Baudžiamoji byla Nr. 2K-146-511/2016
Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01111-2014-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.4;
1.2.26.2.1;
2.1.15.3.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. (V. B.) ir jo gynėjos advokatės Kristinos Čeredničenkaitės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda; iš V. B. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 79,46 Eur turtinei žalai dėl nukentėjusiojo A. P. gydymo atlyginti.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 2 d. nutartis, kuria nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. V. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. birželio 21 d., apie 2.20 val., viešoje vietoje – Vilniuje, Vilniaus ir Islandijos g. sankryžoje, netoli naktinio klubo „Disco 311“, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, taksi automobilyje „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu vieną kartą sudavė kumščiu A. P. į galvą; nukentėjusiajam pranešus dispečerei, kad kvies policiją, nenustatytas asmuo sudavė kumščiais ne mažiau kaip dešimt smūgių nukentėjusiajam į galvą; šiam užsidengus veidą ir galvą rankomis, išgirdo, kaip V. B. išlipo iš automobilio, o nenustatytas asmuo ir toliau smūgiavo kumščiais nenustatytą kiekį kartų jam į galvą, po to kartu su V. B. pradėjo šalintis iš įvykio vietos; nukentėjusiajam mėginant išlipti iš automobilio, nenustatytas asmuo dar tris keturis kartus koja spyrė jam į galvą ir ranką; taip bendrais veiksmais įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos ir kairio dilbio sumušimais, minkštųjų audinių patinimais galvos dešinėje pusėje, kairio skruosto ir kairio dilbio srityse, odos nubrozdinimais kairiame dilbyje, ir sugadino A. P. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia“.
2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. B. ir jo gynėja advokatė K. Čeredničenkaitė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
2.1. Kasatoriai skundžia teismų sprendimus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir esminių BPK pažeidimų padarymo. Kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino BK 284 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymų vertinimo nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, abejones vertino kaltinamojo nenaudai, o tai lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus, t. y. nepateikė išsamių išvadų dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nepasisakė dėl kasatoriaus veiksmų individualizavimo sprendžiant dėl nukentėjusiojo patirto sveikatos sutrikdymo, dėl bendrininkavimo apskritai nepasisakė bei padarė formalias, deklaratyvias išvadas.
2.2. Kasatoriai pažymi, kad, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti padarinius – realiai sutrikdytą visuomenės rimtį ar tvarką kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmę. Teismai tokių padarinių nenustatė. Į įvykio vietą nebuvo iškviesta nei policija, nei kitos tarnybos; nesutriko nė vienos įstaigos, taip pat ir taksi paslaugų įmonės, kurioje dirbo nukentėjusysis, darbas; aplink buvę žmonės į įvykį apskritai niekaip nesureagavo, o liudytojas T. L. prie nuteistojo priėjo tik dėl to, kad jie buvo pažįstami.
2.3. Kasatoriai teigia, jog teismai apkaltinamąjį nuosprendį galėjo priimti tik konstatavę, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo įvykęs konfliktas peržengė privataus konflikto ribas ir tapo pavojingas aplinkai bei aplinkiniams. Tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis nedviprasmiškai pasisakė dėl konflikto kilmės, t. y. kad jis kilo nukentėjusiajam, kuris vartojo necenzūrinius žodžius, atsisakius suteikti taksi paslaugas, ir buvo privataus pobūdžio. Teismų argumentas, kad kasatorius suvokė, jog sutrikdys viešąją tvarką, ir to siekė, yra deklaratyvus ir prieštarauja bylos duomenims.
2.4. Kasatoriai pažymi, kad teismų sprendimuose neindividualizuoti V. B. vienintelio neva nukentėjusiajam suduoto smūgio padariniai. Be to, V. B. nuteisiant už nusikaltimo padarymą bendrininkų grupe, nėra nuorodos į BK 24 ar 26 straipsnius, o bendra tyčia konstatuota formaliai ir be pagrindo. Teismai neanalizavo nuteistojo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens tyčios turinio ir kiekvieno iš jų indėlio į padarytą veiką, be to, nepasisakė dėl nenustatyto asmens galimo amžiaus, pakaltinamumo, svarbių sprendžiant bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu klausimą, byloje nėra jokių duomenų apie šio asmens išvaizdą, galimą amžių ir kitus požymius, leidžiančius jį identifikuoti. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens atlikti veiksmai nuteistajam negalėjo būti inkriminuoti, o paties V. B. veiksmai neturi visų būtinų jam inkriminuotos veikos sudėties požymių, nes suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam jis pats neįgyvendino visų objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių.
2.5. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nagrinėjamoje situacijoje nepagrįstai taikė baudžiamąją atsakomybę kaip ultima ratio (kraštutinę priemonę), neanalizavo, ar pakankamas kasatoriaus padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertino kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant galimai teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis, atsižvelgus į V. B. veiksmų intensyvumą (nukentėjusiajam suduotas tik vienas smūgis), trukmę, nukentėjusiojo asmenybę, nukentėjusiųjų skaičių (šiuo atveju – vieną), viešosios tvarkos specifiką (pvz., neformaliuose susibūrimuose, kaip šiuo atveju – prie naktinio klubo, elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt., nesvarstė dėl atsakomybės pagal ATPK 174 straipsnį taikymo.
2.6. Kasaciniame skunde taip pat ginčijamas civilinio ieškinio išsprendimas, nurodant, kad V. B. nuteistas už vieno smūgio sudavimą nukentėjusiajam, tačiau šio smūgio padariniai nukentėjusiajam nebuvo nustatyti (individualizuoti), todėl teismų sprendimai patenkinti Vilniaus teritorinės kasos civilinį ieškinį, visą sumą priteisiant iš V. B., neteisėti ir nepagrįsti.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška atsiliepimu į nuteistojo V. B. ir jo gynėjos advokatės K. Čeredničenkaitės kasacinį skundą prašo jį atmesti.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta V. B. tyčia pažeisti viešąją tvarką, taip pat dėl jo veiksmų kilę baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas ir tai, kad jis veikė bendrininku grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas. V. B. pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį A. P., o jo bendrininkas – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo – tęsė V. B. pradėtą įžūlų elgesį, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Nukentėjusiajam pagrįstai atsisakius vežti nuteistąjį ir su juo buvusius asmenis taksi, nuteistasis V. B. tyčia sudavė nukentėjusiajam smūgį viešoje vietoje, tai leidžia daryti išvadą, jog jis suprato, kad, smurtaudamas viešoje vietoje, demonstruoja nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta viešoji tvarka, visuomenės rimtis, ir to norėjo. Aplinkybė, kad pirmieji smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti automobilyje, kvalifikavimui reikšmės neturi, nes apie konfliktą žinojo ir pašaliniai asmenys. V. B. ir nenustatyto asmens veiksmus matė du liudytojai, viena nenustatyta mergina, netoli naktinio klubo buvę žmonės, į konfliktą sureagavo ir apsaugos darbuotojas liudytojas T. L., įvykio naktį dirbęs naktiniame klube „Disco 311“. Prieš taksi vairuotoją buvo panaudotas fizinis smurtas, apie konfliktą buvo pranešta per raciją dispečerei, po įvykio nukentėjusysis turėjo vykti į policiją, taigi buvo sutrikdytas normalus taksi paslaugas teikiančios įstaigos darbas. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir buvo pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkiniams. Be to, konfliktas kilo tarp taksi vairuotojo, teikiančio viešąsias transporto paslaugas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.161 straipsnio 1 dalis) ir V. B., kaip kliento, todėl negali būti laikomas privačiu konfliktu.
3.2. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. B. būtų išreiškęs kokį nors nepritarimą tyrimo nenustatyto asmens smurtiniams veiksmams, konkliudentiniais veiksmais tam pritarė, todėl jis buvo pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos bendrininku. Nuteistasis ir nenustatytas asmuo atliko nusikaltimo objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų dalį, todėl yra nusikaltimo bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis), kurie už kilusius padarinius (nukentėjusiajam padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą) atsako bendrai. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nenustatytas asmuo buvo pakaltinamas šešiolikos metų sulaukęs asmuo ir galėjo būti nusikalstamos veikos padarymo subjektas ir jos bendrininkas.
3.3. Atsiliepime taip pat nurodama, kad Vilniaus teritorinių ligonių kasų civilinis ieškinys patenkintas pagrįstai. Kadangi nukentėjusiajam A. P. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kaltais V. B. ir su juo veikusio nenustatyto asmens nusikalstamais veiksmais, turtinę žalą už nukentėjusiojo gydymą turi atlyginti nuteistasis, kuris pradėjo konfliktą ir nesiėmė priemonių jam sustabdyti, nesudrausmino savo pažįstamo, vartojusio smurtą prieš nukentėjusįjį, ir buvo abejingas pasekmėms, taigi turi atsakyti už kilusius padarinius visa apimtimi (BPK 109 straipsnis).
3.4. Anot prokuroro, kasaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad kasatoriui turėjo būti taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 174 straipsnį kyla už necenzūrinių žodžių vartojimą, įžeidžiamą kibimą prie kitų žmonių ar kitokio pobūdžio nedidelį chuliganizmą. Nagrinėjamoje byloje nedidelio chuliganizmo požymių nenustatyta. Nusikalstama veika reiškėsi įžūliu elgesiu, t. y. fizinio smurtu panaudojimu, todėl teisingai buvo kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
4. Nuteistojo V. B. ir jo gynėjos advokatės K. Čeredničenkaitės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį
5. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDkxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-491/2013">2K-491/2013</a>, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015).
Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426/2008">2K-426/2008</a>, 2K-159/2009, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-136/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-136/2010">2K-136/2010</a>, 2K-447/2012, 2K-437/2013).
Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-136/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-136/2010">2K-136/2010</a>, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI2LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-126/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-126/2006">2K-126/2006</a>, 2K-117-303/2016).
5.1. Kasaciniame skunde V. B. ir jo gynėja netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą kvalifikuojant nuteistojo V. B. veiksmus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ginčija keliais aspektais, t. y. nurodo, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismai nenustatė įstatyme numatytų padarinių – realaus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo, jo tyčios pažeisti viešąją tvarką, be to, kasatorių nuomone, padaryta veika atitinka ne BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, o ATPK 174 straipsnyje aprašyto administracinio teisės pažeidimo požymius. Šie teiginiai ir kasaciniame skunde išdėstyti juos pagrindžiantys argumentai nepagrįsti.
5.2. Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo A. P., nuteistojo V. B. ir tyrimo metu nenustatyto asmens kilo po to, kai, nuteistajam ir su juo buvusiems asmenims pavėlavus, nukentėjusysis taksi vairuotojas A. P. atsisakė juos vežti, nes buvo priėmęs kitą iškvietimą. Dėl to V. B. vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į galvą, po to tyrimo metu nenustatytas asmuo kumščiais nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą; V. B. išlipus iš automobilio, nenustatytas asmuo dar sudavė nenustatytą skaičių kartų nukentėjusiajam į galvą, o šiam mėginant išlipti iš automobilio, tas pats asmuo, išlipęs iš taksi automobilio, tris keturis kartus koja spyrė nukentėjusiajam A. P. į galvą ir ranką, taip padarydami nukentėjusiajam nežymius galvos ir rankos sužalojimus.
5.3. Tai, kad dėl šių nuteistojo V. B. ir nenustatyto asmens veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ne tik aplinkybė, kad prieš kitą asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdant sveikatą, bet ir tai, kad nukentėjusysis turėjo nutraukti savo darbą teikiant viešąsias (taksi) paslaugas, kreiptis į policiją, vykti į ligoninę. Nuteistojo ir tyrimo metu nenustatyto asmens viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus matė pašaliniai asmenys, dėl kilusio triukšmo aiškintis aplinkybių atėjo klubo apsaugos darbuotojas. Konflikto chuliganišką, o ne privatų pobūdį, patvirtina byloje nustatyti faktai, kad iki įvykio nukentėjusysis su nuteistuoju ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu nebuvo pažįstami, o smurtą prieš nukentėjusįjį jie panaudojo dėl menkavertės priežasties – nukentėjusiajam atsisakius vežti taksi. Toks konflikto pobūdis, fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, smurto apimtis – nukentėjusiajam suduota keliolika smūgių – patvirtina, kad nuteistasis suprato, jog tuo bus sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
5.4. Nuteistojo V. B. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas negali būti vertinamas kaip nedidelis chuliganizmas pagal ATPK 174 straipsnį. Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tarpusavyje atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. ATPK 174 straipsnio (nedidelis chuliganizmas) dispozicija nenumato padarinių, o tik konkrečius veiksmus, būtent: necenzūrinius žodžius, gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ir kitus panašius veiksmus; BK 284 straipsnio 1 dalis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Byloje nustatyti V. B. ir tyrimo nenustatyto asmens veiksmai – fizinio smurto prieš nukentėjusįjį A. P. panaudojimas – atitinka įžūlų elgesį, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-507/2013, 2K-229/2014, 2K-10-696/2015), t. y. vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo būdų. Tokie veiksmai nenumatyti ATPK 174 straipsnio dispozicijoje ir savo pavojingumu negali būti prilyginti šiame straipsnyje numatytai veikai. Nustatyta, kad dėl nurodytų nuteistojo ir jo bendrininko neteisėtų veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, o ATPK 174 straipsnis gali būti taikomas, kai dėl viešosios tvarkos pažeidimo tokių padarinių nekyla. Taigi V. B. padaryta veika pagal jos požymių turinį ir pasireiškimą užtraukia ne administracinę atsakomybę, o baudžiamąją atsakomybę ir teismai ją teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Dėl bendrininkavimo
6. Kasaciniame skunde akcentuojama, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai negalėjo pripažinti nuteistojo V. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens bendrininkavimo dėl tyrimo metu nenustatytą asmenį apibūdinančių požymių (amžiaus, išvaizdos ir kt.) trūkumo, bendros tyčios ir susitarimo daryti nusikalstamą veiką tarp jų nebuvimo. Su šiais kasacinio skundo argumentais nesutiktina.
6.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-P-9/2009, 2K-400/2011). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAzLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-103/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-103/2008">2K-103/2008</a>, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014).
6.2. Nuteistasis V. B. su tyrimo metu nenustatytu asmeniu pagrįstai buvo pripažinti nusikalstamos veikos bendrininkais – bendravykdytojais. Tokiu atveju, priešingai nei teigiama skunde, kvalifikuojant nuteistojo veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, papildomos nuorodos į BK 24 ir 26 straipsnius nereikalingos. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmasis smūgius kumščiu nukentėjusiajam A. P. sudavė V. B., po to veiką tęsė kartu su nuteistuoju buvęs tyrimo metu nenustatytas asmuo, kumščiais ir kojomis suduodamas nukentėjusiajam į galvą ir ranką. V. B., būdamas šalia ir matydamas tokius bendrininko veiksmus, jiems neprieštaravo ir nebandė jų nutraukti, taigi pritarė tokiam bendrininko elgesiui. Šios aplinkybės patvirtina V. B. ir tyrimo metu nustatyto asmens veiksmų, tyčios bendrumą bei konkliudentiniais veiksmais išreikštą tarpusavio sutarimą padaryti nusikalstamą veiką. Vykdytojo ekscesas byloje nenustatytas, todėl šia nusikalstama veika sukelti padariniai pagrįstai bendrai inkriminuoti abiem nusikaltimo bendravykdytojams ir, priešingai, nei nurodoma kasaciniuose skunduose, teismai neturėjo pagrindo papildomai aiškintis aplinkybių, kuriam bendrininkui kuriuos nusikalstamos veikos padarinius priskirti.
6.3. Nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo bei jų tyčios bendrumo. Apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kitu asmeniu ir tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie keltų abejonių, jog tyrimo metu nenustatytas asmuo neatitiko nusikalstamos veikos subjekto požymių (įstatyme numatyto atsakomybės amžiaus, pakaltinamumo). Pagal nuteistojo V. B. parodymus, tyrimo metu nenustatytas asmuo buvo jo pažįstamas vardu Vitalijus, su kuriuo anksčiau jis kartu sportavo. Iš bylos medžiagos taip pat žinoma, kad šis asmuo įvykio dieną buvo įleistas į naktinį klubą, ten bendravo su kitais asmenimis ir elgėsi adekvačiai. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs nuteistojo V. B. ir nenustatyto asmens veikos bendrumą, jo susitarimą su šiuo asmeniu ir tyčią padaryti nusikalstamą veiką kartu su juo, taip pat nesant duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti dėl nenustatyto asmens pakaltinamumo ir pakankamo atsakomybei amžiaus, pagrįstai pripažino, kad V. B. nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudamas su šiuo tyrimo nenustatytu asmeniu.
Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys)
7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje turi būti išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo, o 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad reikalavimo apeliacinės instancijos teismui nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo nereikia suprasti kaip įpareigojimo apeliacinės instancijos teismui pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną apelianto teiginį, tačiau, nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-202/2014, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-126-507/2016).
7.1. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, ir atsakė į esminius jo argumentus, išdėstydamas pakankamai motyvuotas išvadas tiek dėl įrodymų vertinimo, tiek ir dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl kasatorių argumentai dėl netinkamo nuteistojo V. B. apeliacinio skundo išnagrinėjimo nepagrįsti.
Dėl civilinio ieškinio išsprendimo
8. Pagal CK 6.279 straipsnį bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
8.1. Kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusiojo asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditoriumi deliktinėje prievolėje dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju bendrininkų, kaip padariusių žalą asmenų (skolininkų deliktinėje prievolėje), padėtis ir prievolės dėl žalos atlyginimo solidarus pobūdis nesikeičia; kreditoriui, be kita ko, išlieka teisė reikalauti, kad visą žalą atlygintų vienas kuris iš bendrai padariusių žalą asmenų. Kai toks asmuo vienas atlygina kito (ar kelių) asmenų bendrai padarytą žalą, jis įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į asmenį (ar asmenis), už kurį (kuriuos) atlygino kreditoriui padarytą žalą (CK 6.280 straipsnio 1 dalis); tarp atlyginusio visą žalą ir kitų bendraskolių ar bendraskolio tarpusavyje atsiranda dalinė prievolė (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).
8.2. Iš bylos matyti, kad, nuteistajam ir nenustatytam jo bendrininkui sužalojus nukentėjusįjį, šiam buvo jam padaryta 79,46 Eur dydžio turtinė žalą, kurią sudarė gydymo išlaidos. Šias nukentėjusiojo A. P. gydymo išlaidas gydymo įstaigai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų atlygino privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti Vilniaus teritorinė ligonių kasa, pagal subrogaciją įgydama kreditoriaus reikalavimą dėl šios žalos atlyginimo į ją padariusius asmenis. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti šią pinigų sumą iš kaltu pripažinto civilinio atsakovo ir šį ieškinį nagrinėjant bylą teismuose palaikė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kaltu dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos buvo pripažintas V. B., todėl pagal civilinio ieškovo reikalavimą ir solidariosios atsakomybės nuostatas teismas turėjo teisinį pagrindą priteisti iš vieno nuteistojo visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą, nepaisant to, kad kitas V. B. pažįstamas asmuo tyrimo liko nenustatytas. Atlyginęs visą civiliniam ieškovui priteistą turtinės žalos sumą, V. B. į šį asmenį įgytų regreso teisę pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdami tokį sprendimą, teismai nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo V. B. (V. B.) ir jo gynėjos advokatės Kristinos Čeredničenkaitės kasacinį skundą.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Aldona Rakauskienė
Eligijus Gladutis
