Civilinė byla Nr. e3K-3-49-701/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07647-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.8.2; 3.1.14.8.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, sprendimų likviduoti ir inicijuoti juridinio asmens likvidavimą panaikinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių terminą kreiptis į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą ir atsisakymą priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėjas prašė: atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl sprendimo inicijuoti UAB „Greisa servisas“ likvidavimą atšaukimo; panaikinti VĮ Registrų centro 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą ir 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą likviduoti UAB „Greisa servisas“; atnaujinti trijų mėnesių terminą UAB „Greisa servisas“ metinių finansinių ataskaitų rinkiniams pateikti.
3. Pareiškėjas nurodė, kad yra UAB „Greisa servisas“ vadovas bei akcininkas. 2023 m. atvykęs į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikti finansinės atskaitomybės duomenų sužinojo, kad įmonė yra likviduota. Jis nebuvo informuotas apie 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. Sprendimas likviduoti įmonę priimtas 2022 m. balandžio 12 d. Pareiškėjas visus 2022 m. sirgo, didesnę metų dalį buvo hospitalizuotas, todėl negalėjo rūpintis įmone.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą.
5. Teismas nustatė, kad 2020 m. liepos 14 d. VĮ Registrų centras informavo pareiškėją, jog UAB „Greisa servisas“ neatnaujino savo duomenų Juridinių asmenų registre ir yra pagrindas manyti, jog UAB „Greisa servisas“ jokios veiklos nevykdo, todėl Juridinių asmenų registro tvarkytojas (toliau – ir JAR tvarkytojas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, nurodė inicijuoti UAB „Greisa servisas“ likvidavimą. 2021 m. balandžio 6 d. inicijuotas UAB „Greisa servisas“ likvidavimas, 2022 m. balandžio 12 d. priimtas sprendimas įmonę likviduoti ir 2022 m. balandžio 13 d. bendrovė yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2023 m. gegužės 23 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo ir daugiau nei metams nuo juridinio asmens išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.
6. Įvertinęs nurodytus duomenis, vadovaudamasis CK 2.70 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2839-866/2022 pateiktu išaiškinimu, kad termino atnaujinimo klausimas prašymui dėl teisinio statuso „inicijuojamas likvidavimas“ atšaukimo pateikti gali būti sprendžiamas, iki nepriimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį ir jį išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, teismas padarė išvadą, kad prašymas dėl termino atnaujinimo kreiptis į teismą dėl sprendimo inicijuoti UAB „Greisa servisas“ likvidavimą atšaukimo negali būti sprendžiamas, todėl jį atsisakoma priimti. Kitus reikalavimus teismas pripažino išvestiniais, turinčiais prasmę tik jei būtų galima nagrinėti prašymą dėl termino atnaujinimo. Įvertinęs, kad tokios galimybės nėra, teismas nusprendė, jog kiti reikalavimai nenagrinėtini tiek dėl to, kad nesukeltų teisinių pasekmių, tiek dėl to, kad nelikę paties juridinio asmens, dėl kurio priimtų JAR tvarkytojo sprendimų pareiškėjas reiškia prašymą.
7. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2023 m. liepos 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį paliko nepakeistą.
8. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas prašymą atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu – dėl to, jog ginčas nenagrinėtas teisme civilinio proceso tvarka. Pastaruoju pagrindu teismas atsisako priimti ieškinį ar atitinkamą procesinį dokumentą, jei nenustato teisės kreiptis į teismą prielaidų.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2839-866/2022 konstatuota, kad termino atnaujinimo klausimas prašymui dėl teisinio statuso „inicijuojamas likvidavimas“ atšaukimo pateikti gali būti sprendžiamas, iki nepriimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį ir jį išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant ir į teisinio reguliavimo pokyčiais siekiamus tikslus, t. y. sutrumpinant ir supaprastinant JAR tvarkytojo iniciatyva vykdomas likvidavimo procedūras, tačiau imperatyviai neįtvirtinant, kokiam laikotarpiui pasibaigus juridinis asmuo turi būti išregistruotas.
10. Pažymėjęs, kad yra priimtas ne tik sprendimas inicijuoti UAB „Greisa servisas“ likvidavimą (2021 m. balandžio 2 d. sprendimas, likvidavimas inicijuotas 2021 m. balandžio 6 d.), bet ir sprendimas likviduoti juridinį asmenį (2022 m. balandžio 12 d.), apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodyta įsiteisėjusia teismo nutartimi, padarė išvadą, jog pareiškėjo teikiamas prašymas negali būti nagrinėjamas. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir formuojamą teismų praktiką, konstatavo, kad, esant priimtam sprendimui likviduoti juridinį asmenį, tuo labiau juridinį asmenį išregistravus iš Juridinių asmenų registro, pareiškėjo prašymas nebegali būti nagrinėjamas, nes šioje faktinėje situacijoje, neginčijant kitų sprendimų, reiškiamo reikalavimo tenkinimas nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių padarinių.
III. Kasacinio skundo argumentai
11. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį ir perduoti prašymo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismai, konstatuodami, kad pareiškėjo prašymas atsisakytinas priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, nusprendė, jog pareiškėjas šiuo atveju neturi teisės pasinaudoti teismine savo galimai pažeistų teisių gynyba, ir tuo pažeidė esminį civilinio proceso principą – teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principą (CPK 5 straipsnis). Nors apie VĮ Registrų centro priimtus sprendimus suinteresuotiems asmenims nepranešama, nežinomas šių sprendimų turinys ir motyvai, jais nusavinama nuosavybė (UAB „Greisa servisas“ turėjo nekilnojamojo turto), VĮ Registrų centro priimti sprendimai likviduoti juridinį asmenį ir jį išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, anot apeliacinės instancijos teismo, yra galutiniai ir neskundžiami teismui.
11.2. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad termino prašymui dėl teisinio statuso „inicijuojamas likvidavimas“ atšaukimo pateikti atnaujinimo klausimas gali būti sprendžiamas, iki nepriimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį ir jį išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Teismas, nesant įstatyme nurodytų pagrindų, negali sukurti priežasčių riboti asmenų teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
11.3. Ginčai, nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, turi būti nustatyti įstatyme. CPK 137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme. Teisinėje valstybėje negali būti institucijos, kurios sprendimai būtų galutiniai ir neskundžiami. Nei CPK, nei kiti įstatymai nenustato, kad šis ginčas nenagrinėtinas teisme. Įstatymas taip pat nenustato, kad termino atnaujinimo klausimas prašymui dėl teisinio statuso „inicijuojamas likvidavimas“ atšaukimo pateikti gali būti sprendžiamas, iki nepriimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį. Tokia situacija reikštų, kad gali būti priimtas visiškai nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį, apie kurį tuo metu niekam nepranešama, ir toks sprendimas negali būti ginčijamas. Tokia įstatymo interpretacija būtų nesuderinama su konstitucine teise į teisminę pažeistų teisių gynybą.
11.4. Likvidavus juridinį asmenį, siekiama nusavinti ir jo turtą. Tokiu būdu pažeidžiamas ir konstitucinis nuosavybės apsaugos principas. Negalint ginčyti VĮ Registrų centro sprendimų ir pripažinti jų neteisėtais, kartu netenkama galimybės kreiptis dėl pažeistų nuosavybės teisių teisminės gynybos. UAB „Greisa servisas“ priklausė nekilnojamasis turtas ir dabar jos akcininkams (tarp jų – pareiškėjui) kilo grėsmė jo netekti.
11.5. Pirmosios instancijos teismas, net nepriėmęs pareiškėjo prašymo, faktiškai išnagrinėjo bylą ir nustatė, kad termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas. Klausimas, ar terminas šioje byloje gali būti atnaujinamas, galėjo būti sprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šis klausimas negalėjo būti sprendžiamas prašymo priėmimo stadijoje.
11.6. Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas dėl numatomo inicijuoti UAB „Greisa servisas“ likvidavimo. Šiuo atveju nepranešimas apie sprendimą ar pranešimas tik teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu laikytinas pagrindu atnaujinti įstatymo nustatytus terminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313-2019, 39 punktas).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CK 2.70 straipsnio 5 dalyje nustatyto vienerių metų termino kreiptis į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą teisinio kvalifikavimo ir šio termino (ne)atnaujinimo
12. Pareiškėjas kasaciniu skundu ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadą, jog CK 2.70 straipsnio 5 dalyje nustatyto termino prašymui dėl teisinio statuso „inicijuojamas likvidavimas“ atšaukimo pateikti atnaujinimo klausimas gali būti sprendžiamas, iki nepriimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį ir jį išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Pareiškėjo teigimu, tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes įstatymas nenustato, kad nurodyto termino atnaujinimo klausimas gali būti sprendžiamas, iki nepriimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį ir jį išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, o teismas, nesant įstatyme nurodytų pagrindų, negali sukurti priežasčių riboti asmenų teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
13. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog civilinio proceso tikslai, be kita ko, yra tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas ir priimant sprendimus, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teisės neįmanoma taikyti neaiškinant jos turinio. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, vykdydamas jam priskirtą konstitucinę teisingumo vykdymo funkciją, aiškina ir taiko teisę konkrečiu atveju kiekvienoje konkrečioje byloje spręsdamas konkretų ginčą. Tai, kaip teismas išaiškina teisę prieš ją pritaikydamas, tampa turiniu, kuris lemia atitinkamus teisinius padarinius. Taigi, teismas aiškina ir taiko teisę ne abstrakčiai ar hipotetiškai, bet kiekvienoje konkrečioje byloje nagrinėdamas ir spręsdamas klausimus dėl asmenų pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020, 32 punktas). Taigi, nagrinėjamoje byloje teismai turėjo teisę ir pareigą aiškinti jai išspręsti taikytinas teisės normas, tuo labiau tokiais jų taikymo aspektais, kurie expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) jose nėra sureguliuoti.
14. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo kasaciniu skundu ginčijama nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada yra padaryta kaip teismo precedentu remiantis įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2839-866/2022 pateiktais išaiškinimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedentų laikymasis išreiškia teisės stabilumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą idėją. Todėl ir teismų praktikos koregavimo neišvengiamas, objektyvus būtinumas paprastai turi būti nulemtas priežasčių, kurios yra svaresnės nei poreikis išsaugoti teisės stabilumą ir užtikrinti, kad iš esmės panašiose situacijose esančių asmenų bylos būtų sprendžiamos vienodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas). Teismai, būdami susaistyti savo pačių bei aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, ne tik gali, bet ir privalo vadovautis tokiose bylose priimtuose galutiniuose procesiniuose teismų sprendimuose pateiktais išaiškinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-421/2022, 38 punktas). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, gali vadovautis savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, susijusiais su bylai aktualios teisės normos dispozicijos aiškinimu, t. y. kiek tai nėra susiję su tos teisės normos pritaikymu konkrečiai situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-701/2021, 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pareiškėjas, kasaciniame skunde teigdamas, kad atitinkama apeliacinės instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, skunde neargumentuoja, jog nagrinėjamoje byloje teismai, aiškindami CK 2.70 straipsnio 5 dalį, nepagrįstai kaip teismo precedentu rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2839-866/2022 pateiktais išaiškinimais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos ir nurodytos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2S-2839-866/2022 aplinkybių, kurių pagrindu pastarojoje byloje priimtoje teismo nutartyje buvo suformuluota atitinkama teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, atitiktį, konstatuoja, kad nurodytoje byloje priimtoje nutartyje suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė pagrįstai teismų įvertinta kaip teismo precedentas nagrinėjamoje byloje.
15. Taip pat pažymėtina, kad kasacinio teismo konstatuota, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015). Taigi, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vertina pareiškėjo kasacinio skundo argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo suformuoto precedento, kuriuo rėmėsi teismai, teisingumo, jo atitikties teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui.
16. CK 2.70 straipsnio, reglamentuojančio juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, 5 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą gali juridinio asmens dalyvis ar valdymo organo narys per vienerius metus nuo juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, statuso įgijimo.
17.
18. Aptariamas terminas kreiptis į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą nustatytas materialiosios teisės normoje, taigi jis priskirtinas materialiesiems, o ne procesiniams terminams, jam taikytinos CK pirmosios knygos IV dalies VI skyriaus normos.
19. CK 1.117 straipsnyje, reglamentuojančiame termino apibrėžimą, nustatyta, kad: terminai gali būti atnaujinamieji, įgyjamieji ir naikinamieji (3 dalis); atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas arba įstatymų nustatytais atvejais – kitas subjektas gali jį atnaujinti, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (4 dalis); naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga; naikinamieji terminai negali būti teismo ar kito subjekto atnaujinti (6 dalis).
20. Teisės doktrinoje nurodoma, kad naikinamieji materialiosios teisės terminai gali būti arba absoliučiai naikinamojo pobūdžio, kai terminui pasibaigus išnyksta tam tikra teisė arba pareiga ir termino negalima atnaujinti (pavyzdžiui, negali būti atnaujintas CK 2.142 straipsnio 1 dalyje nustatytas įgaliojimo galiojimo pagal įstatymą vienų metų terminas), arba santykinio naikinamojo pobūdžio (atnaujinamieji), t. y. tokie terminai gali būti atnaujinti teisės aktuose (CPK IV dalies XXXVIII skyriuje) nustatyta tvarka (pavyzdžiui, teismo gali būti atnaujintas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti (CK 5.57 straipsnis), CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas kreditorių reikalavimų pareiškimo terminas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis) (Driukas, A. Materialiosios privatinės teisės terminai: daktaro disertacija, socialiniai mokslai: teisė (01 S). Vilnius: Vilniaus universitetas, 2018, p. 55; Driukas, A. Materialiosios privatinės teisės terminai: monografija. Vilnius: Justitia, 2019, p.48).
21. CK 2.70 straipsnyje
22. Taigi, pagal CK 2.70 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, juridinio asmens likvidavimo JAR tvarkytojo iniciatyva procedūra gali būti aiškinama kaip susidedanti iš trijų etapų – numatomo inicijuoti likvidavimo etapo, inicijuojamo likvidavimo etapo ir likvidavimo etapo, kiekvieno iš kurių pasibaigimas, esant įstatyme nustatytoms aplinkybėms, sudaro pagrindą kilti atitinkamiems įstatyme nustatytiems teisiniams padariniams. Juridinio asmens likvidavimo JAR tvarkytojo iniciatyva procedūros metu atlikti JAR tvarkytojo veiksmai gali būti įstatymų nustatyta tvarka skundžiami teismui.
23. Nagrinėjamu atveju aktualūs antrasis ir trečiasis iš nurodytų etapų. JAR tvarkytojo iniciatyva vykdoma juridinio asmens likvidavimo procedūra ir priimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį yra tiesiogiai susiję su juridinio asmens statuso pasikeitimu, be kita ko, sukeliančiu tam tikrus civilinio teisinio pobūdžio padarinius. Esant tokiam priimtam sprendimui ir jo sukeltiems teisiniams padariniams suinteresuotas asmuo, manantis, kad JAR tvarkytojo vykdyta juridinio asmens likvidavimo procedūra neatitiko teisėtumo reikalavimų ir yra pažeistos jo teisės, gali teisme įstatymų nustatyta tvarka ginčyti tokį JAR tvarkytojo sprendimą, tuo tarpu tokioje situacijoje šio asmens reiškiami reikalavimai dėl ankstesniuose juridinio asmens likvidavimo procedūros etapuose JAR tvarkytojo priimtų sprendimų panaikinimo paprastai vertintini kaip reikalavimai, nesukeliantys materialiųjų teisinių padarinių. Kasacinio teismo konstatuota, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 41 punktas).
24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. balandžio 22 d.) (toliau – ir Nuostatai) 194 punkte nustatyta, kad Registro tvarkytojas (jis pagal Nuostatų 11 punktą yra VĮ Registrų centras), negavęs Nuostatų 192 ir (ar) 193 punktuose nurodytų teismo pranešimų arba jeigu teismas inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo neatšaukia, ne vėliau kaip per tris darbo dienas priima sprendimą likviduoti juridinį asmenį Registro tvarkytojo iniciatyva. Registro tvarkytojas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo įregistruoja juridinio asmens teisinį statusą „likviduojamas“ ir išregistruoja juridinio asmens valdymo organus ir jų narius. Pagal Nuostatų 200 punktą, kai juridinis asmuo likviduojamas Registro tvarkytojo iniciatyva CK 2.70 straipsnyje nustatyta tvarka, Registro tvarkytojas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo juridinio asmens teisinio statuso „likviduojamas“ įregistravimo likviduojamą juridinį asmenį išregistruoja.
25. VĮ Registrų centras generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. VE-639 (1.3 E) (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. kovo 3 d. iki 2022 m. balandžio 21 d.) patvirtintų Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 66 punkte nustatyta, kad sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo priimamas suėjus 1 (vienerių) metų nuo juridinio asmens teisinio statuso „Inicijuojamas likvidavimas“ įregistravimo terminui, jeigu Registro tvarkytojas negauna teismo pranešimo apie prašymo atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą priėmimą arba Taisyklių 65.2 papunktyje nurodyto teismo pranešimo. Sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo taip pat priimamas gavus teismo pranešimą apie sprendimą inicijuojamo juridinio asmens likvidavimo neatšaukti. Sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo priimamas jį įforminant programinėmis priemonėmis suformuojamu Registro įrašu. Taisyklių 67 punkte įtvirtinta, kad Registro tvarkytojas, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, Registro duomenų bazėje įregistruoja juridinio asmens teisinį statusą „Likviduojamas“ ir išregistruoja juridinio asmens valdymo organų narių duomenis; Registro tvarkytojo iniciatyva likviduotas juridinis asmuo išregistruojamas Nuostatų 200 punkto įtvirtinta tvarka.
26. Taigi teisės aktai imperatyviai nustato nagrinėjamu atveju aktualų vienerių metų terminą, per kurį juridinio asmens dalyvis ar valdymo organo narys gali kreiptis į teismą su prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą (CK 2.70 straipsnio 5 dalis), taip pat nustato teisinius padarinius, pagrindas kuriems kilti yra nurodyto termino pasibaigimas esant įstatyme nustatytoms aplinkybėms, ir nustato JAR tvarkytojo veiksmų dėl tokių teisinių padarinių sukūrimo atlikimo terminus. Teisėjų kolegija, įvertinusi CK 2.70 straipsnio 5 dalyje nustatyto vienerių metų termino kreiptis į teismą paskirtį, jo pasibaigimo teisinius padarinius, padaro išvadą, kad šis terminas nustato subjektinės teisės galiojimo trukmę ir yra kvalifikuotinas kaip naikinamasis. Dėl jo kvalifikavimo kaip absoliučiai naikinamojo pobūdžio termino ar kaip santykinio naikinamojo pobūdžio (atnaujinamojo) termino teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šio termino pasibaigimo padarinių taikymo specifiką, nustatytus JAR tvarkytojo veiksmų dėl tokių teisinių padarinių sukūrimo atlikimo terminus, jo atnaujinimo galimybes, padaro išvadą, kad nurodytas terminas kvalifikuotinas kaip santykinio naikinamojo pobūdžio (atnaujinamasis) terminas. Dėl momento, iki kada aptariamas terminas gali būti atnaujinamas, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šio termino pasibaigimas, esant įstatyme nustatytoms aplinkybėms, sudaro pagrindą kilti įstatyme nustatytiems teisiniams padariniams – JAR tvarkytojas Nuostatuose įtvirtinta tvarka ne vėliau kaip per tris darbo dienas priima sprendimą likviduoti juridinį asmenį, taip pat atsižvelgdama į tai, jog toks JAR tvarkytojo priimtas sprendimas sukelia atitinkamus teisinius padarinius, padaro išvadą, kad aptariamas terminas gali būti atnaujinamas iki tol, kol dar nėra priimtas JAR tvarkytojo sprendimas likviduoti juridinį asmenį. Momento, iki kada gali būti atnaujinamas aptariamas terminas, nustatymo kontekste pažymėtina ir tai, kad, pagal teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, JAR tvarkytojo sprendimas likviduoti juridinį asmenį yra pagrindas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo įregistruoti juridinio asmens teisinį statusą „likviduojamas“ ir išregistruoti juridinio asmens valdymo organus ir jų narius, JAR tvarkytojas juridinį asmenį išregistruoja ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo juridinio asmens teisinio statuso „likviduojamas“ įregistravimo, taigi JAR tvarkytojo sprendimo likviduoti juridinį asmenį priėmimo ir šio juridinio asmens išregistravimo momentai netapatūs, todėl kaip teisiškai reikšmingas vertintinas pirmasis iš jų ir daroma išvada, kad aptariamas terminas gali būti atnaujinamas būtent iki tol, kol dar nėra priimtas JAR tvarkytojo sprendimas likviduoti juridinį asmenį.
27. Jau esant priimtam JAR tvarkytojo sprendimui likviduoti juridinį asmenį, aptariamas CK 2.70 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas negali būti atnaujinamas, o, kaip jau minėta, suinteresuotas asmuo, manantis, kad JAR tvarkytojo vykdyta juridinio asmens likvidavimo procedūra neatitiko teisėtumo reikalavimų ir yra pažeistos jo teisės, gali teisme įstatymų nustatyta tvarka ginčyti JAR tvarkytojo sprendimą likviduoti juridinį asmenį (CK 2.70 straipsnio 10 dalis). Suinteresuotam asmeniui turint teisę teisme įstatymų nustatyta tvarka ginčyti JAR tvarkytojo sprendimą likviduoti juridinį asmenį, CK 2.70 straipsnio 5 dalyje nustatyto vienerių metų termino aiškinimas ir taikymas taip, kad šis terminas esant priimtam JAR tvarkytojo sprendimui likviduoti juridinį asmenį negali būti atnaujinamas, nevertintinas kaip asmenų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ribojimas.
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, padarydamas išvadą, jog CK 2.70 straipsnio 5 dalyje nustatytas vienerių metų terminas prašymu atšaukti inicijuojamą juridinio asmens likvidavimą gali būti atnaujinamas, iki nepriimtas JAR tvarkytojo sprendimas likviduoti juridinį asmenį. Taip pat konstatuotina, kad momentą, iki kada gali būti atnaujinamas aptariamas terminas, susiedamas su sprendimo išregistruoti juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro priėmimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 2.70 straipsnio 5, 7, 8 dalyse, Nuostatų 194, 200 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Šis nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų taikymas nėra pagrindas pakeisti ar naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, nes nėra pagrindo pripažinti, kad jis galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo nagrinėjamoje byloje
29. Pareiškėjas kasaciniame skunde argumentuoja, kad teismai, konstatuodami, jog pareiškėjo prašymas atsisakytinas priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, nusprendė, jog pareiškėjas šiuo atveju neturi teisės pasinaudoti teismine savo galimai pažeistų teisių gynyba, ir tuo pažeidė esminį civilinio proceso principą – teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principą (CPK 5 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, net nepriėmęs pareiškėjo prašymo, faktiškai išnagrinėjo bylą ir nustatė, kad termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas. Pareiškėjo teigimu, klausimas, ar terminas šioje byloje gali būti atnaujinamas, galėjo būti sprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, šis klausimas negalėjo būti sprendžiamas prašymo priėmimo stadijoje. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta iš esmės pagrįstais.
30. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose).
31. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
32. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą ribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).
33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019, 23 punktas). Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 30 punktas). Teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, negali būti tapatinamas su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, nes, pagal CPK 5 straipsnio nuostatas, suinteresuotu asmeniu pripažįstamas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, t. y. tikėtinas ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas).
35. Kasacinio teismo konstatuota, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; kt.).
36. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
37. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas). Aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 44 punktas; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 23 punktas).
38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui pateiktu prašymu reiškė keturis reikalavimus, t. y. prašė: 1) atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl sprendimo inicijuoti UAB „Greisa servisas“ likvidavimą atšaukimo; 2) panaikinti VĮ Registrų centro 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą; 3) panaikinti VĮ Registrų centro 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą likviduoti UAB „Greisa servisas“; 4) atnaujinti trijų mėnesių terminą UAB „Greisa servisas“ metinių finansinių ataskaitų rinkiniams pateikti.
39. Teismai, spręsdami pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą, padarė išvadą, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu – dėl to, jog ginčas nenagrinėtas teisme civilinio proceso tvarka. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad prašymas dėl termino atnaujinimo kreiptis į teismą dėl sprendimo inicijuoti UAB „Greisa servisas“ likvidavimą atšaukimo negali būti sprendžiamas, nes jis pateiktas esant jau priimtam JAR tvarkytojo sprendimui dėl UAB „Greisa servisas“ likvidavimo ir šiai bendrovei esant jau išregistruotai iš Juridinių asmenų registro. Kitus reikalavimus teismas pripažino išvestiniais, turinčiais prasmę tik jei būtų galima nagrinėti prašymą dėl termino atnaujinimo. Įvertinęs, kad tokios galimybės nėra, teismas nusprendė, jog kiti reikalavimai nenagrinėtini tiek dėl to, kad nesukeltų teisinių pasekmių, tiek dėl to, kad nelikę paties juridinio asmens, dėl kurio priimtų JAR tvarkytojo sprendimų pareiškėjas reiškia prašymą. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, konstatavo, kad, esant priimtam sprendimui likviduoti juridinį asmenį, tuo labiau juridinį asmenį išregistravus iš Juridinių asmenų registro, pareiškėjo prašymas nebegali būti nagrinėjamas, nes šioje faktinėje situacijoje, neginčijant kitų sprendimų, reiškiamo reikalavimo tenkinimas nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių padarinių.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, be kita ko, reiškė reikalavimus atnaujinti praleistus materialiuosius terminus. CPK 442 straipsnio 13 punkte nustatyta, jog ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Tokių bylų nagrinėjimo tvarka detalizuota CPK XXXVIII skyriaus normose. Esant pareikštiems materialiesiems teisiniams reikalavimams dėl praleistų materialiųjų terminų atnaujinimo, teismas dėl šių materialiųjų teisinių reikalavimų (ne)pagrįstumo galėjo pasisakyti tik bylą išnagrinėjęs iš esmės. Tuo tarpu pareiškėjo reikalavimas atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl sprendimo inicijuoti UAB „Greisa servisas“ likvidavimą atšaukimo apskųstomis teismų nutartimis yra išspręstas pareiškimo priėmimo stadijoje. Dėl to darytina išvada, kad teismai, spręsdami pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą, netinkamai taikė proceso teisės normas.
41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pagrindiniu iš pareiškėjo pareikštų keturių reikalavimų pripažino reikalavimą atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl sprendimo inicijuoti UAB „Greisa servisas“ likvidavimą atšaukimo, o kitus reikalavimus pripažino išvestiniais iš nurodyto pagrindinio, kurie, nesant pagrindo nagrinėti nurodyto reikalavimo dėl termino atnaujinimo, nenagrinėtini, nes jų nagrinėjimas nesukeltų teisinių padarinių. Teismų praktikoje sąvoka „išvestinis reikalavimas“ yra vartojama apibūdinti reikalavimui, kurio nėra pagrindo tenkinti netenkinant pagrindinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020). Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centro 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą likviduoti UAB „Greisa servisas“ ir su juo susijęs reikalavimas atnaujinti trijų mėnesių terminą UAB „Greisa servisas“ metinių finansinių ataskaitų rinkiniams pateikti galėtų būti tenkinami ir netenkinus pareiškėjo reikalavimo atnaujinti terminą kreiptis į teismą dėl sprendimo inicijuoti UAB „Greisa servisas“ likvidavimą atšaukimo, todėl pastarasis reikalavimas nevertintinas kaip pagrindinis jų atžvilgiu ir jie nevertintini kaip išvestiniai iš pastarojo reikalavimo. Tai konstatavus, šiuo aspektu taip pat konstatuotina, kad teismo išvados, jog visų teismo pripažintų išvestiniais reikalavimais nagrinėjimas nesukeltų teisinių padarinių, yra nepagrįsta.
42. Teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo išvados, kad pareiškėjo prašymas nebegali būti nagrinėjamas, nes, neginčijant kitų sprendimų, pareiškėjo reiškiamo reikalavimo tenkinimas nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių padarinių, motyvus vertina kaip dviprasmiškus ir nepagrindžiančius tokios išvados. Jais nėra identifikuotas reikalavimas, kurio, anot apeliacinės instancijos teismo, tenkinimas nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių padarinių, taip pat nėra pagrindžiamas pareiškėjo netinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas dėl kitų jo prašyme reiškiamų reikalavimų. Vertintina, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta reikiamai neatsižvelgus į tai, kad pareiškėjas pateiktu prašymu, be kita ko, reiškia reikalavimą panaikinti VĮ Registrų centro 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą likviduoti UAB „Greisa servisas“. Pažymėtina, kad toks reikalavimas nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka. Kai į teismą kreipdamasis asmuo viename procesiniame dokumente reiškia keletą materialiųjų teisinių reikalavimų, vieni iš kurių nagrinėtini ginčo teisenos tvarka, o kiti – ypatingosios teisenos tvarka, teismui turi būti pateikiamas procesinis dokumentas – ieškinys, o šios taisyklės nesilaikius taikytinas šalies pateikto procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas.
43. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismai, atsisakydami priimti pareiškėjo prašymą, netinkamai taikė CPK 5 straipsnio 1 dalį, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nustatytas netinkamas proceso teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti apskųstas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Jas panaikinus pareiškėjo prašymo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 360 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Kadangi prašymo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis
Jūratė Varanauskaitė
