Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių subjekto, nesudariusio krovinio vežimo sutarties, teisę pareikšti reikalavimą vežėjui dėl gavėjui nepristatyto (prarasto) krovinio ir vežėjo pareigą patikrinti, ar perduoda krovinį tinkamam asmeniui, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-225-381/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06483-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; 2.10.2; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.5.23

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „State Express Europe“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Latvijos Respublikoje registruotos įmonės „SIA ATTA-1“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „State Express Europe“ dėl nuostolių, atsiradusių vykdant tarptautinį krovinio vežimą, atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Latvijos Respublikoje registruota įmonė „SIA K7 Logistic“ ir akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių subjekto, nesudariusio krovinio vežimo sutarties, teisę pareikšti reikalavimą vežėjui dėl gavėjui nepristatyto (prarasto) krovinio ir vežėjo pareigą patikrinti, ar perduoda krovinį tinkamam asmeniui, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 24 821,20 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė nurodė, kad iš Italijoje registruotos įmonės „Sky Lighting Europe Srl“ pirko elektros prekes, už jas visiškai atsiskaitė. Ieškovė susitarė su pardavėja dėl dalies pristatytų prekių grąžinimo. Tuo pagrindu ieškovė išrašė nurodytai įmonei 24 821,20 Eur sąskaitą. Ieškovės išrašytą sąskaitą minėta įmonė įsipareigojo apmokėti po prekių pristatymo į Italiją. Ieškovė, tarpininkaujant įmonei „SIA K7 Logistic“, perdavė atsakovei (vežėjai) krovinį pagal surašytą tarptautinį krovinių vežimo automobilių keliais važtaraštį. Atsakovė įsipareigojo pervežti ir pristatyti krovinį gavėjai „Sky Lighting Europe Srl“, tačiau šio sutartinio įsipareigojimo tinkamai neįvykdė, t. y. krovinio nepristatė nurodytai gavėjai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė įsigijo prekes (LED lemputes) iš Italijos įmonės (pardavėjos) „Sky Lighting Europe Srl“ pagal 2018 m. rugpjūčio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. 001456. Sąskaitoje nurodyta, kad bendras prekių svoris – 4353 kg, bendra prekių kaina – 34 130 Eur. Ieškovė 2019 m. gegužės 7 d. gamintojai išrašė sąskaitą faktūrą Nr. ES190475, kurioje nurodyta „sandorio rūšis: prekės grąžinamos į ES“. Italijos įmonė „Sky Lighting Europe Srl“ kreipėsi į trečiąjį asmenį „SIA K7 Logistic“ dėl krovinio pervežimo. 2019 m. gegužės 7 d. tarp atsakovės ir įmonės „SIA K7 Logistic“ buvo sudarytas užsakymas? sutartis Nr. K1347, pagal kurią atsakovė įsipareigojo nugabenti krovinį maršrutu Latvija (Ryga)–Italija. Užsakyme nurodyta krovinio gavėja „Sky Lighting Europe Srl“, pristatymo adresas: Via Mangioni 103, 84016 Paganis, Italija. Krovinys buvo gabenamas pagal CMR važtaraštį Nr. LV-ES 190475 (toliau – CMR važtaraštis). Įmonė „SIA K7 Logistic“ 2019 m. lapkričio 15 d. sumokėjo už suteiktas paslaugas atsakovės pateiktą 2019 m. gegužės 16 d. sąskaitą faktūrą, serija UC, Nr. 012775. Ieškovė 2019 m. gegužės 30 d. gavo laišką iš Italijos įmonės „Sky Lighting Europe Srl“, kad pastaroji krovinio negavo. Italijos įmonė „Sky Lighting Europe Srl“ 2019 m. liepos 10 d. likviduota.

6. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė užsakymo nuvežti prekes į Italiją neteikė, už krovinio pervežimą nė vienam iš vežėjų nemokėjo. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad įmonė „Sky Lighting Europe Srl“ užsakė įmonei „SIA K7 Logistic“ pervežti krovinį. Trečiojo asmens atstovas neatvyko į teismo posėdį, nepateikė paaiškinimų dėl ginčo, todėl nustatyti aplinkybę, ar buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis su prekių siuntėja ir pirmąja vežėja, teismas neturi galimybių.

7. Teismo vertinimu, ginčo situacijoje vežimo sutarties šalys yra įmonė „Sky Lighting Europe Srl“ (siuntėja ir užsakovė), trečiasis asmuo „SIA K7 Logistic“ (pirmasis vežėjas) ir atsakovė (antroji vežėja). Šias byloje nustatytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2019 m. gegužės 6 d. įmonės „SIA K7 Logistic“ užsakymas Nr. K1347, 2019 m. gegužės 16 d. atsakovės išrašyta sąskaita faktūra už pervežimo paslaugas trečiajam asmeniui „SIA K7 Logistic“ ir šios sąskaitos apmokėjimas 2019 m. lapkričio 15 d. pavedimu.

8. Teismas, vadovaudamasis 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR konvencija) 12 straipsniu, konstatavo, kad pagal vežimo sutartį ieškovė nėra nei užsakovė, nei krovinio gavėja ar siuntėja, todėl negalėjo duoti jokių nurodymų atsakovei dėl vežimo sutarties vykdymo ir neturėjo teisės disponuoti kroviniu. Instrukcijas dėl krovinio pristatymo adreso atsakovei galėjo suteikti tik trečiasis asmuo arba įmonė „Sky Lighting Europe Srl“. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų ar kitų leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo ar nurodyta Italijos įmonė reiškė pretenzijas dėl krovinio vežimo ar keitė krovinio pristatymo vietą ir davė kitus nurodymus, susijusius su krovinio pervežimu. Nors CMR važtaraštyje ieškovė nurodyta kaip siuntėja, tačiau faktiškai ji nėra krovinio siuntėja (ieškovė nėra įsipareigojusi vežėjams sumokėti už krovinio pervežimą). Dėl to ieškovė nėra ginčo vežimo sutarties šalis.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonė „Sky Lighting Europe Srl“ yra vežimo užsakovė ir gavėja, o vežimo sutartis nėra sudaryta trečiųjų asmenų naudai, nurodė, jog šiuo atveju taikomas sutarties uždarumo principas, kurio turinys pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką aiškinamas kaip bendroji sutarčių teisės taisyklė, kad sutartis susaisto tik jos šalis ir turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms. Rizika dėl krovinio praradimo ar sugadinimo perėjo įmonei „Sky Lighting Europe Srl“ nuo krovinio perdavimo vežėjai (atsakovei).

10. Teismas nusprendė, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų atsakovei pagal ginčo vežimo sutartį, todėl ieškinys atmestinas.

11. Pasisakydamas dėl krovinio pristatymo tinkamumo, teismas nurodė, kad CMR konvencijos 4 straipsnio nuostatos suteikia didesnę reikšmę vežimo sutartyje, o ne važtaraštyje nustatytoms sąlygoms. Tai reiškia, kad ginčo atveju atsakovė privalėjo krovinį vežti į užsakyme nurodytą vietą. Teismas pažymėjo, kad CMR važtaraštyje iš viso nebuvo nurodytas pristatymo adresas, todėl atsakovė krovinį 2019 m. gegužės 13 d. pristatė užsakyme nurodytu adresu. Tai, kad krovinys buvo pristatytas į siuntėjos nurodytą iškrovimo vietą, byloje patvirtina CMR važtaraštis, kuriame yra gavėjos darbuotojo parašas, atsakovės transporto priemonės kontrolės informacija apie 2019 m. gegužės 13 d. transporto priemonės vietą krovinio pristatymo metu, 2019 m. gegužės 13 d. vairuotojo dienos veiksmų ataskaita, 2019 m. rugpjūčio 27 d. vairuotojo A. R. rašytiniai paaiškinimai ir jo paaiškinimai teismo posėdžio metu, 2019 m. gegužės 9 d. – 2019 m. gegužės 28 d. krovininio automobilio, valst. Nr. EOT927, kelionės lapas ir tai, kad įmonė „SIA K7 Logistic“ sumokėjo atsakovei už suteiktas paslaugas.

12. Teismas konstatavo, kad visos civilinės bylos aplinkybės ir įrodymai, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, patvirtina, jog atsakovė yra tinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimus ir yra pristačiusi krovinį tinkamam gavėjui. Dėl to nėra teisinio pagrindo taikyti CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalies, nustatančios vežėjo atsakomybę už krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento.

13. Teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 10 d. įmonė „Sky Lighting Europe Srl“ buvo likviduota. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovės vykdyto pervežimo metu, kuriuo ieškovė grąžino netinkamas prekes, įmonė „Sky Lighting Europe Srl“ ruošėsi likvidavimui, dėl to galimai ir negrąžino ieškovės sumokėtos sumos už prekes.

14. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2024 m. kovo 12 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkino.

15. Kolegija konstatavo, kad ieškovė nagrinėjamu atveju akivaizdžiai yra siuntėja, nes, įsigijusi prekes iš Italijos įmonės, jas (dalį jų) grąžino Italijos įmonei? gavėjai. Būtent dėl šios priežasties, t. y. prekių grąžinimo, buvo organizuojamas pervežimas, šį trečiojo asmens pavedimu atliko atsakovė. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo prekių savininkė yra ieškovė, kuri už jas yra sumokėjusi. Ieškovė krovinį (prekes) grąžino, o lėšų už grąžinamas prekes, kurias turėjo gauti per trisdešimt dienų nuo grąžinamų prekių gavimo dienos, negavo. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai ieškovė neturi nei prekių, nei jai yra grąžinti už prekes sumokėti pinigai. Italijos įmonė jų negrąžino, teigdama, kad jų negavo. Akivaizdu, kad būtent ieškovė šiuo atveju yra nuostolius patyręs asmuo ir turinti reikalavimo teisę į atsakovę kaip faktinę krovinio vežėją.

16. Kolegija pažymėjo, kad važtaraštis buvo grąžintas būtent ieškovei kaip siuntėjai, tai neabejotinai paneigia jos kitokį, nei siuntėjos, statusą. Atsakovė, pasirašydama CMR važtaraščio 23 skiltyje, pripažino, kad krovinys (prekės) yra ieškovės. CMR važtaraštyje, be kita ko, nurodyta, kad atsakovė krovinį paima iš ieškovės sandėlio. Be to, ieškovė CMR važtaraštį nusiuntė kartu su prekėmis, tai patvirtina, koks krovinys yra pakraunamas ir kad ieškovė yra jo savininkė. Kolegija taip pat pažymėjo, kad gavėja Italijos įmonė pripažino ieškovės kaip savininkės teises, tačiau už grąžinamas prekes nesumokėjo, nes jų negavo. Pati gavėja Italijos įmonė atsakovei kaip vežėjai reikalavimų pateikti negali, nes yra likviduota.

17. Kolegija nurodė, kad nors CMR konvencija įtvirtina vežėjo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kurią paneigti turi vežėjas, tačiau krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktus turi įrodyti siuntėjas (šiuo atveju ieškovė). Tai, ar pateiktų įrodymų pakanka krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas pagal bendras įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).

18. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas padarė identiškas išvadas dėl įrodymų vertinimo kaip ir nagrinėdamas bylą pirmąjį kartą, nors tokios išvados apeliacinės instancijos teismo ankstesne nutartimi, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, buvo įvertintos kaip prieštaringos ir padarytos neatskleidus cituojamų įrodymų turinio. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo nurodymus ir vėl neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų, t. y. susirašinėjimo su prekių gavėja ar jos įgaliotu asmeniu, iš kurių matyti, kad ieškovės perduotų vežti prekių gavėja negavo, o krovinį priėmęs bei CMR važtaraščio 24 grafoje pasirašęs asmuo – nenustatytas.

19. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių neliko ginčo, jog remiantis užsakymu atsakovė krovinį turėjo nugabenti į Paganio miestą, ten yra Italijos įmonės sandėlis, t. y. išsikrovimo vieta, o Angrio mieste ši įmonė registruota. Kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovės vairuotojo nuvykimą, tačiau ne krovinio pristatymą tinkamam adresatui. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad adresu, kuriuo turėjo būti grąžintos prekės, yra daug įvairių sandėlių (iškrovimo vietų). Kaip liudytojas apklaustas atsakovės vairuotojas neneigė, kad jam buvo sudėtinga surasti išsikrovimo vietą be aplinkinių pagalbos. Atsakovės nurodomi duomenys savaime nepagrindžia, kad krovinys (prekės) buvo pristatytas tinkamam adresatui. Byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo (pirmoji vežėja) būtų tyręs krovinio (prekių) pristatymo tinkamumą. Be to, į teismą kviečiamas trečiasis asmuo, t. y. jo valdybos narys, el. laiške pirmosios instancijos teismui nurodė, kad su atsakove atsiskaitė iš savo asmeninių lėšų, priežasčių nedetalizavo. Ši aplinkybė taip pat suponuoja išvadą apie tam tikrus pervežimo nesklandumus. CMR važtaraštyje yra tik vardas ir pavardė, nėra ne tik antspaudo, iš kurio būtų galima identifikuoti įmonę, priėmusią krovinį, taip pat datos, bet ir parašo (CMR konvencijos 13 straipsnio 1 dalis). Be to, transporto priemonės kontrolės informacija apie transporto priemonės vietą taip pat neįrodo krovinio pristatymo tinkamam adresatui, nes toje vietoje nebuvo galima tiksliai nustatyti išsikrovimo vietos (būtent gavėjos Italijos įmonės sandėlio), tai patvirtino ir pats atsakovės vairuotojas, o apie tai, kad buvo išsikrauta būtent gavėjos Italijos įmonės adresu, byloje duomenų nėra, atsakovė tokių duomenų net nebandė rinkti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau? ir CPK) 178 straipsnis).

20. Kolegijos vertinimu, krovinio tinkamo pristatymo nepatvirtina ne tik jau aptarta transporto priemonės kontrolės informacija, bet ir atsakovės vairuotojo dienos veiksmų ataskaita bei atsakovės vairuotojo darbo lentelė. Iš darbo lentelės matyti, kad 2019 m. gegužės 13 d. dalies krovinio iškrovimas 9 val. 00 min. vyko Atrio mieste, o Paganyje – 15 val. 40 min. Iš veiksmų ataskaitos matyti, kad 2023 m. gegužės 13 d. 15 val. 34 min. yra pažymėti iškrovimo darbai (kiti darbai). Kolegija pažymėjo, kad šioje ataskaitoje šie iškrovimo darbai truko 9 min., t. y. nuo 15 val. 34 min. iki 15 val. 42 min. Tačiau, kaip paaiškino atsakovės atstovo direktorius ir parodė liudytojas atsakovės vairuotojas, ginčo krovinio perkrovimas Lietuvoje vyko apie valandą, t. y. tarp pusvalandžio ir valandos. Todėl akivaizdu, kad per 9 min. krovinio, susidedančio iš dvylikos ar trylikos palečių, iškrauti nebuvo įmanoma. Be to, liudytojas atsakovės vairuotojas parodė, kad iškrovimo vietoje prastovėjo nuo valandos iki pusantros. Tuo tarpu iš aptariamos ataskaitos matyti priešinga informacija, kad nuo 14 val. 35 min. iki 15 val. 29 min. ir nuo 15 val. 32 min. iki 15 val. 33 min. liudytojas vairavo, o nuo 15 val. 34 min. iki 15 val. 42 min. vyko jau minėti iškrovimo darbai.

21. Atsakovės darbuotojo (vairuotojo), byloje apklausto kaip liudytojo, parodymai nėra pakankami krovinio pristatymo faktui įrodyti, nes jo parodymai apie išsikrovimo vietą ir situacijos sprendimo pasirinkimo būdus išsiskyrė jį apklausus nagrinėjant bylą pirmąjį ir antrąjį kartą. 2021 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje jis parodė, kad atvažiavęs į vietą krovinio pristatymo adreso nerado, todėl siekdamas ją išsiaiškinti sutiktam praeiviui parodė CMR važtaraštį. 2023 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje jis parodė, kad ne šiaip asmeniui, o šalia esančios kitos įmonės vairuotojui parodė aptariamą dokumentą. Kolegija atkreipė dėmesį, kad CMR važtaraštyje įrašytas ne Paganio, o Angrio miesto adresas. Be kita ko, liudytojas, pakeisdamas savo parodymus, papildomai nurodė, kad jis iki iškrovimo vietos važiavo naudodamasis navigacija, o koordinates SMS žinute jam atsiuntė atsakovė. Kolegija pritarė apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prieštaravimų liudytojo parodymuose nevertino, nors bylą nagrinėjant iš naujo liudytojas pakeitė savo parodymus darbdavio naudai, pas kurį, be kita ko, dirba penkiolika metų, o tai rodo lojalius santykius ir suinteresuotumą darbdavio naudai.

22. Kolegija pritarė ieškovės pozicijai, kad vien pristatymo adresas, t. y. atvykimas šiuo adresu, negali patvirtinti prekių pristatymo gavėjui fakto. Kaip matyti iš ieškovės 2020 m. sausio 7 d. atsakymo atsakovei į „2019 m. gruodžio 11 d. susirašinėjimą“, ieškovė iš trečiojo asmens (pirmojo vežėjo) yra gavusi informaciją, kad atsakovė atsisakė patvirtinti iškrovimo vietą ir asmenį, perėmusį krovinį (prekes) iš vairuotojo, nors ieškovė to buvo prašiusi. Būtent atsakovės pareiga buvo pagrįsti krovinio tinkamą pristatymą, tačiau šios pareigos atsakovė neįvykdė, vadinasi, neįrodė, kad krovinys (prekės) pristatytas tinkamam adresatui, tai atitinkamai suponuoja jos pareigą atlyginti nuostolius – prekių vertę pinigais (CMR konvencijos 23 straipsnio 2 dalis).

23. Kolegija pažymėjo, kad kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Tačiau CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta minėto ribojimo išimtis: vežėjas negali vadovautis konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį pažymėta, kad vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-172/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-172/2009">3K-3-172/2009</a>; 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTUxLTQyMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-151-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-151-421/2020">e3K-7-151-421/2020</a>, 173–195, 65–67 punktai).

24. Kolegijos vertinimu, priešingai nei mano atsakovė, jos vairuotojo paaiškinimai leidžia spręsti, kad atsakovė nebuvo atidi ir rūpestinga perduodama krovinį, nes vairuotojui jį pristatant ir kažkam atsiliepus dėl „trylikos palečių iš Latvijos“, to pakako, kad krovinys būtų perduotas. Tokie liudytojo parodymai patvirtina, kad atsakovės vairuotojas nebuvo tikras, ar asmuo, kuris gauna krovinį (prekes), turi teisę jas gauti. Atsakovės vairuotojas patvirtino, kad paprašius antspaudo ir nurodžius, jog jo neturi, kitų gavėjo tinkamumą identifikuojančių duomenų jis neprašė (įgaliojimo, asmens tapatybės kortelė ir pan.). Kolegija pažymėjo, kad atsakovės vairuotojas paliudijo, jog krovinį (prekes) priimantis asmuo CMR važtaraščio jo akivaizdoje nepasirašė, atnešė jį jau pasirašytą, todėl negali pasakyti, ar pasirašė tas pats asmuo, kuris priėmė krovinį (prekes). Be to, aplinkybių, kodėl neįrašyta krovinio (prekių) pristatymo data, liudytojas negalėjo paaiškinti. Kita vertus, priešingai nei aptariamo krovinio (prekių) grąžinimo atveju, jų pristatymo ieškovei atveju CMR važtaraščių Nr. 2726966, 2727003 24 grafoje yra gavėją identifikuojantis parašas, antspaudas ir data. Todėl kolegija atmetė atsakovės argumentą, kad krovinio pristatymo faktui patvirtinti pakako tik parašo CMR važtaraštyje, nes tai buvo įprasta praktika, tuo labiau kad antspaudo liudytojas (atsakovės darbuotojas) vis dėlto prašė. Kolegijos vertinimu, būtent antspaudas, jame esantys rekvizitai leidžia aiškiai identifikuoti gavėją. Iškilus ginčui dėl krovinio (ne)pristatymo ir atsakovei tinkamai nepasirūpinus atsakomybę už krovinio nepristatymą tinkamam gavėjui paneigiančiais įrodymais, visos iš to kylančios neigiamos pasekmės tenka būtent atsakovei. Kolegijos vertinimu, atsakovė turėjo suvokti, kad dėl tokio jos elgesio, įskaitant ir tai, jog vėliau ji nesiekė išsiaiškinti krovinio pristatymo tinkamumo fakto, veikiausiai kils neigiamų padarinių.

25. Kolegija konstatavo, kad atsakovė, perduodama krovinį gavėjai, turėjo pareigą patikrinti, ar perduoda krovinį tinkamam asmeniui, o to nepadariusi ir perdavusi krovinį ne krovinio važtaraštyje nurodytam gavėjui (įgaliotam asmeniui), vėliau nesiaiškinusi, ar įteikė tinkamam gavėjui, pažeidė prisiimtus įsipareigojimus pristatyti krovinį, tai lemia CMR konvencijoje įtvirtintų pasekmių taikymą. Atsakovės veiksmai kvalifikuotini kaip jos didelis neatsargumas, todėl ji negali remtis CMR konvencijoje įtvirtintais atsakomybės ribojimo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindais (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

26. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą? ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CMR konvencijos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau? CK) 6.808 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias vežimo sutarčių sąlygas, dėl to netinkamai nustatė krovinio siuntėją, t. y. neteisingai įvertino arba nevertino trečiojo asmens „SIA K7 Logistic“, kaip pradinio vežėjo, dalyvavimo sutartiniuose pervežimo santykiuose, o ieškovę (pirkėją), kaip faktinę grąžinamų prekių siuntėją (pirkimo?pardavimo sutartinių santykių dalyvę), sutapatino su siuntėju, užsakančiu pervežimo paslaugą (pervežimo sutarties dalyviu), taip nepagrįstai pripažindamas ieškovei reikalavimo teisę į vežėją (atsakovę). Byloje nebuvo nustatomos nei krovinio vežimo sutarties sudarymo aplinkybės, nei kam atsakovė įsipareigojo jai perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą. Teismas nevertino, kad už pervežimo paslaugas atsiskaitė ne ieškovė, o trečiasis asmuo „SIA K7 Logistic“; ieškovė jokios sutarties su atsakove nesudarė, CMR važtaraščio vežėjai nepateikė ir krovinio disponavimo teisės atsakovei neperdavė. Teismo išvados prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai dėl vežimo teisinių santykių kvalifikavimo, t. y. kad siuntėju laikoma ta šalis, kuri užsako krovinio pervežimo paslaugą, nepaisant to, kas faktiškai perduoda krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLTEwNzUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3-1075/2018">3K-3-3-1075/2018</a>; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzYtNDIxLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-276-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-276-421/2020">3K-3-276-421/2020</a>). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė, kad ieškovė byloje pripažino aplinkybę, jog krovinio gabenimą užsakė įmonė „Sky Lighting Europe Srl“, kreipdamasi į įmonę „SIA K7 Logistic“. Tai reiškia, kad būtent trečiasis asmuo „SIA K7 Logistic“ vežimo teisiniuose santykiuose dalyvavo kaip ekspeditorius, sudaręs sutartį su krovinio siuntėja „Sky Lighting Europe Srl“ ir pateikęs užsakymą antrajai vežėjai (atsakovei), todėl krovinio siuntėjas ir juo disponuojantis asmuo buvo ne ieškovė. Šias aplinkybes netiesiogiai taip pat pagrindžia duomenų apie mokėjimą ar sutarčių tarp įmonės „SIA K7 Logistic“ ir ieškovės trūkumas byloje.

26.2. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas ir taikydamas CMR konvencijos 5 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią gavėjo antspaudas CMR važtaraštyje nėra būtinas krovinio gavimui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY2LTQyMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-166-421/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-166-421/2018">e3K-3-166-421/2018</a>). Byloje nebuvo ginčo dėl fakto, kad krovinys pristatytas nurodytu adresu ir perduotas į sandėlį, iš kurio prieš tai buvo išvežtas, t. y. į gavėjos sandėlį, taip pat kad CMR važtaraščio kopija įteikta gavėjai. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokias pervežimo sutarties nuostatas atsakovė pažeidė, nenustatė, kad ginčo šalys buvo susitarusios, jog krovinio pristatymo (perdavimo gavėjai) faktui patvirtinti yra reikalingi papildomi duomenys (pvz., antspaudas). Apeliacinės instancijos teismas aplinkybę, kad krovinys nepristatytas gavėjai, konstatavo remdamasis netiesioginiu įrodymu – ieškovės ir įmonės „Sky Lighting Europe Srl“ elektroniniu susirašinėjimu, tačiau tiek šio, tiek kitų ieškovės pateiktų duomenų nebeįmanoma patikrinti dėl įmonės „Sky Lighting Europe Srl“ likvidavimo.

27. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

27.1. Kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvados dėl vežimo sutarties šalių nustatymo nagrinėjamoje byloje nėra aktualios, atsižvelgiant į tai, kad skiriasi nurodytų bylų ir šios bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais dėl vežimo sutartinių santykių kvalifikavimo faktinėse situacijose, kai vežimo sutartis nėra sudaryta, ir tinkamai kvalifikavo vežimo sutarties dalyvius pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad ieškovė nelaikytina siuntėja CMR konvencijos prasme, ji vis vien turi teisę reikšti ieškinį vežėjui, praradusiam krovinį, kaip asmuo, kuris nors ir nesudaręs sutarties su vežėju, bet yra patyręs nuostolių.

27.2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl krovinio pristatymo yra prieštaringos ir padarytos neatskleidus cituojamų įrodymų turinio bei neįvertinus ieškovės pateiktų įrodymų. Byloje pateikti įrodymai paneigia atsakovės teiginius, kad CMR važtaraščio kopija įteikta gavėjai. Vežėjas privalo imtis visų priemonių tam, kad įrodytų, jog pristatė krovinį tinkamam gavėjui. Tokios priemonės yra gavėjo antspaudas CMR važtaraštyje ir (ar) aiškus krovinį priėmusio asmens identifikavimas pagal vardą, pavardę. Atsakovė neįrodė, kad vežamą krovinį perdavė įgaliotam jį gauti subjektui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl subjekto, nesudariusio krovinio vežimo sutarties, teisės pareikšti vežėjui reikalavimą dėl gavėjui nepristatyto (prarasto) krovinio

28. Atsakovės kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar ieškovė, nebūdama krovinio vežimo sutarties šalis, turi teisę pareikšti vežėjai reikalavimą dėl nepristatyto (prarasto) krovinio gavėjai.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (pvz., CMR konvencijos 4, 9 straipsniais) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLTEwNzUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3-1075/2018">3K-3-3-1075/2018</a> 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

30. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tokiu atveju, kai krovinį vežėjui perduoda ir važtaraštį pasirašo vienas subjektas, o su vežėju krovinių vežimo keliais sutartį sudaro kitas, sprendžiant dėl to, ką laikyti krovinio siuntėju, turinčiu tam tikrus įsipareigojimus vežėjui, ir atitinkamai dėl to, kas turi atsakyti žalą patyrusiam vežėjui, visų pirma vertintina būtent krovinio vežimo keliais sutartis, kurią pasirašęs asmuo įsipareigoja vežėjui už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį, o pastarasis įsipareigoja perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui. Jeigu tokia sutartis nėra sudaroma, siuntėjo ir vežėjo (-ų) susitarimas gali būti išreikštas ir faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, taip pat pagal tai, kuris asmuo kaip siuntėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežėjas turėjo suprasti, kas yra siuntėjas. Siuntėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas siuntėju pagal CMR konvenciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzYtNDIxLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-276-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-276-421/2020">3K-3-276-421/2020</a> 24 punktą).

31. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ieškovė (Latvijos įmonė) nupirko iš Italijos įmonės „Sky Lighting Europe Srl“ elektros prekes ir už jas atsiskaitė. Kai prekės buvo pristatytos ieškovei, ji su pardavėja susitarė dėl dalies prekių grąžinimo. Italijos įmonė „Sky Lighting Europe Srl“ kreipėsi į trečiąjį asmenį „SIA K7 Logistic“ dėl krovinio pervežimo. 2019 m. gegužės 7 d. įmonė „SIA K7 Logistic“ su atsakove sudarė užsakymą? sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo nugabenti krovinį maršrutu Latvija (Ryga)–Italija. Užsakyme nurodyta krovinio gavėja „Sky Lighting Europe Srl“. Ieškovė užsakymo nuvežti prekes į Italiją neteikė, už krovinio pervežimą nė vienai iš vežėjų nemokėjo.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo dėl pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių nustatymo nebuvo, ieškovė neneigė šių aplinkybių ir neįrodinėjo priešingai, t. y. kad būtent ji sudarė vežimo sutartį su trečiuoju asmeniu „SIA K7 Logistic“ ir su juo atsiskaitė ar buvo įsipareigojusi atsiskaityti už krovinio pervežimą (grąžinimą) į Italiją.

33. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad šiuo atveju vežimo sutarties šalys yra „Sky Lighting Europe Srl“ (siuntėja ir užsakovė), trečiasis asmuo „SIA K7 Logistic“ (pirmasis vežėjas) ir atsakovė (antroji vežėja), nusprendė, jog ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų atsakovei pagal ginčo vežimo sutartį, todėl ieškinį atmetė.

34. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė buvo grąžinamų prekių savininkė, nes buvo už jas atsiskaičiusi. Ieškovė perdavė krovinį atsakovei, CMR važtaraštyje ieškovė nurodyta kaip siuntėja, važtaraštis buvo grąžintas būtent jai, todėl ieškovė buvo siuntėja. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė šiuo atveju yra nuostolius patyręs asmuo, todėl ji turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovei kaip faktinei krovinio vežėjai.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus (šios nutarties 29?30 punktai) ir bylą nagrinėjusių teismų nustatytas faktines aplinkybes, kurių šalys neginčijo, iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju ieškovė nelaikytina siuntėja, kaip krovinio vežimo sutarties šalis. Kaip minėta, ieškovė byloje neįrodinėjo, kad būtent ji sudarė krovinio vežimo sutartį, įsipareigojo sumokėti vežėjai už krovinio pervežimą nustatytą užmokestį, taip pat neneigė, jog pati pardavėja „Sky Lighting Europe Srl“ pasamdė trečiąjį asmenį „SIA K7 Logistic“, kad šis pervežtų jai krovinį (grąžinamas prekes). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime ir taip pat atsakovės kasaciniame skunde nurodytu argumentu, kad, esant tokiai situacijai, kai krovinio pervežimą užsako pats gavėjas, sudarydamas sutartį su vežėju, faktinis siuntėjas neturi teisės reikšti reikalavimų vežėjui.

36. Pažymėtina, kad CMR konvencijoje tiesiogiai nenurodyta, kas gali pareikšti ieškinį vežėjui. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl įstatymų taikymo nustatant asmenį, turintį teisę pareikšti reikalavimus vežėjui, yra išaiškinta, kad krovinio gabenimo teisinio reguliavimo tikslas yra užtikrinti tinkamą prekių ar kitų vertybių pervežimo organizavimą iš vienos vietos į kitą ir šio proceso metu nepažeisti su kroviniu susijusių asmenų teisių ir interesų. Tam nėra svarbu ir CMR konvencijos nereguliuojama gabenamo krovinio priklausomybė daiktinių teisių prasme. CMR konvencijoje neatskleidžiama krovinio siuntėjo sąvoka. Siuntėjas, kaip pervežimo proceso dalyvis, nesusiejamas su nuosavybės teisės turėjimu. Šio asmens teisinė padėtis pervežimą reguliuojančiame įstatyme reglamentuojama tiek, kiek ji svarbi pervežimo procesui užtikrinti. Krovinio praradimu pažeidžiama savininko nuosavybės teisė, todėl nepriklausomai nuo to, kad jis pats tiesiogiai nedalyvauja pervežimo procese, jo pažeista teisė turi būti ginama. Teisę į ieškinį šie asmenys turi ir tai išplaukia iš krovinių pervežimo sutarties, kaip specifinės sutarties trečiojo asmens naudai, pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2000).

37. Teisėjų kolegija pritaria vyraujančiai teisės doktrinai (žr. Ambrasienė, D.; Sinkevičius, E. Vežėjo civilinė atsakomybė pagal Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją ir jos draudimas. Vilnius: Mykolo Riomerio universitetas, 2004, p. 33–34; 1975 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) komentarą dėl CMR konvencijos 17 straipsnio), jog teisę reikšti ieškinį turi asmuo, kuris faktiškai patyrė nuostolių dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo. Tai geriausiai atitinka civilinės atsakomybės prasmę ir paskirtį. Todėl nuostolių atlyginimo galėtų reikalauti krovinio gavėjas, siuntėjas, asmuo, sudaręs sutartį su vežėju ir atlyginęs nuostolius siuntėjui ar gavėjui, taip pat prekių savininkas, jei jis nėra nei siuntėjas, nei gavėjas, bet jo turtui padaryti nuostoliai krovinio praradimu, sugadinimu ar pavėluotu pristatymu. Prekių savininkas, kuris nėra vežimo sutarties šalis, turėjo teisę pareikšti ieškinį tiesiogiai vežėjui tiek pagal anksčiau galiojusio 1964 m. CK 175 straipsnį, reglamentavusį sutarties sudarymą trečiojo asmens naudai, tiek tokią teisę turi pagal dabar galiojančio CK 6.191 straipsnio atitinkamas nuostatas.

38. Kaip minėta, bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad ieškovė nėra siuntėja kaip krovinio vežimo sutarties šalis, užsakiusi ginčo krovinio pervežimą. Tačiau ieškovė pervežimo procese dalyvavo kaip faktinė siuntėja, perdavusi jai nuosavybės teise priklausantį krovinį atsakovei (vežėjai), faktiškai vykdžiusiai krovinio pervežimą ir turėjusiai jį pristatyti gavėjai (Italijos įmonei „Sky Lighting Europe Srl“).

39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir remdamasi šios nutarties 36–37 punktuose išdėstytais kasacinio teismo išaiškinimais bei teisės doktrina, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė, kaip ji pati teigia, kaip nuostolius dėl gavėjai nepristatyto (prarasto) krovinio patyręs asmuo, turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovei, kaip faktinei krovinio vežėjai.

Dėl vežėjo pareigos patikrinti, ar perduoda krovinį tinkamam asmeniui, ir šios pareigos įvykdymo įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo

40. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vežėjas, pristatęs krovinį į paskirties vietą, perduodamas krovinį, turi pareigą patikrinti, ar perduoda krovinį tinkamam asmeniui, t. y. važtaraštyje nurodytam gavėjui (jo įgaliotam asmeniui), arba siuntėjo, pasinaudojusio CMR konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise nurodyti vežėjui atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje, reikalavimu pakeistam gavėjui. Perduodamas krovinį ne krovinio važtaraštyje nurodytam gavėjui (ne jo įgaliotam asmeniui) arba ne siuntėjo reikalavimu pakeistam gavėjui, vežėjas pažeidžia vežimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pristatyti krovinį į paskirties vietą ir perduoti jį turinčiam teisę gauti asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-334/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-334/2011">3K-3-334/2011</a>). Tai lemia ir CMR konvencijoje įtvirtintų pasekmių taikymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTUxLTQyMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-151-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-151-421/2020">e3K-7-151-421/2020</a> 57 punktą).

41. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, pagal CMR konvencijos 17, 18 straipsnių nuostatas, jeigu krovinys nepristatytas gavėjui arba pristatytas netinkamam gavėjui, jis laikomas prarastu. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti (CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalis). Pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį, būtent vežėjui tenka pareiga įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar jis pristatytas ne laiku dėl 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minėtos nuostatos leidžia teigti, kad jeigu vežėjas perduoda krovinį ne siuntėjo nurodytam gavėjui, tai prilyginama krovinio praradimui. CMR konvencija, griežtai reglamentuodama vežėjo atsakomybę, įtvirtina jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai). Šios prezumpcijos buvimas lemia tai, kad būtent vežėjui tenka pareiga įrodyti, jog asmuo, kuriam jis perdavė krovinį, turėjo teisę jį gauti, t. y. kad važtaraštyje nurodytas krovinio gavėjas buvo įgaliojęs šį asmenį priimti ginčo krovinį arba kad krovinio siuntėjas, remdamasis CMR konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta teise, buvo nurodęs vežėjui atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTUxLTQyMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-151-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-151-421/2020">e3K-7-151-421/2020</a> 58–59 punktus).

42. Pagal CMR konvencijos 13 straipsnio 1 dalį, pristačius krovinį į paskirties vietą, gavėjas turi teisę pareikalauti iš vežėjo jam perduoti antrąjį važtaraščio egzempliorių ir krovinį, parašu patvirtindamas apie krovinio gavimą.

43. Nagrinėjamoje byloje atsakovė, nesutikdama su ieškovės pareikštu reikalavimu, įrodinėjo, kad savo pareigą pristatyti ginčo krovinį gavėjai įvykdė tinkamai. Šią aplinkybę atsakovė grindė byloje pateiktais įrodymais, be kita ko, CMR važtaraščiu su jame esančiu gavėjos įrašu, patvirtinančiu krovinio gavimą.

44. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CMR konvencijos 13 straipsnio 1 dalimi, sprendime pažymėjo, kad CMR važtaraštyje yra tik vardas ir pavardė, nėra ne tik antspaudo, iš kurio būtų galima identifikuoti įmonę, priėmusią krovinį, taip pat datos, bet ir parašo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo teismo argumentu.

45. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad krovinio pristatymu į paskirties vietą laikytinas krovinio pristatymas į CMR važtaraštyje nurodytą vietą arba pakeistą siuntėjo reikalavimu paskirties vietą, tai suteikia teisę gavėjui reikalauti iš vežėjo perduoti jam antrąjį važtaraščio egzempliorių bei perduoti jam krovinį, parašu patvirtinant apie krovinio gavimą. Vežėjo atsakomybė už krovinį laikytina pasibaigusia, jei važtaraštyje nurodytas gavėjas arba siuntėjo reikalavimu nurodytas gavėjas priims krovinį ir pasirašys važtaraštyje, liekančiame vežėjui. CMR konvencijos 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavėjas parašu patvirtina krovinio gavimą, todėl pagal CMR konvenciją antspaudas nėra būtinas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY2LTQyMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-166-421/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-166-421/2018">e3K-3-166-421/2018</a> 26 punktą).

46. Pažymėtina, kad vežimo sutarties šalys gali susitarti, jog gavėjas krovinio gavimą turi patvirtinti ne tik parašu, bet ir antspaudu. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodyta atsakovės kasaciniame skunde, bylą nagrinėję teismai nenustatė tokio susitarimo, t. y. kad vežimo sutarties šalys buvo susitarusios, jog krovinio pristatymo (perdavimo gavėjai) faktui patvirtinti yra reikalingi papildomi duomenys (pvz., antspaudas). Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad tų pačių prekių ankstesnio vežimo (iš Italijos į Latviją) ir pristatymo ieškovei atveju CMR važtaraščiuose yra gavėją identifikuojantis parašas, antspaudas ir data, nepatvirtina, jog toks susitarimas buvo ir dėl ginčo krovinio vežimo. Pažymėtina, kad, kaip minėta, bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, jog ieškovei su pardavėja „Sky Lighting Europe Srl“ susitarus dėl prekių grąžinimo, krovinio pervežimą užsakė ir sutartį su trečiuoju asmeniu „SIA K7 Logistic“ sudarė pati šio krovinio gavėja.

47. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad CMR konvencija nenustato, jog visi važtaraščio blanke nurodyti laukeliai privalo būti užpildyti, ir CMR važtaraščio blankas pats savaime nepatvirtina šalių susitarimo. Tai, kad CMR važtaraščio blanko laukelyje yra nuorodos dėl krovinio gavėjo parašo ir spaudo, nereiškia šalių susitarimo, jog krovinio gavėjas apie krovinio gavimą privalo patvirtinti ne tik parašu, bet ir antspaudu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY2LTQyMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-166-421/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-166-421/2018">e3K-3-166-421/2018</a> 27 punktą).

48. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad CMR važtaraštyje yra gavėjos darbuotojo parašas. Apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, CMR važtaraštyje atliktą gavėjos įrašą vertino kaip vardą ir pavardę, o ne parašą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad minėtas įrašas yra CMR važtaraščio 24 laukelyje, skirtame būtent gavėjo patvirtinimui, jog krovinys gautas, ir atrodo kaip parašytas ranka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį įrašą laikė gavėjos (darbuotojo) parašu CMR konvencijos 13 straipsnio 1 dalies prasme.

49. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjktOTE2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-229-916/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-229-916/2017">3K-3-229-916/2017</a> 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMi02OTUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-12-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-12-695/2019">3K-3-12-695/2019</a> 24 punktą).

50. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0xMDc1LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-1075/2024">e3K-3-9-1075/2024</a> 28 punktą).

51. Kaip minėta, atsakovė byloje įrodinėjo, kad savo pareigą pristatyti ginčo krovinį gavėjai įvykdė tinkamai, remdamasi ne tik CMR važtaraštyje esančiu gavėjos įrašu, bet ir kitais įrodymais. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas įvertino byloje surinktus įrodymus ir būtent iš jų visumos padarė išvadą, jog krovinys buvo pristatytas į siuntėjos nurodytą iškrovimo vietą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad CMR važtaraštis pasirašytas gavėjos darbuotojo, taip pat atsižvelgė į atsakovės transporto priemonės kontrolės informaciją apie 2019 m. gegužės 13 d. transporto priemonės vietą krovinio pristatymo metu, 2019 m. gegužės 13 d. vairuotojo dienos veiksmų ataskaitą, 2019 m. rugpjūčio 27 d. vairuotojo A. R. rašytinius paaiškinimus ir jo paaiškinimus teismo posėdžio metu, 2019 m. gegužės 9 d. – 2019 m. gegužės 28 d. krovininio automobilio, valst. Nr. EOT927, kelionės lapą ir tai, kad įmonė „SIA K7 Logistic“ sumokėjo atsakovei už suteiktas paslaugas.

52. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovės vairuotojo nuvykimą, tačiau ne krovinio pristatymą tinkamam adresatui. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad adresu, kuriuo turėjo būti grąžintos prekės, yra daug įvairių sandėlių (iškrovimo vietų). Kaip liudytojas apklaustas atsakovės vairuotojas neneigė, kad jam buvo sudėtinga surasti išsikrovimo vietą be aplinkinių pagalbos; teigė, kad, jam paprašius krovinį priimančio asmens antspaudo, o šiam nurodžius, kad jo neturi, kitų gavėjo tinkamumą identifikuojančių duomenų neprašė (įgaliojimo, asmens tapatybės kortelės ir pan.). Dėl to apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovės pateikti duomenys nepagrindžia, jog krovinys buvo pristatytas tinkamam adresatui.

53. Teisėjų kolegija su tokiais skundžiamo sprendimo argumentais nesutinka ir pažymi, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė pirmiau nurodytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, atsakovei iškėlė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą, todėl nepagrįstai nusprendė, jog atsakovės pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad krovinys buvo tinkamai pristatytas gavėjai. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad krovinį pristatęs vairuotojas negalėjo tiksliai nustatyti išsikrovimo vietos, apklaustas kaip liudytojas 2021 m. balandžio 27 d. ir 2023 m. balandžio 25 d. teismo posėdžiuose pakeitė parodymus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo akcentuoti šio liudytojo parodymų neatitikimai (t. y. kad pirmą kartą apklaustas jis parodė, jog atvažiavęs į vietą krovinio pristatymo adreso nerado, todėl siekdamas jį išsiaiškinti sutiktam praeiviui parodė CMR važtaraštį, o po beveik dvejų metų kitame teismo posėdyje apklaustas parodė, kad ne šiaip asmeniui, o šalia esančios kitos įmonės vairuotojui parodė aptariamą dokumentą), taip pat atsakovės vairuotojo dienos veiksmų ataskaitoje ir vairuotojo darbo lentelėje pažymėtų kovinio iškrovimo laiko ir trukmės tam tikri neatitikimai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nereikšmingi, nesudarantys pagrindo vertinti šiuos įrodymus kaip prieštaringus, keliančius esmines abejones dėl krovinio tinkamo pristatymo, nes vairuotojas paaiškino, jog krovinys buvo iškrautas būtent CMR važtaraštyje gavėja nurodytos įmonės sandėlio darbuotojų. Be to, byloje nebuvo ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė, vykdydama ankstesnį tų pačių prekių pervežimą iš Italijos į Latviją, jas priėmė iš to paties sandėlio, į kurį buvo pristatytos ieškovės grąžinamos prekės.

54. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nepagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ankstesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodymus ir vėl neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų, t. y. susirašinėjimo su prekių gavėja ar jos įgaliotu asmeniu, iš kurių matyti, kad ieškovės perduotų vežti prekių gavėja negavo, o krovinį priėmęs bei CMR važtaraščio 24 grafoje pasirašęs asmuo – nenustatytas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2019 m. gegužės 13 d. ginčo krovinys buvo pristatytas gavėjai; 2019 m. gegužės 30 d. ieškovė gavo laišką iš Italijos įmonės „Sky Lighting Europe Srl“, kad ši negavo krovinio; 2019 m. liepos 10 d. įmonė „Sky Lighting Europe Srl“ buvo likviduota. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad tokios aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovės vykdyto pervežimo metu, kuriuo ieškovė grąžino netinkamas prekes, įmonė „Sky Lighting Europe Srl“ ruošėsi likvidavimui, dėl to galimai ir negrąžino ieškovės sumokėtos sumos už prekes. Taigi pirmosios instancijos teismas ieškovės susirašinėjimo su įmone „Sky Lighting Europe Srl“ teiginius, jog krovinys nebuvo gautas ir pastarosios įmonės darbuotojai apie tai nieko nežino, iš esmės įvertino kaip šios įmonės gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo išvada yra pagrįsta, juolab kad gavėja „Sky Lighting Europe Srl“, užsakiusi krovinio pervežimą, pati nereiškė reikalavimų dėl nepristatyto krovinio vežėjams, t. y. nei trečiajam asmeniui „SIA K7 Logistic“, nei faktiškai krovinio pervežimą vykdžiusiai atsakovei.

55. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad šioje nutartyje nurodyti proceso teisės normų ir jas aiškinant kasacinio teismo praktikoje suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai bei nukrypimai nuo nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų lėmė tai, jog apeliacinės instancijos teismas, patenkindamas ieškovės pareikštą ieškinį, ginčą išsprendė neteisingai. Dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1,2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 3 dalis).

Dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo

56. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2024 m. spalio 23 d. gautas atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo. Prašyme nurodoma, kad 2024 m. gegužės 14 d. antstolė nurodė priverstinai nurašyti iš atsakovės sąskaitos 36 434,90 Eur, kuriuos sudaro: Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimu priteistas 24 821,12 Eur nuostolių atlyginimas, 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą (24 821,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2024 m. gegužės 14 d.) – 4940,90 Eur, bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (3417,52 Eur) ir apeliacinės instancijos teisme (1164 Eur) atlyginimas ir 2091,84 Eur vykdymo išlaidų atlyginimas.

57. Pagal CPK 760 straipsnio 1 dalį, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Pagal CPK 762 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės. Tokiu atveju šis klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

58. Nagrinėjamu atveju panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuris pagal pateiktus duomenis yra įvykdytas priverstine tvarka išieškojus iš atsakovės priteistas sumas ir vykdymo išlaidų atlyginimą, atgręžtinas šio sprendimo įvykdymas, įpareigojant ieškovę grąžinti atsakovei iš jos išieškotą 36 434,90 Eur sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

60. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti perskirstomos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis) ir paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos kasaciniame teisme.

61. Šiuo atveju, patenkinus atsakovės kasacinį skundą, ji įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tiek apeliacinės instancijos, tiek kasaciniame teisme.

62. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 2755,39 Eur išlaidų, kurias sudaro 2450,25 Eur išlaidos už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, 6,75 Eur už duomenų iš VĮ Registrų centro gavimą ir 298,39 Eur dokumentų vertimo išlaidos. Kasaciniame teisme atsakovė pateikė prašymą priteisti 4040,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, šias išlaidas sudaro 599 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už kasacinį skundą, 3136,32 Eur išlaidos už advokato pagalbą rengiant kasacinį skundą ir 304,92 Eur dokumentų vertimo išlaidos. Atsakovės turėtos išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas neviršija maksimalių priteistinų dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Dėl to atsakovei iš ieškovės priteistinas visų apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 6795,63 Eur (2755,39 Eur + 4040,24 Eur).

63. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sudarė mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas.

64. Kasaciniame teisme, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 762 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 12 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą.

Atgręžti panaikinto Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 12 d. sprendimo įvykdymą. Priteisti iš ieškovės Latvijos Respublikoje registruotos įmonės „SIA ATTA-1“ (j. a. k. LV-40003358889) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „State Express Europe“ (j. a. k. 135573822) 36 434,90 Eur (trisdešimt šešis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt keturis Eur 90 ct).

Priteisti iš ieškovės Latvijos Respublikoje registruotos įmonės „SIA ATTA-1“ (j. a. k. LV-40003358889) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „State Express Europe“ (j. a. k. 135573822) 6795,63 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt penkis Eur 63 ct) bylinėjimosi išlaidoms, turėtoms apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas