Dėl teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme, servituto nustatymą teismo sprendimu ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-48-916/2024

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00648-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.1.3.5; 3.3.1.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl kelio servituto nustatymo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (ieškovės pusėje), E. G.; išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme, servituto nustatymą teismo sprendimu ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prašė nustatyti kelio servitutą pagal ankstesnėje jos inicijuotoje civilinėje byloje atsakovų užsakymu matininko N. M. parengtą 2019 m. sausio 4 d. servituto planą ir jame pažymėtą servitutą S2/9, suteikiantį teisę ieškovei eiti, važiuoti prie statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas, toliau – ir Statinys), atsakovui priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas), esančiu (duomenys neskelbtini), turint tikslą patekti į šiame žemės sklype esantį Statinį, sumokant atsakovui vienkartinę 200 Eur kompensaciją.

3. Ieškovė nurodė, kad nuosavybės teise valdo 346/10000 dalis (11 kv. m) Statinio, kitas Statinio dalis valdo atsakovas. Jis neleidžia ieškovei per savo žemės sklypą patekti į Statinį, todėl ji negali naudotis jai priklausančia Statinio dalimi pagal paskirtį ir tinkamai jos prižiūrėti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Utenos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (tarnaujančiajame daikte) neterminuotą atlygintiną 9 kv. m ploto kelio servitutą pagal ieškovės pateiktą planą, apibrėžtą 3-4-16-17-3 taškais, suteikiantį teisę patekti prie Statinio (naudojantis kaip pėsčiųjų taku); priteisė atsakovui iš ieškovės 200 Eur vienkartinę kompensaciją už servitutą.

5. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

5.1. ieškovei 2014 m. liepos 25 d. dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso 346/10000 dalys kitos (ūkio) paskirties pastato – sandėlio (Statinio), bendras pastato plotas 331,76 kv. m, ieškovei priklausančių patalpų dalies plotas – 11,478896 kv. m;

5.2. kitos Statinio dalys bei žemės sklypas, ant kurio stovi Statinys, iki 2022 m. kovo 7 d. nuosavybės teise priklausė pradiniams šios bylos atsakovams A. ir A. R.; nuo 2022 m. kovo 7 d. dovanojimo sutarties pagrindu – atsakovui V. G.;

5.3. Statinys 2011 m. rugsėjo 27 d. teismo nutartimi buvo atidalytas natūra – ieškovei priklausančios 346/10000 dalys yra patalpoje Nr. 1, bendrai priklausančioje ieškovei ir atsakovui; atidalytos Statinio dalys Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri nekilnojamieji daiktai neįregistruotos, naudojimosi Statiniu tvarka nėra nustatyta;

5.4. ieškovei iki 2021 m. gruodžio 22 d. nuosavybės teise taip pat priklausė žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini) 30B bei žemės sklypas su pastatu – gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) 30, besiribojantis su atsakovui priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) 30A;

5.5. nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 30 su jame esančiais statiniais ieškovė 2021 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartimi perleido E. G., jam priklausančiame žemės sklype dovanojimo sutarties pagrindu Nekilnojamo turto registre įregistruotas kelio servitutas, kuris prasideda prie (duomenys neskelbtini), eina link gyvenamojo namo ir užsisuka link atsakovo žemės sklypo;

5.6. žemės sklype (duomenys neskelbtini) 30 stovintis gyvenamasis namas ribojasi su Statiniu, konkrečiai –patalpa Nr. 1, kurios dalis priklauso ieškovei;

5.7. patalpa Nr. 1 turi lauko duris į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, per kurias galima laisvai į ją patekti, tačiau, negalėdama patekti į atsakovo žemės sklypą, ieškovė negali patekti į patalpą Nr. 1 ir įgyvendinti savo, kaip Statinio dalies savininkės, teisių ir pareigų;

5.8. ieškovė siekia kelio servitutą nustatyti pagal matininko N. M. 2019 m. sausio 4 d. parengtą servituto nustatymo planą, kurį, atsikirsdami į ieškovės reikalavimus, ankstesnėje civilinėje byloje Nr. e2-39-1093/2020 pateikė pradiniai atsakovai A. ir A. R.

6. Vertindamas atsakovo nurodytą galimybę į viešpataujantįjį daiktą patekti įrengus praėjimą iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 30, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovei šis gyvenamasis namas nebepriklauso, o kaip trečiasis asmuo byloje dalyvaujantis dabartinis gyvenamojo namo savininkas E. G. nurodė nesutinkantis su tokio praėjimo įrengimu. Taip pat teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad ieškovė, pertvarkiusi jai priklausiusius žemės sklypus, po pertvarkymo su Statiniu besiribojantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą sūnui E. G. perleido būtent siekdama išvengti atsakovo nurodomo būdo patekti į patalpas. Į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo nurodomas patekimo į Statinį būdas per gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) 30 yra įmanomas ar būtų racionalesnis variantas nei nurodomas ieškovės.

7. Įvertinęs ieškovės siūlomo nustatyti servituto padėtį, plotą, teismas nusprendė, kad ieškovės siūlomas nustatyti servitutas užtikrina tarnaujančiojo žemės sklypo ir viešpataujančiojo daikto savininkų (naudotojų) interesų proporciją ir mažiausiai riboja tarnaujančiojo žemės sklypo savininko (naudotojo) teises.

8. Iš ieškovės atstovo paaiškinimų nustatęs, kad ieškovė patalpas, kurios yra tik 11 kv. m ploto ir faktiškai nepritaikytos garažų reikmėms, naudotų smulkiajai ūkio technikai, rakandams, statybinėms medžiagoms laikyti, kitokiam sandėliavimui; byloje nėra duomenų, kad ieškovė jai priklausančiame turto objekte (duomenys neskelbtini) 30B vykdytų žemės ūkio veiklą, dėl ko būtų poreikis laikyti stambiąją žemės ūkio techniką, o privažiavimą prie Statinio iš esmės užtikrina ieškovės naudai trečiajam asmeniui E. G. dovanotame žemės sklype (duomenys neskelbtini) 30 nustatytas kelio servitutas, besitęsiantis 21,48 m nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir prie Statinio priartėjantis tokiu pat atstumu kaip ir šiuo sprendimu nustatomas servitutas atsakovo žemės sklype, be to, toje atsakovo žemės sklypo vietoje, kurioje prašoma nustatyti servitutą, kelias važiuoti nėra įrengtas, teismas nustatė kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis juo tik kaip pėsčiųjų taku.

9. Taip pat teismas konstatavo, kad tikslindama ieškinį ieškovė naudojosi savo procesinėmis teisėmis, atsižvelgdama ir į pasikeitusias aplinkybes dėl tarnaujančiojo, viešpataujančiojo daiktų savininkų, ir nenustatė pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnis).

10. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2023 m. birželio 30 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują – ieškinį atmetė; priteisė pradiniams atsakovams A. ir A. R. 2363,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo; taip pat bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios (1064 Eur) ir apeliacinės (1920 Eur) instancijos teismuose, atlyginimą atsakovui V. G.

11. Apeliacinės instancijos teismas priėmė atsakovo kartu su apeliaciniu skundu papildomai pateiktą 2022 m. lapkričio 16 d. matininko N. M. parengtą servituto nustatymo planą, iš kurio teismas nustatė, kad, pradiniams atsakovams nuardžius savavališkos statybos padarinius, susidarė maždaug 0,65 m atstumas tarp kelio servituto ir Statinio. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčo pobūdis suponuoja faktinės situacijos, susijusios su viešpataujančiojo daikto išsidėstymu atsakovo sklype, reikšmingumą, dėl to, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos ginčui reikšmingos aplinkybės, nenustatęs pagrindo spręsti, kad tai užvilkintų procesą, teismas priėmė atsakovo pateiktą planą.

Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, kad servitutas turi būti konkrečiai apibrėžtas, o dėl žemės sklype nustatomo servituto turi būti pateiktas jo planas (schema). Tai reiškia, kad ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio dalis (priedas). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pasirinktas procesinis teisių įgyvendinimo būdas kasacinio teismo praktikos kontekste nesuponuoja vertinimo, kad turėjo būti taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas ar CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, nustatantis, kad jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, jog pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, tai teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą.

12. Apeliacinės instancijos teismas 2023 m. birželio 2 d. nutartimi įpareigojo ginčo šalis ir išvadą teikiančią instituciją pateikti šiam klausimui reikšmingus papildomus duomenis.

13. Teisėjų kolegija papildomai nustatė šias faktines aplinkybes:

13.1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 14 d. (t. y. po servituto plano parengimo) surašė pirminiam atsakovui A. R. savavališkos statybos aktą dėl Statinio rekonstrukcijos ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti pristatytą sandėlio dalį atkuriant buvusią padėtį, kad įėjimo dalies kraštas nuo Statinio sienos būtų nutolęs 1,95 m atstumu;

13.2. 2020 m. gegužės 22 d. užfiksuota, kad savavališkos statybos padariniai yra pašalinti;

13.3. 2019 m. sausio 4 d. servituto plane kelio servitutas ties taškais 16-4 ribojasi su Statinio priestatu, Statinys nuo prašomo nustatyti kelio servituto atitolęs 2,6 m (per linijos tarp 4 ir 5 taškų ilgį); pašalinus savavališkos statybos padarinius Statinio priestato dalies kraštas nugriautas tiek, kad nuo sienos būtų nutolęs 1,95 m atstumu, taigi plane nurodytas atstumas tarp Statinio priestato dalies konstrukcijos ir kelio faktiškai yra pakitęs;

13.4. ieškovės prašomas nustatyti pagal šį planą kelio servitutas nebesiriboja (16-4 taškai) su Statiniu.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės prašomas nustatyti kelio servitutas S2/9 pagal 2019 m. sausio 4 d. servituto planą, pasikeitus faktinei situacijai – pašalinus savavališkos statybos padarinius, nesiekia Statinio konstrukcijų, todėl patekimo į Statinį neužtikrins. Ieškiniu suformuluotas reikalavimas nustatyti servitutą siekiant patekti į atsakovo žemės sklype esantį Statinį būtent pagal planą, kuris neatitinka faktinės situacijos ir tokio tikslo įgyvendinimo neužtikrina. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškove, kad nežymus tarpas nuo Statinio iki servituto linijos nebūtų kliūtis vykdyti teismo sprendimą. Teismas nurodė, kad tam yra būtina parengti naują planą ar schemą, įvertinant ir aplinkybę, susijusią su servituto turiniu ir tikslu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.118–4.119 straipsnių kontekste, ir dėl tokio servituto pločio.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat priminė ieškovei, kad 2022 m. liepos 18 d. ji atsisakė reikalavimo nustatyti teisę jai naudotis 346/10000 atsakovo žemės sklypo dalimi, kurią užima jai tenkanti Statinio dalis, todėl į bylos nagrinėjimo dalyką nepatenka aplinkybių dėl jos galimybių naudotis Statinio erdve po stogo atbraila ar šios Statinio stogo dalies eksploatacijos vertinimas.

16. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pagal į bylą pateiktus duomenis teismui koreguoti servituto nustatymo planą nėra galimybių dėl tam būtinų matmenų, kurie turėtų būti atvaizduoti plane atitinkamais taškais, trūkumo; pasisakyti dėl alternatyvių patekimo į Statinį būdų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuosavybės teise valdomų žemės sklypo ar namo, kurie ribotųsi su Statiniu, neturi, nebėra prasminga.

17. Teisėjų kolegija nenustatė, kad atsakovo pateikti nauji dokumentai atspindi klaidinančią informaciją apie faktines bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos bylos nagrinėjimo dalykui, ar kad juos teikiant buvo veikiama prieš teisingą bylos išnagrinėjimą, siekiama vilkinti procesą, taigi nekonstatavo atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, bylos nagrinėjimo apsunkinimo. Priešingai, tai, kad apeliacinis skundas, įvertinus ir aptariamus duomenis, patenkintas, suponuoja išvadą, kad atsakovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi pagrįstai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimą ir palikti Utenos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimą arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Vykdant teismo nurodymą, į bylą buvo pateikta daug naujų įrodymų, tačiau teismo nustatytas terminas buvo per trumpas su jais susipažinti ir reikšti prieštaravimus. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika – nenurodė, kuriuos įrodymus priima, nesudarė galimybės ieškovei pasisakyti dėl jų ir teikti naujus įrodymus iki teismo posėdžio pradžios; naujų įrodymų (patikslinto servituto plano) būtinumą pripažino tik išnagrinėjęs bylą, taip buvo pažeista ieškovės teisė dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (CPK 110 straipsnio 2 dalies 7 punktas), teisė į gynybą, byla buvo išnagrinėta vienpusiškai.

18.2. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs servituto plano trūkumą, kad jo ribos nesutampa su statinio priestato pamatų linija, pripažino, kad trūkumai turi būti taisomi, bet nemotyvavo, kodėl to negalima atlikti šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, koks atstumas tarp servituto ribos ir statinio konstrukcijos, ir tik patvirtino, kad jis nesiekia statinio konstrukcijų. Šios aplinkybės konstatavimas būtų buvęs reikšmingas vertinant, ar trūkumai esminiai, ar juos galima taisyti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ar grąžinant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ir tai nulėmė neteisingą išvadą, prieštaraujančią teismų praktikai, nesuteikti ieškovei teisės šalinti servituto plano trūkumų. Ieškovė be teismo leidimo negali faktiškai patikrinti savavališkos statybos padarinių pašalinimo, priestato matmenų ir kitų duomenų, būtinų servituto planui tikslinti. Todėl servituto plano rengimo apsunkinimai lėmė plano netikslumus ir teismas šias aplinkybes privalėjo vertinti ieškovės naudai, sudarydamas jai galimybę šalinti trūkumus, o ne formaliai įvertinęs servituto planą priimti palankesnį sprendimą atsakovui – atmesti ieškinį. Būtų greičiau ir ekonomiškiau gauti teismo nurodymą patekti į atsakovo žemės sklypą servituto planui patikslinti, o ne pradėti naują bylą. Iš esmės apeliacinės instancijos teismas ginčo neišsprendė, todėl toks tarpinis sprendimas turėjo įtakos ir neproporcingam bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.

18.3. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neteisingai aiškino piktnaudžiavimo teise institutą ir netinkamai vadovavosi suformuota teismų praktika. Atsakovo veiksmai atitinka CPK 95 straipsnio 1 dalies dispoziciją, nes yra pagrindas pripažinti, kad jis sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Atsakovas, būdamas žemės sklypo savininkas, priešingai nei ieškovė, žinojo apie savavališkos statybos pasekmių šalinimo aplinkybes, apie servituto planą ir jo nustatytas ribas, nes jo paties užsakymu planas buvo rengiamas. Visa tai įrodo, kad jis sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir tokių „kozirių“ pasilikimo apeliacijai praktika turi būti išgyvendinama taikant poveikio priemones, atsisakant priimti naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas atsakovo pateiktą įrodymą, pažeidė rungimosi principą (CK 12 straipsnis), nes atsakovas įgijo pranašumą, sukeldamas procesinį netikėtumą ieškovei ir tuo, kad ieškovė, negalėdama operatyviai teisėtai patekti į atsakovų žemės sklypą, neturėjo galimybės patikrinti atsakovo nurodomų duomenų ir juos paneigti. Apeliacinės instancijos teismo konstatavimas, kad pateiktas 2022 m. lapkričio 16 d. atsakovų planas reikšmingas bylai išnagrinėti, netikrinant dokumento pateikimo aplinkybių, prieštarauja piktnaudžiavimo teise instituto nuostatoms bei kasacinio teismo praktikai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

18.4. Net paaiškėjęs nežymus tarpas tarp statinio priestato pamato ir servituto linijos nėra kliūtis vykdyti teismo sprendimą, nes teismas nustatė servituto vietą ir kryptį, todėl laikytina, kad ieškovei suteikta teisė naudotis esamu keliu (taku). Pirmosios instancijos teismas teisingai suformulavo rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad nustato servitutą, „suteikiantį teisę patekti prie statinio“, nes tai yra teisė patekti prie statinio ribos, o ne prie pamatų. Servitutas turi būti nustatomas pagal stogo atbrailos horizontalią liniją, o ne pagal pamato konstrukciją. Tokiu būdu servituto ribos skaičiavimas iki statinio pamato prieštarauja teisei. Nėra pagrindo kategoriškai teigti, kad tarpas tarp priestato pamato ir servituto plano, kurio matmenys nėra tiksliai patvirtinti, neatitinka leistinos matavimo paklaidos ir galimai priimtinas, jei servituto riba bus skaičiuojama nuo statinio ribos. Apeliacinės instancijos teismas tikslaus atstumo tarp statinio konstrukcijų ir servituto plano ribos nenustatė.

18.5. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d įsakymu. Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą ir nurodė aplinkybes, išimtinai didinančias išlaidas, tačiau nevertino atsakovo elgesio sąžiningumo proceso metu, bylinėjimosi išlaidų priežastingumo, šalių apdairumo ir rūpestingumo, atliekant procesinius veiksmus:

18.5.1. atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis, teikdamas įrodymus apeliacinės, o ne pirmosios instancijos teismui, nepateikė su apeliaciniu skundu savo reikalavimą patvirtinančių įrodymų, dėl to teismas buvo priverstas rinkti papildomus įrodymus savo iniciatyva, taip pat ieškovė buvo priversta teikti įrodymus bei papildomus paaiškinimus ir tai didino jos išlaidas, taip pat nevertino, kad servituto plano parengimo trūkumai, dėl kurių teismas netenkino ieškinio, atsirado dėl atsakovo veiksmų, kuriais ribojamas ieškovės patekimas prie Statinio (Rekomendacijų 2.8 punktas);

18.5.2. teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad ieškovė yra socialiai pažeidžiamas asmuo – pensinio amžiaus, silpnos sveikatos ir tokių išlaidų atlyginimo priteisimas yra jai sunkiai pakeliama turtinė našta (Rekomendacijų 2.10 punktas);

18.5.3. byla nėra sudėtinga, nėra didelės apimties, pareikštas tik vienas reikalavimas, ir tai lemia, kad dokumentų parengimo laiko sąnaudos mažesnės nei minimalios, teisės taikymo bei aiškinimo problemų nėra, todėl pripažinti dokumentų turinį sudėtingu tikrai nebuvo pagrindo;

18.5.4. praradę bylos šalies statusą buvę atsakovai, nepateikę prašymo teismui dėl išlaidų atlyginimo, neteko teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir ši teismo sprendimo dalis turi būti panaikinta (CPK 329 straipsnio 1 dalis);

18.5.5. priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti keičiamas į mažesnį nei minimalus, nurodytas Rekomendacijose, dydį.

19. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai išaiškino, kad draudimas priimti naujus įrodymus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus, o šio konkretaus ginčo pobūdis lemia, kad faktinė Statinio, kaip viešpataujančiojo daikto, situacija ir jo išsidėstymas sklype yra reikšmingas, dėl to pagrįstai priėmė atsakovo pateiktą planą ir vertino jį atsižvelgdamas į visus byloje esančius, įskaitant ir naujai išsireikalautus apeliacinės instancijos teisme, įrodymus. Ieškovė savo poziciją dėl pateiktų įrodymų ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo reikšmingumo ginčo sprendimui galėjo išsakyti bent dukart ir šia savo teise pasinaudojo: priėmus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovė turėjo 20 dienų atsiliepimui ir atsikirtimams į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pateikti; 2023 m. birželio 2 d. nutartimi ieškovei buvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus, inter alia (be kita ko), susijusius su savavališkos statybos padariniais ir jų pašalinimu. Inspekcija nepateikė tokių duomenų, kuriuose nurodoma informacija ieškovei nebuvo žinoma iš jos pačios aktyvaus domėjimosi savavališkos statybos padariniais ir jų pašalinimu bei iš atsakovo apeliaciniame skunde apibendrintai nurodytos informacijos, t. y. apie nustatytą savavališkos statybos apimtį, apie įpareigojimą pašalinti konkrečią Statinio dalį konkrečia apimtimi (nurodant vietą ir matmenis), apie pašalintus savavališkos statybos padarinius. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo formalius proceso teisės pažeidimus, tačiau jie nesudaro pagrindo naikinti sprendimą ir neturi reikšmės galutiniam rezultatui. Ieškovė kasaciniame skunde taip ir nenurodo, kaip ji galėtų paneigti byloje priimtus įrodymus, kuo jie neteisėti ar neteisingi, kaip reikšmingai ji įgyvendintų savo procesinę teisę. Net ir turėdama teisę pasisakyti dėl atsakovo nurodytų argumentų, susijusių su pasikeitusia dabartine situacija, ieškovė apsiribojo formalia dabartinės situacijos plano kritika ir teiginiu, kad atsakovo nurodomos aplinkybės yra nereikšmingos.

19.2. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, į ką atkreipti dėmesį ieškovei, jei ji pakartotinai kreiptųsi į teismą dėl servituto nustatymo. Naujo servituto plano pateikimas negalėtų būti traktuojamas kaip tiesiog naujo įrodymo pateikimas – tai būtų ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas. Kasacinio teismo praktika servituto nustatymo bylose per 15 metų kito ir naujausioje teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog „ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio dalis (priedas). Atsižvelgiant į tai, kad servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi būti tikslus ir aiškus, tai jis nustatomas pagal pateiktą planą, kuris grafiškai atvaizduoja būtinų apribojimų dydį.“ Ginčo atveju matininko N. M. 2019 m. parengtas servituto planas, pagal kurį prašoma nustatyti servitutą šioje byloje, yra keistinas, nes jame yra ne formalių, bet esminių trūkumų. Ieškovė iš esmės siekia pakartotinio nagrinėjimo toje pačioje byloje, bet pagal naują ieškinį (pagal naują dalyką ir naują pagrindą). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-701/2022, kurioje pasisakyta dėl procesinės galimybės teismo sprendimu nustatyti žemės sklype servitutą, pakoreguojant ieškovo pateiktą prašomo nustatyti servituto planą ir servituto konfigūraciją bei nenurodant nustatyto servituto ploto sprendimo rezoliucinėje dalyje. Nagrinėjamu atveju teismui koreguoti servituto nustatymo planą nėra galimybių dėl tam būtinų matmenų, kurie turėtų būti atvaizduoti plane atitinkamais taškais, trūkumo. Ieškovės suformuluotas ieškinio dalykas ir pasirinkimas reikšti ieškinį būtent pagal matininko N. M. 2019 m. sausio 4 d. parengtą servituto planą (konkrečių matmenų bei konfigūracijos) ir daugkartinis atsisakymas pateikti naują servituto planą lėmė ieškinio nepagrįstumą. Ieškovės siekis pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, bet pagal naują ieškinį (pagal naują dalyką ir naują pagrindą), reikštų, kad asmuo, kreipdamasis į teismą dėl servituto nustatymo, gali neribotą laiką viso bylos nagrinėjimo metu keisti ieškinį, keisti (koreguoti) savo pateiktą servituto planą. Tai neabejotinai pažeistų ne tik proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis), bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

19.3. Pašalinus savavališkos statybos padarinius ir nugriovus Statinio priestato dalies kraštą tiek, kad įėjimas nuo sienos būtų nutolęs 1,95 m atstumu, faktinė situacija reikšmingai pasikeitė – Statinio priestatas, kuris matomas matininko 2019 m. sausio 4 d. servituto plane tarp taškų 4 ir 5, yra sutrumpėjęs 0,65 m. Atsakovas, pateikdamas dabartinės situacijos planą, išsamiai pagrindė jo būtinumą byloje. Statinys ribojasi su E. G. statiniu, o dabartinė Statinio išorės būklė (atlikti nuardymo darbai, nuimti stoglangiai) matosi ir iš E. G. sklypo, ir nuo gatvės (pravažiavimo kelio), t. y. net ir nepatekus į atsakovo sklypą. Todėl ieškovės teiginiai, kad ji neva neturėjo galimybės apžiūrėti situacijos, yra klaidinantys ir neatitinka tikrovės. Ieškovė, kasacinį skundą grįsdama piktnaudžiavimo procesu institutu, pati pateikia klaidinančią informaciją ir elgiasi nesąžiningai. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad ieškovė, elgdamasi pagal bonus pater familias (apdairaus ir rūpestingo asmens) standartą, turėjo ir galėjo matyti ir žinoti, kad Statinio priestato dalis nuardyta, o tai akivaizdžiai reiškia pasikeitusią faktinę padėtį. Pačios ieškovės neapdairumas ir kategoriškas atsisakymas parengti teismo siūlomą ir atsakovo primygtinai reikalaujamą servituto planą lėmė byloje susiklosčiusią situaciją ir ieškovei nepalankų sprendimą.

19.4. Ieškovė, kasaciniame skunde remdamasi CPK 329 straipsnio 1 dalimi ir nurodydama, kad byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo į pirmosios instancijos teismą, siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo – pakartotinio (jau penkto) ieškinio tikslinimo ir galimybės pagaliau pateikti naują jos pačios užsakytą servituto planą. Ieškovės elgesys, kai jos iniciatyva bylinėjimasis vyksta jau daugiau kaip 2 metus ir 8 mėnesius (skaičiuojant su ankstesniąja byla – beveik 5 metus), bet ieškovė vis dar neturi savo lėšomis ir užsakymu parengto servituto plano, kuriame atsispindėtų reali situacija, turi akivaizdžių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.

19.5. Atsakovas atkreipia dėmesį į pačios ieškovės procesinį elgesį byloje: byloje buvo pateiktas ieškinys, jis buvo tikslintas tris kartus; nors vienas pagrindinių argumentų nagrinėjant šią bylą buvo alternatyvaus patekimo į Statinį galimybė per gretimą statinį, apie jo perleidimą ieškovė teismą informavo tik po 7 mėnesių; viso proceso metu ieškovė taisė savo klaidas; ieškinį pareiškė seno servituto plano pagrindu, nors šis planas buvo parengtas ne jos užsakymu; turėdama turtą „už tvoros“, matė Statinio savavališkos statybos padarinių pašalinimą, dėl šių statybos darbų apžiūros ieškovės sutuoktinis lankėsi atsakovo sklype, tačiau net ir po teismo raginimų ir primygtinio atsakovo reikalavimo nesiėmė jokių veiksmų, kad servituto planas būtų parengtas pagal esamą faktinę situaciją; kasaciniu skundu ieškovė siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo iš esmės pagal naują ieškinį. Šie ir kiti ieškovės veiksmai leidžia daryti išvadą, kad pati ieškovė veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą.

19.6. Ieškovės argumentai, susiję su kelio servituto vertinimu atsižvelgiant į Statinio stogo atbrailą, ginčui nėra aktualūs, nes antžeminė Statinio siena yra sutapdinta su stogo konstrukcija ir stogo atbraila neišsikiša iš Statinio ribos, pažymėtos servituto plane. Ieškovės teiginiai, kad Sprendimas naikintinas, nes ginčo atveju servitutas turi būti nustatomas pagal stogo atbrailos horizontalią liniją, o ne pagal pamato konstrukciją, neatitinka faktinių aplinkybių.

19.7. Ieškovė, ginčydama priteistas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, savo argumentus turi pagrįsti ne deklaratyviais teiginiais, o nurodydama konkrečias sumas, kurios, jos manymu, yra netinkamai nustatytos. Ieškovei nenurodžius tokių argumentų, atsakovas neturi galimybės pateikti savo atsikirtimų dėl konkrečių sumų. Ieškovė priteistas atlyginti bylinėjimosi išlaidas apmokėjo 2023 m. liepos 14 d., t. y. dar iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties sustabdyti sprendimo vykdymą. Ieškovė, įrodinėdama sunkią finansinę padėtį, šiuos teiginius turi pagrįsti patikimais dokumentais, vien deklaratyvūs teiginiai, kad ji pensinio amžiaus, neturint kitų duomenų apie jos turtinę padėtį (turimas nekilnojamasis turtas, banko sąskaitų išrašai ir pan.), nesudaro pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu priteistos atlyginti bylinėjimosi išlaidos jai yra nepakeliama našta. Įvertinus bylos medžiagą, situacijos kompleksiškumą, ginčo priešistorę, bylos trukmę, teigti, kad byla nėra sudėtinga, nebūtų teisinga. Buvusių atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl pagrįstai priteistos atlyginti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

20. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas).

22. Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

23. CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 68 punktas). CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, 71 punktas).

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisė priimti naujus įrodymus neatsiejamai susijusi ir su civilinio proceso rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principų užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis Nr. e3K-3-196-421/2021, 25 punktas).

25. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad, apeliacinės instancijos teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), jog naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 7 straipsnis), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017 44 punktą; 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 32 punktą).

26. Priešingos bylos šalies teisės pasisakyti dėl naujų įrodymų užtikrinimas yra būtinoji naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlyga. Ši sąlyga nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta CPK 314 straipsnyje, reglamentuojančiame naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimą, tačiau išplaukia iš pamatinių rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12 ir 17 straipsniai), kurie privalo būti užtikrinti visų instancijų teisminiuose procesuose. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra teisėtas procesinis veiksmas tik tada, jeigu apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindą taikyti draudimo priimti naujus įrodymus išlygą, suteikia priešingai bylos šaliai galimybę pasisakyti dėl naujų įrodymų. (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2021, 28 punktas).

27. Nagrinėjamu atveju atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2022 m. lapkričio 16 d. (po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo) matininko N. M. parengtą servituto nustatymo planą, kuriame matomas atstumas nuo kelio servituto pagal 2019 m. sausio 4 d. planą iki Statinio. Apeliacinis skundas su priedais buvo išsiųstas ieškovės ir trečiojo asmens atstovui, gauti jų atsiliepimai.

28. Panevėžio apygardos teismas, 2023 m. birželio 2 d. nutartimi atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės apeliacine tvarka, pasiūlė ieškovei ir atsakovui iki 2023 m. birželio 12 teismui pateikti papildomus įrodymus (duomenis) – su ginčo nekilnojamuoju turtu (tiek Statiniu, tiek su besiribojančiu gyvenamuoju namu) susijusias kadastrinių matavimų bylas; turimus dokumentus dėl savavališkos statybos, susijusios su ginčo statiniu (savavališkos statybos aktą bei įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius), bei esant galimybei – ir tokių padarinių pašalinimą patvirtinančius dokumentus: vaizdinę medžiagą, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir pan.; įpareigojo išvadą teikiančią instituciją pateikti visą turimą medžiagą dėl savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo.

29. Vykdydama šią teismo nutartį ieškovė pateikė į bylą jai priklausančio nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylas, atsakovas – privalomąjį nurodymą, fotonuotraukas ir susirašinėjimą su trečiuoju asmeniu E. G. (patvirtinantį, kad jam buvo žinoma apie savavališkos statybos padarinių pašalinimą ir dėl to pasikeitusią Statinio konfigūraciją), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos – savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, 2020 m. gegužės 22 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą.

30. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl atsakovo pateikto naujo įrodymo priėmimo skundžiamame sprendime – nurodė, kad ginčo pobūdis suponuoja faktinės situacijos, susijusios su viešpataujančiojo daikto išsidėstymu atsakovo sklype, reikšmingumą, dėl to siekdamas, kad ginčui reikšmingos aplinkybės būtų įvertintos teisingai ir visapusiškai, atsižvelgdamas ir į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, nenustatęs pagrindo spręsti, kad tai užvilkintų procesą, priėmė atsakovo pateiktą planą.

31. Įvertinusi šias procesines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog teikiamo naujo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė, jo priėmimas apeliacinės instancijos teisme atitiko proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principų laikymąsi, ieškovei buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl jo, o kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas, priėmęs atsakovo pateiktą naują įrodymą, pažeidė CPK 314 straipsnio reikalavimus.

Dėl servituto nustatymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, teismo teisės sprendimu nustatyti žemės sklype servitutą pakoreguojant ieškovo pateiktą prašomo nustatyti servituto planą

32. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4. 113 straipsnio 1 dalis).

33. Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

34. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

35. Kasacinio teismo konstatuota, kad nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus (CK 4.112 straipsnis). Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo datą, numerį ar kitus šio dokumento identifikavimo duomenis. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai –nekilnojamojo turto kadastro objektai (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis). Dėl to planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017, 35 punktas). Servitutas turi būti konkrečiai apibrėžtas, o dėl žemės sklype nustatomo servituto turi būti pateiktas jo planas (schema). Tai reiškia, kad ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio dalis (priedas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017, 36, 37 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi būti tikslus ir aiškus, tai jis nustatomas pagal pateiktą planą, kuris grafiškai atvaizduoja būtinų apribojimų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 33 punktas).

36. Pateiktų išaiškinimų tikslai – orientuoti teismus ir bylų proceso dalyvius į tai, kad: ieškiniu reiškiant reikalavimą dėl servituto nustatymo žemės sklype (tarnaujančiajame daikte), ieškinyje turi būti tiksliai nurodytas jo pagrindas, kurį sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigūracija, išdėstymas ir kiti duomenys, kurie atvaizduojami plane (schemoje); planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų; teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, jog servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo datą, numerį ar kitus šio dokumento identifikavimo duomenis. Jų pateikimas, be kita ko, gali būti pagrindžiamas tuo, kad tikslaus ieškinio pagrindo nurodymas sudaro prielaidas greitesniam ginčo išsprendimui ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimui, servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai – nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis), teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti suformuluojama trumpai ir aiškiai, taip, kad nesukeltų jokių neaiškumų ir būtų įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-701/2022, 35 punktas).

37. Jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad pateikta servituto schema ar planas nėra aiškūs arba trūksta tam tikrų duomenų, ieškovui suteikiama galimybė šiuos trūkumus pašalinti. Sprendžiant, ar yra pagrindas atmesti prašymą nustatyti kelio servitutą vien dėl pateikto kelio servituto plano trūkumų, atsižvelgtina į civilinio proceso tikslus: ginti asmenų, kurių teisės arba įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Pernelyg formalizuojant tiek pateikiamų procesinių dokumentų, tiek jų priedų turinį ir atsisakant iš esmės spręsti šalių ginčą vien dėl neesminių kelio servituto plano trūkumų, kurie gali būti ištaisomi proceso metu, ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2008; 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012).

38. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu sprendimu apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškinį dėl servituto nustatymo, konstatavęs, kad ieškovės pateiktas servituto planas neatitinka pasikeitusios faktinės situacijos – pašalinus savavališkos statybos padarinius pasikeitus Statinio matmenims plane pažymėtas servitutinis kelias nesiekia Statinio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad servitutas turi būti nustatomas taip, jog ieškovė turėtų realią galimybę patekti keliu (taku) per atsakovo žemės sklypą iki pat Statinio, tokiu būdu užtikrinant jai galimybę patekti į Statinį ir naudotis juo pagal jo paskirtį, dėl to yra būtina parengti naują planą ar schemą; pagal į bylą pateiktus duomenis teismui koreguoti servituto nustatymo planą nėra galimybių dėl tam būtinų matmenų, kurie turėtų būti atvaizduoti plane atitinkamais taškais, trūkumo.

39. Kasaciniame skunde ieškovė su tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija nesutinka. Jos nuomone, jai turėjo būti suteikta galimybė pašalinti nustatytus servituto plano trūkumus, be to, plano trūkumas yra nežymus ir nebūtų kliūtis vykdyti teismo sprendimą.

40. Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad servituto nustatymo bylose taikomas bendrasis rungimosi civiliniame procese principas, kuris lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent asmeniui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų (CPK 12 ir 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 14 punktą; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021 57 punktą).

41. Taigi nagrinėjamoje byloje būtent ieškovė turėjo pareigą pateikti tokią servituto nustatymo schemą (planą), kuri atitiktų tarnaujančiojo daikto savininko minimalaus teisių ribojimo principą ir savininkų interesų balansą.

42. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas 2020 m. gruodžio 16 d. Ieškovė prašė nustatyti kelio servitutą pagal ankstesnėje jos inicijuotoje civilinėje byloje atsakovų užsakymu parengtą matininko N. M. parengtą 2019 m. sausio 4 d. servituto planą. Byloje nustatyta, kad po servituto plano parengimo pirminiam atsakovui A. R. surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti pristatytą sandėlio dalį atkuriant buvusią padėtį, kad įėjimo dalies kraštas nuo Statinio sienos būtų nutolęs 1,95 m atstumu. Savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti, tai užfiksuota 2020 m. gegužės 22 d. aktu. Taigi faktinė situacija, kuri pavaizduota ieškovės į bylą pateiktame servituto plane, buvo pasikeitusi dar iki jai pareiškiant ieškinį šioje byloje. Tai, kad apie atsakovui surašytą savavališkos statybos aktą ir nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius ieškovei buvo žinoma, yra akivaizdu iš jos procesinės pozicijos ankstesnėje civilinėje byloje (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-373-828/2020, 27 punktas). Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė 3 kartus tikslino ieškinio reikalavimus (2022 m. liepos 18 d., rugsėjo 13 d. ir spalio 10 d.), tačiau servituto planas nebuvo patikslintas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), kuriam žinomos civilinio proceso teisės normų nuostatos, teisės ir pareigos, civilinių bylų nagrinėjimo tvarka.

43. Įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes dėl ieškovės pateiktame servituto plane neatspindėto viešpataujančiojo daikto matmenų pasikeitimo, tai, kad ieškovės prašomas nustatyti pagal šį planą kelio servitutas nebesiriboja (16-4 taškai) su Statiniu, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog toks servituto plano trūkumas nepripažintinas nereikšmingu ir pagal į bylą pateiktus duomenis teismui koreguoti servituto nustatymo planą nėra galimybių dėl tam būtinų matmenų trūkumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingu atveju, teismui nustačius servitutą pagal faktinės situacijos neatitinkantį planą, servituto turinys neatitiktų CK 4.112 straipsnio reikalavimų ir pirmiau aptartų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, kad ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigūracija, išdėstymas ir kiti duomenys; jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio dalis (priedas); teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo datą, numerį ar kitus šio dokumento identifikavimo duomenis. Šiuo atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turėtų būti nustatytas kitoks servitutas, didesnio ploto, nei grafiškai atvaizduotas ir pažymėtas 2019 m. sausio 4 d. servituto plane, pagal kurį ieškovė prašė nustatyti šį servitutą.

44. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama teismo teisė bylose dėl servituto žemės sklype nustatymo ieškinį tenkinti iš dalies ir nustatyti mažesnio ploto bei kitokių ribų, konfigūracijos servitutą, nei grafiškai atvaizduotas ir pažymėtas plane, pagal kurį prašoma nustatyti servitutą, jeigu, įgyvendindamas teismo sprendimui keliamus reikalavimus, be kita ko, reikalavimą, jog teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti suformuluojama trumpai ir aiškiai, taip, kad nesukeltų jokių neaiškumų ir būtų įvykdoma, teismas gali sprendime, jo rezoliucinėje dalyje tiksliai ir vienareikšmiškai aiškiai apibrėžti nustatyto servituto ribas, konfigūraciją ir pan., suteikiančius pagrindą tiksliai grafiškai atvaizduoti nustatytą servitutą, apskaičiuoti jo plotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-701/2022, 38 punktas).

45. Tačiau nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija neatitinka pirmiau cituotoje kasacinio teismo nutartyje išvardytų kriterijų, kada teismas turi teisę koreguoti ieškovo pateiktą prašomo nustatyti servituto planą – šiuo atveju teismui nepateikta duomenų, kurie leistų tiksliai ir vienareikšmiškai aiškiai apibrėžti didesnio, nei atvaizduotas ir pažymėtas 2019 m. sausio 4 d. servituto plane, servituto ribas, konfigūraciją ir pan., suteikiančių pagrindą tiksliai grafiškai atvaizduoti nustatytą servitutą, apskaičiuoti jo plotą.

46. Teisėjų kolegija teisės taikymo aspektu konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, jog servitutas pagal ieškovės pateiktą planą negali būti nustatytas, nes planas neatvaizduoja tikslios situacijos ir pagal jį nustačius servitutą ieškovė negalės naudotis Statinio dalimi pagal paskirtį, nepažeidė pirmiau aptartų servituto nustatymą teismo sprendimu reglamentuojančių teisės normų, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

47. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pradiniams šios bylos atsakovams A. R. ir A. R.

48. Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia procesinė situacija: po 2022 m. kovo 7 d. dovanojimo sutarties, kuria pradiniai atsakovai perleido žemės sklypą (duomenys neskelbtini) 30A atsakovui V. G., pradiniai atsakovai ir V. G. 2022 m. rugsėjo 5 d. pateikė pirmosios instancijos teismui CPK 48 straipsnio 1 dalimi grindžiamą prašymą pakeisti atsakovus A. R. ir A. R. nauju atsakovu – V. G., nurodė, kad V. G. tapo atsakovų teisių perėmėju.

49. Pagal CPK 48 straipsnį, reglamentuojantį procesinį teisių perėmimą, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (1 dalis). Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (2 dalis). Procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese (3 dalis).

50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t. y. jo įgytas procesines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).

51. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, gavęs prašymą pakeisti atsakovus A. R. ir A. R. nauju atsakovu – V. G., 2022 m. rugsėjo 6 d. vykusiame teismo posėdyje nutarė nustatyti ieškovei 7 dienų terminą prašymui dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama pateikti, kartu pateikiant patikslintą ieškinį, kuriame būtų išsamiai išdėstytos aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai, suformuluotas reikalavimas naujajam atsakovui. Ieškovei įvykdžius šį teismo nurodymą, teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsakovus A. R. ir A. R. pakeitė tinkamu atsakovu V. G., nutartyje nurodęs, jog, pakeitus netinkamą šalį tinkama arba įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau (CPK 45 straipsnio 4 dalis).

52. Įvertinusi šias procesines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinėje byloje įvyko ir turėjo būti įformintas procesinis teisių perėmimas. Kai bylos nagrinėjimo metu pasikeičia materialiųjų teisinių santykių šalis (šiuo atveju – žemės sklypo, kuriam siekiama nustatyti servitutą, savininkas), taikomas ne CPK 45 straipsnis (netinkamos šalies pakeitimas tinkama), bet CPK 48 straipsnis, nustatantis procesinių teisių perėmimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas privalėjo pakeisti atsakovus jų teisių perėmėju. Pagal procesinių teisių perėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, naujajam atsakovui V. G. perėjo procesinė teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

53. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pradiniams bylos atsakovams, netinkamai taikė procesinių teisių perėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

54. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).

55. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės kasaciniame skunde iš dalies neatsižvelgta į kasacinio proceso specifiką, reikalavimą nurodyti konkrečius kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius teisinius argumentus. Skunde nenurodyta motyvuotų kasacijos pagrindų dėl jame keliamų klausimų, susijusių su priteistų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydžiu, atsakovo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, dėl to teisėjų kolegija šiais klausimais nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

56. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje ieškovės pateiktas servituto planas nėra tinkamas, nes pagal pasikeitusią nuo plano parengimo faktinę padėtį neužtikrinamas ieškiniu siekiamo tikslo – patekti tarnaujančiuoju daiktu į Statinį (viešpataujantįjį daiktą) – įgyvendinimas, yra pagrįsta. Dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškinį dėl servituto nustatymo paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovės priteistas pradiniams atsakovams A. ir A. R., o ne atsakovui V. G., atitinkamai pakeistina (CPK 1 dalies 2 punktas).

57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

58. Atsakovas kasaciniame teisme patyrė 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Iš esmės atmetus kasacinį skundą, šių išlaidų, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 7, 8.14 punktuose nustatytos sumos, atlyginimas priteistinas atsakovui iš ieškovės.

59. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria iš A. G. priteista atlyginti 2363,50 Eur bylinėjimosi išlaidų A. R. ir A. R. lygiomis dalimis po 1181,75 Eur, ir šių 2363,50 Eur (dviejų tūkstančių šešiasdešimt trijų Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš ieškovės A. G. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. G. (duomenys neskelbtini).

Kitą Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. G. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. G. (duomenys neskelbtini) 1815 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika) Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, atlyginimo.

Pranešti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojai valstybės įmonei Registrų centrui apie bylos dėl šio registruotino nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjimą kasacine tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Artūras Driukas

Dalia Vasarienė