Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-112-800/2026
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00207-2026-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 7.8; 21.1.4; 21.1.6; 21.9.11; 21.10.3; 21.10.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. balandžio 7 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,
sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,
dalyvaujant pareiškėjui G. M.,
suinteresuotam asmeniui L. V.,
nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2026 m. sausio 26 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) teiseną.
Teismas
n u s t a t ė :
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 26 d. nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) teiseną buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnyje, požymių. Nutarime nurodyta, jog 2025 m. rugpjūčio 25 d. gautas G. M. pareiškimas dėl to, kad 2025 m. rugpjūčio 25 d. 18.14 val. kaimynas L. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini), sudaužė pareiškėjo kameros, sumontuotos ant tvoros kampo, stikliuką, padarydamas pareiškėjui 58,00 Eur žalą. Pareiškimo tyrimo metu duomenų, kad turtas buvo sugadintas tyčia, negauta, todėl nenustačius nei subjektyvių, nei objektyvių administracinio nusižengimo požymių, kurie yra būtini nustatant administracinio nusižengimo sudėtį, administracinio nusižengimo teisena negalima. Nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka.
Pareiškėjas G. M. nesutinka su Institucijos 2026 m. sausio 26 d. nutarimu, dėl jo pateikė teismui skundą. Nurodė, jog tyrėjas R. S. skundžiamame nutarime nurodo, kad tyrimo metu L. V. paaiškino, jog 2025 m. rugpjūčio 25 d. apie 18.14 val. grįžęs pas mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini), pastebėjo ant kaimyno tvoros stovinčią kamerą, kuri nusukta į jo mamos namo kiemą. Jis priėjo prie kameros ir nenaudodamas jėgos pasuko ją į šoną, tikslu apsaugoti savo šeimos privatumą. Jokio svetimo turto jis nesugadino bei neturėjo tikslo tai padaryti. Toks pažeidėjo paaiškinimas laikytinas subjektyviu bei turintis vengimo būti patrauktam atsakomybėn požymių. Minėta vaizdo kamera pajungta nebuvo, tebuvo pastatyta prevenciniais tikslais, jokie elektros laidai nei buvo, nei šiuo metu nėra į šią vietą atvesti. Nutarime minimas galimai pažeidimą padaręs L. V., su kuriuo vyksta nesutarimai, 2024 m. birželio 17 d. apie 23.15 val. metė didelį akmenį į pareiškėjui priklausantį namą, t. y. ant namo stogo. Buvo iškviesta policija, padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, iš viso 1 068,04 Eur. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kaltininkas savo kaltės neneigė bei pripažino. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kaltininką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, žala atlyginta. Policijos tyrėjas R. S. taip pat nurodo, jog peržiūrėjus pateiktą įrašą matosi pareiškėjo filmuojamas kiemas; praėjus keletui sekundžių matosi, kad priešais pareiškėjo namą, kitoje gatvės pusėje sustoja „VW Passat“ markės automobilis tamsios spalvos, iš kurio išlipa vyriškis, apsirengęs tamsios spalvos darbiniais drabužiais, jis greitu žingsniu pereina per gatvę bei eina link pareiškėjo namo tvoros, prie jos priėjęs užtrunka keletą sekundžių, per šalia tvoros esančias tujas bei kieme esančius medžius nesimato, ką jis daro, bei po kelių sekundžių grįžta link automobilio, jį apeina ir dingsta iš kameros filmavimo zonos. Pareiškimo tyrimo metu duomenų, kad turtas buvo sugadintas tyčia, negauta. Policijos tyrėjas, vadovaudamasis subjektyviais argumentais bei aplaidžiu, galimai suinteresuotu elgesiu priimant skundžiamą nutarimą, meta rimtą neigiamą šešėlį visai policijos įstaigai. Tiriamas įvykis buvo užfiksuotas vaizdo kamera bei turi neginčijamų įrodymų, kad būtent pažeidėjas priėjo prie kameros, lietė ją sukdamas. Vadovaujantis pažeidėjo praeitimi (buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl vagystės bei svetimo turto sugadinimo), galima drąsiai, neabejotinai teigti, kad būtent šis asmuo tyčia sudaužė vaizdo stebėjimo kameros stikliuką (padaryta žala pagal pateiktą tyrimui sąmatą – 154,88 Eur) taip padarydamas nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje. Nors vaizdo įraše nesimato būtent to momento, kuomet jis kamerą sudaužo, tačiau iškart po įvykio buvo iškviesta policija bei užfiksuotas įvykis tiek foto priemonėmis tiek parašytas pareiškimas. Ar pažeidimas buvo padarytas tyčia ar netyčia, nekeičia fakto, kad asmuo apskritai padarė šį pažeidimą, t. y. sugadino kamerą, juo labiau, kad šio nusižengimo nebuvo galima padaryti netyčia, nes iki pareiškėjo lauko kameros galima patekti tik specialiai/tyčia ir suplanuotai iš anksto. Tyrėjas teigia, jog tyrimo metu, duomenų, kad turtas buvo sugadintas tyčia, negauta. Tokia pateikta drąsi išvada suponuoja policijos tyrėjo nekompetenciją bei netinkamumą atlikti savo pareigas sąžiningai bei teisingai. Iš to išplaukia, kad tyrime minimas pažeidėjas prisipažįsta padaręs nusikaltimą, bet netyčia, t. y. netyčia priėjo prie kameros ir netyčia kažkas ją sugadino. Kaip teigiama tyrime, pažeidėjas neturėjo tikslo kameros sugadinti, ir kažkokiu būdu vis tik pažeidėjui pavyko įtikinti tyrėją, kad pažeidėjas neturėjo ketinimų atlikti pažeidimą tyčia arba apskritai padaryti pažeidimą. Situacija skamba absurdiškai, neįtikinamai bei neprofesionaliai.
Institucija pateikė atsiliepimą į G. M. skundą, kuriame prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir Institucijos 2026 m. sausio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad gauti tyrimo metu duomenys Institucijos pareigūnui leido pagrįstai manyti, jog L. V. nusuko kaimyno kamerą, neturėdamas tyčios sunaikinti ar sugadinti turtą. Pažymėtina, kad draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Šiuo atveju G. M., kad ir siekdamas vykdyti vaizdo stebėjimą savo nuosavybės atžvilgiu, neužtikrino, kad į vaizdo stebėjimo lauką nepatektų kaimynams priklausanti nuosavybė ir nesvarbu, ar kamera buvo įjungta ar pastatyta prevenciniais tikslais. Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose. Reikalavimas nustatyti objektyvią tiesą lemia, kad pripažįstant asmenį padariusiu teisei priešingą veiką, negali likti jokios protingos abejonės dėl jo teisei priešingų veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio su kilusiais padariniais. Nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių L. V. siekį tyčia veikti teisei priešingu būdu pareiškėjo nurodyto turto atžvilgiu, nėra būtinojo subjektyviojo turto sugadinimo požymio – tyčios, todėl atsakomybė pagal ANK 115 straipsnį negalima. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu principu, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai Remiantis aukščiau nurodytais motyvais, Institucijos pareigūnas priėmė nutarimą, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, teisena nutrauktina. Šiuo atveju pareiškėjui dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo neužkertama teisė kreiptis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka. Institucija prašė pareiškėjo skundą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas G. M. palaikė savo skundą bei paaiškino, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir neteisingas, kadangi L. V. galimai ne pirmą kartą yra traukiamas atsakomybėn už panašius nusikaltimus. Šiuo atveju jis sudaužė jo vaizdo kamerą, pats prisipažino, kad buvo priėjęs prie kameros. Viskas įvyko 2025 m. rugpjūčio 25 d. Dieną prieš šį įvykį matė, kaip L. V. buvo priėjęs prie kameros ir ją nusuko, bet ji nebuvo sugadinta. Kameros apgadinimai atsirado įvykio dieną, pats yra nufotografavęs sugadintą kamerą, buvo sudaužytas kameros stikliukas. Ši kamera nieko nefilmuoja, nes ji nepajungta, buvo sumontuota tik prevenciniais tikslais, kadangi vyksta konfliktas su L. V. ir jo mama dėl neprižiūrimų šunų. Tikėjosi, kad gal kaimynai atsižvelgs į tai, kad yra filmuojama, ir neišleis šunų į lauką, kurie kelia triukšmą. Prašo, kad jam būtų atlyginti patirti nuostoliai.
Suinteresuotas asmuo L. V. teismo posėdyje paaiškino, kad ginčo dėl to, jog jis buvo priėjęs prie pareiškėjo kameros nėra. Jis pasuko kamerą, nes ji buvo atsukta į jų gyvenamąją teritoriją. Tačiau kameros nesugadino, prie kameros pabuvo apie penkias sekundes, su savimi rankose tuo metu nieko neturėjo.
Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nagrinėjant skundą svarbu atsakyti į esminius skunde nurodytus argumentus.
ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.
Teismo vertinimu, šiuo atveju Institucijos įgaliotas pareigūnas patikrino pareiškėjo nurodytas įvykio aplinkybes, jas tinkamai įvertino, vadovaudamasis įstatymu ir vidiniu įsitikinimu, bei padarė pagrįstą išvadą dėl ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo. Pažymima, jog vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su Institucijos nustatytomis bylos aplinkybėmis ar išvadomis, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Skundžiamame nutarime pateikti aiškūs motyvai, o tuo tarpu naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos Institucijos, skunde nenurodyta ir pareiškėjas teismo posėdžio metu jų nepateikė.
ANK 115 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį svetimo turto, kurio vertė neviršija 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, sunaikinimą ar sugadinimą. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, padarymą asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn jeigu: 1) sunaikintas ar sugadintas turtas, 2) sunaikintas ar sugadintas turtas yra svetimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, 3) sunaikinto ar sugadinto turto vertė neviršija 3 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, 4) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šį turtą sunaikino ar sugadino tyčia. Šio administracinio nusižengimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori, ar, jeigu ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Tačiau atsakomybė už turto sugadinimą nekyla tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, administracinio nusižengimo teisena šioje byloje buvo pradėta pagal pareiškėjo G. M., kuris byloje pripažintas nukentėjusiuoju, pranešimą dėl to, kad 2025 m. rugpjūčio 25 d. 18.14 val. kaimynas L. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini), sudaužė pareiškėjo kameros, sumontuotos ant tvoros kampo, stikliuką, padarydamas pareiškėjui 58,00 Eur žalą. Skundžiamu Institucijos nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, sudėties požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).
Tyrimo metu L. V. paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 25 d apie 18.14 val. grįžęs pas mamą adresu: (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad ant kaimyno tvoros stovi kamera, kuri nusukta į mamos namo kiemą. Jis priėjo prie kameros ir nenaudodamas jėgos pasuko ją į šoną, tikslu apsaugoti savo šeimos privatumą. Jokio svetimo turto jis nesugadino bei neturėjo tikslo tai padaryti. Teismo posėdyje L. V. patvirtino, jog kamerą tik pasuko, tačiau jos nesugadino.
Tai, kad L. V. veiksmuose nėra ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad priešais pareiškėjo namą, kitoje gatvės pusėje sustoja tamsios spalvos automobilis „VW Passat“, iš jo išlipęs L. V. (kaip pats pripažįsta), apsirengęs tamsios spalvos darbiniais drabužiais, greitu žingsniu nueina link pareiškėjo namo tvoros, prie tvoros užtrunka keletą sekundžių ir grįžta prie savo automobilio. Vaizdo įraše nematyti, kokius konkrečius veiksmus atliko L. V. prie kameros, tačiau pažymėtina, jog jis su savimi nesinešė jokio daikto, su kuriuo galėjo sudaužyti kameros stiklą, prie kameros buvo labai trumpą laiką. Skunde G. M. pripažįsta, jog vaizdo įraše nėra užfiksuotas kameros sudaužymo faktas. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tyčinius L. V. veiksmus, dėl ko kameros stiklas galėjo sudužti. Tuo tarpu tik veiksmas, kurį L. V. pripažįsta – kameros pasukimas, neturint tyčios sudaužyti kameros stiklo, negali sudaryti nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnį, sudėtį. Šiame kontekste pažymima, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie kameros būklę iki šio įvykio, t. y. kad kameros stiklas iki įvykio dienos nebuvo sudužęs Taigi, visos G. M. nurodytos aplinkybės dėl tyčinio kameros sugadinimo šiuo atveju grindžiamos tik prielaidomis ir jo subjektyvia nuomone, vertinant ankstesnius konfliktus su L. V. ir šio padarytus teisės pažeidimus.
Nesutiktina ir su skundo teiginiais, jog šiuo atveju svarbus pats pažeidimo faktas, t. y. kad sudaužytas kameros stiklas, ir nėra svarbu tyčia ar netyčia jis buvo sudaužytas, kadangi, kaip minėta, ANK 115 straipsnio dispozicija reikalauja, kad nusižengimas būtų padarytas tyčia ir negali kilti atsakomybė pagal šią teisės normą, jeigu veiksmai yra neatsargūs. Pareiškėjas skunde teigia, jog vadovaujantis L. V. praeitimi (buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl vagystės bei svetimo turto sugadinimo), galima drąsiai, neabejotinai teigti, kad būtent šis asmuo tyčia sudaužė vaizdo stebėjimo kameros stikliuką. Tačiau pažymima, jog šiuo atveju duomenys apie L. V. praeitį galėtų būti vertinami tik kaip jį charakterizuojantys duomenys, tačiau nesudaro pagrindo savaime konstatuoti jo tyčinius neteisėtus veiksmus šioje konkrečioje byloje.
Pareiškėjas G. M. ir L. V., kurių santykiai yra gan konfliktiški, duoda prieštaringus paaiškinimus, o kitų asmenų, tiesiogiai mačiusių įvykį, nėra, o G. M. bei L. V. paaiškinimų patikrinti kitais objektyviais įrodymais nėra galimybės. Teismas sprendžia, kad Institucija atliko visus būtinus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus, skirtus patikrinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl galimai padarytų L. V. neteisėtų veiksmų. Atkreipiamas dėmesys, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis ir įrodymų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti (ne)kaltu dėl nusižengimo (ne)padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (arba kaltės nebuvimo). Pareiškėjas skunde išdėstė savo nuomonę ir poziciją apie skundžiamą Institucijos nutarimą, teigdamas, kad tyrėjas priėmė skundžiamą nutarimą, vadovaudamasis subjektyviais argumentais, jo elgesys buvo aplaidus ir galimai suinteresuotas, tačiau pareiškėjas nenurodo, kokie konkretūs tyrimo veiksmai nebuvo atlikti (liudytojų apklausa ar kt.), kurie galėtų pašalinti byloje kilusius prieštaravimus. Tuo tarpu asmens kaltė gali būti konstatuota, tik kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Taigi, šiuo atveju kilusių prieštaravimų pašalinti nėra galimybės, o vadovaujantis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, visos abejonės yra aiškinamos kaltinamo asmens naudai.
Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog L. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje, todėl Institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo, todėl Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas ir G. M. skundas netenkinamas.
Pažymėtina ir tai, kad asmuo, patyręs dėl kito asmens žalos, savo teises ir pažeistus asmeninius interesus gali ginti civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka, o ne tokius konfliktus dirbtinai kriminalizuoti ir savo smulkių asmeninių nesutarimų sprendimui pasitelkti teisėsaugos institucijas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
n u t a r i a :
Palikti nepakeistą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2026 m. sausio 26 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) teiseną ir G. M. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja Živilė Janavičienė
