Baudžiamoji byla Nr. 2K-54-628/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53590-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.2.4; 2.1.15.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams J. B. ir I. B.,
jų atstovei advokatei Vilijai Kavaliauskienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. B. ir I. B. kasacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones dvejus metus, šį terminą nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteista iš civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. B. 3130,55 Eur turtinei žalai atlyginti.
Priteista iš nuteistojo R. B. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. B. ir J. B. po 25 000 Eur kiekvienam neturtinei žalai, taip pat J. B. 500 Eur ir I. B. 600 Eur turėtoms išlaidoms advokato pagalbai atlyginti.
Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendis, kuriuo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. B. ir J. B. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendis pakeistas: R. B. už padarytą BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams; vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus šešis mėnesius.
Iš nuteistojo R. B. priteista nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. B. 1600 Eur, J. B. – 1000 Eur turėtoms išlaidoms atstovo paslaugoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginti.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. B. nuteistas už tai, kad 2018 m. lapkričio 8 d. apie 22.31 val. kelyje Marijampolė–Vilkaviškis–Kaliningradas, 12,700 kilometre, neatsargiai vairuodamas automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Kelių eismo taisyklių 99, 119 ir 127 punktų reikalavimus, nes, privalėdamas važiuoti neviršydamas leistino važiavimo greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų asmenų gyvybei, jų turtui, nepasirinko saugaus ir leistino važiavimo greičio, kad galėtų saugiai valdyti automobilį, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesilaikydamas reikalavimo, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, privalėdamas važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, būdamas pradedantysis vairuotojas, esant blogam matomumui (rūkui), žymiai viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiavo ne mažesniu nei 102 km/h greičiu, taip pasunkindamas reagavimą bei efektyvų vairuojamos transporto priemonės valdymą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu motoroleriu „Yamaha sa14“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini)), kurį vairavo P. B., dėl to įvyko eismo įvykis ir jo metu žuvo motorolerio vairuotojas P. B.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai J. B. ir I. B. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. tenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius ir priteisti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. B. ir J. B. iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ po 30 MMA kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame procese. Kasatoriai skunde nurodo:
2.1. Bylą nagrinėję teismai neteisingai taikė, aiškino materialiosios ir proceso teisės normas spręsdami atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, dėl šio klausimo abiejų instancijų teismai pasisakė skirtingai, be to, nesuformuota bendra teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo ir ją reikia formuoti įsigaliojus 2018 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymui Nr. 1K-367 „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“.
2.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.284 straipsnio 1 dalimi, turėjo būti tinkamai ir teisingai realizuota nukentėjusiųjų teisė į neturtinės žalos atlyginimą, eismo įvykio metu žuvus sūnui P. B., nes įstatymas tokią teisę jiems garantuoja. CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinti kriterijai, kurie yra esminiai sprendžiant moralinės (neturtinės) žalos dydžio klausimą, bet teismai reikšmingesniais laikė kaltininko amžių, išsilavinimą, pajamas ir kt. (pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pabrėžė nukentėjusiojo P. B. kaltę pagal CK 6.282 straipsnį, nors tokia kaltė nei buvo nustatoma, nei yra nustatyta; neteisėtai sumažino neturtinės žalos dydį atsižvelgdamas į dabartines kaltininko pajamas, nusprendė, kad dėl amžiaus ir turimo išsilavinimo nėra galimybių gauti didesnes pajamas, o apeliacinės instancijos teismas esmine aplinkybe laikė tai, kad nusikaltimas neatsargus). Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė ir nevertino padarinių, netinkamo kaltininko elgesio iki nusikaltimo padarymo momento nuo tada, kai jis įgijo teisę vairuoti motorines transporto priemones, kad R. B. teisė vairuoti motorines transporto priemones suteikta 2018 m. gegužės 3 d., eismo įvykis su negrįžtamais padariniais kilo 2018 m. lapkričio 8 d., nepraėjus šešiems mėnesiams, o per šį labai trumpą laikotarpį R. B. jau buvo taikytos ir kitos nuobaudos administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus.
2.3. Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą tenka teismams. Lietuvos teismų praktika atlyginant neturtinę žalą yra prieštaringa, tačiau dar 2005 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad atlyginant neturtinę žalą turi būti taikomi Europos deliktų teisės principai, reglamentuoti 3:201 straipsnyje, kai siekiama kompensacinių ir socialinio teisingumo atkūrimo tikslų, ir privalu įvertinti šiuos veiksnius: a) ar konkrečioje situacijoje protingas asmuo neteisėtų veiksmų atlikimo momentu galėjo ir turėjo numatyti pasekmes, padarinius, atsižvelgiant į laiko tarpą nuo neteisėtų veiksmų iki žalos atsiradimo; b) į pasekmes; c) į žalos prigimtį ir teisės saugumo intereso vertę pagal 2:102 straipsnį; d) į kitas atsakomybės sąlygas; e) į įprastą gyvenimo riziką ir jos apimtis; f) į normas, kurios pažeistos ir pan. (Principles of European Tort Law: Text and Commentary (Paperback), prepared by European Group on Tort Law. Springer, 2005, p. 59.).
2.4. Nustatyti neturtinės žalos dydį yra teismo diskrecija, o bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra įtvirtinti įstatyme, tačiau pirmiausia, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į padarinius (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNTUvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-255/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-255/2005">3K-7-255/2005</a>, 3K-3-450/2006). Šią bylą nagrinėję teismai netaikė ir neaiškino teisės normų, susijusių su draudimo nuo nelaimingų atsitikimų santykiais, nepagrįstai nuo materialinės atsakomybės atleido kaltininko draudimo bendrovę – ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, nors įvykio metu jau galiojo 2018 m. spalio 30 d. finansų ministro įsakymas Nr. IK-367 „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“, šio įsakymo 6 punkte nustatyta, kad mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra 30 MMA, bet teismai dėl šio norminio akto taikymo nukentėjusiųjų atžvilgiu nepasisakė. Remdamiesi šia teisės norma, teismai turėjo priteisti iš kaltininko draudimo bendrovės kiekvienam nukentėjusiajam po 30 MMA neturtinei žalai atlyginti. Kaip matyti iš bylos duomenų, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ yra sumokėjusi 5000 Eur tik nukentėjusiajai I. B.
2.5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusieji civilinius ieškinius yra pareiškę kaltininkui ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, bet nė vienas iš bylą nagrinėjusių teismų nenurodo motyvų, kodėl neturtinė žala iš draudimo bendrovės nepriteisiama. Pirmosios instancijos teismas aiškiai neteisingai remiasi teisiniu reguliavimu, galiojusiu 2007 m., o apeliacinės instancijos teismas dėl tokios taikomos praktikos apskritai nepasisakė. Nuosprendyje nurodyta, kad atsižvelgiama į teisinį reguliavimą, pagal kurį kaltinamasis ir jo draudimo bendrovė atsako subsidiariai (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 13 straipsnio 2 dalis (Valstybės žinios, 2007, Nr. 61-23400)), o draudiko atsakomybės dalis ribojama 5000 Eur suma subsidiariai (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas (Valstybės žinios, 2007, Nr. 61-23400)), šią sumą draudimo bendrovė jau yra išmokėjusi nukentėjusiajai bei civilinei ieškovei I. B., likusios neatlygintos neturtinės žalos sumos priteistinos iš kaltinamojo R. B. Toks teisinio reglamentavimo aiškinimas neteisingas, nes, kaip minėta pirmiau, įvykio dieną galiojo 2018 m. spalio 30 d. finansų ministro įsakymas Nr. 1K-367 „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“, jo 6 punktas turėjo būti taikomas nagrinėjant šią bylą, laikantis pirmiau minėtos dar 2005–2006 m. suformuotos teismų praktikos dėl kriterijų, kurie yra esminiai sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą.
2.6. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad žala turi būti individualizuojama ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką gali siekti 43 443 Eur ir daugiau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk5LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-299/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-299/2012">2K-299/2012</a>, 2K-143/2015, 2K-177/2015 ir t. t.), bet šios praktikos nepritaikė ir neaptarė priimdamas nuosprendį, o neturtinės žalos dydį priteisė žymiai mažesnį, negu turėjo priteisti atsižvelgdamas į padarinius, kompensacinius tikslus ir kt.
2.7. Pagal suformuotą teismų praktiką, kiekvienam nukentėjusiajam turėjo būti priteista bent jau po 40 000 Eur, pažymėtina, kad ir prokuroras prašė priteisti tokią sumą, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nes ji būtų teisinga konkrečiu atveju. Be to, kaip minėta, įsigaliojus 2018 m. spalio 30 d. finansų ministro įsakymui Nr. IK-367 „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“, bendra teismų praktika dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4 straipsnis, 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) nėra suformuota ir turi būti formuojama. Pažymėtina, kad turi būti įgyvendinta tendencija didinti neturtinės žalos atlyginimą, nes Lietuva dar nuo 2009 m. buvo raginama keisti ydingą teisinį reglamentavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems draudžiamųjų įvykių metu, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT, Teisingumo Teismas) ragino vienodinti teismų praktiką ir laikytis Europoje vyraujančios deliktų teisės tendencijų, siekiant užkirsti kelią teismų praktikos vangumui šioje srityje.
2.8. Priimtų 2018 m. spalio 30 d. finansų ministro įsakymo Nr. 1K-367 „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimo, kuriuose įtvirtinta 5 000 000 Eur suma dėl žalos asmeniui, įskaitant ir neturtinę žalą, tikslas yra užtikrinti, kad nacionaliniai teisės aktai atitiktų Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus ir ESTT sprendimus, taip nacionalinės teisės nuostatos buvo suderintos su ESTT sprendimais (byla Haasova, C-22/12, Drozdovs, C-277/12, kurioje išaiškinta, kad motorinių transporto priemonių valdytojų privalomasis draudimas turi apimti ir nematerialinę žalą, kurią patyrė per eismo įvykį žuvusių asmenų artimieji). Pagal nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius civilinę atsakomybę, dėl artimųjų žūties per eismo įvykį mokėtinas žalos atlyginimas negali būti mažesnis, nei nustatyta Antrosios Tarybos direktyvos 84/5/EEB 1 straipsnio 2 dalyje. Bet teismai šių teisės normų netaikė ir neaiškino, dėl to nukentėjusiesiems priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti neteisingos, o draudimo bendrovė nepagrįstai eliminuota iš žalos atlyginimo procedūros, padarius aiškius procesinės teisės pažeidimus (CPK 45 straipsnis ir kt.).
2.9. Rengiant kasacinį skundą ir nagrinėjant baudžiamąją bylą kasacinės instancijos teisme pagal pateiktą kasacinį skundą nukentėjusiųjų patirtos bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistinos iš nuteistojo R. B. pagal išlaidas pagrindžiančius dokumentus, pateiktus teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. B. ir I. B. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl neturtinės žalos
4. Pažymėtina, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, be to, tai yra fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-267/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-267/2009">2K-267/2009</a>, 2K-89/2010, 2K-271/2010, 2K-341/2010, 2K-453/2011 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.
5. Kasaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai J. B. ir I. B. prašo priteisti iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ po 30 MMA kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, prašymą grįsdami nuoroda į 2018 m. spalio 30 d. finansų ministro įsakymu Nr. 1K-367 „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“, įsigaliojusiu 2018 m. lapkričio 1 d., patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas, kurių 6 punkte nustatyta, kad mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra 30 MMA. Tenkinti kasatorių prašymą nėra teisinio pagrindo.
6. Byloje R. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį dėl 2018 m. lapkričio 8 d. kilusio eismo įvykio, kurio metu žuvo P. B. Nuteistasis R. B. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apsidraudęs ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pagal 2018 m. spalio 12 d. sudarytą sutartį.
7. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2017 m. lapkričio 16 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui; 4 punkte nustatyta, kad nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.
8. 2017 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 11, 14, 15, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d.; 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus; 3 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis (papildanti TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalį 4 punktu) taikoma transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d.
9. Pažymėtina, kad 2017 m. lapkričio 16 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 11, 14, 15, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu, kuriuo panaikinta 5000 Eur neturtinės žalos riba, t. y. nustatyta, kad draudimo suma yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, įskaitant ir neturtinę žalą, nacionalinės teisės nuostatos suderintos su Teisingumo Teismo sprendimais: byloje Haasov?, C-22/12, kuriuo išaiškinama, kad motorinių transporto priemonių valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas turi apimti nematerialinės žalos, kurią patyrė per eismo įvykį žuvusių asmenų artimieji, atlyginimą, ir byloje Drozdovs, C-277/12, kuriuo konstatuojama, kad draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias motorinių transporto priemonių valdytojų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas apima tik tokį maksimalų nematerialinės žalos atlyginimą, pagal nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius civilinę atsakomybę, mokėtiną dėl artimųjų žūties per eismo įvykį, kuris yra mažesnis, nei nustatytas Antrosios Tarybos direktyvos 84/5/EEB 1 straipsnio 2 dalyje.
10. Vykdant 2017 m. lapkričio 16 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 11, 14, 15, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytą įpareigojimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki 2018 m. spalio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 8 dalimi, nustatančia, kad eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1463 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą“ 4 punktu, 2018 m. spalio 30 d. finansų ministro įsakymu Nr. 1K-367 „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos. Šis įsakymas įsigaliojo 2018 m. lapkričio 1 d. Pažymėtina, kad finansų ministro įsakymas Nr. 1K-367 „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ yra įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas ir negali būti taikomas ar aiškinamas atsietai nuo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 11, 14, 15, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo.
11. Pažymėtina ir tai, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vienu eismo įvykiu laikomas įvykis, įvykęs dėl tos pačios priežasties, nepaisant to, kad dėl tokio eismo įvykio gali būti pareikštos kelių nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijos.
12. Taigi, pagal eismo įvykio metu galiojusį teisinį reguliavimą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms iki 2018 m. lapkričio 1 d., taikomos 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Byloje nustatyta, kad draudikė – ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ sumokėjo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. B. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagrindo reikalauti iš draudimo bendrovės didesnės nei 5000 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-317/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-317/2014">2K-317/2014</a>, 2K-389/2014, 2K-242-511/2015, 2K-52-942/2016, 2K-2-788/2018).
13. Pažymėtina ir tai, kad įsigaliojusiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš nuteistojo R. B. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. B. ir J. B. priteista po 25 000 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismo nuosprendis yra vykdomas, nuteistasis R. B. dirba, dalimis atlygina ir neturtinę žalą. Tai kasacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino nukentėjusiųjų atstovė.
14. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-103/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-103/2009">3K-3-103/2009</a>, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAtNjg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-20-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-20-689/2020">2K-20-689/2020</a>). Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAtNjg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-20-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-20-689/2020">2K-20-689/2020</a>).
15. Nagrinėjamoje byloje teismai, nustatydami nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. B. ir J. B. atlygintinos neturtinės žalos dydį, įvertino visas neturtinei žalai atlyginti svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus reikšmingus faktus: dėl padarytos nusikalstamos veikos prarasta svarbiausia vertybė – žmogaus gyvybė, nukentėjusieji dėl vienintelio sūnaus netekties patyrė išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Buvo atsižvelgta į tai, kad R. B. padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas, priskiriama neatsargiems nusikaltimams (pažymint, kad pagal formuojamą teismų praktiką neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį nei esant tyčiniais kaltininko veiksmais padarytai žalai), įvertintas kaltininko jaunas amžius, darbinė veikla, finansinė padėtis, atsižvelgiant į bendrą šalies pragyvenimo lygį bei vidutines gyventojų pajamas, ir motyvuotai pasisakyta, kodėl mažinamos prašomos priteisti sumos.
16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog teismai, nustatydami tokį nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. B. ir J. B. atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtų neįsigilinę į bylos aplinkybes ir faktus, neteisingai taikę BPK, CK 6.250 straipsnio nuostatas, nukrypę nuo suformuotos teismų praktikos.
17. Taip pat pažymėtina, kad pagal ESTT praktiką tuo atveju, kai direktyvoje nurodyto rezultato negalima pasiekti aiškinant nacionalinę teisę, Europos Sąjungos teisė įpareigoja valstybę narę, esant ESTT praktikoje suformuotoms valstybės atsakomybės sąlygoms, atlyginti žalą, kurią privatūs asmenys patyrė dėl direktyvos neįgyvendinimo arba netinkamo įgyvendinimo (2003 m. liepos 24 d. nutarties byloje Messejana Viegas, C-166/02, Rink. p. I-7871, 24 punktas; 1991 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Francovich ir kt., C-6/90 ir C-9/90, Rink. p. I-5357, 39 punktas). Taigi, jeigu, kaip mano suinteresuoti asmenys, jie patyrė žalos dėl to, kad Lietuvos Respublika netinkamai įgyvendino atitinkamas direktyvų nuostatas, Lietuvos Respublikos atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas atskirame civiliniame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjM5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-239/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-239/2011">2K-239/2011</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-317/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-317/2014">2K-317/2014</a>, 2K-52-942/2016).
Dėl proceso išlaidų
18. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai I. B. ir J. B. prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame procese, byloje pateikė pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius, kad jiems atstovavusiai advokatei V. Kavaliauskienei sumokėjo kiekvienas po 500 Eur.
19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme, tačiau, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-174/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-174/2014">2K-174/2014</a>, 2K-63-648/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).
20. Nagrinėjamos bylos procesas kasacinės instancijos teisme vyko pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. B. ir I. B. kasacinį skundą. Šia nutartimi nuspręsta kasacinius skundus atmesti. Atsižvelgiant į tai, priteisti iš nuteistojo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. B. ir I. B. turėtas kasaciniame procese patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti nėra teisinio pagrindo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjExLTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-211-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-211-895/2018">2K-211-895/2018</a>, 2K-48-495/2021).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. B. ir I. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Eligijus Gladutis
Sigita Jokimaitė
