A. M. pagal ANK 417 str. 8 d., 426 str.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-28-511/2019

Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00214-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.1.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2018 m. birželio 14 d. nutarimo, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarčių.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK) Veiklos skyriaus tyrėjos L. Petravičienės 2018 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 81-ANR_N-1864-2018 A. M. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nubaustas 600 Eur bauda už tai, kad jis 2018 m. kovo 30 d. 22.00 val. Radviliškio r. sav., (duomenys neskelbtini) esančiame kieme, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus tarpo iš šono, kliudė kieme stovintį šulinį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino iki atvykstant policijai, padarė 50 Eur žalą, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 220 punktų nuostatas.

2. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. skundas atmestas.

3. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi, atmetus A. M. apeliacinį skundą, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis palikta nepakeista.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. prašymas priimtas ir jo administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK 2018 m. birželio 14 d. nutarimą, Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, turėjusius įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui, – bylos aplinkybes išnagrinėjo nevisapusiškai ir neišsamiai, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ANK 563 straipsnio, 566 straipsnio 1 dalies, 567, 569 straipsnių nuostatas, nenustatė tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos jo veiksmuose ir taip netinkamai pritaikė ANK 417 straipsnio 8 dalies, 426 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose.

5.2. Teismai, nukrypdami nuo susiklosčiusios teismų praktikos, neteisėtai ir nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Sprendžiant dėl atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi būti įvertinama, ar konkrečioje situacijoje yra kelių transporto eismo saugumo ar bendrųjų atsargumo reikalavimų pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-14-2014 nustatyta, kad asmuo, atlikdamas žemės ūkio darbus, traktoriumi privačiame kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype sugadino (nuvertė) gelžbetoninę elektros tiekimo oro linijos atramą; tokiais atvejais transporto priemonės vairuotojas atsako ne už eismo įvykį dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, bet priklausomai nuo kilusių padarinių – civiline tvarka už turto sugadinimą arba baudžiamąja tvarka už turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo. Šios bylos faktinės aplinkybės atitinka jo bylos faktines aplinkybes, todėl Šiaulių apylinkės teismas ja turėjo vadovautis kaip precedentu.

5.3. Byloje nenustatytas nukentėjęs asmuo, kam priklauso šulinys, negauta šulinio savininko pretenzija dėl padarytos žalos. Protokole nurodyta įvykio metu padaryta 50 Eur žala nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šulinio viršutinė dalis buvo pastumta, tačiau nesugadinta, taigi, apskritai kyla klausimas dėl žalos egzistavimo. Dėl šių aplinkybių administracinio nusižengimo teisena negalėjo būti pradėta, o juo labiau jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

5.4. Sprendžiant, ar asmuo iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Jis jokio kontakto su kitu objektu nejuto, todėl nesutiko su kaimyno pretenzijomis. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad šulinio medinė dalis buvo pasukta, o nenugriauta ar kitaip sugadinta. Nagrinėjamu atveju po tariamo eismo įvykio jis pasišalino iš įvykio vietos ne todėl, kad vengė atsakomybės, o dėl konfliktinės situacijos su kaimynu nenorėdamas aštrinti įtemptų santykių. Jis paliko automobilį įvykio vietoje, todėl atvykę pareigūnai be kliūčių galėjo apžiūrėti transporto priemonę. Taigi, jis neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

5.5. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, taip pat in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

6. Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK laikinai einantis viršininko pareigas S. Malatokas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti, nes teismai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visus įrodymus, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtas ir pagrįstas nutartis, kurių keisti ar naikinti nėra pagrindo.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. prašymas atmestinas.

Dėl esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, patikrina teisės (proceso ir materialiosios) taikymo aspektu (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų nerenka, netiria ir jų nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja, o remiasi institucijos, apylinkės ir apygardos teismų atliktu įrodymų vertinimu, patikrindamas, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE4LTQ4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-18-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-18-489/2019">2AT-18-489/2019</a>, 2AT-20-697/2019).

9. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašyme paminėti ANK 417 straipsnio 8 dalies, 426 straipsnio 1 dalies, 563 straipsnio, 566 straipsnio 1 dalies, 567, 569 straipsnių nuostatų pažeidimai iš esmės argumentuojami, neigiant institucijos, teismų nustatytas faktines aplinkybes dėl žalos padarymo, jos dydžio, nukentėjusiojo nustatymo, pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir išvadas dėl įrodymų vertinimo, o tai, kaip minėta, nėra bylos nagrinėjimo ANK 662 straipsnyje nustatyta tvarka pagrindas.

10. Pagal bylos duomenis bei pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK, apylinkės ir apygardos teismų išvados nepagrįstos išsamiu ANK nurodyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalaujama ANK 569 straipsnyje. Priešingai nei teigia pareiškėjas, byloje esančiais įrodymais (liudytojų parodymais, tarnybiniais pranešimais, paaiškinimais, nuotraukomis ir kt.) nustatyta, kad pareiškėjas apgadino šulinį, tokiais savo veiksmais padarė žalą, taip pat, kokio dydžio ir kam ši žala padaryta, kad pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nors turėjo pareigą likti.

11. Pareiškėjas teigia, kad tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos jis neturėjo, ir nurodo, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalino ne vengdamas atsakomybės, o dėl konfliktinės situacijos su kaimynu, nenorėdamas aštrinti įtemptų santykių.

12. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

13. Byloje nustatyta, kad A. M., vairuodamas automobilį, atsitrenkė ir apgadino daugiabučio namo gyventojams priklausantį šulinį. Įvykį mačiusio liudytojo A. T. paklaustas, kodėl taip padarė, jis atsakė, kad vairavo ne jis, ir pasišalino. Iškviesti policijos pareigūnai jo įvykio vietoje nerado. Abiejų instancijų teismai pagrįstai nurodė, kad šios aplinkybės yra pakankamos pripažinti, kad A. M. suprato apgadinęs šulinį ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai, kad pareiškėjo teigimu, jis iš eismo įvykio vietos pasišalino dėl konfliktinės situacijos su kaimynu, nenorėdamas aštrinti įtemptų santykių, pareiškėjo atsakomybės dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo nešalina. Be to, pirmiau aptartos teismų nustatytos pareiškėjo pasišalinimo iš įvykio vietos aplinkybės, nepranešant policijai ir neigiant patį vairavimo faktą, nors byloje neabejotinai nustatyta, kad automobilį vairavo ir šulinį apgadino būtent pareiškėjas, kaip tik parodo jo siekį išvengti atsakomybės.

14. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismai turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-14-2014 suformuotu precedentu ir jam taikyti ne administracinę, bet civilinę atsakomybę už turto sugadinimą.

15. Teismų praktikoje teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Pareiškėjo nurodytoje nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra iš esmės panašios (analogiškos) aplinkybėms nagrinėjamoje byloje, todėl šia nutartimi apygardos teismas pagrįstai nesivadovavo.

16. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškime nurodyti argumentai nepagrindžia materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, dėl kurių institucijos ir teismų sprendimus reikėtų keisti ar naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2018 m. birželio 14 d. nutarimą nepakeistą.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Dalia Bajerčiūtė

Eligijus Gladutis