Kasacinio skundo Nr. DOK-2112/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29007-2020-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistosios J. K. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 15 d. nutarties, prašymu stabdyti šių teismų sprendimų vykdymą bei baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistoji J. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą jai nutraukti, sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.
Kasatorė nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti, grindžiami tik nukentėjusiosios parodymais, kad ji įvykio vietoje matė nubėgančią J. K.. Byloje nėra tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent nuteistoji padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, nėra objektyvių bylos duomenų, kurie paneigtų jos parodymus, o nesant galimybių pašalinti kilusių abejonių, visos jos turi būti aiškinamos kaltinamosios naudai. Kasaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji yra priešiškai nusiteikusi prieš nuteistąją dėl dieną prieš įvykį tarp jų kilusio konflikto, todėl jos parodymai, kad ji matė J. K. įvykio vietoje, negali būti pripažįstami kaip objektyvūs bei sąžiningi. Nei D. R., nei jo tėvas A. R. nematė, kas padegė namą. Kad nukentėjusiosios parodymai nepatikimi, kasatorės nuomone, patvirtina policijos pareigūnų A. G. ir T. D. parodymai, pagal kuriuos, iš karto po įvykio nukentėjusioji nepasakė, kad ji matė J. K. įvykio vietoje, įtarė, kad namą padegė R. R.
Nuteistosios kaltė grindžiama ir specialisto išvadomis, kuriose tiriami objektai (pirštinės, rankų nuoplovos), J. K. teigimu, paimti ir supakuoti pažeidžiant metodines rekomendacijas imant lyginamuosius pavyzdžius naftos produktų ekspertizei, taip pat nesilaikant BPK reikalavimų surašant lyginamųjų pavyzdžių tyrimui paėmimo protokolą. Dėl specialisto išvadose ir minėtame procesinio veiksmo protokole esančių neatitikimų nurodant, kas atliko lyginamųjų pavyzdžių paėmimą, kiek šis veiksmas truko, kaip buvo supakuoti tyrimams paimti objektai, kyla abejonės, kad ekspertams pateikti įkalčiai galėjo būti suklastoti, todėl jie, pagal kasatorę, negali būti pripažinti įrodymais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). J. K. drabužiai bei avalynė (sulaikymo metu ji avėjo dukters batus) taip pat buvo paimti neteisėtai, pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką bei galimai juos klastojant (nes buvo supakuoti, užantspauduoti ir pažymėti jai nematant ir nieko apie tai nežinant). Todėl ir ant jų rasti benzino pėdsakai negali būti nuteistosios kaltės įrodymu. Kasaciniame skunde nurodoma, kad J. K. buvo sulaikyta praėjus beveik dviem valandoms po įvykio ir patalpinta į automobilį, kurio salone ar ant ten esančių asmenų, kurie prieš tai lankėsi įvykio vietoje, drabužių galėjo būti benzino, kuris yra labai lakus, pėdsakų. Svarbu ir tai, kad J. K. drabužiai buvo paimti daugiau kaip po pusantros paros po įvykio, todėl pėdsakai galėjo atsirasti ir po kontakto su kitais asmenimis, su kuriais tuo laikotarpiu bendravo. Be to, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole, skirtingai negu specialisto išvadoje, tiksliai neaprašyta, į kiek paketų buvo supakuoti minėti objektai, nenurodyti identifikaciniai jų numeriai. Aptartos aplinkybės nepaneigia nuteistosios parodymų, kad įvykio išvakarėse ji tvarkėsi namuose, be kita ko, lietė žoliapjovę, benzininį pjūklą, kuro bakus, t. y. daiktus, ant kurių galėjo būti benzino pėdsakų, ir dėl to ant jos drabužių bei batų galėjo likti benzino pėdsakų. Teismas visiškai neanalizavo specialisto išvados, kurioje nustatyta, kad ant tirti pateikto vatos tampono su nuoplovomis nuo durų yra ypač degaus skysčio – benzino ir degių skysčių – dyzelino ir alyvos – pėdsakų, o ant ištirtų nuteistosios drabužių ir avalynės dyzelino ir alyvos nebuvo rasta. Apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino šių nuteistosios gynybai reikšmingų apeliacinio skundo argumentų ir taip iš esmės pažeidė jos teises apeliaciniame procese.
Dėl pirmiau nurodytų argumentų nepagrįstas ir neteisėtas apkaltinamasis nuosprendis negali būti pradėtas vykdyti. Nesustabdžius paskirtos bausmės vykdymo, jeigu būtų patenkintas kasacinis skundas, J. K. būtų nubausta neteisingai, be to, nukentėtų ji, jai artimi asmenys, nepilnamečių (mažamečių) vaikų interesai.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), ir tik BPK 369 straipsnyje nurodytais pagrindais – jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų. Tai reiškia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų ištirti įrodymai kasacinio proceso metu iš naujo nevertinami, bylos faktinės aplinkybės nenustatomos, baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumas kasacinės instancijos teisme tikrinamas pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas aplinkybes. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalies nuostatas kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (BPK 369 straipsnis) ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.
Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai vertindami bylos įrodymus padarė esminius BPK reikalavimų pažeidimus (t. y. priimtus sprendimus grindė nepatikimais nukentėjusiosios parodymais, duomenimis gautais pažeidžiant jų gavimo tvarką ir pan.), tačiau kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatorės dėstomi argumentai iš esmės yra skirti įrodymų vertinimui, pateikiant jų savąjį vertinimą, ir teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti, o tai, kaip minėta, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019 ir kt.). Taigi, kasacinio skundo teiginiai, kuriais siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo, jų pagrindu – kitokių teismo išvadų dėl J. K. kaltės, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kartu teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas dėl visų nuteistosios apeliacinio skundo argumentų, kurie yra iš esmės analogiški kasacinio skundo argumentams, nutartyje išsamiai pasisakė. Kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė nuteistosios teises apeliaciniame procese, nes nesiaiškino gynybai reikšmingų apeliacinio skundo argumentų, yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka šio teismo skundžiamo sprendimo turinio. Naujų argumentų, kurie galėtų pagrįsti netinkamą baudžiamojo ir baudžiamojo proceso normų taikymą, kasaciniame skunde nepateikta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti nuosprendžio vykdymą nesvarstytinas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistosios J. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Sigita Jokimaitė
Artūras Pažarskis
