Baudžiamoji byla Nr. 2K-84-648/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24653-17-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.2.4; 2.1.4.8; 2.1.15.3.3.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotos atstovės Simonos Puidokienės kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. (V. J.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta vieneri metai keturi mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, šios bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir paskirtos šiame nuosprendyje nurodytos atitinkamos pareigos ir baudžiamojo poveikio priemonė.
Iš nuteistojo V. J. nukentėjusiosioms G. Š. ir L. Š. priteista po 5000 Eur neturtinei žalai ir nukentėjusiajai L. Š. 2400 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.
Iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai G. Š. priteista 3572,84 Eur ir nukentėjusiajai L. Š. 25 426,20 Eur turtinei žalai atlyginti.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartis, kuria civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajai G. Š. priteisto civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti panaikinta ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo šis nukentėjusiosios G. Š. civilinis ieškinys atmestas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. J. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, per kurį žuvo žmogus, būtent: 2017 m. gegužės 19 d. apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas sau nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Meriva Cosmo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir juo važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, nustatančius, kad „<...> pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio <...> būklę, <...> taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių <...>“, t. y., vairuodamas transporto priemonę ir važiuodamas žvyrkeliu, nepasirinko saugaus greičio, važiuodamas į nuokalnę, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir (duomenys neskelbtini), apie 85 metrų atstumu iki sankryžos su (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į kairę, į priešingą eismo pusę, ir partrenkė važiuojamosios dalies kairiuoju kraštu prieš transporto priemonių važiavimo kryptį nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) einantį pėsčiąjį S. Š., šis nuo patirtų sužalojimų 2017 m. gegužės 20 d. mirė Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajai G. Š. atlygintino turtinės žalos dydžio priimta pažeidus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija atsižvelgė į nukentėjusiajai G. Š. civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ kompensuotą turtinės žalos (dėl kapavietės sutvarkymo) dydį ir vertino, kad tokia suma yra protinga, proporcinga bei adekvati, dėl to likusią šios nukentėjusiosios ieškinio dalį (dėl papildomų išlaidų atlyginimo už kapavietės sutvarkymą) atmetė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktikoje pripažįstamų laidojimo išlaidų pobūdį ir dydį, į tai, kad atlyginamos yra tik būtinos, įprastos, vidutinės išlaidos, tačiau išlaidos, susijusios su tradicija paminėti mirusįjį suėjus atitinkamam laikotarpiui (mėnesiui, pusmečiui ar metams) po jo mirties, nėra pripažįstamos kaip būtinosios išlaidos, vertino, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti išlaidas už gedulingus pietus po mėnesio ir po pusės metų yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
3. Kartu teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nukentėjusiosios L. Š. teisės gauti negautas pajamas, eismo įvykyje žuvus jos sutuoktiniui S. Š., yra teisingas ir pagrįstas, nors pasirinktas tokių negautų pajamų dydžio apskaičiavimo būdas prieštarauja teismų praktikai. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė kad, apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, turi būti atsižvelgiama į jo (žuvusiojo) gautas pajamas (imama ½ šių pajamų) ir statistinę gyvenimo trukmę, likusio gyvo sutuoktinio gautų pajamų dydis aptariamam apskaičiavimui nėra reikšmingas, be to, imama žuvusiojo atitinkama pajamų dalis, o ne priskaičiuotas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius. Teisėjų kolegija atsižvelgė į byloje nustatytas žuvusio S. Š. per mėnesį gautas pajamas (609,02 Eur), Lietuvos statistikos departamento duomenis dėl vyrų vidutinės gyvenimo trukmės (2015 m. – 69,1 metų, pastaba – nagrinėjamoje byloje įvykis įvyko 2017 m.), mirties dieną buvusį S. Š. amžių (59 metai) ir pripažinusi, kad jis galėjo gyventi dar 10 metų, sprendė, kad L. Š. patirta turtinė žala dėl negautų pajamų yra 36 541,2 Eur (609,02/2 x 12 x 10). Tačiau šiuo atveju teismas, nagrinėdamas tik civilinės atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma sumažinti aptariamo ieškinio dėl negautų pajamų dydį arba jį atmesti, nesant atitinkamo reikalavimo padidinti šį ieškinį, pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas negalėjo padidinti nukentėjusiajai L. Š. priteisto ieškinio dėl negautų pajamų dydžio, todėl paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nukentėjusiajai L. Š. priteistino negautų pajamų (25 426,20 Eur) dydžio.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Kasaciniame skunde civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ įgaliota atstovė S. Puidokienė nurodo alternatyvius prašymus: 1) panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimų dalį dėl nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. Š. priteisto civilinio ieškinio turtinei žalai (dėl negautų pajamų) atlyginti iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ir šį ieškinį atmesti; 2) pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl šiai nukentėjusiajai priteisto minėto civilinio ieškinio ir šį ieškinį sumažinti. Kasatorė skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 322 straipsnio 2 dalies, 324 straipsnio 1, 11 dalių nuostatas, nes, šioje byloje apeliacine tvarka nagrinėjant tik civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ pateiktą apeliacinį skundą, jos atstovas į teismo posėdį net nebuvo šaukiamas, dėl to jame nedalyvavo, o skundžiama nutartis civilinei atsakovei net nebuvo laiku išsiųsta. Taip buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos civilinio atsakovo teisės, užkirsta apeliantei teisė pasisakyti teismo posėdžio metu ir užtikrinti tinkamą savo teisių gynybą. Kartu tai lėmė, kad buvo priimta neteisėta nutarties dalis, susijusi su civilinės atsakovės ir nuteistojo V. J. turtiniais interesais, nes civilinė atsakovė, šioje byloje išmokėjusi draudimo išmokas nukentėjusiosioms civilinėms ieškovėms, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalį, įgijo teisę į jų susigrąžinimą iš nuteistojo. Kasatorė nurodo datas, kada buvo priimta skundžiama nutartis, kada ir kaip kasatorė sužinojo apie bylos procesą ir gavo skundžiamą nutartį, ir teigia, kad nagrinėjamoje byloje buvo suvaržytos ir pažeistos įstatymų garantuojamos civilinio atsakovo teisės, nes dėl sutrumpėjusio termino kasaciniam skundui paduoti ir nežinodama apie priimtą nutartį civilinė atsakovė negalėjo jos laiku įvykdyti. Be to, dėl 2018 m. lapkričio 22 d. gauto antstolio raginimo per nurodytą terminą nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą civilinė atsakovė turės padengti 246,68 Eur antstolio vykdymo išlaidas.
4.2. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK reikalavimų pažeidimus ir nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji L. Š. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 25 426,20 Eur negautų pajamų vienkartinę kompensaciją. Šiame ieškinyje buvo nurodyta, kad nukentėjusioji L. Š. dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo jos sutuoktinis, neteko dalies pajamų; kad žuvusysis gavo nuolatines pajamas, kuriomis nuolat prisidėdavo prie šeimos (o kartu ir L. Š.) išlaikymo; dėl eismo įvykio šių pajamų šeima nebegaus, todėl civilinė atsakovė privalo kompensuoti L. Š. negautas pajamas, t. y. dalį mirusiojo negauto darbo užmokesčio, kurį jis būtų gavęs, iki jam sueitų pensinis amžius. Šiame nukentėjusiosios apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pagal galiojančią tvarką S. Š. į pensiją būtų išėjęs sulaukęs 64 m. 4 mėn. ir būtų dirbęs dar 60 mėnesių bei gavęs nuolatines darbo pajamas, todėl negautų pajamų suma buvo apskaičiuota imant vidutinį mėnesinį S. Š. darbo užmokestį įvykio dieną – 847,54 Eur, jį padalijant iš dviejų (per pusę) ir padauginant iš 60 mėnesių. Kasatorės teigimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti L. Š. negautų pajamų atlyginimą visa apimtimi (25 426,20 Eur) yra nepagrįstas, o apeliacinės instancijos teismas, palikdamas tokį sprendimą nepakeistą, skundžiamoje nutartyje taip pat padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas.
4.3. Kasatorė, aptardama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnio 1 dalies, 3.117 straipsnio 1 dalies, 1.5 straipsnio nuostatas, teigia, kad, vertinant, ar eismo įvykio metu žuvusio asmens sutuoktiniui priteistinos negautos pajamos kaip turtinės žalos atlyginimas, turi būti atsižvelgiama į tai, ar likusio gyvo sutuoktinio materialinė padėtis dėl eismo įvykio pablogėjo, t. y. ar jam yra būtinas išlaikymas. Skundo autorės nuomone, vienam iš sutuoktinių mirus, viena vertus, sumažėja į šeimos biudžetą įnešamos pajamos, kita vertus, sumažėja ir išlaidos, nes turimomis pajamomis naudojasi tik vienas iš sutuoktinių, tenkinami tik jo poreikiai. Kartu tai reiškia, kad tais atvejais, kai sutuoktiniai gauna vienodas (panašias) pajamas, vienam jų mirus, kito finansinė padėtis iš esmės lieka nepakitusi, nes jis savo gaunamas pajamas gali skirti vien savo poreikiams tenkinti, nebeturi pareigos išlaikyti ir remti kito sutuoktinio; ir tik tuo atveju, jei sutuoktinių pajamos žymiai skiriasi ir vienas jų savarankiškai savęs išlaikyti negali, mirus jo sutuoktiniui, jis įgyja teisę į negautų pajamų atlyginimą, nes realiai po sutuoktinio mirties jo gaunamos pajamos sumažėja daugiau nei per pusę, ir jų nepakanka visaverčiam pragyvenimui. Be to, CK 6.249 straipsnio 6 dalis nustato, kad tuomet, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, gauta nauda neperžengiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius.
4.4. Kasatorės teigimu, tai, kad sutuoktinių savitarpio rėmimo prievolė yra abipusė, nagrinėjamoje byloje reiškia, kad pusė nukentėjusiosios L. Š. pajamų lieka jai, nes mirus sutuoktiniui jam nebereikia šios dalies priskirti. Be to, sprendžiant šios nukentėjusiosios teisės į negautas pajamas apimtį, taikytini specialieji teisės aktai, t. y. TPVCAPDĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Kasatorė pažymi, kad AB „Lietuvos draudimas“ prisiima tokią riziką ir žalos atlyginimo apimtis, kurias apibrėžia minėti specialieji teisės aktai, yra jų saistoma ir dėl to gali perimti tik tą kaltininkui tenkančių finansinių nuostolių dalį, kuri nustatyta šiuose specialiuosiuose teisės aktuose. Pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalį, žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad mirusiojo pajamų dalis, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, apskaičiuojama vadovaujantis šių Taisyklių 8–10 punktuose nustatyta tvarka, atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, išlaikytinių skaičių ir išlaikytinių gaunamas socialinio draudimo išmokas, susijusias su maitintojo netekimu.
4.5. Kasatorė nurodo duomenis apie S. Š. ir L. Š. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas ir teigia, kad eismo įvykio metu šių asmenų darbo užmokesčiai buvo iš esmės vienodi, mėnesinis pajamų skirtumas yra tik 106,03 Eur, todėl negautų pajamų kompensacija L. Š. nepriteistina, nes ji nebuvo savo žuvusio sutuoktinio išlaikytinė. Be to, net jei būtų pripažinta, kad nukentėjusiajai priteistina vienkartinė negautų pajamų kompensacija, jos dydis turi būti perskaičiuotas, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi teisės aktais ir teismų praktika, nepagrįstai ir neteisėtai priteisė per didelę negautų pajamų sumą, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė, peržengė civilinio ieškinio ribas ir nukrypo nuo teismų praktikos. Kasatorė pažymi, kad asmens negautos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į asmens gautą vidutinį darbo užmokestį, atskaičius mokesčius (Taisyklių 8 punktas), teismų praktikoje laikomasi analogiškos nuostatos, kad apdraustojo sutuoktiniui tenka atitinkama apdraustojo pajamų dalis, atskaičius mokesčius, todėl apskaičiuojant, kokią žalą patyrė apdraustojo sutuoktinis dėl jo mirties, turėtų būti imama atitinkama apdraustojo pajamų dalis, atskaičius mokesčius. Priešingu atveju būtų atlyginama daugiau, negu patirti turtiniai praradimai dėl sutuoktinio mirties. Dėl to kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą L. Š. civilinio ieškinio (dėl negautų pajamų) dydį, kuris buvo apskaičiuotas neteisingai, tačiau nepagrįstai paliko nepakeistą šią nuosprendžio dalį. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, jog žala, kurią dėl sutuoktinio mirties patyrė L. Š., priteistina ne už 5 metus, kaip to prašė nukentėjusioji, bet už 10 metų, peržengė civilinio ieškinio ribas. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai priteistinas negautų pajamų atlyginimo dydis turi būti skaičiuojamas taip, kaip buvo prašoma jos civiliniame ieškinyje, t. y. iki žuvusiojo išėjimo į pensiją dienos, o ne apeliacinės instancijos teismo nurodytu būdu – pagal statistinę gyvenimo trukmę. Kasatorė teigimu, šiuo atveju būtent nukentėjusioji L. Š., bet ne teismas, realiau ir tiksliau žino, kokie buvo jo planai šiuo klausimu. Dėl to kasatorė pateikia savus paskaičiavimus, kaip turėtų būti skaičiuojamos išmokos ir koks turėtų būti jų dydis, tuo atveju jei būtų pripažinta, kad L. Š. yra priteistina vienkartinė negautų pajamų išmoka. Be to, šis teismas nepagrįstai vadovavosi teismų praktika, suformuota kasacinėse nutartyse civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-405/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-405/2014">3K-3-405/2014</a>, 3K-3-477/2014, 3K-3-205-686/2015, nes nagrinėjamoje byloje turi būti remiamasi teismų praktika, suformuota kasacinėse nutartyse civilinėse bylose Nr. 3K-3-408/2014, 3K-3-127/2012, 3K-3-604-219/2015.
2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotos atstovės S. Puidokienės kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:
5.1. Kasaciniame skunde teisingai pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 319 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nepranešė civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui, t. y. vieninteliam apeliantui ir kaip vienam iš proceso dalyvių, apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką. Teismų praktikoje toks minėtų BPK nuostatų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Tačiau šiuo atveju kasatorė nenurodė prašymo šią bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir tik prašo pakeisti teismų sprendimus dėl nukentėjusiosios L. Š. civilinio ieškinio – jį atmetant arba sumažinant priteistą sumą turtinei žalai atlyginti. Prokuroro nuomone, tokie kasacinio skundo reikalavimai reiškia, kad kasatorė nepageidauja pasinaudoti savo teisėmis nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Dėl to prokuroras teigia, kad nors nepranešimas apeliantui apie apeliacinio proceso vietą ir laiką yra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, tačiau šioje nagrinėjamoje byloje jis nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu, sukliudžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
5.2. Kartu prokuroras nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo peržengti civilinio ieškinio ribų ir nukentėjusiajai priteisti negautų pajamų dydį, atsižvelgdamas į statistinę gyvenimo trukmę, o ne taip, kaip buvo prašoma civiliniame ieškinyje – iki žuvusiojo išėjimo į pensiją dienos. Prokuroras pažymi, kad skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, jog nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. Š. turėtų būti priteistas didesnis civilinio ieškinio turtinei žalai dėl negautų pajamų atlyginti dydis, kuris turėtų būti apskaičiuojamas ne iki išėjimo į pensiją dienos, o atsižvelgiant į statistinę vyrų Lietuvoje gyvenimo trukmę, atskaičius pajamų mokesčių sumą. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nepadidino priteistos sumos L. Š. turtinei žalai atlyginti. Civilinės atsakovės apeliaciniu skundu nebuvo prašoma padidinti priteistą ieškinį, todėl apeliacinės instancijos teismas paliko galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl priteisto minėto L. Š. civilinio ieškinio dydžio, pažymėdamas, kad pirmosios instancijos teismas buvo varžomas šios nukentėjusiosios pareikštų reikalavimų dėl ieškinio dydžio.
5.3. Prokuroras pažymi ir tai, kad kasaciniame skunde nurodytoje teismų praktikoje vienkartinė išmoka dėl negautų pajamų buvo skaičiuojama nuo žuvusiojo gautų pajamų, o ne nuo žuvusiojo ir nukentėjusio asmens pajamų skirtumo. Be to, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnio ir 17 straipsnio 31 punkto nuostatas, pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas ir negautos pajamos nepriskiriamos neapmokestinamoms pajamoms. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio, reglamentuojančio žalos, atsiradusios dėl gyvybės atėmimo, nustatymą, 5 dalyje nėra nurodyta, kad išmokant šias pajamas turi būti atskaitomas pajamų mokestis. Kasaciniame skunde nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 8 punktas nagrinėjamoje situacijoje negautų pajamų apskaičiavimui netaikomas, nes šio punkto nuostatos taikomos dėl nukentėjusio trečiojo asmens negautų pajamų, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota (nagrinėjamoje byloje S. Š. nebuvo sužalotas, o žuvo). Apibendrindamas kasatorius teigia, kad nėra pagrindo keisti teismų sprendimus ir nukentėjusiajai L. Š. priteistos sumos turtinei žalai atlyginti dėl negautų pajamų dydį skaičiuoti nuo vidutinio žuvusiojo atlyginimo, atskaičius mokesčius, ar kita kasaciniame skunde siūloma tvarka.
3. Nukentėjusioji L. Š. atsiliepimu į civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotos atstovės S. Puidokienės kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Nukentėjusioji atsiliepime nurodo:
6.1. Kasacinio skundo argumentai nepagrįsti ir jį tenkinti nėra jokio pagrindo, skunde nurodoma teismų praktika nėra precedentas nagrinėjamai bylai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo ja vadovautis. Abiejų instancijų teismai atsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes bei teismų praktiką, tinkamai vadovavosi baudžiamosios ir civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis civilinio ieškinio turtinei žalai dėl negautų pajamų atlyginti klausimo išsprendimą (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CK 284 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.251 ir 3.27 straipsniai). Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai padarė teisingas bei pagrįstas išvadas.
6.2. Kasatorės nurodoma eksperto išvada negalima vadovautis, nes ji yra šališka ir neatitinka tokiems įrodymams keliamų reikalavimų. Kartu nukentėjusioji pažymi, kad mirusio asmens, dirbusio pagal darbo sutartį, pajamos ir jų dalis, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, siejamos su gautu vidutiniu darbo užmokesčiu, kurio skaičiuojamas laikotarpis yra 3 kalendoriniai mėnesiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 650 ir 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496).
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotos atstovės S. Puidokienės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 322 straipsnio 2 dalies, 324 straipsnio 1 dalies reikalavimų laikymosi
5. Kasatorės atstovė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 322 straipsnio 2 dalies ir 324 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes, šioje byloje apeliacine tvarka nagrinėjant tik vienos apeliantės – civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ – pateiktą apeliacinį skundą, apie vykstantį apeliacinį procesą civilinė atsakovė net nebuvo informuota, jos atstovas į teismo posėdį nebuvo šaukiamas ir dėl to jame nedalyvavo, taip pažeista civilinės atsakovės teisė į tinkamą baudžiamąjį procesą apeliacinės instancijos teisme.
6. BPK 322 straipsnio, reglamentuojančio asmenų dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, 1 dalyje nurodyta, kad posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, o šio straipsnio 2 dalyje – kad šiame posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą. Taigi ši nuostata suponuoja, kad teismas privalo įsitikinti, ar byloje minėtiems asmenims buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-214/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-214/2014">2K-214/2014</a>, 2K-146-222/2015, 2K-346-303/2017). Pagal BPK 319 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką proceso dalyviams turi pranešti pirmosios instancijos teismas.
7. BPK 324 straipsnio, reglamentuojančio bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad kolegijos pirmininkas patikrina, kas atvyko į posėdį, ar apie bylos nagrinėjimo laiką buvo pranešta asmenims, nurodytiems BPK 322 straipsnyje, nusprendžia, ar galima nagrinėti bylą, jei kas nors iš proceso dalyvių neatvyko. Klausimas, ar galima nagrinėti bylą, kai į posėdį neatvyko kas nors iš šauktų asmenų, išsprendžiamas vadovaujantis BPK 266 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis, iš kurių išplaukia, kad tais atvejais, kai į teisiamąjį posėdį neatvyko šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, tarp jų ir civilinis atsakovas ar jų atstovas, teismas, vadovaudamasis BPK 246–252 straipsnių nuostatomis, nusprendžia, ar nagrinėti bylą toliau, ar jos nagrinėjimą atidėti.
8. Šioje byloje yra Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 22 d. pranešimai su informacija dėl siunčiamos Vilniaus apygardos teismui nagrinėti nuteistojo V. J. baudžiamosios bylos apeliacine tvarka pagal civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą ir apie šios bylos nagrinėjimo vietą bei tikslų laiką (2 t., b. l. 78–79). Šie pranešimai kartu su skundo nuorašais bei baudžiamąja byla atitinkamai išsiųsti Vilniaus apygardos teismui, nukentėjusiosioms ir civilinėms atstovėms bei jų atstovui advokatui, taip pat – nuteistajam ir jo gynėjui advokatui bei prokuratūrai. Tačiau šiuose pranešimuose nėra nurodyta, kad jie (pranešimai) su paminėta informacija (apie tikslų bylos nagrinėjimo laiką ir vietą) yra išsiųsti ir apeliantui, t. y. civilinei atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ ar jos įgaliotam atstovui. Duomenų apie tai, ar civilinė atsakovė ar jos įgaliotas atstovas šiuos pranešimus gavo, nei byloje, nei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra.
9. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad į posėdį atvyko prokuroras, nuteistojo gynėjas advokatas, nukentėjusiųjų atstovas advokatas ir neatvyko nuteistasis bei civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas (2 t., b. l. 92–93). Byloje yra teismo šaukimo įteikimo pažyma apie tai, kad nuteistajam V. J. teismo šaukimas įteiktas asmeniškai (2 t., b. l. 91). Nors teismo posėdžio protokole nurodyta ir tai, kad civilinės atsakovės atstovui apie posėdį pranešta tinkamai, tačiau neaišku, kokiais duomenimis remdamasi teisėjų kolegija padarė tokią išvadą. Be to, šiame posėdyje klausimas dėl galimybės nagrinėti bylą neatvykus apeliantui (civilinės atsakovės įgaliotam atstovui) iš viso nesvarstytas BPK 266 straipsnyje nustatyta tvarka, nors to reikalauja BPK 324 straipsnio 1 dalies nuostatos.
10. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė BPK 319 straipsnio 2 dalies pažeidimą, kurio apeliacinės instancijos teismas neištaisė, ir pats apie apeliantės apeliacinio skundo nagrinėjimo laiką ir vietą civilinės atsakovės įgalioto atstovo tinkamai neinformavo, taip pažeidė BPK 322 straipsnio 2 dalies ir 324 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokie pažeidimai paprastai yra laikomi esminiais BPK pažeidimais. Tačiau, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nagrinėto civilinės atsakovės apeliacinio skundo ribas, kasatorės kasacinio skundo motyvus ir reikalavimus (prašo keisti teismų sprendimus dėl L. Š. civilinio ieškinio ir neprašoma perduoti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo), proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju perduoti baudžiamąją bylą dėl civilinės atsakovės apeliacinio skundo apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo yra netikslinga. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, išnagrinėjo ir tas aplinkybes, kuriomis argumentuojamas kasacinis skundas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra aiškios, todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakys dėl kasacinio skundo argumentų dėl civilinio ieškinio išnagrinėjimo pagrįstumo.
Dėl teisės į turtinės žalos atlyginimą, civilinio ieškinio ribų ir žalos dydžio nustatymo
11. Kasatorės atstovė ginčija civilinės ieškovės teisę į žalos atlyginimą, teigdama, kad žuvusiojo sutuoktinė (civilinė ieškovė) nepatyrė žalos, remiasi abiejų sutuoktinių gautomis pajamomis, kurios, anot kasatorės, buvo beveik vienodo dydžio, todėl žuvusiojo sutuoktinė nebuvo išlaikytinė.
12. Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalies (kaip ir pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies) nuostatą, fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Taigi remiantis nurodytomis įstatymų nuostatomis žuvusiojo sutuoktinė turi teisę į žalos atlyginimą. Sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigos yra nustatytos CK 3.27 straipsnyje, todėl vien aplinkybė, kad civilinė ieškovė gaudavo panašaus dydžio darbo užmokestį, kaip ir žuvęs sutuoktinis, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, kad žuvusysis prisidėjo prie šeimos išlaikymo, taip pat sutuoktinės poreikių tenkinimo, ir nepatvirtina, jog ji nepatyrė turtinės žalos dėl sutuoktinio netekimo. Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad netektas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-338/2014, 3K-3-564/2014, 3K-3-46/2015). Dėl to nepagrįstu laikytinas kasacinio skundo argumentas, kad civilinė ieškovė L. Š. neturi teisės gauti turtinės žalos, atsiradusios dėl sutuoktinio gyvybės atėmimo, atlyginimą.
13. Kasatorės atstovė taip pat ginčija priteistos žalos dydį, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas civilinei ieškovei negautas pajamas, nesivadovavo teisės aktais ir teismų praktika, o apeliacinės instancijos teismas peržengė civilinio ieškinio ribas, taip pat netinkamai taikė teismų praktiką.
14. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-56/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-56/2011">2K-56/2011</a>, 2K-278/2011), tačiau civilinis ieškinys, reiškiamas baudžiamojoje byloje, turi atitikti CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNDUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-245/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-245/2010">3K-7-245/2010</a>, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTI2LTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-526-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-526-693/2015">2K-526-693/2015</a>, 2K-7-124-648/2016). Civiliniame ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), pagal tai nustatomos civilinio ieškinio ribos.
15. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. Š. už kaltininką materialiai atsakingam asmeniui – civilinei atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo eismo įvykio metu žuvus jos sutuoktiniui. Civilinė ieškovė prašė priteisti 25 426,20 Eur dydžio negautų pajamų vienkartinę kompensaciją. Savo civilinį ieškinį grindė įrodymais, patvirtinančiais žuvusio sutuoktinio turėtas vidutines pajamas (neatskaičius mokesčių), o ieškinyje nurodė faktinę aplinkybę, kad jos sutuoktinis planavo dirbti, iki jam būtų suėjęs pensinis amžius, todėl prašė priteisti dalį žuvusiojo negauto darbo užmokesčio (negautas pajamas) už 60 mėn. laikotarpį.
16. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino visiškai. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas civilinės atsakovės apeliacinį skundą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas negautų pajamų apskaičiavimo dydžio būdas prieštarauja teismų praktikai. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad žala, kurią patyrė žuvusiojo sutuoktinė dėl jo mirties, turi būti apskaičiuojama imant ½ sutuoktinio pajamų dalį, atskaičius mokesčius, ir statistinę gyvenimo trukmę. Tačiau teismas paliko priteistą 25 426,20 Eur žalos atlyginimą nepakeistą, motyvuodamas tuo, kad „bylos duomenimis nustatyta, kad žuvęs S. Š. per mėnesį vidutiniškai gaudavo 609,02 Eur pajamų, o, Lietuvos statistikos departamento 2015 m. duomenimis, vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 69,1 metai. Byloje nėra duomenų, kad žuvusysis S. Š. dėl sveikatos būklės, amžiaus, kokių nors ribojimų profesijai, pareigoms ar kitų priežasčių, būdamas gyvas, savo darbinę veiklą būtų nutraukęs anksčiau nei vidutinė gyvenimo trukmė. Kadangi mirties dieną S. Š. buvo sulaukęs 59 metų, todėl tikėtina, kad jis galėjo gyventi dar 10 metų. Esant tokiems duomenims ir vadovaujantis teisės aktais, L. Š. dėl sutuoktinio S. Š. darbo užmokesčio patirta žala apskaičiuotina taip: 609,02 / 2 x 12 x 10 = 36 541,2 Eur.“
17. Teisėjų kolegija su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada sutinka tik iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktika, iš esmės teisingai nurodė kriterijus, kuriais remiantis tokio pobūdžio civiliniuose ginčuose yra apskaičiuojama turtinė žala (negautos pajamos) mirus fiziniam asmeniui. Tačiau teismas šiuo atveju padarė nepagrįstą išvadą, kad žuvusysis būtų dirbęs ir gavęs darbines pajamas 10 metų, t. y. iki būtų sulaukęs statistinės vidutinės gyvenimo trukmės.
18. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti. Taigi, aplinkybė, kad žuvusysis būtų dirbęs dar 10 metų ir gavęs darbines pajamas, turėjo būti įrodyta.
19. Pažymėtina, kad civilinė ieškovė L. Š. civiliniame ieškinyje tokios aplinkybės nenurodė ir aiškiai apibrėžė terminą, iki kada jos sutuoktinis planavo dirbti, t. y. iki 2022 m. gegužės 21 d., ji tokios savo pozicijos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nekeitė, jos atstovas advokatas baigiamųjų kalbų metu irgi prašė tenkinti ieškinio reikalavimą priteisti negautas pajamas iki nurodyto termino. Bylos procese civilinė ieškovė L. Š. neprašė atlyginti negautų pajamų, kurias jos žuvęs sutuoktinis būtų gavęs sulaukęs pensinio amžiaus. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo daryti kitokią išvadą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas negautų pajamų dydį, taikė žuvusio asmens gautas pajamas (atlyginimą) visam taikytinam – iki pensijos ir išėjus į pensiją (atitinkamai statistinei gyvenimo trukmei) – laikotarpiui, nors byloje nėra jokių duomenų, kokias pajamas (išskyrus pensiją) ir kokio dydžio šis asmuo (S. Š.) būtų gavęs išėjęs į pensiją.
20. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo taikytas negautų pajamų apskaičiavimo būdas prieštarauja teismų praktikoje suformuotiems žalos apskaičiavimo kriterijams, šios klaidos neištaisė bei padarė kitą klaidą – pažeisdamas procesinį dispozityvumo principą, kuris reiškia, kad baudžiamojoje byloje žalą patyręs asmuo pats sprendžia dėl kreipimosi dėl nusikalstama veika pažeistų civilinių teisių gynimo, pasirenka savo pažeistų teisių gynybos būdą bei apimtį, teismas neteisingai nustatė civilinio ieškinio ribas, per plačiai jas aiškino, dėl to neteisingai išnagrinėjo civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo dalį dėl civilinei ieškovei L. Š. priteistos turtinės žalos. Teismo išvada, kad paliekamas pirmosios instancijos teismo priteistas žalos dydis, nes civilinei ieškovei yra padaryta didesnė žala, nei ji prašė priteisti, nėra paremta įstatymo nuostatomis, todėl negali būti laikomas pagrįsta. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiosios L. Š. civilinių teisių gynimas dar yra galimas ir civilinio proceso tvarka.
21. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje teismai netinkamai išsprendė civilinės ieškovės L. Š. civilinį ieškinį, taip iš esmės pažeidė BPK 113 straipsnio ir 155 straipsnio 1 dalies nuostatas, kas sukliudė teismams priimti teisingą nuosprendį ir nutartį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keičiami, priteistiną žalos atlyginimą sumažinant iki 18 270,60 Eur (609,02 / 2 x 60 mėn.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį:
sumažinti iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ L. Š. naudai priteistą turtinę žalą iki 18 270,60 Eur (aštuoniolikos tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimties eurų 60 ct).
Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Rima Ažubalytė
Artūras Pažarskis
