Dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija byloje: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikianti per Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių

Civilinė byla Nr. e2-625-1231/2026

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04955-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.1.2.11; 3.1.7.6; 3.1.7.8.; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 7 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Birutei Pirštelei,

dalyvaujant ieškovei D. J., jos atstovui advokatui Virginijui Batulevičiui,

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikiančios per Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių atstovei Irmai Bazienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija byloje: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikianti per Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių.

Teismas

nustatė:

ieškovė D. J. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui E. J., prašydama: 1) nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės ir atsakovo, dėl santuokos iširimo pripažįstant kaltu atsakovą; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. E. J. periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 250 Eur iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į ieškovės asmeninę banko sąskaitą iki paskutinės einamojo mėnesio dienos ir pavedant ieškovei tvarkyti lėšas uzufrukto teise; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko A. E. J. gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku A. E. J. tvarką: 4.1.) atsakovas E. J. pasiima vaiką kas antrą savaitgalį, šeštadienį 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 19.00 val. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą; 4.2.) abipusiu susitarimu tėvai gali pakeisti šią bendravimo tvarką su vaiku, atsižvelgdami į vaiko poreikius, interesus, šalių galimybes ir konkrečią situaciją; 4.3.) atsakovas ryšio priemonėmis su vaiku gali bendrauti be apribojimų; 5) priteisti iš atsakovo 2750 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui A. E. J.; 6) nutraukus santuoką, ieškovei palikti mergautinę pavardę „G.“; 7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Su atsakovu susipažino 2020 m. vasarą ir pradėjo gyventi kartu. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A. E. J.. Šiuo metu jie kaip šeima negyvena. Santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Praėjus kiek laiko po santuokos sudarymo (2024 m. vasarą) atsakovas pasikeitė, pradėjo dažnai jai priekaištauti dėl neištikimybės. Ji negalėjo išeiti iš namų susitikti su draugėmis – nei viena, nei su vaikais, bei apskritai išeiti iš namų. Po kiekvieno jos išėjimo iš namų atsakovas pašėldavo, be jokios priežasties ant jos šaukdavo, iš pykčio daužydavo indus, niokodavo namus. Atsakovas pykčio metu tapdavo agresyvus, naudojo prieš ją psichologinį smurtą, įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu. Visą tai vykdavo vaikų akivaizdoje. Ji atleisdavo atsakovui tokį elgesį, norėdama, kad sūnus augtų su tėvu, manė, jog atsakovas pasikeis. 2024 m. lapkričio 1 d. atsakovui vėl kilo pykčio priepuolis jos atžvilgiu, jis grasino nusižudyti, ji kreipėsi į policiją, buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. 2025 m. sausio 3 d. apie 01.00 val. nakties atsakovas naudodamas fizinę jėgą ją su vaikais išvarė iš namų, atėmė automobilio raktelius ir visus jos dokumentus. Dėl tokio atsakovo elgesio nusprendė santuoką nutraukti. Nuo to laiko jie negyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, negyvena kartu. Nurodo, kad ji po santuokos sudarymo stengėsi sukurti šeimos santykius, kaip bendro gyvenimo pagrindą. Ji atsakovui buvo lojali, rėmė moraliai ir kiek išgalėdama prisidėjo finansiškai. Atsakovo pastovūs pykčio priepuoliai, nepasitikėjimas ja, sugriovė pamatinius dalykus. Atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, kadangi nesirūpina šeima, negerbia jos, neremia nei moraliai, nei materialiai, todėl mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nurodo, kad nuo 2025 m. sausio 3 d. atsakovas visiškai nesirūpina savo sūnumi, neteikia jam išlaikymo, nebendrauja su juo. Šiuo metu ji nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, todėl jos gaunamų pajamų nepakanka vaiko poreikiams tenkinti. Ji su sūnumi A. E. J. ir dukra K. S. gyvena nuomojamame būste, kurio nuoma 250 Eur per mėnesį. Jos gaunamas pajamas sudaro 655 Eur (dukros alimentai ir vaikų pinigai). Jai vienai išlaikyti nepilnametį sūnų yra sunku, vaikui suteikti tinkamas sąlygas augti ir vystytis yra nepajėgi. Jai vaikus išlaikyti padeda jos tėvai. Kadangi vaiko išlaikymu visuomet rūpinosi ji viena, gerai žino jo poreikius ir kiek kiekvieną mėnesį yra reikalinga skirti vaiko išlaikymui, todėl vaiko poreikių tenkinimui iš atsakovo vaiko išlaikymui prašo priteisti po 250 Eur. Sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ja, kadangi tai geriausiai atitiks sūnaus interesus. Sūnus yra labai prisirišęs prie jos, tarp jų yra susiformavęs glaudus emocinis ryšys, kadangi vaikas gyvena su ja nuo gimimo. Nurodo, kad ji neprieštarauja, jog sūnus bendrautu su tėvu ir seneliais, todėl siekiant, kad ateityje tarp šalių nekiltų ginčo, prašo nustatyti konkrečią bendravimo tvarką, kaip nurodyta ieškinyje. Atsakovas sūnaus išlaikymo pareigos nevykdė 11 mėnesių, todėl nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 1 d. prašo priteisit iš atsakovo 2750 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Santuokoje su ieškovu bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto neturi. (duomenys neskelbtini) yra sudarę Vedybų sutartį (povedybinę), kurioje nurodyta, kad turtas įgytas po šios sutarties sudarymo ir registruotas, kurios nors šalies vardu yra kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Nutraukus santuoką pageidauja pasilikti mergautinę pavardę. Nutraukus santuoką išlaikymo ir neturtinės žalos atlyginimo nereikalauja.

Atsakovui E. J. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, jis informuotas apie iškeltą bylą ir vyksiantį teismo posėdį, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, posėdyje nedalyvavo ir nepareiškė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

Išvadą duodanti institucija: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikianti per Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau - Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodo, kad skyriaus specialistai bendravo su atsakovu, kuris nurodė, jog jis apie ieškinio reikalavimus žino, teigė, jog neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes taip bus sūnui geriau. Taip pat nurodė, kad jis žino ieškinio sąlygas dėl vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos. Nurodo, kad ieškovės nuomojamas būstas su visais patogumais, namuose švaru ir tvarkinga, sanitarinės sąlygos tinkamos, yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai. Nepilnamečio gyvenamojoje vietoje šiuo metu sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, atitinkančios vaiko fizinę, psichologinę bei socialinę raidą. Atsižvelgiant į šalių išsakytą nuomonę į tai, kad A. E. J. yra mažametis, su motina sieja stiprus ir artimas ryšys, į tai, kad ginčo dėl gyvenamosios vietos nustatymo nėra, skyriuje nėra duomenų apie netinkamą ieškovės valdžios įgyvendinimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu bei įvertinus ieškovės galimybes užtikrinti stabilias ir tinkamas gyvenimo ir vystymosi sąlygas nepilnamečiam sūnui, mano, kad A. E. J. gyvenamosios vietos nustatymas su motina šiuo metu geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Mano, jeigu teismas, atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, į byloje esančių faktinių aplinkybių, patvirtinančių šalių turtinę padėtį visumą, vaiko amžių, poreikius ir vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikšmingais pripažintais kriterijais nuspręs, kad atsakovas yra pajėgus teikti ieškovės prašomą, ar panašią sumą vaiko išlaikymui, tai toks išlaikymo dydis atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Mano, kad ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka nepažeistų nepilnamečio vaiko interesų ir būtų užtikrinta nepilnamečio teisė bendrauti su savo tėvu. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas vyksta uždarbiauti į užsienį, bendravimo tvarkoje turėtų būti numatyta, jog bendravimo tvarka gali būti derinama pagal atsakovo buvimą (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu ieškovė D. J. palaikė ieškinį ir papildomai paaiškino, kad nuo 2024 m. vasaros su atsakovu pradėjo labai stipriai pyktis. Atsakovui lapkričio mėnesį buvo net iškviesta policija dėl automobilio trankymo, balso kėlimo, buvo prieita beveik prie fizinio smurto, tad atsakovas gavo orderį, dėl kurio negalėjo artintis. Atsakovas 2025 m. sausio 3 d. naktį ją išmetė iš namų prisigalvojęs, kad ji jį apgaudinėja. Tą naktį išvijęs ją, atsakovas atėmė abu automobilius, visus dokumentus. Ji bandė kalbėtis, siūlė eiti pas psichologus, bet atsakovas nesutiko. Iš atsakovo pusės buvo indų daužymas ir baldų laužymas. Pykčiai kildavo dėl atsakovo pavydo. Ji būdavo namuose, telefoną atsakovas galėdavo paimti, į lauką su vaikais, jeigu atsakovas neidavo, taip pat ir ji negalėdavo išeiti, viena išvažiuoti taip pat negalėjo, jeigu išeidavo iki atsakovo mamos, kuri gyveno 200-300 metrų atstumu nuo jų bendrų namų, tai prasidėdavo pykčiai, prisigalvojimai, kad ji išėjusi pas kitus. Ji bandė kalbėtis, buvo įsidiegusi programėlę į telefoną, kad atsakovas matytų jos vietą. Ji visada bandydavo ramiai kalbėtis. Jie su atsakovu šiek tiek gyveno ir prieš santuoką, pradžioje viskas buvo kaip ir gerai. Ji bandė kalbėtis, ji bandė santykius taisyti, tačiau iš atsakovo to nebuvo, gyvenimas tik blogėjo. Pas psichologus ji siūlė eiti vos tik prasidėjus barniams, taip pat rudenį, buvo sutikę, bet vėliau atsakovas apsigalvojo. Atsakovas sudraskė vestuvinę drobę, viskas ėjo tiesiog į blogąją pusę. Ji be atsakovo žinios niekur negalėdavo išvažiuoti, net pas daktarus. 2025 m. sausio 3 d. prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, bet ji į instancijas nesikreipė. Atsakovas sakė, kad jų dukra pasakė, kad juos parvežė jų bendras draugas ir jis prisigalvojo, kad ji miegojo su juo, nors to tikrai nebuvo. Naujųjų metų išvakarėse ji šventė pas savo mamą su vaikais, o atsakovas nevažiavo. Buvo naktis, labai šalta, plikledis, ją išmetė su vaikais, atėmė automobilių raktelius, dokumentus, jos mama skambino tam bendram draugui, kad jis ją parvežtų į (duomenys neskelbtini), nes ji neturėjo kur eiti. Ji pati skambino atsakovo mamai ir prašė, kad ateitų ir jį apramintų. 2025 m. sausio 3 d. atsakovas jai trenkė ir stūmė, buvo riešai labai stipriai suspausti, tai vyko prie vaiko. Šiuo metu atsakovas vaiko nelanko, nebendrauja. Bendrauja tik atsakovo mama ir jo brolis su žmona. Vaikai labai stipriai prie jos prisirišę, pas ją yra visos sąlygos vaikams. Jai užtektų vaiko išlaikymui, jeigu atsakovas prisidėtų 250 Eur suma, tų pinigų užtenka būtiniausiems poreikiams. Nuo 2025 m. sausio 3 d, iki ieškinio padavimo atsakovas neskyrė išlaikymo vaikui, buvo 100 Eur pervedęs, tačiau ji atėmė minėtą sumą. Ji nedraus atsakovui bendrauti su vaiku, tačiau norėtų mėnesio pereinamojo laikotarpio be nakvynės, nes vaikas nebepamena tėčio, kadangi atsakovas paskutinį kartą su vaiku bendravo prieš metus. Ji pati informuoja atsakovą apie vaiką, parašo jam, tačiau atsakovas nieko jai neatsako, nereaguoja. Policiją kvietė vieną kartą, kitais kartais policijos nekvietė, nes tikėjosi, kad atsakovas pasikeis. Atsakovo agresija dažniausiai buvo nukreipta į baldus. Nuo 2025 m. sausio 3 d. jie nebeveda bendro ūkio. Atsakovo mama domisi vaiku, jos bendrauja. Mano, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, ji savo kaltės nemato, kadangi bandė santuoką išlaikyti.

Teismo posėdžio metu išvadą duodančios institucijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Irma Bazienė pagarsino byloje pateiktą išvadą ir ją palaikė.

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo šalys susilaukė sūnaus A. E. J., kuris šiuo metu yra mažametis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, be šalių sūnaus, taip pat turi dar po vieną nepilnametį vaiką. Šalys santuokos metu jokio nekilnojamojo turto, kuris būtų laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nėra įgijusios. Byloje taip pat yra pateikti išrašai iš Kelių transporto priemonių registro apie šalių įgytas ir valdomas kelių transporto priemones, iš kurių matyti, kad ieškovės vardu yra registruotos dvi transporto priemonės: BMW 320D ir Opel Vectra-C-Signum. Ieškovė yra registruota Užimtumo tarnyboje, tuo tarpu atsakovas yra dirbantis. Byloje esantys duomenys taip patvirtina, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė Vedybų sutartį (povedybinę), kurioje susitarė, kad turtas įgytas po minėtos sutarties sudarymo, yra kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai.

CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Kreipdamasi į teismą, ieškovė prašo pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Kaip reikalavimą pagrindžiančius argumentus ieškovė nurodo, kad atsakovas 2025 m. sausio 3 d. naktį ją su vaikais išmetė iš namų, taip pat atsakovui nuolat kildavo agresijos protrūkiai, jis daužydavo daiktus, neleisdavo jai vienai išeiti iš namų, nepagrįstai kaltindavo neištikimybe, panaudojo smurtą ieškovės atžvilgiu, nesiekė išsaugoti santuokos, nors ieškovė siūlė atsakovui kartu bandyti išspręsti susidariusią situaciją, eiti pas psichologus, tačiau atsakovas atsisakė tai daryti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, aplinkybių dėl santuokos nutraukimo teismui neatskleidė.

Nagrinėjamu atveju, susipažinęs su byloje pateiktais duomenis bei išklausęs teismo posėdžio metu ieškovės duotų paaiškinimų, teismas konstatuoja, jog būtent atsakovo neatsakingas požiūris į šeimą, nepakankamas bendravimas, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nesirūpinimas šeimos gerove lėmė šalių šeimos iširimą. Šiuo atveju atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, taip pat nedalyvavus teismo posėdyje, nors jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai, ir neginčijus ieškovės nurodytų aplinkybių, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodytais teiginiais, jog atsakovui ieškovės atžvilgiu pasireikšdavo agresijos priepuoliai, kurių metu buvo laužomi namų apyvokos daiktai, automobiliai, sudraskyta vestuvinė drobė, ieškovės atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas, kad atsakovas ieškovę su vaikais šaltą žiemos naktį išvijo iš namų, jog neleisdavo ieškovei vienai išeiti iš namų, nuolat, be pagrindo, ją kaltindavo neištikimybe, kad nesiekė išsaugoti šeimos santykių. Į bylą nepateikta duomenų apie ieškovės kaltus veiksmus, galėjusius sąlygoti santuokos iširimą. Atsakovas byloje nesinaudojo galimybe įrodinėti, kad santuoka iširo dėl ieškovės ar abiejų sutuoktinių kaltės. Be to, atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo įrodo ir jo abejingumas santuokos nutraukimo procesui.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas atsakovo požiūris į šeimą, į sutuoktinio pareigas, lojalumo, pagarbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima trūkumas, nenoras įdėti pastangų, kad būtų išsaugota šeima. Tokias aplinkybes patvirtina bylos nagrinėjamo metu ištirtos aplinkybės, todėl nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė pageidauja pasilikti iki santuokos turėtą pavardę, todėl nesant prieštaravimų, teismas šalims po santuokos nutraukimo palieka iki santuokos sudarymo turėtas pavardes, ieškovei – „G.“, o atsakovui – „J.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-411/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-411/2008">3K-3-411/2008</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-383/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-383/2008">3K-3-383/2008</a>).

Šiuo konkrečiu atveju, ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko A. E. J. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, vaiko motina D. J., nėra.

Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad skyriaus specialistai bendravo su atsakovu, kuris nurodė, jog neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes taip bus sūnui geriau. Taip pat minėtoje išvadoje nurodyta, kad buvo lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje, kurioje nustatyta, kad vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, atitinkančios vaiko fizinę, psichologinę bei socialinę raidą. Nurodyta, jog namai su visais patogumais, juose švaru ir tvarkinga, sanitarinės sąlygos tinkamos, yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai. Šalių mažametį sūnų su motina sieja stiprus ir artimas ryšys.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir tai, jog ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko A. E. J. gyvenamoji vieta šiuo atveju turi būti nustatytina su ieškove, vaiko motina D. J., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi šiuo metu tai geriausiai atitinka mažamečio vaiko interesus.

Dėl periodinio materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnis). Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Būtina atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Vaiko pagrindiniai poreikiai yra šie: poreikiai maistui, aprangai gyvenamajam būstui, mokslui, po pamokiniam ugdymui, sveikatai ir higienai, vaiko poilsiui ir laisvalaikiui.

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 250 Eur iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į ieškovės asmeninę banko sąskaitą iki paskutinės einamojo mėnesio dienos. Ieškovė nurodo, kad minėta priteistina išlaikymo suma patenkins būtiniausius vaiko poreikius.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio svarbu įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjczLTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-273-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-273-969/2020">e3K-3-273-969/2020</a>).

Šiuo konkrečiu atveju ištyrus byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, tuo tarpu atsakovas yra dirbantis, jo gaunamas darbo užmokestis viršija Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalų darbo užmokestį.

Pažymėtina, jog nuo 2026 metų Lietuvos Respublikoje pasikeitė minimaliojo mėnesio atlyginimo (toliau – MMA) dydis, kuris šiuo metu siekia apie 846 Eur į rankas, todėl ieškovė neprivalo įrodinėti visų patiriamų išlaidų, kai prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo suma nesiekia daugiau nei pusės MMA. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ne tik vykdo pareigą užtikrinti vaikui gyvenamąjį būstą, bet užtikrina ir kasdienę vaiko priežiūrą, atliepia jo poreikius, prie kurių patenkinimo vaikų tėvas prisideda skirdamas vaikui laikiną išlaikymą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų pareigai prisidėti prie vaikų išlaikymo įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-243/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-243/2010">3K-3-243/2010</a>).

Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma – kas mėnesį po 250 Eur, yra visiškai pagrįsta. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, o ieškovės nurodomas išlaikymo per mėnesį dydis, jai taip pat prisidedant atitinkama suma, leistų visus šiuos vaiko poreikius patenkinti bent minimaliai.

Šiuo atveju, teismas įvertinęs nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, siekdamas išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, atsižvelgdamas į Lietuvoje vyraujančių būtiniausių prekių kainas, šalių gaunamas pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, turto balansą, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl 250 Eur periodinio išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui iš atsakovo yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik ji interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-14/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-14/2008">3K-3-14/2008</a>, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>, kt.). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-21/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-21/2007">3K-3-21/2007</a>, kt.). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>, kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, matyti, kad šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2025 m. sausio 3 d., kai atsakovas išvijo ieškovę iš namų. Nuo minėto laikotarpio nepilnametis vaikas A. E. J. gyvena su ieškove ir pasak ieškovės atsakovas iki ieškinio pateikimo dienos išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikė, išskyrus vienintelį atvejį, kai skyrė 100 Eur vaikui.

Kaip minėta, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo ir dėl ieškovės nurodytų aplinkybių prieštaravimų nepareiškė, todėl laikytina, kad būtent nuo 2025 m. sausio 3 d. iki 2025 m. lapkričio 1 d. (ieškovės ieškinyje nurodytas laikotarpis) susidarė išlaikymo įsiskolinimas už vaiko išlaikymą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Vis tik, šiuo konkrečiu atveju pastebėtina, jog ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas per minėtą laikotarpį yra skyręs nepilnamečiui vaikui 100 Eur sumą, kurią ieškovė įskaitė į susidariusį įsiskolinimą, tačiau teismui susipažinus su ieškinyje nurodytu išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimu, matyti, jog minėta atsakovo skirta suma vaikui nebuvo išskaičiuota, todėl laikytina, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimas siekia 2650 Eur (2750 Eur – 100 Eur), o ne 2750 Eur, kaip ieškinyje nurodo ieškovė. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, šioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 2650 Eur išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 straipsnis).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tokią atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką: atsakovas E. J. pasiima vaiką kas antrą savaitgalį, šeštadienį 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 19.00 val. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą; abipusiu susitarimu tėvai gali pakeisti šią bendravimo tvarką su vaiku, atsižvelgdami į vaiko poreikius, interesus, šalių galimybes ir konkrečią situaciją; atsakovas ryšio priemonėmis su vaiku gali bendrauti be apribojimų. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat pažymėjo, kad ji nedraus atsakovui bendrauti su vaiku, tačiau norėtų mėnesio pereinamojo laikotarpio be nakvynės, nes vaikas nebepamena tėčio, kadangi atsakovas paskutinį kartą su vaiku bendravo prieš metus.

Vaiko teisių skyrius pateiktoje išvadoje nurodo, kad ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka nepažeistų nepilnamečio vaiko interesų ir būtų užtikrinta nepilnamečio teisė bendrauti su savo tėvu, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovas vyksta uždarbiauti į užsienį, bendravimo tvarkoje turėtų būti numatyta, jog bendravimo tvarka gali būti derinama pagal atsakovo buvimą (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu išvadą duodančios institucijos atstovė taip pat siūlė nustatyti pereinamąjį tėvo ir sūnaus bendravimo su nakvyne tvarką.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, sutiktina su ieškovės ir išvadą duodančios institucijos atstovės įvardinta pozicija, jog šiuo konkrečiu atveju yra būtina nustatyti pereinamąjį tėvo ir sūnaus bendravimo su nakvyne laikotarpį, kadangi tėvo ir sūnaus ryšys šiuo metu neabejotinai yra susilpnėjęs, tėvas nelankė savo mažamečio sūnaus apie metus laiko, todėl atsižvelgus į vaiko amžių, neabejotina, kad ryšio atstatymui reikalingas laikas. Teismo vertinimu, nors ieškovė prašo tik vieno mėnesio pereinamojo laikotarpio, šiuo konkrečiu atveju, toks trumpas pereinamasis laikotarpis gali neatstatyti tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšio, todėl nustato trijų mėnesių tėvo ir sūnaus bendravimo pereinamąjį laikotarpį be nakvynių, o būtent: tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tėvas E. J. kiekvieną lyginių savaičių šeštadienį pasiima sūnų A. E. J. iš jo gyvenamosios vietos iki 10.00 val. ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, jog atsakovui nedraus bendrauti su nepilnamečiu vaiku, todėl atsižvelgiant į ieškovės siūlomoje bendravimo tvarkoje nustatytas sąlygas, jog šalys abipusius susitarimu gali pakeisti bendravimo tvarką su vaiku, atsižvelgdami į vaiko poreikius, interesus, šalių galimybes ir konkrečią situaciją, be kita ko, jog atsakovui be apribojimų sudaryta galimybė bendrauti su vaiku ryšio priemonėmis, teismas vertina, kad daugiau papildomų sąlygų ieškovės siūlomoje bendravimo tvarkoje nėra pagrindo nustatyti ir ieškovės pateikta bendravimo tvarka atitinka vaiko poreikius.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su turtu susijusių klausimų.

Nutraukiant santuoką, be kita ko, dalijamas turtas, įgytas santuokos metu. Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu jokio nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau yra įgiję registruotiną kilnojamąjį turtą, t. y. dvi transporto priemones: BMW 320D ir Opel Vectra-C-Signum. Duomenų apie šalių kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra.

Kaip minėta, šalys po santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini) sudarė Vedybų sutartį (povedybinę), kurioje susitarė dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, t. y. kad turtas įgytas po minėtos sutarties sudarymo, yra kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė (sutuoktinių visiško atskirumo turto teisinis režimas), todėl atsižvelgus į minėtas aplinkybes, šalių įgytas turtas teismo sprendimu nedalintinas, kadangi jis šalių pasidalintas iki teismo sprendimo priėmimo minėtos sutarties pagrindu.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsižvelgiant į aplinkybę, kad teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai, Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Ieškovei, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2026 m. kovo 18 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 519,79 Eur.

Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į byloje esančių reikalavimų patenkinimo dalį, laikytina, kad ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti 97,79 proc. (100 proc. + 100 proc. + 93,36 proc. / 3 reikalavimai), kadangi reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir išvestiniai reikalavimai patenkinti 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 100 proc., o reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 93,36 proc. (2650 Eur / 2750 Eur x 100).

Atsižvelgus į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 508,30 Eur (519,79 Eur x 97,79 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų už ieškovei teiktą teisinę pagalbą.

Taip pat, nagrinėjamu atveju ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas neapmokėtas žyminis mokestis pagal patenkintų reikalavimų dalį: 241 Eur ((114 Eur neturtinis reikalavimas x 75 proc.) + (250 Eur išlaikymas x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) + (2650 Eur išlaikymo įsiskolinimas x 3 proc. x 75 proc.)) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai 7 dalis,, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 16,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui, todėl tenkinus ieškinį, šios išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybės naudai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija)).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo E. J. kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovei D. J. palikti iki santuokos turėtą pavardę – „G.“, atsakovui E. J. palikti turimą pavardę – „J.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2025 m. gruodžio 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistą išlaikymą įpareigojant pervesti į ieškovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninę banko sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2650 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečiui vaikui A. E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, jog atsakovas E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokia tvarka:

- tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tėvas E. J. kiekvieną lyginių savaičių šeštadienį pasiima sūnų A. E. J. iš jo gyvenamosios vietos iki 10.00 val. ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.

- praėjus pereinamajam laikotarpiui tėvas E. J. pasiima vaiką kas antrą savaitgalį, šeštadienį 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 19.00 val. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą;

- abipusiu susitarimu tėvai gali pakeisti šią bendravimo tvarką su vaiku, atsižvelgdami į vaiko poreikius, interesus, šalių galimybes ir konkrečią situaciją;

- tėvas ryšio priemonėmis su vaiku gali bendrauti be apribojimų.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 508,30 Eur (penkių šimtų aštuonių eurų 30 ct) patirtas bylinėjimosi išlaidas už ieškovei D. J. teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 241 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 16,73 Eur (šešiolikos eurų 73 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai, sprendimo apskundimas vykdymo šioje dalyje nesustabdo.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Išaiškinti atsakovui E. J., jog priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (platesnę informaciją apie mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – priteistas žyminis mokestis. Mokant įmoką už priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Mokant priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios bylos neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Paulius Rimeikis