perrašyti į nuosprendžio motyvuojamąją dalį. Teismas pradėjo dėstyti įrodymus nuo labiausiai procesiškai prokuroro paveikto nuteistojo E. N., kuris teisme dalies savo parodymų nepatvirtino, parodymų. Iš teismų priimtų nuosprendžių turinio akivaizdu, kad S. H. teisinančios aplinkybės nebuvo tiriamos, todėl buvo pažeista jo teisė į objektyvų ir nešališką baudžiamosios bylos išnagrinėjimą.

5.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroras byloje surengė akistatą (BPK 190 straipsnis) tarp įtariamųjų G. J. ir E. N., tačiau netenkino S. H. prašymo surengti akistatą tarp jo ir E. N. taip jį diskriminuodamas. Be to, E. N. po S. H. kaltinančių parodymų davimo buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, išduotas leidimas vykti į užsienį.

5.6. Ikiteisminio tyrimo metu nesilaikyta BPK 192 straipsnyje įtvirtintos asmens parodymo atpažinti tvarkos, nes asmens parodymo atpažinti metu S. H. jau buvo suimtas, todėl nebuvo priežasčių atlikti jo atpažinimą iš fotonuotraukų. Nebuvo jokių BPK 194 straipsnyje įtvirtintų priežasčių (siekiant nustatyti nežinomą įtariamąjį), dėl kurių S. H. atpažįstančiajam E. N. negalėjo būti parodytas atpažinti gyvai kartu su kitais į jį panašiais asmenimis, nes S. H. asmenybė atpažinimo metu jau buvo žinoma, įtarimas jam pareikštas 2014 m. gegužės 3 d. Taigi S. H. parodymas atpažinti turėjo vykti gyvai, todėl atpažinimo iš fotonuotraukų metu gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais. Nors nuosprendyje cituojami nuteistųjų A. Ž. ir A. D. parodymai, tačiau jie jokių aplinkybių apie S. H. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje neparodė. Taip pat jokios informacijos apie S. H. nenurodė liudytojai ir kaltinamieji A. B., A. V., A. B., V. T., A. K. ir kt.

5.7. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apie S. H. vaidmenį nusikaltime E. N. parodė labai abstrakčiai, tačiau teismai į šias aplinkybes nekreipė dėmesio. Nustatę, kad E. N. organizavo cigarečių kontrabandą, teismai turėjo išaiškinti šias objektyvias aplinkybes – iš kokių firmų ir po kiek E. N. buvo perkama mediena, koks konkretus asmuo ir kokiuose konkrečiuose sandėliuose, kas gamino slėptuves, kiek kainavo jų gamyba, kas konkrečiai rūpinosi ir kokiais muitinės dokumentais remdamasis, kas įformindavo ir kokias muitinės procedūras, taip pat kas iš E. N. pažįstamų už jo pinigus pirkdavo cigaretes, kam jis patikėdavo jas pakrauti į slėptuves, su kokiais muitinės pareigūnais jis susitardavo dėl krovinio netikrinimo, kiek už tai mokėjo ir pan. Tačiau visos šios svarbios aplinkybės, grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį, teisminiame posėdyje nebuvo ištirtos ir nustatytos.

5.8. Abejonių kelia S. H. taikytų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumas, neaišku, ar buvo gautas teismo leidimas sekti Baltarusijos pilietį. Nors teismai nuosprendį grindė 2013 m. vasario 20 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu, kuriame tariamai užfiksuotas S. H., E. N. ir D. A. pokalbis, tačiau kriminalinės žvalgybos veiksmų protokole užfiksuoti duomenys negali būti pripažinti teisėtai gautais įrodymais pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, nes teismai neišdavė leidimo sekti Baltarusijos pilietį. Aiškinantis, ar S. H. baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas pagrįstai, siekta, kad BPK nustatyta tvarka būtų išreikalauti išslaptinti kriminalinės žvalgybos duomenys apie S. H., tačiau teismai to nepadarė. Be to, kriminalinės žvalgybos veiksmai truko nepateisinamai ilgai: ikiteisminis tyrimas S. H. pradėtas 2011 m., kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo vykdomi 2012 m. Pažymėtina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai turėjo būti nutraukti iškart, kai tik surenkama pakankamai duomenų apie padarytą nusikalstamą veiką, o ne tęsiami ilgą laiką siekiant, kad kaltininko teisinė padėtis pasunkėtų.

5.9. Byloje nėra duomenų, kad S. H. buvo vienas iš kontrabandos organizatorių, kad paskirstydavo užduotis kitiems asmenims, o nuosprendis grindžiamas prielaidomis. S. H. ir jo gynėjo prašymus surinkti kaltinimą kontrabanda pagrindžiančius duomenis (iš Baltarusijos Respublikos Privalkų muitinės kelio posto išreikalauti duomenis, patvirtinančius, kad S. H. lydėjo transporto priemonę iki muitinės posto ir susitarė su šio posto muitininkais dėl transporto priemonės praleidimo be eilės ir detalaus muitinio patikrinimo) teismai be jokių motyvų atmetė, taip apribojo teisę gintis nuo pateiktų kaltinimų, nors visas kilusias abejones turėjo vertinti kaltinamojo naudai.

6. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:

6.1. Kasaciniai skundai atmestini, kadangi juose išdėstyti argumentai bei prašymai nepagrįsti, iš jų argumentų išplaukia, kad didelė jų dalis yra susijusi su byloje surinktų įrodymų vertinimu ir teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Apeliacine tvarka patikrintoje baudžiamojoje byloje nepadaryta esminių įrodymų vertinimo ar kitų BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Nuteistųjų kasaciniai skundai iš esmės grindžiami tokiais pačiais motyvais, kaip ir prieš tai teikti apeliaciniai skundai, o iš skundžiamojo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai buvo patikrinti, įvertinti bei dėl jų buvo argumentuotai ir detaliai pasisakyta.

6.2. Nuteistojo S. H. gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl nuteistojo diskriminavimo ir asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo yra nepagrįsti. Šio principo pažeidimą kasatorius kildina iš to, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas liudytojas V. G., taip pat kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo patenkinti visi jo pareikšti prašymai atlikti proceso veiksmus ir pan. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad nuteistasis S. H. proceso metu buvo diskriminuojamas dėl savo kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, rasės ar kitų aplinkybių. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, bylos duomenys patvirtina, kad S. H. turėjo lygiai tokias pačias procesines galimybes pasinaudoti savo įtariamojo ir kaltinamojo teisėmis, kaip ir kiti proceso dalyviai. Tai, kad ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo metu nebuvo patenkinti visi nuteistojo ir jo gynėjo pareikšti prašymai atlikti proceso veiksmus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas BPK 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas asmenų lygiateisiškumo principas ar padaryti kiti procesiniai pažeidimai.

6.3. Pasisakant dėl V. G. apklausos, pažymėtina, kad šis asmuo teisiamajame posėdyje buvo neapklaustas ne dėl to, kad taip nusprendė prokuroras ar teismas, o dėl objektyvių priežasčių. Teismas ėmėsi veiksmų, kad V. G. būtų surastas ir apklaustas: siuntė šaukimus, priėmė nutartį dėl asmens atvesdinimo, kontaktavo su V. G. motina, siekė išsiaiškinti pastarojo buvimo vietą. Dėl tos pačios priežasties nebuvo apklaustas ir kitų kasatorių – nuteistojo S. Č. gynėjo advokato D. Dargevičiaus ir nuteistojo K. N. minimas V. G.. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taip pat dėjo visokeriopas pastangas, kad šis asmuo būtų apklaustas, tačiau jis taip pat nebuvo surastas – nėra žinoma šio asmens buvimo vieta, susisiekti nustatytais kontaktais nepavyko, o teismo jam siųsti į užsienį šaukimai nebuvo atsiimti pašte. Taigi, minėti asmenys teismo posėdžio metu buvo neapklausti dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl proceso dalyvių diskriminavimo ar teismo šališkumo.

6.4. Taip pat nepagrįsti kasatorių teiginiai, jog tiesiogiai teisiamajame posėdyje neapklausus V. G. ir V. G., kurių parodymais, kaip ir kitais byloje surinktais įrodymais, buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, buvo padaryti skunduose nurodomi pažeidimai, susiję su tiesioginiu įrodymų ištyrimu bei nuosprendžio surašymo reikalavimais. Pažymėtina, kad V. G. ir V. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ne kartą, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, šie parodymai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išnaudojus visas procesines galimybes minėtus asmenis apklausti teismo posėdžio metu, buvo perskaityti BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad jie yra tinkamai ištirti, todėl nėra jokio pagrindo šiais parodymais nesiremti ar abejoti jų patikimumu.

6.5. Kasatoriaus S. H. gynėjo skunde nurodomi teiginiai, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiant V. G., E. N. buvo naudojamas psichologinis spaudimas (neva gąsdinama dideliu ieškiniu, griežtomis kardomosiomis priemonėmis ir pan.), yra nepagrįsti, paremti prielaidomis ir emocijomis, o ne teisiniais argumentais. Vien ta aplinkybė, kad V. G. ir E. N. davė S. H. nepalankius parodymus, kurie neatitinka nuteistojo ir jo gynėjo lūkesčių, nereiškia, kad šie proceso dalyviai buvo verčiami duoti būtent tokius parodymus ar jų atžvilgiu buvo naudojamas kitoks neteisėtas poveikis. Tiek V. G., tiek E. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti ne vieną kartą, apklausų metu dalyvavo gynėjai, jokių pastabų dėl atliktų procesinių veiksmų neužfiksuota, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, o tokie parodymai yra savarankiškas įrodymų šaltinis, viso proceso metu jų parodymai buvo nuoseklūs ir neprieštaringi.

6.6. Nesutiktina ir su kasatoriaus teiginiais, kad nesuteikus nuteistajam S. H. galimybės tiesiogiai dalyvauti proceso veiksme – asmens atpažinime – buvo padarytas esminis Baudžiamojo proceso kodekso 192 straipsnio pažeidimas ir tokio veiksmo metu gauti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymams keliamų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju 2014 m. rugpjūčio 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, dalyvaujant pasirinktam gynėjui, įtariamasis E. N. atpažino S. H. kaip jo parodymuose minimą baltarusį S, su kuriuo ir su baltarusiu Denisu 2012 m. pavasarį Lietuvoje, Alytuje ir Druskininkuose vykusių susitikimu metu bendravo dėl 2012 m. gegužės 27 d. įvykdyto cigarečių krovinio įvežimo į Lietuvą. Atliekant šį procesinį ikiteisminio tyrimo veiksmą buvo laikomasi BPK 192 straipsnyje įtvirtintos jo atlikimo tvarkos (įtariamasis E. N., prieš parodant jam atpažintiną asmenį pagal nuotraukas, buvo apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė atpažintiną asmenį – S. H.). Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu nekilo abejonių, kad S. H. yra būtent tas asmuo, apie kurį E. N. davė parodymus ir kurį atpažino asmens parodymo pagal jo nuotrauką metu.

6.7. Taip pat atmestini kasatoriaus argumentai dėl neatliktos akistatos tarp S. H. ir E. N.. Pažymėtina, kad tai galimas, bet ne būtinas ikiteisminio tyrimo veiksmas, o ikiteisminio tyrimo subjektai bei bylą nagrinėjantis teismas neprivalo tenkinti visų proceso dalyvių prašymų atlikti proceso veiksmus ir tokių prašymų motyvuotas atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

6.8. Atsakant į kasatoriaus S. H. gynėjo skundo argumentus dėl kriminalinės žvalgybos, pažymėtina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai S. H. nei sankcionuoti, nei atlikti nebuvo. Nuteistasis S. H. buvo identifikuotas ir jo veiksmai nustatyti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus dėl kitų nuteistųjų, tarp jų ir dėl nuteistojo E. N.. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas prieš E. N. ir kitus asmenis buvo pradėtas esant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam pagrindui – turint informacijos apie rengiamą ir daromą sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, o kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo tinkamai teismų nutartimis pagal prokuroro teikimus sankcionuoti ir realizuoti.

6.9. Taip pat nepagrįsti ir kasatoriaus argumentai dėl kontrabandos dalyko vertės apskaičiavimo. Vien tai, kad cigaretės buvo konfiskuotos ir sunaikintos, nepaneigia to, kad negalima pagrįsti nusikalstamos veikos dalyko ir konstatuoti jo buvimo kitais įrodinėjimo šaltiniais. Byloje rastų cigarečių skaičius, rūšis yra užfiksuoti 2012 m. birželio 8 d. apžiūros protokole. Taip pat byloje yra pateikta 2012 m. liepos 25 d. Kauno teritorinės muitinės specialisto išvada, kurioje apskaičiuota cigarečių muitinė vertė, įskaičiuojant privalomus mokesčius.

6.10. Atmestinas ir kasacinio skundo argumentas, jog byloje nėra duomenų apie organizuotos grupės buvimą. Teismų sprendimuose aiškiai ir argumentuotai išdėstyta, kuo šioje byloje pasireiškė nustatytos bendrininkavimo formos – organizuotos grupės požymiai, bendrininkams padarant BK 199 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, nurodomas kiekvieno bendrininko vaidmuo, jų atliktos užduotys, pagrįstas ir susitarimo daryti nurodytus neteisėtus veiksmus tarp šios grupės narių buvimas. Nustatyti nuteistųjų veiksmai darant nusikalstamą veiką patvirtina, kad nusikalstama veika buvo iš anksto planuojama, jų veiksmai buvo gerai organizuoti, numatyti veikimo būdai, priemonės, paskirstyti vaidmenys. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, S. H. vaidmuo buvo svarbus derinant kontrabandos organizacinius klausimus, susijusius su priedangos krovinio atvykimu cigaretėms pakrauti, jų pakrovimu ir perdavimu, vilkiko perleidimu per sieną, kad nebūtų atliekama patikra, tokie jo veiksmai atitinka kito organizuotos grupės nario veiklos parengimo ir koordinavimo požymius, taigi teismai pagrįstai S. H. įvardijo nusikalstamos veikos organizatoriumi.

6.11. Atmestini nuteistojo S. H. gynėjo bei kitų kasatorių skundų argumentai, jog skundžiami teismų nuosprendžiai neatitinka jų surašymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, o teismo daromos išvados neatitinka baudžiamosios bylos aplinkybių ir yra grindžiamos prielaidomis. Priešingai nei nurodoma kasaciniuose skunduose, teismų išvados apie faktines bylos aplinkybes yra pagrįstos ne prielaidomis, o teisme tiesiogiai ištirtais įrodymais, įvertinant tiek nuteistuosius teisinančius, tiek juos kaltinančius įrodymus, išsiaiškinus visas aplinkybes, reikšmingas bylai teisingai išspręsti, ir įvertinus byloje surinktus įrodymus kaip visetą. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pagrįstai sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų duomenų turinio vertinimu ir jo įrodomąja reikšme, pagrindžiant S. H. ir kitų nuteistųjų kaltę.

6.12. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalį, nes neatliko įrodymų tyrimo. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą; teismas svarstė nuteistojo gynėjo pareikštus prašymus atlikti proceso veiksmus, tačiau nenustatė pagrindų tai daryti ir motyvuota 2021 m. spalio 29 d. nutartimi juos atmetė.

6.13. Nuteistojo S. Č. gynėjas, ginčydamas teismų išvadas dėl jo ginamojo kaltės įrodytumo, kasaciniame skunde nurodo, kad abiejų instancijų teismai pastarojo kaltę grindė vieninteliu tiesioginiu įrodymu – nenuosekliais ir nepatikimais A. Ž. parodymais, o visi kiti įrodymai, kuriais grindžiama jo kaltė, yra netiesioginiai. Nagrinėjamu atveju nors nuteistasis A. Ž. bylos teisminio nagrinėjimo metu pakeitė savo parodymus, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nuteistojo A. Ž. parodymų matyti, kad nuteistasis išsamiai ir detaliai atskleidė nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą ir kiekvieno iš bendrininkų, tarp jų ir S. Č. bei K. N., atskirus veiksmus bei jų vaidmenis. Be to, visas šias esmines su nusikalstama veika susijusias aplinkybes jis pakartojo ir visuose atliktuose su juo ikiteisminio tyrimo veiksmuose (asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, parodymų patikrinimo įvykio vietoje, akistatos metu). Šie A. Ž. parodymai dėl esminių aplinkybių sutapo su kitais įrodymų šaltiniais nustatytomis aplinkybėmis. Todėl visiškai pagrįstai šioje byloje, nustatydamas faktines aplinkybes, teismas vadovavosi nuteistojo A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalimi ir pripažino juos tinkamu įrodymų šaltiniu. Tai pasakytina ir apie kasacinio skundo argumentus dėl liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurių metu jis papasakojo apie paslėptų cigarečių gabenimą, detaliai nurodė A. Ž., kitų asmenų ir savo paties veiksmus darant nusikaltimą. Nors visų šių parodymų liudytojas teisminio bylos proceso metu nepatvirtino, tačiau jie yra reikšmingi nustatant tiek padarytos veikos chronologinę seką, tiek ir joje dalyvavusius asmenis. Šie parodymai sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais, todėl šie parodymai pagrįstai laikyti teismo įsitikinimą dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas formuojančiu veiksniu.

6.14. Dėl kasatoriaus skundo argumento, jog bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo tiesiogiai ištirti ir patikrinti V. G. parodymai, plačiau nepasisakoma. Apie tai jau buvo pasisakyta atsiliepimo dalyje dėl kasatoriaus S. H. gynėjo kasacinio skundo.

6.15. Kasaciniame skunde nurodomi argumentai, jog šioje byloje nepagrįstai buvo konstatuoti organizuotos grupės požymiai, o S. Č. ir A. Ž. nepagrįstai pripažinti nusikalstamos veikos organizatoriais, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti ir kasatoriaus argumentai, kuriais nurodoma, kad jo kaltė padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką yra grindžiama prielaidomis, nes byloje nenustatyta, kas suklastojo dokumentus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis – gabenimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, organizavo S. Č., veikdamas organizuota grupe su A. Ž., vykdytojais V. B. ir K. N. bei tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Byloje nustatyta, kad S. Č., kaip organizatoriaus, veiksmai pasireiškė tuo, kad jis paskirstė užduotis šiame nusikaltime kitiems bendrininkams ir koordinavo jų veiksmus. Nuteistųjų veiksmai darant nusikalstamą veiką patvirtina, kad nusikalstama veika buvo iš anksto planuojama, jų veiksmai buvo gerai organizuoti, numatyti veikimo būdai, priemonės, paskirstyti vaidmenys. Nors byloje nenustatyta, kas suklastojo krovinio dokumentus, tai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad S. Č., A. Ž., K. N. kaltais ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pripažinti nepagrįstai, nes visiems šiame epizode dalyvavusiems asmenims buvo aiškiai žinoma ir suprantama, kad be suklastotų dokumentų, kuriuose nurodoma, kad gabenamos ne cigaretės, o grikių sėlenos, krovinys negali būti pervežtas.

6.16. Taip pat nepagrįstas kasatoriaus argumentas, jog abiejų instancijų teismai neatsakė, dėl kokių priežasčių S. Č. galėjo organizuoti cigarečių gabenimą per Lietuvos Respubliką į V. F. Respubliką, jeigu jų nebuvo įgijęs, t. y. jam neinkriminuotas BK 199(2) straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymis – įgijimas. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis gali reikštis daugeliu BK 199(2) straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų alternatyvių veikų – įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, todėl bet kurios iš tų veikų padarymas (esant visiems kitiems sudėties požymiams) sudaro pakankamą pagrindą kaltininką nubausti pagal BK 199(2) straipsnio 1 ar 2 dalį.

6.17. Nuteistojo K. N. kasacinio skundo argumentai, kad teismai dirbtinai išskaidė jo tęstinę nusikalstamą veiką į dvi dideles baudžiamąsias bylas, t. y. šią ir „V. K.“ bylą (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00052-2013-7), ir taip du kartus nubaudė kasatorių už tą pačią veiką, yra nepagrįsti. Kasatoriaus skunde nurodomoje baudžiamojoje byloje Nr. 1- 7-574/2019 (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00052-2013-7) priimtas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendis, kuriuo K. N. nuteistas visai už kitą nusikalstamą veiką, įvykdytą skirtingomis aplinkybėmis, su skirtingais bendrininkais ir skirtingu laiku, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad šie kasatoriaus veiksmai, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai skirtingose bylose, sudaro vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

6.18. Dėl kasatoriaus skundo argumento, jog byloje nebuvo kviestas, jo manymu, svarbiausias liudytojas V. G., atsiliepime jau pasisakyta aptariant nuteistojo S. H. gynėjo ir nuteistojo S. Č. skundų argumentus.

6.19. Taip pat atmestini kasacinio skundo argumentai dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme proceso trukmei įtakos turėjo objektyvios priežastys: ikiteisminio tyrimo metu buvo teikiami įtariamųjų ir jų gynėjų skundai dėl ikiteisminio tyrimo, prokuroro veiksmų, dėl kardomųjų priemonių taikymo, jų terminų pratęsimo, taip pat teikiami įvairūs prašymai ir kitokio pobūdžio skundai prokurorui, prie proceso trukmės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prisidėjo ir proceso dalyvių negalėjimas dalyvauti teismo posėdžiuose dėl ligos, liudytojų neatvykimas, įrodymų tyrimo apimtis, gynėjų užimtumas kitose bylose, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme užtruko ir dėl to, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje 2020 m. kovo 16 d. buvo paskelbtas karantinas, taip pat ilgesnę proceso trukmę nulėmė Baltarusijos piliečio – nuteistojo S. H. neatvykimas į teismą iš užsienio valstybės, šiam pareiškus norą nenagrinėti bylos jam nedalyvaujant.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo K. N. ir nuteistojo S. Č. gynėjo advokato D. Dargevičiaus kasaciniai skundai tenkintini iš dalies, nuteistojo S. H. gynėjo advokato E. Dereškevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio bylos nagrinėjimo ribų

8. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos priimtose kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, tačiau šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>).

9. Nuteistojo S. H. gynėjo advokato E. Dereškevičiaus kasaciniame skunde pateikti subjektyvūs teiginiai dėl bylos duomenų fabrikavimo, kaltinamojo akto melagingumo, bylos nagrinėjimo „imitacijos“, taip pat įvairūs neetiški pasakymai apie kaltinimą palaikiusį prokurorą nelaikytini teisiniais argumentais, nagrinėtinais kasacine tvarka. Akivaizdžiai deklaratyviais ir nenagrinėtinais taip pat pripažintini teiginiai dėl nekaltumo prezumpcijos, teisinės valstybės ir teisingumo principų pažeidimų, teismo šališkumo, S. H. diskriminavimo dėl tautybės baudžiamojo proceso metu ir jo patirto neteisėto spaudimo, nuosprendžio surašymo reikalavimų pažeidimo, neteisingo cigarečių vertės apskaičiavimo ir būtinumo skirti ekspertizę siekiant nustatyti, ar gabenamos cigaretės buvo Lietuvos ar ne Lietuvos prekės.

10. Nenagrinėtini ir kasacinių skundų argumentai dėl būtinumo nustatyti, apklausti ir patraukti atsakomybėn asmenį, kurį kasatoriai įvardija kaip V. G. „šeimininką“ V. K.. Kasacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal byloje esančius duomenis, tačiau jokių konkrečių duomenų apie V. K. byloje nesurinkta.

11. Kasaciniuose skunduose pateikti argumentai dėl nuteistųjų dalyvavimo nusikalstamose veikose neįrodytumo nagrinėjami tiek, kiek šiais argumentais pagrindžiami esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai vertinant įrodymus.

Dėl įrodymų vertinimo nustatant nuteistųjų dalyvavimą nusikalstamose veikose

12. Visuose paduotuose kasaciniuose skunduose argumentuojama, kad nuteistųjų dalyvavimas jiems inkriminuotose nusikalstamose veikose nėra tinkamai nustatytas. Šie argumentai nepagrįsti.

13. Nuteistojo K. N. kasaciniame skunde teigiama, kad jo kaltumas pagrįstas vien tik nepatikimais V. G., kuris net teisme nebuvo apklaustas, parodymais, tačiau šis teiginys neatitinka bylos medžiagos. Šiame kontekste pažymėtina, kad K. N. dalyvavimas organizuojant cigarečių gabenimą į VFR teismų nustatytas remiantis keliais duomenų šaltiniais. Pirmiausia tai V. G., kuris nugabeno cigarečių krovinį į VFR, parodymai, 2012 m. rugpjūčio 8 d. duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šiuos parodymus V. G. patvirtino 2012 m. rugpjūčio 8 d. atliekant parodymų patikrinimo vietoje procesinį veiksmą. Be to, šis liudytojas 2012 m. rugpjūčio 7 d. atpažino K. N. pagal jo nuotrauką kaip asmenį, kuris rūpinosi cigarečių pakrovimu į vilkiką. Apie K. N. dalyvavimą organizuojant cigarečių gabenimą į VFR taip pat detaliai parodė ir ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. gegužės 30 d., 2014 m. birželio 2 d. ir 2014 m. liepos 31 d. apklaustas A. Ž., kuris taip pat 2014 m. gegužės 30 d. atpažino jį pagal jo nuotrauką kaip asmenį, kuris 2009 m. gruodžio mėn. pabaigoje prie įvažiavimo į Marijampolę esančioje degalinėje paėmė vilkiką cigaretėms pakrauti ir vėliau grąžino jį pakrautą cigarečių. Apie K. N. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje A. Ž. pareiškė ir 2014 m. gegužės 5 d. atliekant parodymų patikrinimo vietoje procesinį veiksmą, taip pat 2016 m. lapkričio 15 d. akistatos su V. B. metu. Nors, teisme paskelbus A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis jų nepatvirtino, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pripažino šių parodymų įrodomąją reikšmę, tokį savo vertinimą logiškai motyvavo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti tokį vertinimą netinkamu.

14. Nėra pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo teiginiais dėl nenustatyto nuteistojo S. Č. dalyvavimo organizuojant cigarečių gabenimą į VFR. Šio nuteistojo dalyvavimas nusikalstamoje veikoje teismų nustatytas įvertinus A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. gegužės 29 d., 2014 m. gegužės 30 d., 2014 m. birželio 2 d., 2014 m. liepos 31 d. duotus parodymus, 2014 m. gegužės 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą, kuriame užfiksuota, kad A. Ž. atpažino S. Č. kaip asmenį, minimą jo parodymuose, 2014 m. rugpjūčio 5 d. parodymų patikrinimo įvykio vietoje ir 2016 m. lapkričio 15 d. akistatos su V. B. protokolą.

15. Atmestini ir kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamai nustatyto nuteistojo S. H. dalyvavimo cigarečių kontrabandoje į Lietuvos Respubliką. Šio nuteistojo dalyvavimas nusikalstamoje veikoje teismų nustatytas įvertinus šioje byloje nuteisto E. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat liudytojo V. G., kuris iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką gabeno cigarečių krovinį, parodymus. Apie nusikalstamos veikos aplinkybes šis liudytojas 2012 m. gegužės 28 d. ir 2012 m. birželio 14 d. davė parodymus tyrėjui, 2012 m. birželio 18 d. – ikiteisminio tyrimo teisėjui, 2014 m. balandžio 29 d. juos detalizavo duodamas parodymus prokurorui ir atpažindamas S. H. pagal jo nuotrauką kaip asmenį, nurodytą jo parodymuose. Teismai, nustatydami S. H. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje faktą, taip pat atsižvelgė į bylos duomenis dėl jo įvažiavimo į Lietuvos Respublikos teritoriją 2012 m. kovo 27 d. per Raigardo tarptautinį pasienio kontrolės punktą iš Baltarusijos Respublikos, taip pat dėl 2012 m. kovo 27 d. užfiksuoto jo susitikimo su E. N. ir D. A.. Atsižvelgta ir į paties S. H. duotus paaiškinimus teismo posėdyje, kurio metu buvo sprendžiamas suėmimo skyrimo klausimas.

16. Konstatuotina, kad kasaciniuose skunduose nepateikta įtikinamų argumentų dėl minėtų įrodymų neleistinumo, nepatikimumo ar nesąsajumo su pareikštų kaltinimų turiniu. Kasacinių skundų deklaratyvūs teiginiai, kad teismai turėjo byloje esančius įrodymus laikyti nepatikimais ir juos vertinti kritiškai, nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas.

17. Tai, kad V. G. atpažino S. H. pagal jo nuotrauką, o ne parodant jį atpažįstančiajam, nepagrindžia išvados dėl šio įrodymo neleistinumo. BPK 192 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusio asmens saugumui užtikrinti. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas teiginius dėl S. H. atpažinimo pagal nuotrauką neleistinumo, BPK 192 straipsnis suteikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui teisę savo nuožiūra spręsti, kada tikslingiausia asmens atpažinimą atlikti pagal jo nuotrauką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQ2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-446/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-446/2008">2K-446/2008</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQ2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-446/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-446/2008">2K-446/2008</a>, 2K-370-693/2017, 2K-247-719/2019).

18. Priešingai nei teigiama nuteistojo S. H. gynėjo kasaciniame skunde, tai, kad teismai savo išvadas dėl šio nuteistojo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje grindė 2013 m. vasario 20 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu, nelaikytina įrodymų leistinumo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 4 dalis) pažeidimu. Šiame protokole kriminalinės žvalgybos veiksmais užfiksuotas S. H., E. N. ir D. A. susitikimas. Minėtus kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo leidžiama atlikti renkant įrodymus dėl susitikimo dalyvio E. N. ir tai nepanaikina galimybės remtis užfiksuotais duomenimis nustatant kitų susitikimo dalyvių veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo šio kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo leistinumo klausimą ir pateikė dėl to išsamius argumentus (nuosprendžio 65 punktas). Nors kasatorius teigia, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš S. H. buvo tęsiami ilgą laiką siekiant, kad kaltininko teisinė padėtis pasunkėtų, tačiau nepateikia argumentų, iš kurių būtų galima realiai spręsti apie siekį dirbtinai pasunkinti S. H. teisinę padėtį.

Dėl kaltinamojo teisės apklausti liudytoją ir teisme neapklaustų liudytojų parodymų vertinimo

19. Nagrinėjamoje byloje teismo posėdyje nepavyko apklausti dviejų liudytojų (V. G. ir V. G.), kurių ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais kartu su kitais įrodymais buvo grindžiamas S. H. ir K. N. kaltumas dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Turint galvoje, kad minėti liudytojai buvo tiesioginiai minėtų nusikalstamų veikų dalyviai ir jų duoti parodymai turėjo didelę įrodomąją reikšmę, nesugebėjimas užtikrinti jų dalyvavimo teisminiame bylos nagrinėjime laikytinas proceso trūkumu.

20. Šiame kontekste pažymėtina, kad BPK 44 straipsnio 7 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta kaltinamojo teisė apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad šie liudytojai būtų apklausti, yra svarbus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, aspektas. Kita vertus, net ir tokia situacija, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik (arba lemiamai) parodymais asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti proceso metu, pati savaime nebūtinai lemia gynybos teisių apribojimą su Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis nesuderinama apimtimi. Viena iš svarbių priežasčių, kuri gali pateisinti tokių parodymų panaudojimą, yra galimybės rasti liudytoją (arba užtikrinti jo dalyvavimą procese) nebuvimas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokiais atvejais svarbu, kad valstybės institucijos imtųsi pozityviųjų priemonių aktyviai ieškoti šio liudytojo, kad kaltinamasis galėtų jį apklausti, o kai to užtikrinti, nepaisant minėtų priemonių, vis dėlto nepavyksta, teismas turi patikrinti ir įvertinti, ar yra pakankamų garantijų (procesinių galimybių) kompensuoti tokio įrodymo keliamus nepatogumus bei tinkamai ir teisingai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumą. Garantijų užtikrinant bylos nagrinėjimo teisingumą apimtis priklauso nuo nedalyvaujančio liudytojo parodymų įrodomosios reikšmės (Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06; Didžiosios kolegijos 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Schatschaschwili prieš Vokietiją, peticijos Nr. 9154/10; 2006 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Bonev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 60018/00; 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Gabrielyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 8088/05; 2010 m. liepos 20 d. sprendimas byloje Balčiūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17095/02; 2012 m. liepos 19 d. sprendimas byloje Sievert prieš Vokietiją, peticijos Nr. 29881/07). Kaip svarbi garantija užtikrinant liudytojo parodymų patikimumą nurodoma ir tai, kad jie buvo duoti nepriklausomam teismo pareigūnui – ikiteisminio tyrimo teisėjui (2016 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Przydział prieš Lenkiją, peticijos Nr. 15487/08, § 56).

21. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, jei į teisiamąjį posėdį neatvyko liudytojas, teismas nusprendžia, ar nagrinėti bylą, ar ją atidėti, atsižvelgdamas į tai, ar galima be šio asmens išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, arba padaro pertrauką šiam asmeniui iškviesti (BPK 266 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas klausimą, ar galima nagrinėti bylą neatvykus liudytojui, teismas atsižvelgia, ar neatvykusio liudytojo parodymai turi esminę reikšmę bylai; kokios yra liudytojo neatvykimo priežastys; ar galima užtikrinti jo dalyvavimą teisiamajame posėdyje; ar liudytojas buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir ar šią apklausą atliko ikiteisminio tyrimo teisėjas; ar liudytojas kviečiamas pirmą kartą. Ar neatvykusio liudytojo parodymai reikšmingi išsamiam bylos nagrinėjimui, teismas sprendžia įvertindamas bylos specifiką ir tai, ar šie parodymai susiję su pagrindinėmis bylos aplinkybėmis ir ar nėra galimybių nustatyti jas remiantis kitais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUwLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-450/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-450/2007">2K-450/2007</a>, 2K-48-788/2018).

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje surinktų duomenų visumą ir teismų atliktą jų vertinimą, daro išvadą, kad minėtas procesinis trūkumas (rėmimasis teisme neapklaustų liudytojų parodymais) nepaneigia teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir nepripažintinas esminiu BPK pažeidimu, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

23. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėti analogiški argumentai dėl rėmimosi teisme neapklaustų liudytojų parodymais ir priimto nuosprendžio 22 punkte į šiuos argumentus buvo motyvuotai atsakyta. Konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi veiksmų, kad pastarieji liudytojai būtų surasti ir apklausti, žinomais kontaktais siuntė šaukimus, priėmė nutartį dėl V. G. atvesdinimo, kontaktuodamas su jo motina siekė išsiaiškinti pastarojo kontaktinius duomenis. Be to, byloje yra 2018 m. lapkričio 13 d. V. G. elektroninis laiškas teismui, šiame laiške jis pažymėjo, kad visas aplinkybes, kurias jis žinojo, jau yra nurodęs, neturi nieko daugiau pridėti, yra užsienio valstybėje ir galimybės dalyvauti byloje neturi, todėl prašė svarstyti bylą be jo, atsisakė atvykti į teismą ir liudyti teisme šioje byloje. Susisiekti nustatytais kontaktais nepavyko ir su V. G., teismo jam siųsti į užsienį šaukimai nebuvo atsiimti pašte. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad visos priemonės surasti minėtus asmenis ir iškviesti į teismo posėdį, kad jie būtų apklausti, išnaudotos, to objektyviai padaryti nepavyko ir todėl BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka perskaitė V. G. ir V. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taigi kaltinamieji turėjo galimybę ginčyti šių asmenų parodymus. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė ir dėl minėtų liudytojų parodymų patikimumo ir įrodomosios reikšmės, dėl kurios jam nekilo jokių abejonių, taip pat paneigė keliamas versijas dėl šių parodymų išgavimo neteisėtais būdais. Pažymėtina ir tai, kad V. G. ir V. G. parodymai nėra vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas nuteistųjų S. H. ir K. N. kaltumas.

Dėl organizuotos grupės

24. Nuteistojo K. N. ir nuteistojo S. Č. gynėjo kasacinių skundų teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo inkriminuojant nuteistiesiems organizuotos grupės faktinę aplinkybę nepagrįsti.

25. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-257/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-257/2011">2K-257/2011</a>, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017). Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzUtNjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-75-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-75-648/2017">2K-75-648/2017</a>). Teismų praktikoje taip pat akcentuota, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-304-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-304-942/2015">2K-304-942/2015</a>, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017, 2K-1-719/2020).

26. Pažymėtina, kad analogiškus argumentus dėl netinkamai nustatytų organizuotos grupės požymių išsamiai išnagrinėjo ir atmetė apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes S. Č., K. N., A. Ž., veikdami kartu ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nustatytais ir nenustatytais asmenimis, parengė ir padarė sunkų nusikaltimą, kiekvienas iš jų, įgyvendindamas šį nusikalstamą sumanymą, turėjo tam tikrą vaidmenį ir atliko konkrečias užduotis. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nusikalstama veika (užmaskuotas didelės vertės cigarečių gabenimas į užsienį) padaryta pagal kruopščiai parengtą planą, pasitelkiant nemažą skaičių bendrininkų, paskirstant jiems užduotis, surandant tinkamas transporto priemones, užtikrinant cigarečių gabenimo kontrolę, taigi jai buvo būdingas didelis organizuotumo lygis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog minėti nuteistieji nusikalstamą veiką padarė organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis).

Dėl draudimo bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą

27. Nuteistojo K. N. kasaciniame skunde teigiama, kad jam šioje byloje inkriminuota nusikalstama veika yra kitos nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas kitoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00052-2013-7), dalis, taigi šios dvi veikos iš tikrųjų yra ta pati tęstinė nusikalstama veika, o jis už tą pačią nusikalstamą veiką nuteistas du kartus. Šis teiginys nepagrįstas.

28. Šiame kontekste pažymėtina, kad draudimą antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnis, skelbiantis, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas taip pat nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.

29. Patikrinusi nuteistojo K. N. kasaciniame skunde esančius argumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad jis iš tiesų Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal BK 199(2) straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, kuri savo pobūdžiu ir aplinkybėmis yra panaši į nusikalstamą veiką, už kurią K. N. nuteistas šioje byloje (abiem atvejais nuteistasis dalyvavo ruošiant cigarečių krovinį neteisėtai gabenti į VFR, bendrininkaudamas su S. Č. ir V. G., dalis veiksmų atlikta tame pačiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančiame sandėlyje). Kita vertus, minėti veiksmai padaryti skirtingu laiku (juos skiria daugiau kaip du mėnesiai) ir dėl skirtingo nusikalstamos veikos dalyko, t. y. cigarečių krovinio. Esant tokiai situacijai, pagal nagrinėjamos bylos ribas teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad K. N. abiejų nusikalstamų veikų aplinkybės yra tapačios ir kad taip buvo pažeistas draudimas bausti ar persekioti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą.

30. Teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje pripažinti, kad dviejose skirtingose bylose K. N. inkriminuotos veikos iš esmės yra viena tęstinė veika. Tačiau sutiktina su kasatoriaus argumentu, kad procesinis bylų atskyrimas neturi dirbtinai bloginti kaltinamų asmenų teisinės padėties, todėl teismas, bendrindamas atskirtose bylose paskirtas bausmes, turi orientuotis į tokią galutinę bausmę, kuri, tikėtina, būtų buvusi paskirta priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy02LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-6/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-6/2013">2A-7-6/2013</a>, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU4LTc4OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-258-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-258-788/2022">2K-258-788/2022</a>). Taigi bylų atskyrimo neigiamos įtakos nuteistojo teisinei padėčiai klausimas gali būti išspręstas vykdant skirtingų nuosprendžių paskirtų bausmių bendrinimo procedūrą. Kita vertus, susiklosčiusioje situacijoje tokio poreikio nėra, nes kitoje byloje Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, K. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199(2) straipsnio 1 dalį 70 MGL (2636 Eur) dydžio bauda, tačiau, į šią bausmę įskaičius nuteistojo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką, pripažinta, kad jis bausmę yra atlikęs.

31. Nagrinėjamoje byloje K. N. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199(2) straipsnio 1 dalį nuteistas 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad tokio dydžio baudos paskyrimas už sunkų nusikaltimą nepagrįstai pasunkino nuteistojo teisinę padėtį ir kad taip atsitiko dėl bylų atskyrimo.

Dėl bausmių bendrinimo

32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą, nustatė bausmių, paskirtų K. N. ir S. Č., bendrinimo taisyklių pažeidimą. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nagrinėjamoje byloje K. N. ir S. Č. nuteisti už vieną sunkų nusikaltimą pagal BK 199(2) straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) ir vieną nesunkų nusikaltimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai nusikalstamos veikos skiriasi per vieną ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas), laikytina, kad jos labai skiriasi pagal savo pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDkzLzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-493/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-493/2005">2K-493/2005</a>, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2K-162-719/2020 ir kt.). Remiantis minėta nuostata, darytina išvada, kad K. N. ir S. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 199(2) straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumą. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šios nusikalstamos veikos šiuo atveju sudaro idealiąją sutaptį, nes disponavimas suklastotais tarptautiniu krovinių transportavimo CMR važtaraščiu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra ir kokybės sertifikatu buvo neatskiriama sudėtinė neteisėto cigarečių gabenimo į VFR dalis. Taigi teismas už minėtas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes turėjo bendrinti apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai). Subendrinęs bausmes dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatytą taisyklę, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ši teisės taikymo klaida taisytina šia kasacinės instancijos teismo priimama nutartimi.

Dėl kitų argumentų

33. Nuteistojo S. Č. gynėjo pateiktas argumentas, kad šiam nuteistajam neinkriminavus cigarečių įgijimo neaišku, kaip jis galėjo organizuoti cigarečių gabenimą. Šis argumentas nepagrįstas. Akcizais apmokestinamų prekių neteisėtas įgijimas yra tik viena iš alternatyvių veikų, kuriomis gali būti padaroma nusikalstama veika, nurodyta BK 199(2) straipsnyje. Taigi įgijimo faktinių aplinkybių nenustatymas nepaneigia galimybės taikyti BK 199(2) straipsnį pagal kitus alternatyvius veikos požymius: laikymą, gabenimą, siuntimą, naudojimą, realizavimą. Nagrinėjamoje byloje S. Č., K. N. ir A. Ž. buvo kaltinami ir nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199(2) straipsnio 1 dalį nustačius jų kaltumą dėl akcizais apmokestinamų prekių laikymo ir gabenimo. Dėl tos pačios priežasties atmestinas ir argumentas, kad nenustačius, kas pagamino suklastotus dokumentus, S. Č. negali būti kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad S. Č. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už dalyvavimą organizuotos grupės įvykdytose nusikalstamose veikose, viena iš kurių pasireiškė suklastotų dokumentų panaudojimu, o ne pagaminimu.

34. Nuteistasis K. N. kasaciniame skunde teigia nesupratęs, kodėl jis liko nuteistas, nors kiti jo bendrininkai išteisinti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199(2) straipsnio 1 dalį. Atsakant į šį kasatoriaus argumentą, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas išteisino E. N., A. Ž., S. H. ir A. D. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199(2) straipsnio 1 dalį dėl 2012 m. gegužės 27 d. bendrais veiksmais padarytos nusikalstamos veikos. Tai padaryta padarius išvadą, kad jų veiksmai kvalifikuotini tik pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis K. N. minėtos nusikalstamos veikos padarymu nebuvo kaltinamas. Dėl 2009 m. gruodžio 21 d. nusikalstamos veikos, už kurios padarymą šioje byloje pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199(2) straipsnio 1 dalį nuteisti K. N., S. Č. ir A. Ž., nė vienas iš bendrininkų išteisintas nebuvo.

35. Nuteistojo K. N. kasaciniame skunde teigiama, kad teismas, skirdamas bausmę, tinkamai neįvertino aplinkybės, kad byla buvo nagrinėjama nepateisinamai ilgai. Šis teiginys neatitinka bylos medžiagos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą skirti visiems byloje nuteistiems asmenims švelniausią iš sankcijose nustatytų bausmių rūšių, t. y. baudą, motyvavo būtent pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukme. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad į minėtą aplinkybę buvo atsižvelgta netinkamai ir kad K. N. paskirta pernelyg griežta bausmė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,

n u t a r i a :

Nuteistojo S. H. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus kasacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 28 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžių dalį dėl nuteistiesiems S. Č. ir K. N. paskirtų bausmių bendrinimo ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, S. Č. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199(2) straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) paskirtą 270 MGL dydžio baudą ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtą 60 MGL dydžio baudą subendrinti apėmimo būdu ir paskirti S. Č. galutinę subendrintą bausmę – 270 MGL (10 168 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, K. N. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199(2) straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) paskirtą 250 MGL dydžio baudą ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtą 60 MGL dydžio baudą subendrinti apėmimo būdu ir K. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 250 MGL (9415 Eur) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Tomas Šeškauskas

Olegas Fedosiukas