Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių tarptautinės jurisdikcijos taisykles, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-51-611/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00573-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.6.3.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Topada“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 2 d. nutarties dalies, kuria spręstas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Topada“ ieškinio atsakovei „Otto Wulf GmbH & Co. KG“ teismingumo klausimas, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Topada“ ieškinį atsakovėms „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“, „Otto Wulf GmbH & Co. KG“ dėl 686 230 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo solidariai, dėl 54 600 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“, ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, „A.B.O.G. NV“ ieškinį atsakovėms „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“, „Otto Wulf GmbH & Co. KG“ ir ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Topada“ dėl 703 430 Eur žalos atlyginimo priteisimo solidariai, byloje kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, dalyvauja „Lloyd‘s“ draudikų asociacijos agentė bendrovė „Tindall Riley (Hull) Limited“ (buvęs komercinis pavadinimas „Carina Managers“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių tarptautinės jurisdikcijos taisykles, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė UAB „Topada“, patikslinusi ieškinį, prašė priteisti iš atsakovių „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“ ir „Otto Wulf GmbH & Co. KG“ solidariai 686 230 Eur nuostolių atlyginimą.

3. Nurodė, kad trečiajam asmeniui Belgijoje registruotai įmonei „A.B.O.G. NV“ per aukcioną pardavė ieškovei priklausančią nesavaeigę baržą „T-6“, registracijos Nr. LT-B-737, (toliau – ir Barža) ir du uosto grunto kasimo ekskavatorius „Volvo EC 700 CL“ (pagaminimo metai 2010 m.) bei „Case CX 800“ (pagaminimo metai 2006 m.) (toliau – ir Ekskavatoriai). Kadangi Barža ir Ekskavatoriai buvo Klaipėdos uoste, pirkėja užsakė juos nugabenti į Belgiją. Dėl Baržos nuvilkimo iš Klaipėdos uosto į Antverpeno uostą ieškovė su atsakove Lenkijoje registruota įmone „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“ (toliau – ir „Zaklad“) 2018 m. liepos 10 d. sudarė standartinę vilkimo sutartį „TOWCON 2008“ pagal BIMCO (Baltijos ir tarptautinės jūrų tarybos) patvirtintą formą (toliau – TOWCON sutartis). Šalys susitarė, kad barža bus velkama vilkiku „Zeus“ (tarptautinis identifikavimo (IMO) Nr. 6605503) (toliau – ir Vilkikas). Ieškovė nurodė, kad su Vilkiko kapitonu, kuris yra atsakovės atstovas laive, sudarė žodinę krovinio vežimo sutartį, kuria susitarė, kad atsakovė kartu su velkama Barža pirkėjai nuveš ir ant jos esančius Ekskavatorius. 2018 m. liepos 13 d. Vilkiko velkama Barža apsivertė jūroje, Ekskavatoriai nuskendo, o Barža pačios ieškovės priemonėmis buvo grąžinta į Klaipėdos uostą.

4. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad Vilkiko savininkė yra ne atsakovė „Zaklad“, o Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruota įmonė „Otto Wulf GmbH & Co. KG“ (toliau – ir „Otto Wulf“), ieškovė nurodė, kad įmonė „Otto Wulf“ turi būti įtraukta į bylą kaip solidarioji atsakovė, nes, anot ieškovės, byloje reiškiami reikalavimai yra kvalifikuotini tiek kaip jūriniai reikalavimai pagal 1952 m. Tarptautinės konvencijos dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūrų laivų areštu, suvienodinimo (toliau – 1952 m. Konvencija) 1 straipsnio 1 dalį, tiek kaip privilegijuoti reikalavimai pagal Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio nuostatas, kurių esmė ta, kad tokie reikalavimai gali būti tenkinami iš to laivo, kuriuo padaryta žala, vertės.

5. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad jos nuostoliais turėtų būti laikoma ta suma, kurią teismas priteis (jei priteis) iš ieškovės trečiojo asmens „A.B.O.G. NV“ naudai. Paaiškino, kad ieškovės prašomus priteisti nuostolius atitinkamai sudaro: 302 380 Eur prarastų Ekskavatorių vertė ir 20 000 Eur kartu nuskendusios „PROLEC 3D“ sistemos vertė; 215 065 Eur prarastų pajamų už Ekskavatorių nuomą; 21 720 Eur Baržos remonto išlaidos; 82 000 Eur už Baržos transportavimą sumokėta suma, kurią ieškovė turėjo grąžinti trečiajam asmeniui „A.B.O.G. NV“, ir pastarojo kitiems subjektams už atitinkamas paslaugas sumokėta 45 065 Eur didesnė suma.

6. Trečiasis asmuo „A.B.O.G. NV“ byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus, šiuos patikslinęs, prašė priteisti iš ieškovės UAB „Topada“, atsakovių „Zaklad“ ir „Otto Wulf“ solidariai 703 430 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines procesines palūkanas, priteisti iš bylos dalyvių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Nurodė, kad „A.B.O.G. NV“ ir UAB „Topada“ 2018 m. gegužės 25 d. sudarė Mechanizmų transportavimo sutartį dėl Ekskavatorių pervežimo iš Klaipėdos uosto į Antverpeno uostą. Kadangi UAB „Topada“ šios sutarties neįvykdė, prarado turtą, ji turi atlyginti įmonės „A.B.O.G. NV“ padarytą žalą.

8. Trečiasis asmuo sutiko su ieškovės nurodytu įmonės „Zaklad“ Vilkiko kapitono neteisėtų veiksmų kvalifikavimu. Avarijos metu įmonė „Otto Wulf“ buvo ir tebėra atsakovės „Zaklad“ vienintelė savininkė bei Vilkiko vienintelė savininkė, todėl jai kyla civilinė atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip asmeniui, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.). Pagal Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio nuostatas, toks reikalavimas gali būti tenkinamas iš laivo vertės. UAB „Topada“, įmonių „Zaklad“ ir „Otto Wulf“ veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su įmonei „A.B.O.G. NV“ padaryta žala, todėl visi šie subjektai turi atsakyti solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 18 d. nutartimi ieškovės UAB „Topada“ ieškinį atsakovėms „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“ ir „Otto Wulf GmbH Co. KG.“ paliko nenagrinėtą; grąžino ieškovei UAB „Topada“ 6122 Eur valstybei sumokėtą žyminį mokestį ir 20,50 Eur į Klaipėdos apygardos teismo sąskaitą sumokėtą avansą; trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais „A.B.O.G. NV“ ieškinį atsakovei „Otto Wulf GmbH Co. K.“ paliko nenagrinėtą; priteisė atsakovei „Otto Wulf GmbH Co. KG“ iš ieškovės UAB „Topada“ ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais „A.B.O.G. NV“ po 8707,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais „A.B.O.G. NV“ ieškinį atsakovei „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“ ir ieškovei UAB „Topada“ tenkino iš dalies. Priteisė trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais „A.B.O.G. NV“ iš atsakovės „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“ ir ieškovės UAB „Topada“ solidariai 389 165 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. metines palūkanas nuo 389 165 Eur sumos, pradedant nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais „A.B.O.G. NV“ iš ieškovės UAB „Topada“ 82 000 Eur sumokėtą avansą ir 6 proc. nuo 82 000 Eur sumos, pradedant nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais „A.B.O.G. NV“ iš atsakovės „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“ ir ieškovės UAB „Topada“ po 7721,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; kitą trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais „A.B.O.G. NV“ ieškinio atsakovei „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“ ir ieškovei UAB „Topada“ dalį atmetė. Priteisė ieškovei UAB „Topada“ iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais „A.B.O.G. NV“ 2906,02 Eur teismo išlaidų atlyginimo. Priteisė atsakovei „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“ iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais „A.B.O.G. NV“ 1179,86 Eur teismo išlaidų atlyginimo. Grąžino trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais „A.B.O.G. NV“ į Klaipėdos apygardos teismo sąskaitą sumokėtą 520,50 Eur avansą. Priteisė trečiajam asmeniui Lloyd‘s“ draudikų asociacijos agentei bendrovei „Tindall Riley (Hull) Limited“ iš ieškovės UAB „Topada“, trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais „A.B.O.G. NV“ ir atsakovės „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“ po 1155 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteisė iš ieškovės UAB „Topada“, atsakovės „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“ ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais „A.B.O.G. NV“ po 99,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Dėl ieškovės UAB „Topada“ ieškinio dalies atsakovei „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“ teismingumo

10. Teismas nurodė, jog nagrinėjamos bylos ypatumas toks, kad ieškovę UAB „Topada“ ir atsakovę laivo „Zeus“ valdytoją „Zaklad“ sieja buksyravimo sutarties „TOWCON 2008“ sąlygos, o ieškovę ir trečiąjį asmenį „A.B.O.G. NV“ – Mechanizmų transportavimo sutartis Nr. 1. Be to, ieškovė įrodinėja, kad su atsakove „Zaklad“ sudarė žodinę krovinio vilkimo sutartį.

11. Teismas nustatė, kad buksyruojamas objektas pagal 2018 m. liepos 10 d. standartinę vilkimo sutartį „TOWCON 2008“, sudarytą pagal BIMCO (Baltijos ir tarptautinės jūrų tarybos) patvirtintą formą, buvo barža „T-6“. Teismas nusprendė, kad ekskavatoriai, kai jie yra transportuojami (velkami) buksyru, yra krovinys, o tai reiškia, kad šis krovinys ir buvo velkamas barža, nors pati barža taip pat yra krovinys, prekė, kurią „TOWCON 2008“ sutartimi buvo sutarta vilkti jūra. Ekskavatoriai niekaip kitaip nebuvo gabenami ir jų nebuvo numatyta niekaip kitaip gabenti, kaip tik velkant buksyru atvira jūra. Vadinasi, ekskavatorių gabenimas taip pat yra vilkimas jūra, t. y. barža buvo velkama su kroviniu ant borto. Teismas pažymėjo, kad Mechanizmų gabenimo sutartyje Nr. 1 nurodyta, jog šalys susitarė nuplukdyti Baltijos jūra bei Lenkijos, Vokietijos, Nyderlandų ir Belgijos vidaus vandenų keliais ekskavatorius „Volvo EC 700 CL“ ir „Case CX 800“, sumontuotus ant pontono „T-6“, o į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė sudarė ar rengiasi sudaryti sandorius dėl ekskavatorių nukėlimo nuo baržos bei jų gabenimo sausumos keliais. Teismas pažymėjo, kad ieškovė iki „TOWCON 2008“ sudarymo ir jo sudarymo metu rengėsi kartu vilkti ir kitą trečiojo asmens turtą – ekskavatorius, tiksliau, ekskavatoriais pakrautą baržą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovės UAB „Topada“ ir atsakovės „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“ ginčas dėl nuostolių, padarytų velkant pakrautą baržą, atlyginimo kvalifikuotinas kaip ginčas dėl buksyravimo sutarties pagal „TOWCON 2008“ sąlygas padarytų nuostolių atlyginimo.

12. Teismas nurodė, kad faktas, jog sutartyje nenurodytas krovinys, pats savaime nereiškia, kad šalims negalioja krovinio vilkimo jūra taisyklės ar arbitražinė išlyga nagrinėjant ginčus dėl krovinio sugadinimo ar praradimo. „TOWCON 2008“ sutarties pirmos dalies 40 langelyje šalys nurodė į TOWCON sutarties antros dalies 33 a punktą, todėl bet kokie ginčai, kylantys iš (dėl) šios sutarties, perduodami nagrinėti Londone esančiam arbitražui pagal 1996 m. arbitražo įstatymą. Teismas nurodė, kad įrodymų, pagrindžiančių arbitražo sprendimą, byloje nėra – šalys jų teismui nepateikė, taip pat nėra žinoma, ar ši taikos sutartis patvirtinta, tačiau bet kokiu atveju ieškovės UAB „Topada“ ieškinio atsakovei „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“ dėl nuostolių, patirtų dėl 2018 m. liepos 10 d. „TOWCON 2008“ sutarties vykdymo metu apgadintos baržos ir kito velkamo turto – baržos krovinio, t. y. ekskavatorių, praradimo, ir kitų su avarija susijusių nuostolių atlyginimo priteisimo nagrinėjimo vieta yra Londono arbitražas, todėl bylos dalis pagal ieškovės UAB „Topada“ ieškinį atsakovei „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“ dėl 686 230 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo, vadovaujantis lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paliktina nenagrinėta.

Dėl ieškovės UAB „Topada“ ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais „A.B.O.G. NV“ ieškinių atsakovei „Otto Wulf GmbH & Co. KG“ teismingumo

13. Spręsdamas dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos atsakovės „Otto Wulf GmbH“ atžvilgiu, teismas pažymėjo, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. Reglamento Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012, Reglamentas) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta bendra taisyklė, jog asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Be bendrosios jurisdikcijos taisyklės, gali būti taikomos ir alternatyvios specialiosios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurias ieškovas gali rinktis, kur kelti bylą – atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismuose, turinčiuose specialų jurisdikcijos pagrindą. Viena iš specialiosios jurisdikcijos taisyklių yra nurodyta Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte ir apima bylas, kylančias iš sutarčių, – prievolės įvykdymo teismai (vietos, kur prekės turėjo būti pateiktos, ar vietos, kurioje paslaugos turėjo būti suteiktos); 2 punkte nurodyta taisyklė apima bylas dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismai. Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys taip pat gali būti pareikštas, kai minėtas asmuo yra vienas iš atsakovų nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose, jeigu reikalavimai taip glaudžiai susiję, kad tikslinga juos nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti teismų sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios dėl atskirai vykstančių procesų.

14. Teismas pažymėjo, kad 1952 m. Konvencija dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūrų laivų areštu, teismingumo nepagrindžia, nes laivas byloje areštuotas nebuvo. Teismas taip pat nurodė, kad tai, jog reikalavimas privilegijuotas, nereiškia, kad klausimas dėl laivo savininko atsakomybės turėtų būti sprendžiamas vienoje byloje, privilegijuoti reikalavimai – tai su prekybine laivyba susiję reikalavimai, tenkinami įstatymo nustatyta tvarka, iš jų ir reikalavimai atlyginti už išgelbėjimą jūroje, atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl laivų susidūrimo ar kitokios avarijos jūroje, reikalavimai, kilę iš veiksmų, kuriuos atliko laivo kapitonas šio įstatymo jam suteiktų teisių pagrindu, siekdamas išsaugoti laivą, reikalavimai atlyginti nuostolius dėl krovinių arba bagažo praradimo ar sužalojimo (Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 3, 4 ir 6 punktai). Prekybinės laivybos įstatymo 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šie reikalavimai pirmiausia turi būti tenkinami iš laivo vertės, po to – iš frachto ir užmokesčio už keleivių bei jų bagažo vežimą, priklausančių už laivo reisą, kurio metu atsirado reikalavimų pagrindas. Taigi faktas, kad reikalavimas atsakovei „Otto Wulf GmbH & Co. KG“ yra privilegijuotas, nereiškia, kad atsakovė visais atvejais privalo patenkinti pateiktus reikalavimus solidariai su kitomis atsakovėmis, kurios buvo susijusios su reikalavimus pateikusiais asmenimis sutartiniais santykiais. Faktas, kad atsakovei „Otto Wulf GmbH & Co. KG“ avarijos metu priklausė laivas „Zeus“, nereiškia, kad ši atsakovė turėtų būti atsakinga už kitų asmenų prievoles pagal sandorius, nes privilegijuotų reikalavimų esmė – ne laivo savininko solidarioji atsakomybė su skolininkais, o tai, kad privilegijuoti reikalavimai tenkinami iš laivo vertės. Teismas papildomai pažymėjo, kad reikalavimą atsakovei pateikę asmenys neįrodinėjo atsakovės „Otto Wulf GmbH & Co. KG“ laivo vertės.

15. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės „Otto Wulf“ sutartiniai santykiai su reikalavimus pareiškiančiais asmenimis nesieja, be to, privilegijuotas reikalavimas ir reikalavimas atlyginti patirtus nuostolius grindžiamas papildomais argumentais – nesąžiningais atsakovės veiksmais, faktiniu laivo ir laivo frachtuotojos valdymu, kt., taigi reikalavimai yra nutolę, nėra taip glaudžiai susiję su pradiniais byloje pareikštais reikalavimais, kad jų nebūtų galima nagrinėti ir spręsti atskirai, ir teismų sprendimų nesuderinamumo rizika dėl atskirai vykstančių procesų šiuo atveju būtų minimali.

16. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė UAB „Topada“ ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais nepagrįstai naudoja vadinamąją teismingumo magneto taisyklę nuo 2019 metų pradėtoje nagrinėti byloje. Panašios situacijos, kai ieškovės pasirinkimu sujungiami reikalavimai fiziniams asmenims ir užsienio juridiniams asmenims, kasacinio teismo yra vertinamos kaip siekis dirbtinai sukurti pageidaujamą bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teismams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018 ir jos 92 punktą).

17. Teismas nurodė, kad ieškovės argumentai, jog ji anksčiau pateikti ieškinio negalėjo, nes neturėjo duomenų apie laivo savininką, neturi reikšmės nustatant jurisdikciją. Be to, tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais turėjo pakankamai informacijos ir galimybę naudotis visais viešais registrais, rinkti įrodymus ir teikti juos teismui, taigi kaip verslininkės ir savo veiklos profesionalės žinojo arba turėjo žinoti, kad laivas gali nebūti atsakovės „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“ nuosavybė. Jau vien iš atsakovės „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“ atstovo P. M. (P. M.) 2018 m. liepos 13 d. elektroninio laiško apie įvykusią laivo avariją adresatų matyti, kad apie avariją buvo pranešta visiems susijusiems asmenims, iš jų ir adresatui, kurio elektroninis paštas yra [email protected], o viešoje erdvėje nesunku nustatyti, kad šis adresatas yra atsakovė „Otto Wulf GmbH & Co. KG“.

18. Remdamasis nurodytais motyvais teismas padarė išvadą, kad Lietuvos teismams šioje byloje pateiktos ieškinių atsakovei „Otto Wulf GmbH & Co. KG“ dalys neteismingos, reikalavimai šiai atsakovei turėtų būti reiškiami Vokietijos Federacijos teismui, todėl šias bylos dalis paliko nenagrinėtas.

19. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Topada“ apeliacinį skundą, 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „Topada“ ieškinys atsakovei „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o.o. & Co. Sp. k.“ paliktas nenagrinėtas; trečiajam asmeniui „A.B.O.G. NV“ iš atsakovės „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o.o. & Co. Sp. k.“ priteista solidariai 389 165 Eur žalos atlyginimas ir 6 proc. metinės palūkanos už 389 165 Eur sumą nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteista 7721,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; ir šią bylos dalį nutraukė. Nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės UAB „Topada“ apeliacinio skundo reikalavimą, kuriuo prašoma pakeisti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, „A.B.O.G. NV“ 82 000 Eur avansas priteistas tik iš ieškovės, ir priteisti šią sumą solidariai iš ieškovės UAB „Topada“ bei atsakovės „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o.o. & Co. Sp. k.“. Paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria palikti nenagrinėti ieškovės UAB „Topada“ ieškinio reikalavimai, pareikšti atsakovei „Otto Wulf GmbH & Co. KG“. Priteisė iš ieškovės UAB „Topada“ 2196,48 Eur atsakovei „Otto Wulf GmbH & Co. KG“, Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruoto juridinio asmens kodas HRA 110 331, bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Dėl bylos dalies pagal reikalavimus, pareikštus atsakovei „Zaklad“, nutraukimo

20. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame procese kilusį ginčą dėl atsakovės „Zaklad“ teisinio statuso, teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į Lenkijos Respublikos kompetentingą instituciją dėl teisinės pagalbos suteikimo, išreikalaujant duomenis apie atsakovės „Zaklad“ likvidavimą ir jos teisių bei pareigų perėmimą (tokio perėmimo galimybę). Kolegija nurodė, kad 2023 m. kovo 27 d. gautas atsakymas iš Ščecino apylinkės teismo Nacionalinio teismų registro 13-ojo ekonominio skyriaus, kuriame nurodyta, kad „pagal įmonės „Zakład Usług Żeglugowych spółka z ograniczoną odpowiedzialnością & CO Spółka komandytowa“, kurios registruota buveinė yra Ščecine, įrašo turinį ir registracijos dokumentus, saugomus NTR numeriu 0000433022, 2022 m. sausio 17 d. nutarimu, priimtu vietinio registro teismo išnagrinėtoje byloje Nr. SZ XIII Ns-Rej. KRS 22326/21/512, įmonė buvo išbraukta iš Nacionalinio teismų registro Įmonių registro. Išbraukus įmonę iš teismų registro, nutrūko jos teisinis egzistavimas. Įmonė nebuvo sujungta, padalyta ar pertvarkyta, todėl įregistruoto subjekto teisių perėmėjo nėra.“ Remdamasis šia informacija teismas nustatė, kad atsakovė „Zaklad“ nuo 2022 m. sausio 17 d. yra išregistruota iš Lenkijos Respublikos įmonių registro ir jos teisinis egzistavimas nutrūko, o šio subjekto teisių perėmėjo nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria: ieškovės ieškinys atsakovei „Zaklad“ paliktas nenagrinėtas; trečiajam asmeniui „A.B.O.G. NV“ iš atsakovės „Zaklad“ priteista solidariai 389 165 Eur žalos atlyginimas ir 6 proc. metinės palūkanos už šią sumą, priteista 7721,74 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; ir šią bylos dalį nutraukti.

Dėl reikalavimų atsakovei „Otto Wulf“

21. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos specialiosios jurisdikcijos taisyklės, nes byloje pareikšti reikalavimai atsakovėms „Zaklad“ ir „Otto Wulf“ nėra taip glaudžiai susiję, kad juos būtų tikslinga nagrinėti ir spręsti kartu. Kolegija sutiko su atsakovės „Otto Wulf“ atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad nuostoliai, kurių atlyginimo reikalaujama iš abiejų atsakovių, nėra analogiški, nes atsakovės „Otto Wulf“ atsakomybė galima tik neviršijant laivo vertės ribų. Tačiau reikalavimus atsakovei „Otto Wulf“ pareiškę asmenys šioje byloje neįrodinėjo laivo (Vilkiko) vertės, šis laivas byloje nebuvo areštuotas pagal 1952 m. Konvencijos nuostatas. Taigi tai, kad nuostoliai kildinami iš tos pačios avarijos, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia pirmiau nurodytos išvados dėl skirtingos atsakovėms taikytinos atsakomybės apimties.

22. Kolegija taip pat nurodė, kad atsakovės „Otto Wulf“ sutartiniai santykiai su reikalavimus pareiškiančiais asmenimis nesiejo. Vien tai, kad reikalavimas atsakovei „Otto Wulf“ yra privilegijuotas Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 1 dalies prasme, nereiškia, jog ši atsakovė visais atvejais privalo patenkinti pareikštus reikalavimus solidariai su kitomis atsakovėmis, kurios buvo susijusios su reikalavimus pateikusiais asmenimis sutartiniais santykiais.

23. Kolegija papildomai pažymėjo, kad atsakovei „Otto Wulf“ pareikštas privilegijuotas reikalavimas grindžiamas papildomais argumentais – nesąžiningais atsakovės „Otto Wulf“ veiksmais, faktiniu laivo ir laivo frachtuotojos (atsakovės „Zaklad“) valdymu ir kt., dėl to sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie reikalavimai yra nutolę, nėra taip glaudžiai susiję su pradiniais byloje pareikštais reikalavimais, kad jų nebūtų galima nagrinėti ir spręsti atskirai, juolab nustačius, jog atsakovė „Zaklad“ yra likviduota ir išregistruota bei nėra jos teisių perėmėjo, byla šios atsakovės atžvilgiu nutrauktina.

24. Teisėjų kolegija nusprendė, kad, pagal Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją jurisdikcijos taisyklę, šioje byloje atsakovei „Otto Wulf“ pareikšti reikalavimai yra neteismingi Lietuvos teismui ir turėtų būti reiškiami Vokietijos Federacinės Respublikos teismui, o taikyti Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtį nagrinėjamu atveju pagrindo nėra.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

25. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Topada“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutarčių dalis, kuriomis ieškovės ir trečiojo asmens „A.B.O.G. NV“ reikalavimai atsakovei „Otto Wulf“ palikti nenagrinėti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Reikalavimas atsakovei „Otto Wulf“ buvo reiškiamas kaip įvykio metu buvusiai vilkiko „Zeus“ savininkei ir buvo grindžiamas 1952 m. Konvencijos nuostatomis bei Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsniu. Pareikštas reikalavimas yra jūrinis reikalavimas, kuris suteikia teisę reikšti reikalavimą ne tik tiesiogiai už nuostolius atsakingam asmeniui – atsakovei „Zaklad Uslug“, bet ir įvykio metu buvusiai laivo „Zeus“ savininkei – įmonei „Otto Wulf“. Teismas galėjo ir turėjo nagrinėti atsakovei „Otto Wulf“ pareikštą reikalavimą, o priimdamas sprendimą ir priteisdamas konkrečią nuostolių atlyginimo sumą būtų turėjęs nurodyti, kad reikalavimas tenkinamas jį nukreipiant į laivą „Zeus“ ir tik šio laivo verte. Lietuvos teisėje nėra kito teisinio instrumento, kaip galėtų būti nukreipiamas reikalavimas į laivą, neįtraukiant į bylą kaip atsakovo laivo savininko. Būtent tai ieškovė ir padarė – reikalavimas buvo pareikštas atsakovei „Zaklad“, kuri netinkami įvykdė vežimo sutartį, kartu į bylą kaip atsakovę įtraukiant laivo savininkę įmonę „Otto Wulf“.

25.2. Ieškovė reikalavimą atsakovei „Otto Wulf“ reiškė toje pačioje byloje kaip ir tiesiogiai už žalą atsakingam asmeniui – atsakovei „Zaklad“, nes laikė (ir laiko), kad reikalavimai yra susiję, artimi ir gali būti nagrinėjami kartu Lietuvoje pagal Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 punktą. Taigi, ieškovei patikslintu ieškiniu pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius, patirtus per įvykį, kurio metu apsivertė vilkiku „Zeus“ velkama Barža ir nuskendo ekskavatoriai, laivo „Zeus“ savininkei (atsakovei „Otto Wulf“) galima taikyti Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 punktą. Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 punkto taikymo neriboja tai, kad atsakovėms reikalavimai pareikšti skirtingais teisiniais pagrindais, svarbu tai, kad pareikšti reikalavimai yra taip susiję, kad jų nagrinėjimas galimas kartu.

25.3. Atsakovei „Zaklad“ ir atsakovei „Otto Wulf“ pareikštų reikalavimų teisinis pagrindas nėra identiškas, tačiau atsakovių atsakomybė ir pareikšti reikalavimai yra tiesiogiai susiję, kadangi nuostoliai, kurių atlyginimo reikalaujama iš abiejų atsakovių, yra analogiški ir kildinami iš tos pačios avarijos, kai apsivertė Barža ir nuskendo Ekskavatoriai. Todėl byloje jau pripažinus atsakovės „Zaklad“ atsakomybę, teismai iš karto galėjo priimti sprendimą šios žalos atlyginimą išieškoti iš atsakovės „Otto Wulf“ turto (laivo „Zeus“). Nagrinėjamu atveju teismai sukūrė tokią situaciją, kai ieškovė ir trečiasis asmuo yra priversti inicijuoti dar vieną civilinę bylą Vokietijoje, kur būtų sprendžiami tie patys klausimai.

26. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais „A.B.O.G. NV“ pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo prašydamas tenkinti kasacinį skundą. Prisidėjime nurodė, kad prašo nagrinėti ne tik ieškovės, bet ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus.

27. Atsakovė „Otto Wulf“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės UAB „Topada“ kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

27.1. Ieškovė, teikdama kasacinį skundą, nepagrįstai ir neteisėtai veikia trečiojo asmens „A.B.O.G. NV“ interesais. Iš reikalavimo matyti, kad ieškovė veikia ir „A.B.O.G. NV“ vardu, nors nėra „A.B.O.G. NV“ atstovė ir negali ginti šios įmonės interesų, kurie yra priešingi ieškovės interesams. Trečiasis asmuo „A.B.O.G. NV“ neskundė sprendimo apeliacine tvarka, o CPK 341 straipsnis įtvirtina, kad kasacija nėra galima dėl sprendimų ir nutarčių, kurie nebuvo peržiūrėti apeliacine tvarka.

27.2. Atsakovė „Otto Wulf“ nėra ieškovės ir trečiojo asmens „A.B.O.G. NV“ sutartinių santykių dalyvė, jokių konkrečių sutartinių prievolių Lietuvos teritorijoje ar jos teritoriniuose vandenyse ji neprisiėmė ir nevykdė, todėl jai negali būti taikoma Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti alternatyvaus teismingumo taisyklę.

27.3. Prekybinės laivybos įstatymo nuostatos atsakovės „Otto Wulf“ atžvilgiu galėtų būti taikomos tik tuomet, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovės „Otto Wulf“ atsakomybei apskritai gali būti taikoma Lietuvos teisė, o to šiuo atveju konstatuoti pagrindo nėra, nes to paties Prekybinės laivybos įstatymo 5 straipsnio kolizinės normos nukreipia į užsienio teisę. Laivas „Zeus“ plaukiojo su Lenkijos Respublikos vėliava ir buvo įregistruotas Lenkijos Respublikos nuolatiniame laivų registre, todėl bet kokie klausimai, susiję su laivo „Zeus“ nuosavybės teise, jo įgulos teisine padėtimi, nustatomi ne pagal Lietuvos Respublikos teisę (Prekybinės laivybos įstatymo 5 straipsnio 4, 5 dalys). Avarija, kai apsivertė Barža, įvyko atviroje jūroje, o tokiu atveju joje esančiam turtui taikomi valstybės, su kurios vėliava laivas plaukiojo, įstatymai, taigi Lenkijos Respublikos įstatymai (Prekybinės laivybos įstatymo 5 straipsnio 6 dalis).

27.4. 1952 m. Konvencija reglamentuoja laivų arešto dėl jūrinių reikalavimų klausimus, todėl taikytina tais atvejais, kai yra areštuojami laivai. Nagrinėjamu atveju joks laivas nebuvo areštuotas ir nebuvo prašoma areštuoti jokio laivo, kuris būtų Lietuvos teismų jurisdikcijoje, todėl laikytina, kad ieškovė nurodo aiškiai nepagrįstą savo reikalavimų atsakovei „Otto Wulf“ pagrindą.

27.5. Atsakovė „Otto Wulf“ yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruota įmonė, todėl pagal bendrąją taisyklę ieškiniai šiai įmonei turi būti reiškiami Vokietijos teismuose. Reikalavimai atsakovėms „A.B.O.G. NV“ ir „Otto Wulf“ nėra glaudžiai ir tiesiogiai susiję. Nuostoliai, kurių atlyginimo reikalaujama iš abiejų atsakovų, nėra analogiški, nes atsakovės „Otto Wulf“ atsakomybė (jei tokia būtų nustatyta) galima tik neviršijant laivo vertės ribų. Reikalavimų kitam procesiniam subjektui naudojimas siekiant į bylą neteisėtai įtraukti papildomą atsakovą yra negalimas pagal Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 dalį.

27.6. Netgi Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 dalies, kad jūriniai reikalavimai, kai šie reiškiami dviem atsakovams, gali būti teikiami vieno iš atsakovų nuolatinės buveinės vietos teismuose, taikymas neturi reikšmės atsižvelgiant į tai, kad atsakovė „A.B.O.G. NV“ yra likviduota. Nebelikus subjekto, galinčio atsakyti pagal minėtus reikalavimus, nėra ir „jurisdikcijos magneto“, siekiant su atsakove „Otto Wulf“ susijusius reikalavimus nagrinėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise ir Lietuvos Respublikos teismuose.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų

28. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).

29. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).

30. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Topada“ kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis ieškovės ir trečiojo asmens „A.B.O.G. NV“ reikalavimai atsakovei „Otto Wulf GmbH Co. KG“ palikti nenagrinėti. Trečiasis asmuo su savaranakiškais reikalavimais „A.B.O.G. NV“ pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo, kuriuo prašo nagrinėti ne tik ieškovės, bet ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus.

31. Sprendžiant dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų, reikšminga aplinkybė, jog ieškovė UAB „Topada“, apeliacine tvarka skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ta apimtimi, kuria ieškovės ir trečiojo asmens „A.B.O.G. NV“ reikalavimai atsakovei „Otto Wulf GmbH Co. KG“ buvo palikti nenagrinėti. Lietuvos apeliacinis teismas kasacine tvarka skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, o ieškovė negali ginti trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, teisių. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas sprendė tik dėl ieškovės skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pačios ieškovės reikalavimai nurodytai atsakovei palikti nenagrinėti, teisėtumo.

32. Pažymėtina tai, kad trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, „A.B.O.G. NV“ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria šio trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas atsakovei „Otto Wulf GmbH Co.KG“ paliktas nenagrinėtas, apeliacine tvarka savarankiškai neskundė, t. y. trečiojo asmens „A.B.O.G. NV“ reikalavimo atsakovei „Otto Wulf GmbH Co.KG“ palikimas nenagrinėto nebuvo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas.

33. Pagal CPK 340 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys CPK XVII skyriuje, reglamentuojančiame kasacinį procesą, nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka. Remiantis CPK 341 straipsniu, kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimai (nutartys), neperžiūrėti apeliacine tvarka, negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas. Būtent dėl šios priežasties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, „A.B.O.G. NV“ kasacinį skundą atsisakyta priimti.

34. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šias nuostatas, pažymėta, kad suinteresuotumas – savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018, 38 punktas). Kitų asmenų pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus kreipdamasis į teismą turi teisę ginti tik įstatymuose nurodytas asmuo ir tik įstatymų nustatytais atvejais.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra privatus juridinis asmuo, jai pagal įstatymą nėra suteikta teisė teismine tvarka ginti kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikti nenagrinėtą trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį atsakovei „Otto Wulf GmbH Co. KG“ nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka, ieškovės kasacinio skundo reikalavimas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ta apimtimi, kuria buvo paliktas nenagrinėtas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, „A.B.O.G. NV“ reikalavimas atsakovei „Otto Wulf GmbH Co.GB“, negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

36. CPK 348 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys per terminą, nustatytą atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti, gali rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto kasacinio skundo. Pareiškime dėl prisidėjimo prie paduoto kasacinio skundo prisidedantis asmuo negali pareikšti savarankiškų apskųsto sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų bei savarankiškų reikalavimų. Taigi prisidėjimas prie kasacinio skundo reiškia byloje dalyvaujančio asmens pritarimą kasaciniame skunde reiškiamiems kasatoriaus reikalavimams ir nesukelia savarankiškų teisinių padarinių. Byloje dalyvaujantis asmuo, norėdamas nurodyti kitus ginčijamo teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindus arba pareikšti naujus reikalavimus, turi kreiptis su savarankišku kasaciniu skundu.

37. Taigi, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, „A.B.O.G. NV“ prisidėjime prie ieškovės kasacinio skundo negali būti reiškiamas savarankiškas reikalavimas, be to, negali būti nurodomi nauji, ieškovės kasaciniame skunde nenurodyti teisiniai argumentai. Todėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, prisidėjime prie ieškovės kasacinio skundo nurodytas savarankiškas reikalavimas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas palikti nenagrinėtą trečiojo asmens „A.B.O.G.NV“ reikalavimą atsakovei „Otto Wulf GmbH Co.GB“, negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

38. Atsižvelgdama į aptartus argumentus ir bylos nagrinėjimo kasaciame teisme ribas reglamentuojančias teisės normas, teisėjų kolegija pasisakys tik dėl ieškovės kasaciniame skunde nurodytų nesutikimo su apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu išsamių teisinių argumentų ir trečiojo asmens „A.B.O.G. NV“ prisidėjime prie kasacinio skundo nurodytų argumentų, kiek jie nelaikytini kokybiškai naujais pagrindais, be to, tik dėl tos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria nuspręsta palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą palikti nenagrinėtą ieškovės UAB „Topada“ reikalavimą atsakovei „Otto Wulf GmbH Co.GB“. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija nepasisakys dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, „A.B.O.G. NV“ reikalavimo atsakovei „Otto Wulf GmbH Co.GB“ palikimo nenagrinėto teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Taigi, kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro ieškovės kasaciame skunde nurodyti teisiniai argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria nuspręsta, jog ieškovės pareikštas reikalavimas atsakovei „Otto Wulf GmbH Co.GB“ nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl ieškovės ieškinio atsakovei „Otto Wulf GmbH Co. KG“, kaip laivo „Zeus“ savininkei, teismingumo Lietuvos teismams

40. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą atsakovei įmonei „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“, registruotai Lenkijoje, dėl žalos, patirtos apvirtus velkamai nesavaeigei baržai „T-6“ ir nuskendus ekskavatoriams „Volvo EC 700“ ir „Case CX 800“, kildino iš šalių žodinio susitarimo dėl ekskavatorių transportavimo jūra iš Lietuvos į Belgiją (Antverpeną), o reikalavimą atsakovei įmonei „Otto Wulf GmbH Co. KG“, registruotai Vokietijoje, reiškė kaip laivo (vilkiko „Zeus“), tempusio nesavaeigę baržą „T-6“, kurioje buvo šie ekskavatoriai ir kuriai apvirtus jie nuskendo, savininkei.

41. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu ir kasaciniame skunde teigia, kad atsakovei „Otto Wulf GmbH Co. KG“ reikalavimas Lietuvos teisme reiškiamas, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. Reglamento Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 8 straipsnio 1 punkte nurodyta jurisdikcijos išimtimi. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė išvadą, kad Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 punkte nurodyta jurisdikcijos išimtis netaikytina ieškovės pareikštam reikalavimui atsakovei „Otto Wulf GmbH Co. KG“ kaip laivo vilkiko savininkei, nes tarp ieškovės reiškiamų reikalavimų atsakovei „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“ ir atsakovei „Otto Wulf“ nėra glaudaus ryšio.

42. Ieškovė reikalavimą atsakovei „Otto Wulf“ taip pat grindžia 1952 m. Tarptautinės konvencijos dėl kai kurių taisyklių, susijusių su jūrų laivų areštu, suvienodinimo ir Prekybinės laivybos 62 straipsnio 1 dalies norma, reglamentuojančia privilegijuotus reikalavimus.

43. Minėtos 1952 m. Konvencijos 1 straipsnio 1 dalis apibrėžia jūrinio reikalavimo sampratą, nurodydama, dėl kokių konkrečių klausimų gali reiškiamas jūrinis reikalavimas. Vis dėlto Konvencija jūrinio reikalavimo teismingumą reglamentuoja tik tokiu atveju, kai yra pritaikomas areštas laivui, kaip jis apibrėžiamas minėtos Konvencijos 1 straipsnio 2 dalyje (Konvencijos 7 straipsnis). Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovės laivui areštas nebuvo taikytas, todėl Konvencija ginčo teismingumui nustatyti nėra taikoma. Tuo tarpu Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 1 dalies norma pateikia privilegijuoto reikalavimo sąvoką ir gali būti reikšminga sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo kvalifikavimo, jeigu būtų nustatyta, kad ginčui taikytina Lietuvos teisė. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad nacionalinė teisė netaikytina sprendžiant dėl ieškovės pareikšto reikalavimo atsakovei „Otto Wulf GmbH Co. KG“ teismingumo. Kadangi kasaciniame teisme teisės taikymo aspektu sprendžiama tik dėl ieškovės ieškinio atsakovei „Otto Wulf“ teismingumo Lietuvos teismams, į kasacinio nagrinėjimo dalyką nepatenka ieškovės reikalavimo atsakovei pagrįstumas ir jo kvalifikavimas, todėl teisėjų kolegija nepasisakys dėl 1952 m. Konvencijos ir Prekybinės laivybos įstatymo 62 straipsnio 1 dalies normų taikymo.

44. Ieškovė ir atsakovė buveines turi skirtingose ES valstybėse narėse, todėl ginčo teismingumui nustatyti taikytinos Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. Reglamento Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatos.

45. Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji teismingumo taisyklė, pagal kurią asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio reglamento II skyriaus 2–7 skirsniuose, inter alia (be kita ko), 7 ir 8 straipsniuose, nustatytas taisykles (Reglamento Nr. 1215 5 straipsnio 1 dalis). Reglamento Nr. 1215 5 straipsnyje taip pat nustatyta, kad tokių asmenų atžvilgiu netaikomos nacionalinės jurisdikcijos taisyklės, o apie tokias taisykles valstybės narės turi pranešti Komisijai. Lietuva yra informavusi Komisiją, kad tokios netaikytinos nacionalinės jurisdikcijos taisyklės yra CPK 783 straipsnio 3 dalis, 787 straipsnis ir 789 straipsnio 3 dalis. Taigi, nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl ginčo teismingumo, netaikytinos CPK 787 straipsnio nuostatos.

46. Reglamento 7 straipsnyje yra nustatyti specialieji jurisdikcijos pagrindai. Nagrinėjamoje byloje aktualios minėto straipsnio 1 ir 2 punktų nuostatos, įtvirtinančios, jog asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose (1 punkto a papunktis), o bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose (2 punktas).

47. Ieškinys ekskavatorius faktiškai vežusiai atsakovei „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“, kurios atžvilgiu apeliacinės instancijos teismas nutraukė bylą, remiantis Reglamento 7 straipsnyje įtvirtinta teismingumo taisykle, galėjo būti pareikštas iš vežimo sutarties kylančios prievolės įvykdymo vietos teismuose. Nustatant prievolės įvykdymo vietą sutarties dėl prekių vežimo atveju vežėjo teikiamos paslaugos prekių pakrovimo ir iškrovimo vietoje, t. y. vežimo pradžios ir pabaigos metu, yra vienodai svarbios. Todėl pagal Reglamento 7 straipsnį ieškinys faktiškai prekes vežusiai atsakovei „Zaklad Uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“ galėjo būti reiškiamas Lietuvos teismuose (nes prekės į baržą buvo pakrautos ir laivas jas pradėjo vežti, vilkdamas baržą, Klaipėdos uoste).

48. Tačiau Reglamento 7 straipsnyje įtvirtinta teismingumo taisyklė negali būti taikoma ieškovės pareikštam reikalavimui atsakovei „Otto Wulf GmbH Co. KG“, nes reikalavimas šiai atsakovei, kuri ekskavatorių nevežė, siejamas ne su laivo savininko neteisėtais veiksmais ar su netinkamu jo sutartinių įsipareigojimų vykdymu, bet su tuo, kad, kaip teigia ieškovė, jūriniai reikalavimai tenkinami daiktinio ieškinio pagrindu, su kuriuo tas jūrinis reikalavimas susijęs, iš laivo vertės. Tokio ieškinio atvejo Reglamento 7 straipsnyje nustatyti specialieji jurisdikcijos pagrindai neapima. Todėl ieškovės pareikštam reikalavimui atsakovei turėtų būti taikoma bendroji jurisdikcijos taisyklė (buveinės vietos teismo) arba išimtį iš šios taisyklės nustatanti kita nei Reglamento 7 straipsnis norma.

49. Reglamento 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys taip pat gali būti pareikštas, kai minėtas asmuo yra vienas iš atsakovų – vieno iš atsakovų nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose, jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti teismo sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios dėl atskirai vykstančių procesų.

50. Reglamento 8 straipsnio 1 punkto normoje aiškiai nurodyta, kad remiantis šia norma ieškinys asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra valstybėje narėje, gali būti pareiškiamas kitoje valstybėje narėje, kai: (1) minėtas asmuo yra vienas iš atsakovų; (2) ieškinys yra pareikštas vieno iš atsakovų nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose, t.y. pagal Reglamento 4 straipsnyje įtvirtintą bendrąją jurisdikcijos taisyklę; (3) jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti teismo sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios dėl atskirai vykstančių procesų. Tik nustačius visų trijų sąlygų egzistavimą, ieškinys gali būti pareiškiamas remiantis Reglamento 8 straipsnio 1 punkte įtvirtinta jurisdikcine išimtimi. Taigi, pagal Reglamento 8 straipsnio 1 dalį, teismas, kurio jurisdikcija grindžiama kitais pagrindais nei gyvenamoji (buveinės) vieta (kai jurisdikcija grindžiama Reglamento II skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas specialias jurisdikcijos taisykles), negali nagrinėti susijusio reikalavimo.

51. Ši Reglamento nuostata yra pagrįsta suvokimu, kad tik atsakovo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos pagrindas yra pakankamai „stiprus“, kad galėtų pateisinti juo grindžiamos jurisdikcijos išplėtimą ir ieškiniams, kurie įprastai būtų pateikiami kitų atsakovų nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismams (Magnus, U.; Mankowski, P. European Commentaries on Private International Law. Commentary. Vol. I. Brussels Ibis Regulation. OttoSchmidt 2023, p. 371, 21 punktas). Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje ne kartą nurodyta, kad taisyklė, leidžianti pateikti ieškinį glaudžiai susijusioje byloje kitam atsakovui ne pagal jo gyvenamąją (buveinės) vietą, nustatyta anksčiau galiojusio Reglamento Nr. 44/2001 6 straipsnio 1 punkte (atitinkančiame dabar galiojančio Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 punktą), turi būti aiškinama siaurai (žr., pvz., ESTT 2007 m. spalio 11 d. sprendimo byloje C-98/06 35 punktą; 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo byloje C-645/11 41, 53 punktus). ESTT, savo praktikoje aiškindamas Briuselio 1968 m. konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje (atitinkančioje Reglamento Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 dalį) nustatytą taisyklę, kad asmeniui, kai jis yra vienas iš atsakovų, ieškinys gali būti pareikštas vieno iš atsakovų nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) teismuose, taip pat yra konstatavęs, kad iš pačios Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies formuluotės aišku, jog ji taikoma tik jei procesas byloje yra pradėtas vieno iš atsakovų nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) teismuose (ESTT 1998 m. spalio 27 d. sprendimo byloje C-51/97 43–44 punktai). Siauro bendrosios jurisdikcijos taisyklės išimčių aiškinimo poreikis yra susijęs su Reglamento siekiu, kad jurisdikcijos taisyklės būtų ypač nuspėjamos. Reglamento 15 konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad jurisdikcijos taisyklės turėtų būti ypač nuspėjamos ir pagrįstos principu, pagal kurį jurisdikcija paprastai nustatoma pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą. Todėl turėtų visada galioti ši jurisdikcijos nuostata, išskyrus keletą aiškiai įtvirtintų atvejų, kai ginčo objektas arba šalių autonomija pateisina kitą siejamąjį kriterijų. Juridinio asmens buveinės vieta turi būti apibrėžta autonomiškai, siekiant didesnio bendrų taisyklių skaidrumo ir norint išvengti jurisdikcijų kolizijos.

52. Vertinant glaudžios sąsajos pagal Reglamento 8 straipsnio 1 punktą buvimą, ESTT yra išaiškinęs, kad reikia patikrinti, ar tarp skirtingų reikalavimų, kuriuos pateikė tas pats ieškovas skirtingiems atsakovams, yra ryšys, pateisinantis suinteresuotumą juos spręsti kartu, kad būtų išvengta nesuderinamų sprendimų, galinčių atsirasti nagrinėjant bylas atskirai (ESTT 2007 m. spalio 11 d. sprendimas byloje C-98/06, 39 punktas). Tam, kad būtų galima sprendimus laikyti nesuderinamais, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 6 straipsnio 1 punktą (atitinkantį dabar galiojančio Reglamento Nr. 1215 8 straipsnio 1 punktą), nepakanka, kad skirtųsi ginčo išsprendimas, bet dar reikia, jog šis skirtumas būtų esant tokiai pačiai faktinei ir teisinei situacijai. Tačiau vertinant, ar tarp skirtingų reikalavimų yra sąsaja, t. y. nesuderinamų sprendimų galimybė, jeigu šie reikalavimai būtų nagrinėjami atskirai, pareikštų ieškinių teisinių pagrindų tapatumas yra tik viena iš reikšmingų aplinkybių. Taikyti Reglamento Nr. 44/2001 6 straipsnio 1 punktą netrukdo tai, kad skiriasi keliems atsakovams pareikštų reikalavimų teisiniai pagrindai, tačiau tik jei atsakovai galėjo numatyti, kad jiems byla bus iškelta valstybės narės, kurioje yra bent vieno iš jų nuolatinė gyvenamoji vieta, teisme (ESTT 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimas byloje C‑145/10, 79–81 punktai).

53. Nagrinėjamu atveju, kadangi ieškinio jurisdikcija Lietuvos teismams pirmajai atsakovei „Zaklad uslug Zeglugowych Sp. z o. o. & Co. Sp. k.“ buvo grindžiama Reglamento Nr. 1215 7 straipsnyje įtvirtintu specialiuoju jurisdikcijos pagrindu (prievolės įvykdymo vieta), o ne Reglamento Nr. 1215 4 straipsnyje įtvirtinta bendrąja jurisdikcijos pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą taisykle, o reikalavimui atsakovei „Otto Wulf GmbH Co. KG“ pagal savo pobūdį netaikytinas Reglamento Nr. 1215 7 straipsnis, ieškovės pareikštam atsakovei „Otto Wulf GmbH Co. KG“ reikalavimui negali būti taikoma Reglamento Nr. 1215 8 straipsnio 1 punkte įtvirtinta jurisdikcijos išimtis. Todėl bylą nagrinėję teismai, nors ir remdamiesi kitais motyvais, tačiau teisingai nusprendė, kad ieškovės ieškinys atsakovei „Otto Wulf GmbH Co. KG“ nėra teismingas Lietuvos teismams. Atitinkamai netenka aktualumo klausimas, ar ieškinys laivo savininkei atitinka Reglamento 8 straipsnio 1 punkte nustatytą glaudžios sąsajos su pirmuoju ieškiniu (t. y. ieškiniu vežimą faktiškai vykdžiusiam subjektui) kriterijų.

54. Kiti ieškovės kasacinio skundo argumentai nėra reikšmingi bylai kasaciniame teisme teisingai išnagrinėti, teismų praktikai formuoti ar jai vienodinti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

55. Remdamasi nutartyje išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija nusprendžia, jog ieškovės kasaciniame skunde nurodyti teisiniai argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

56. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

57. Atsakovė „Otto Wulf“ pateikė įrodymus, pagrindžiančius kasaciniame teisme patirtas 2230 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių už advokato pagalbą priteistinų sumų, todėl jų atlyginimas priteisiamas atsakovei „Otto Wulf“ iš ieškovės UAB „Topada“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 2 d. nutarties dalį, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovės UAB „Topada“ reikalavimas atsakovei „Otto Wulf GmbH Co.BG“, palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Topada“ (j. a. k. 300542107) 2230 (du tūkstančius du šimtus trisdešimt) Eur atsakovei „Otto Wulf GmbH & Co. KG“ (Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruoto juridinio asmens kodas HRA 110 331) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Jūratė Varanauskaitė