Baudžiamoji byla Nr. 2K-70-788/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43980-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.4.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. (M. B.) gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 28 d. nutarties.
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant M. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
UAB „B“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinės atsakovės „IF P&C Insurance AS“ filialo UAB „B“ priteistas 1000 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas, kita ieškinio dalis atmesta. Nukentėjusiosios V. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš civilinės atsakovės „IF P&C Insurance AS“ filialo nukentėjusiajai V. K. priteistas 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusiosios M. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinės atsakovės „IF P&C Insurance AS“ filialo nukentėjusiajai M. K. priteistas 13 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, kita ieškinio dalis atmesta.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 28 d. nutartimi M. B. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. B. nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, atėmė gyvybę kitam žmogui, tai yra, būdamas UAB „K“ direktorius ir atsakingas už pastato bei jo įrenginių techninę priežiūrą, nuomodamas patalpas įvairioms įmonėms, neužtikrino, neuždraudė ir nuomininkų neįspėjo, kad patalpose nebūtų eksploatuojamas įgaliotos įstaigos eksperto nepatikrintas krovininis liftas, neužtikrino, kad minėtas liftas būtų techniškai tvarkingas: kad lifto pavaros patalpa būtų uždara / neprieinama pašaliniams asmenims, apatinės sustojimo aikštelės šachtos durys būtų užrakintos papildoma spyna, kad šachtos duryse būtų automatinės spynos, užsklęsiančios duris prieš kabinai pajudant 150 mm atstumu nuo sustojimo aikštelių, ir šių spynų užsklendimo saugos įtaisai, lifto kabinos durų ir jų uždarymo kontrolės saugos įtaisai bei liftas negalėtų pajudėti neuždarius šachtos durų, taip pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. A1-61 patvirtintų Liftų naudojimo taisyklių 8, 19, 26, 27, 34, 35 punktų reikalavimus, dėl to, esant atidarytoms pirmo aukšto lifto šachtos durims, o lifto kabinai esant pakeltai į ketvirtą aukštą, UAB „B“ darbuotojas A. K., nepastebėjęs, jog pirmame aukšte nėra kabinos, ėjo į lifto šachtą ir nukrito į jos apačią iš šešių metrų aukščio. Dėl patirtų galvos bei kaklo sužalojimų A. K. įvykio vietoje mirė.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo M. B. gynėjas advokatas Osvaldas Martinkus prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 28 d. nutartį ir M. B. dėl pareikštų kaltinimų išteisinti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Teismai neanalizavo nukentėjusiojo A. K. darbdavio baudžiamosios atsakomybės dėl darbuotojo mirties darbe. Iš apkaltinamojo nuosprendžio nėra aišku, kodėl teismai nesprendė dėl BK 132 ir 176 straipsnių konkurencijos ir UAB „B“ direktoriaus O. L. kaltumo. BK 176 straipsnio l dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė darbdaviui už nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ar atsirado kitokių sunkių pasekmių. Tai yra specialioji norma BK 132 straipsnio atžvilgiu, todėl, esant dviejų normų konkurencijai, taikytina specialioji teisės norma. Dėl nukentėjusiojo mirties baudžiamojon atsakomybėn trauktinas ne pastato savininkės UAB „K“ direktorius (nuteistasis), o nukentėjusiojo darbdavės UAB „B“ direktorius O. L.. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis mirė darbo vietoje, atlikdamas darbines pareigas. Tai buvo jo pirmoji darbo diena UAB „B“, kurioje jis dirbo nelegaliai. UAB „B“ darbuotoja A. D. neinstruktavo nukentėjusiojo ir pati savo nuožiūra, pasinaudojusi pastate esančiu liftu (su įmonės direktoriaus O. L. leidimu), neperspėjusi nukentėjusiojo, leido kitos įmonės darbuotojui pasinaudoti liftu. Apklausti liudytojai – kitų įmonių, nuomojančių patalpas tame pačiame pastate, darbuotojai – teismui patvirtino, kad pastato liftu naudodavosi, bet laikydavosi elementaraus atsargumo reikalavimų, nes žinojo, jog, lifto kabinai esant aukštesniame ar žemesniame pastato aukšte ir neuždarius lifto šachtos durų iš vidaus, lieka atvira lifto šachta. Nustatyta, kad nukentėjusysis nebuvo informuotas apie lifto ypatumus (trūkumus).
2.2. Tarp nukentėjusiojo darbdavio UAB „B“ direktoriaus O. L. netinkamo darbo pareigų atlikimo, susijusio su darbuotojo teisės į saugias darbo sąlygas pažeidimu, ir jo mirties yra artimesnis priežastinis ryšys nei tarp pastato savininkui M. B. inkriminuotų veiksmų ir nukentėjusiojo mirties. Lemiamu veiksniu atribojant atsakomybę pagal BK 132 straipsnį ir 176 straipsnį yra nukentėjusiojo ryšys su įvykio vieta bei nelaimingo atsitikimo aplinkybėmis. Jeigu dėl M. B. darbdavio netinkamo veikimo į lifto šachtą būtų įkritęs ne pastate darbo vietas įsirengusių (turėjusių) įmonių darbuotojas, o pašalinis į pastatą norėjęs patekti asmuo, tai atsakomybė už atsiradusias sunkias pasekmes būtų turėjusi kilti pastato valdytojui. Tačiau jei sunkios pasekmės atsirado darbo vietoje dėl darbuotojo nesaugių darbo sąlygų bei jo neinstruktavimo apie jas, tai atsakomybė turi kilti darbdaviui BK 176 straipsnio pagrindu. Teismai, nustatę, kad liftu buvo naudojamasi nuolat, padarė neteisingą išvadą, kad būtent tai dėsningai nulėmė nukentėjusiojo mirtį. Manytina, kad nukentėjusiojo mirtį dėsningai nulėmė tai, jog žuvusiojo darbdavys, žinodamas ir suprasdamas, kad naudotis liftu reikia ypač atsargiai, visiškai nusišalino nuo pareigos supažindinti tą pačią dieną naujai į darbą priimtą A. K. su jam pavesto darbo saugos sąlygomis, taip pat ir su lifto naudojimo ypatumais ir, pavesdamas A. K. vykdyti darbuotojos A. D. nurodymus, papildomai neinstruktavo jos prižiūrėti A. K., naudojantis liftu. Būtent A. D. veiksmai (leidimas kitos įmonės darbuotojui pasinaudoti liftu pakylant į viršų) bei nekontroliavimas to, kad būtų uždarytos lifto šachtos durys, ir neinformavimas apie tai A. K. ir lėmė pastarojo neatidų elgesį, dėl to šis įkrito į atvirą lifto šachtą ir žuvo.
2.3. Ikiteisminis tyrimas dėl UAB „B“ direktoriaus O. L. padarytos veikos nepradėtas, nes, pasak prokuroro, „pakanka“, kad dėl mirties teisiamas M. B.. Tačiau, net ir vadovaujantis šia prokuroro nuostata, būtina atsižvelgti į tai, kuris priežastinis ryšys tarp neteisėtų veikų yra artimesnis ir labiau dėsningai susijęs su pasekmėmis, t. y. konkretaus asmens mirtimi. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. B., to nepadarė.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kurių neginčija ir kasatorius, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nustatė, kad tarp UAB „K“ direktoriaus M. B. nusikalstamo neveikimo, neužtikrinant, kad jo vadovaujamos bendrovės patalpose, kuriomis naudojosi ir kitų bendrovių darbuotojai, esantis pavojingas įrenginys – krovininis liftas, neatitinkantis saugumo reikalavimų, nebūtų naudojamas, ir A. K., įkritusio į minėto techniškai netvarkingo bei negalimo naudoti lifto šachtą ir žuvusio, mirties (t. y. pasekmių) yra dėsningas priežastinis ryšys, nes, nuomojamose patalpose neužtikrinus draudimo naudoti techniškai netvarkingą krovininį liftą ir asmenims juo naudojantis bei pakilus į viršutinius aukštus, o netvarkingo lifto šachtai likus atvirai, A. K. į ją įkrito ir nuo patirtų kritimo iš aukščio sužalojimų mirė. Tai buvo tiesioginė mirties priežastis ir būtina jos atsiradimo sąlyga. Priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių buvimas žemesnės instancijos teismų nuosprendžiuose atskleistas ir argumentuotas išsamiai bei tinkamai.
3.2. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, byloje nebuvo nustatyta, kad UAB „B“ padarė su darbuotojų sauga susijusių pažeidimų, todėl ši faktinė aplinkybė priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – darbuotojo A. K. mirtimi nėra susijusi. Nesutikti su tokiomis teismo išvadomis nėra pagrindo.
3.3. Teismai tinkamai nustatė, kad nusikalstamą veiką M. B. padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Pagal bylos aplinkybes, jis neužtikrindamas, kad UAB „K“ priklausančiame pastate nebūtų eksploatuojamas potencialiai pavojingas, techniškai netvarkingas įrenginys – krovininis liftas, buvo nepakankamai apdairus, nenumatė, kad tuo gali sukelti kilusius padarinius, tačiau pagal savo išsilavinimą, patirtį ir kompetenciją turėjo ir galėjo tokius padarinius numatyti. Taigi, teismai baudžiamąjį įstatymą M. B. pagal byloje nustatytas aplinkybes pritaikė tinkamai, teisingai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kaip neatsargų gyvybės atėmimą pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.
4. Atsiliepimu į kasacinį skundą civilinės ieškovės UAB „B“ atstovas direktorius O. L. prašo netenkinti paduoto kasacinio skundo. Atsiliepime civilinės ieškovės atstovas nurodo:
4.1. UAB „K“ direktorių (A. B. ir M. B.) neteisėti veiksmai prasidėjo 2015 m., kai faktiškai buvo naudojamas liftas, išregistruotas iš pavojingų įrenginių registro. Šiais veiksmais buvo siekiama išvengti savininkui tenkančios prievolės tinkamai (saugiai) eksploatuoti liftą. Iki nelaimės momento lifto eksploatacija vyko su UAB „K“ direktorių žinia, t. y. UAB „K“, būdama patalpų savininkė bei stipresnioji nuomos sutarčių šalis, vengė atlikti savo pareigas, susijusias su saugiu patalpų eksploatavimu, neužtikrino tiek lifto techninės būklės, tiek ir tinkamo prieigų sutvarkymo. Visi veiksmai, susiję su lifto eksploatacija, buvo ilgalaikiai ir sistemingi, tęsėsi virš ketverių metų. Šie veiksmai galėjo lemti bet kurio asmens sužalojimą ar žūtį nepriklausomai nuo įmonės, kurioje dirba. Neteisėti, nuolatiniai ir sistemingi veiksmai negali tapti teisėti ir leisti išvengti atsakomybės.
4.2. Nelaimė įvyko bendrojo naudojimo, o ne UAB „B“ nuomojamose patalpose. UAB „B“ atsakomybė buvo nustatyta tik dėl nuomojamų patalpų rūsyje (tai buvo apibrėžta patalpų nuomos sutartyje), o pastato savininko atsakomybės ribos – visas pastatas. UAB „B“ pažeidimas (nelegalus darbas) buvo vienkartinis nusižengimas, o UAB „K“ pažeidimas (netinkamas pavojingų įrenginių eksploatavimas) buvo nuolatinis ir sistemingas, jis tęsėsi daugiau kaip ketverius metus. Be to, nelegalus darbas pats savaime nelemia darbuotojo mirties (šis nusižengimas lemia darbuotojo socialinį pažeidžiamumą), o netinkamas pavojingų įrenginių eksploatavimas yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su asmens žūtimi. UAB „B“ neturėjo ir neturi pavojingų įrenginių, jų neeksploatuoja.
4.3. Darbo inspekcijos tyrimo metu nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne tiesioginėje darbo vietoje (nuomojamose patalpose), o bendrojo naudojimo patalpose. Šio tyrimo metu buvo surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės, kad įvykusi A. K. žūtis yra UAB „K“, o ne UAB „B“ atsakomybė.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo M. B. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 132 straipsnio 3 dalies taikymo
6. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Taikant šio nusikaltimo sudėtį būtina nustatyti tris esminius objektyviuosius požymius: 1) veiką (pirmiau nurodytas taisykles pažeidžiančius veiksmus ar neveikimą); 2) padarinius (kito žmogaus mirtį); 3) priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Minėta nusikalstama veika padaroma dėl neatsargumo, t. y. nusikalstamo nerūpestingumo arba nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnis). Specialios elgesio saugumo taisyklės pažeidimas neatsargaus gyvybės atėmimo sudėtyje yra nurodytas kaip šį nusikaltimą kvalifikuojanti ir didesnį jo pavojingumą rodanti aplinkybė. Specialios elgesio saugumo taisyklės, kurių nesilaikymas prisideda prie žmogaus žūties, gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalaus) pobūdžio teisės aktais. Tokios taisyklės paprastai nustatomos veiklos srityse, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai ar gyvybei. Kita vertus, pripažįstant asmenį kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, bet būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-217-699/2015, 2K-181-489/2017, 2K-206-303/2019 ir kt.).
7. Kasaciniame skunde ginčijamas BK 132 straipsnio 3 dalies taikymas M. B. dviem esminiais argumentais: pirma, priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo mirtimi yra susijusi ne nuteistojo M. B., kaip už pastato bei jo įrenginių techninę priežiūrą atsakingo asmens, veika (neveikimas), bet nukentėjusiojo darbdavio UAB „B“ direktoriaus veika neužtikrinant jam saugių darbo sąlygų; antra, esant BK 132 straipsnio 3 dalies ir 176 straipsnio konkurencijai, veika kvalifikuotina pagal specialiąją normą, t. y. BK 176 straipsnį, kuris šiuo atveju turėjo būti taikytas darbdaviui. Šie argumentai nepagrįsti.
8. Pažymėtina, kad teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTk3LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-597/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-597/2007">2K-597/2007</a>, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-7-74-788/2019 ir kt.). Tokiais atvejais svarbus argumentas konstatuoti priežastinį ryšį yra tai, kad, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vertinama veika išsiskiria iš kitų priežasčių, nes būtent ji esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius priežastį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkwLTEwNzMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-390-1073/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-390-1073/2017">2K-390-1073/2017</a>, 2K-7-74-788/2019).
9. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismų išvada, kad tarp M. B. neveikimo neužtikrinant, kad nesaugiu liftu nebūtų naudojamasi, taip pat anksčiau minėtų teisės normų pažeidimo ir nukentėjusiojo mirties yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad būtent M. B. vadovavo UAB „K“, kuriai priklauso pastatas, kuriame buvo naudojamasi nesaugiu techniškai netvarkingu liftu, ir kad M. B. apie tai žinojo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad potencialiai pavojingų įrenginių registrui buvo pranešta, kad liftas neeksploatuojamas. Skundžiamuose teismų sprendimuose motyvuotai konstatuota, kad nuteistasis pažeidė Liftų naudojimo taisyklių reikalavimus, nes neužtikrino tinkamos lifto priežiūros ir naudojimo, kad patalpose nebūtų eksploatuojamas įgaliotos įstaigos eksperto nepatikrintas krovininis liftas ir kad ši patalpa nebūtų prieinama pašaliniams asmenims. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktas išsamus teisinių reikalavimų pažeidimų turinys. Nors nuteistasis proceso metu tvirtino neleidęs naudotis liftu, tačiau bylos įrodymais teismų nustatyta priešingai – patalpas besinuomojančių įmonių darbuotojams tai daryti buvo leidžiama, techninės sąlygos tam buvo sudarytos, liftas buvo naudojamas nuolat ir tam nebuvo sudaryta kliūčių. Ši teismo išvada grindžiama daugybės liudytojų parodymais. Draudžiamųjų ar įspėjamųjų ženklų dėl nesinaudojimo liftu nurodė nepastebėję ir pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykę Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai. Be to, kaip galima spręsti iš bylos duomenų, veikiantis liftas patalpas besinuomojančioms įmonėms buvo reikalingas ir tai buvo viena iš priežasčių, skatinančių nuomotis patalpas minėtame pastate.
10. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad pastate esančio lifto nebuvo galima eksploatuoti ne tik dėl formalių techninių saugumo reikalavimų pažeidimo, bet ir dėl tiesioginio pavojaus, kad į lifto šachtą gali įkristi žmogus. Lifto apžiūros metu, be kitų trūkumų, nustatyta, kad jame nebuvo saugos įtaisų, neleidžiančių lifto kabinai pajudėti, jei neuždarytos šachtos durys. Taigi, pakilus lifto platformai, dėl neįrengtų saugos įtaisų šachtos durys galėjo likti atviros, o tai reiškia, kad pro atidarytas duris buvo įmanoma žengti ne į lifto kabiną, o į gilią šachtą. Turint tai galvoje, nekelia abejonių, kad šiuo atveju būtent neužkirtimas kelio techniškai netvarkingo lifto eksploatavimui (pažeidžiant liftų naudojimo saugumo taisykles) kėlė nuolatinę nelaimės riziką ir vieną dieną ją pavertė tikrove. Todėl, palyginti su visomis kitomis prie nelaimės prisidėjusiomis aplinkybėmis (paties nukentėjusiojo neatsargumas, darbdavio aplaidumas, tinkamo instruktažo nebuvimas ir kt.), minėta nuteistojo veika (neveikimas) laikytina būtina nukentėjusiojo žūties sąlyga ir esminė bei veikianti to priežastis. Atsižvelgiant į tai, pripažintini nepagrįstais kasacinio skundo argumentai dėl priežastinio ryšio tarp nuteistojo neveikimo ir nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo žmogus, nebuvimo.
11. Teisėjų kolegija taip pat pritaria teismų išvadai, kad M. B. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kasaciniame skunde nepateikta įtikinamų argumentų, kurie leistų abejoti tuo, kad M. B. pagal savo einamas pareigas turėjo ir galėjo numatyti, jog nepašalinta galimybė eksploatuoti techniškai netvarkingą liftą, kai pro atidarytas lifto duris įmanoma patekti ne į lifto kabiną, o į šachtą, gali baigtis žmogaus mirtimi, privalėjo ir galėjo užkirsti tam kelią, tačiau to nepadarė.
12. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad už darbuotojo žūtį turėjo atsakyti jo darbdavys O. L. pagal BK 176 straipsnį. Pažymėtina, kad šioje byloje kaltinimas šiam asmeniui nepareikštas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nagrinėti jo baudžiamosios atsakomybės klausimo. Be to, O. L., kaip UAB „B“ direktoriaus, savo pareigų galimai netinkamas vykdymas neužtikrinant nukentėjusiajam saugių darbo sąlygų nepašalina nuteistojo M. B., kaip asmens, turėjusio užkirsti kelią techniškai netvarkingo lifto eksploatavimui, kaltumo dėl į lifto šachtą įkritusio asmens žūties. Pažymėtina ir tai, kad kasaciniame skunde neteisingai argumentuojama, kad byloje reikėjo spręsti bendrosios ir specialiosios normų konkurencijos klausimą. Normų konkurencijos klausimas baudžiamojoje byloje gali kilti sprendžiant, kuris iš konkuruojančių BK straipsnių taikytinas konkrečiam kaltinamajam. Užtat argumentas, kad pagal normų konkurencijos taisyklę dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltas ne kaltinamasis, o kitas asmuo, kuriam net nepareikšti kaltinimai, yra teisiškai ydingas.
13. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pagrindas naikinti ar keisti šioje byloje teismų priimtus procesinius sprendimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnis) nenustatytas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. B. (M. B.) gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Alenas Piesliakas
Olegas Fedosiukas
