Dėl žalos atlyginimo

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Civilinė byla Nr. e2A-327-516/2021

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00279-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.1; 3.4.3.11.

(S)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ajoma“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-279-440/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ajoma“ ieškinį atsakovams K. N. ir M. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Ajoma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų K. N. ir M. Ž. 741 684,00 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Ajoma“. Teismas įpareigojo bankrutuojančios bendrovės organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau nei dokumentai, nei turtas iki šiol administratorės įgaliotam asmeniui nėra perduoti. Laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. kovo 18 d. įmonės vadovu (direktoriumi) buvo atsakovas M. Ž., o nuo 2019 m. kovo 18 d. iki bankroto bylos iškėlimo – atsakovas K. N.. Iki šiol administratorės įgaliotas asmuo iš buvusių įmonės vadovų negavo balanso, sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, jokio turto, lėšų ir dokumentų. Buvę įmonės vadovai tinkamai neįvykdė savo pareigos perduoti turtą pagal paskutinį pateiktą įmonės balansą, neperdavė įmonės ilgalaikio materialaus turto, atsargų ir piniginių lėšų iš viso už 741 684,00 Eur, taip savo veiksmais (neveikimu) padarydami 741 684,00 Eur žalą įmonei bei jos kreditoriams. Nurodė, kad egzistuoja visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos. Atsakovai, būdami bendrovės vadovais, neišsaugojo bendrovei nuosavybės teise priklausančio turto, jo neperdavė administratorei, todėl tokie atsakovų veiksmai (neveikimas) laikytini neteisėtais. Nėra įmanoma nustatyti, kurio iš atsakovų valdymo laikotarpiu turtas buvo prarastas, todėl atsakovų atsakomybė solidarioji. Šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Jeigu atsakovai būtų veikę pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, t. y. būtų išsaugotas ir perduotas bendrovės turtas, kas būtų panaudota bendrovės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

3. Nurodė, kad atsakovas M. Ž., laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. kovo 18 d. būdamas bendrovės direktorius, buvo atsakingas už ieškovės turto įtraukimą į apskaitą ir išsaugojimą. Atsistatydindamas iš pareigų ir perleisdamas akcijas, jis turėjo užtikrinti skaidrų bendrovės turto ir dokumentų perdavimą. Atsakovui pereina pareiga paneigti kaltės prezumpciją, įrodant, koks turtas faktiškai buvo perduotas. Administratorė, administruodama bendrovės bankroto procesą, tiesiogiai iš kreditorės UAB „Finėjas“ perėmė pagal sutartinį įkeitimą įkeistus tris krovininius automobilius, iš viso 205 095,00 Eu rvertės. Kadangi paskutinis bendrovės balansas, sudarytas ir pateiktas viešajam registrui, yra už 2018 metus, administratorė bendrovės vadovų padarytos žalos dydį galėjo nustatyti remiantis tik viešuosiuose registruose fiksuotais paskutiniais duomenimis, pagal kuriuos bendrovė turėjo 479 941,00 Eur vertės ilgalaikį materialųjį turtą, 466 390,00 Eur vertės atsargas, 448 Eur lėšų. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 741 684,00 Eur žalą, kurią sudaro pagal paskutinį pateiktą bendrovės balansą (2018 m.), neperduotas 741 684,00 Eur vertės bendrovės turtas. Nors Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d., 2019 m. rugpjūčio 22 d., 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. spalio 8 d. ir 2019 m. spalio 9 d. nutartimis, priimtomis UAB „Ajoma“ bankroto byloje Nr. eB2-526-357/2019, patvirtinti bendros 397 688,53 Eur sumos kreditorių finansiniai reikalavimai, administratorės vertinimu, atlygintinos žalos dydis neturi būti mažintinas iki teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, nes dokumentai, tarp jų ir kreditorių sąrašas, administratorei neperduoti iki šiol, todėl gali atsirasti naujų kreditorių, atitinkamai padidėti bendra bendrovės skolų suma.

4. Nurodė, kad iš teismui pateiktų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. kovo 19 d., turinio nustatė, kad pardavėjos UAB „M. investicijų valdymas“ direktorius M. Ž. pirkėjui K. N. neva pardavė 100 proc. bendrovės akcijų už 5 Eur. Bankroto administratoriaus vertinimu, sandoriai tarp pardavėjo ir pirkėjo K. N. buvo sudaryti turint vienintelį tikslą – fiktyviai perleisti bendrovę su visu jai priklausančiu turtu K. N., kad bendrovės kreditorių galimybės atgauti savo pinigines lėšas būtų sumažintos arba visiškai panaikintos, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad bendrovė iš esmės jau buvo nemoki. Nurodytų sandorių pagrindu atsakovas M. Ž. siekė išvengti atsakomybės prieš BUAB „Ajoma“ kreditorius. Nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas atsakovas M. Ž. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Dėl to bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta turtinė žala. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos likus 3 mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Bendrovės akcijos buvo perleistos K. N. ne tam, kad jis tęstų bendrovės veiklą ir tenkintų savo, kaip bendrovės akcininko interesus, o tam, kad atsakovui M. Ž. būtų sudarytos sąlygos išvengti bendrovės savininkui ir vadovui tenkančių pareigų ir galinčios kilti atsakomybės prieš bendrovę ir jos kreditorius. K. N. pareigų bendrovėje neatliko, veiklos nevykdė, o faktinis bendrovės vadovas, atsakingas už dokumentų ir turto neperdavimą, yra atsakovas M. Ž.. Atsakovas M. Ž., žinodamas, kad UAB „Ajoma“ finansinė padėtis yra sunki, jai greitai bus inicijuota bankroto byla ir siekdamas pašalinti savo, kaip bendrovės vadovo, civilinę atsakomybę, sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis UAB „Ajoma“ akcijas tariamai perleido K. N.. Abu atsakovai turėjo pareigą laiku bendrovei inicijuoti bankroto bylą ir perduoti turtą ir dokumentus bankroto administratorei.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui M. Ž..

6. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2019 m. kovo 7 d. buvo pasirašytas bylų (dokumentų) perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad UAB „Ajoma“ direktorius M. Ž. perdavė K. N. UAB „Ajoma“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Akte nurodyta, kad perduotos 229 popierinės dokumentų bylos, o akto priede Nr. 3 nurodyta, kad perduodami kilnojamieji daiktai kitam saugotojui (vilkikai, priekabos ir kt.).

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė 2020 m. birželio 22 d. pateikė prašymą teismui išreikalauti iš FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje esančių 2017–2019 m. BUAB „Ajoma“ apskaitos dokumentų nuorašus arba išduoti BUAB „Ajoma“ atstovui advokato padėjėjui G. L. liudijimą apie teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje esančiais 2017–2019 m. BUAB „Ajoma“ apskaitos dokumentas ir gauti jų nuorašus. Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyrius 2020 m. birželio 30 d. informavo teismą apie tai, kokie BUAB,,Ajoma“ buhalterinės apskaitos dokumentai yra ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje, nurodė, kad 2020 m. balandžio 24 d. bankroto administratorei buvo leista susipažinti su visais nurodytais dokumentais, tačiau administratorė iki šiol nesusipažino.

8. Teismo vertinimu, ieškovė nekėlė klausimo, ar dokumentai buvo tinkamai tvarkomi, nors nurodė, kad sudarant sandorius dėl akcijų perleidimo nebuvo inventorizuotas įmonės turtas, naujam vadovui neperduoti inventorizacijos aktai. Nors ieškovė nurodė, kad įmonė jau 2018 m. buvo nemoki ir vadovo pareiga buvo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, tačiau tokių duomenų į bylą neteikė ir paaiškino, kad reikalavimas dėl žalos priteisimo nėra reiškiamas šiuo pagrindu.

9. Teismas iš dalies sutiko su atsakovo M. Ž. argumentais, kad jis nėra atsakingas už UAB „Ajoma“ turto bei buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, todėl jam negali kilti civilinė atsakomybė už įmonei padarytą žalą. Teismas nurodė, kad nors ieškovė ir kelia klausimą dėl akcijų pardavimo sandorių teisėtumo, tačiau minėti sandoriai nėra panaikinti. Teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. kovo 11d., 2019 m. kovo 13 d. 2019 m. kovo 15 d., 2019 m. kovo 19 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis UAB „M. investicijų valdymas“, atstovaujama direktoriaus M. Ž., pardavė 100 proc. UAB „Ajoma“ akcijų K. N., akcijų pardavimo kaina – 1 Eur. Teismas konstatavo, kad atsakovas M. Ž. nėra minėtų sandorių šalimi.

10. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad atsakovas M. Ž. nėra atsakingas už UAB „Ajoma“ turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą bankroto administratorei ir konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo spręsti dėl žalos priteisimo iš atsakovo. Nurodė, kad atsakovo M. Ž. teigimu, įmonės balansas už 2018 m. yra teisingas, tačiau įmonės nekilnojamasis turtas, iki jam tampant vadovu, buvo parduotas ir šios aplinkybės turi būti žinomos administratoriui. Neperėmęs turto balanse nurodytai sumai, atsakovas negalėjo jo perduoti naujam vadovui K. N., kuris neturėjo ką perduoti administratoriui.

11. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Nurodė, kad vien dokumentų neperdavimo faktas nėra pakankamas pagrindas tenkinti reikalavimą dėl prašomos priteisti žalos. Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leido teismui daryti išvadą, kad ieškovė atsakovų neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos neįrodė, todėl ieškovės ieškinį atmetė.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Ajoma“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose, kuriose buvo sprendžiamas civilinės atsakomybės taikymas juridinio asmens vadovui.

12.2. Teismui buvo pateikti įrodymai (UAB „Ajoma“ 2018 m. balansas), patvirtinantys, kad bendrovė 2018 m. turėjo 1 717 482 Eur vertės turto, o įsipareigojimai kreditoriams siekė 1 748 198 Eur, įmonė patyrė 306 311 Eur nuostolių. Šie duomenys patvirtina, kad UAB „Ajoma“ 2018 m. gruodžio 31 d. buvo faktiškai nemoki, nesugebanti vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Kadangi įmonė jau 2018 m. buvo nemoki, tiek M. Ž., tiek K. N. privalėjo turtą ir finansus valdyti ne tik nepažeidžiant CK 2.87 straipsnio principų, bet ir užtikrinant UAB „Ajoma“ kreditorių interesus. UAB „Ajoma“ akcininkė UAB „M. investicijų valdymas“, atstovaujama vadovo M. Ž., ne tik nesiėmė veiksmų, kad būtų užtikrinta UAB „Ajoma“ kreditorių interesų apsauga, bet, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės už fiduciarinių pareigų nevykdymą, sudarė fiktyvius sandorius, pagal kuriuos UAB „Ajoma“ akcijos ir valdymas perleisti neveiksniam K. N.. Buvo gauti duomenys iš FNTT, kurie patvirtino, kad K. N. 2019 m., t. y. UAB „Ajoma“ akcijų įsigijimo ir vadovavimo metu buvo nepakaltinamas.

12.3. Teismas neįvertino, kad M. Ž. buvo faktinis UAB „Ajoma“ vadovas (de facto vadovas), siekiantis išvengti civilinės atsakomybės dėl fiduciarinių pareigų nevykdymo. Įrodymai patvirtina, kad M. Ž. faktiniu vadovu išliko ir po jo atšaukimo iš UAB „Ajoma“ pareigų, todėl jis solidariai su K. N. privalo atlyginti įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą.

12.4. BUAB „Ajoma“ priklausantį materialųjį turtą 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudarė 946 779 Eur, todėl įvertinus bankroto administratorei perduoto turto vertę (205 045 Eur), įmonės ir jos kreditorių patirta žala sudaro 741 734 Eur. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2019 metais UAB „Ajoma“ balanse nurodytas turtas buvo panaudotas atsiskaitymui su bendrovės kreditoriais. Pripažinus, kad M. Ž. 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyto turto neperdavė K. N. (šis faktas įrodytas), atsakovai solidariai privalo atlyginti UAB „Ajoma“ ir jos kreditoriams padarytą žalą.

12.5. Teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akcijų perleidimo sandorių fiktyvumą, jų niekinį pobūdį. Formalus šių sandorių neginčijimas negali sudaryti pagrindo pateisinti M. Ž. neteisėtus veiksmus.

12.6. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei jo nebuvo. Šia taisykle, vertindamas įrodymus, teismas nesivadovavo.

13. Atsakovas M. Ž. pateikė atsiliepimą, prašydamas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Apeliantė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose, kuriose sprendžiamas juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimas, cituoja eilę kasacinio teismo nutarčių civilinėse bylose, tačiau nepateikia jokio situacijos vertinimo.

13.2. Apeliantės skundo argumentai prieštaringi. Teigdama, kad M. Ž. buvo fiktyvus UAB „Ajoma“ vadovas, vėliau nurodo, kad M. Ž. buvo faktinis UAB „Ajoma“ vadovas. Be to, apeliantė, teigdama, kad įmonė jau 2018 m. buvo nemoki ir jos finansinė padėtis per 2019 m. pirmą ketvirtį nepakito, vertina, kad už tai yra atsakingas M. Ž., nors atsakovas UAB „Ajoma“ vadovu buvo tik nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. kovo 18 d. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo keltas klausimas, kodėl atsakovu nėra patraukiamas BUAB „Ajoma“ vadovas, vadovavęs įmonei iki 2019 m. vasario 13 d., tačiau ieškovė į tokius argumentus nereagavo, nors 2018 m. balansą laiko pagrindiniu dokumentu, patvirtinančiu, kad atsakovų įmonei neva padaryta žala siekia 741 684 Eur.

13.3. Ieškovas nėra pareiškęs reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nėra reikalavimo dėl M. Ž. pripažinimo faktiniu įmonės vadovu, todėl skunde dėstomi teiginiai, kad teismas nepagrįstai nepripažino akcijų pirkimo – pardavimo sutarties ir perdavimo – priėmimo akto negaliojančiais bei M. Ž. faktiniu vadovu, visiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas sudarė ieškovei galimybes tikslinti ieškinio reikalavimus, ne kartą klausė, iš ko yra kildinami reikalavimai, ar ieškovė neketina ginčyti sandorių ir reikalauti taikyti restituciją, tačiau ieškovė laikėsi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra reikalingi.

k o n s t a t u o j a :

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi iškėlė ieškovei UAB „Ajoma“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Verslo konsultantai“, o 2019 m. rugpjūčio 20 d., 2019 m. rugpjūčio 22 d., 2019 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. spalio 8 d. ir 2019 m. spalio 9 d. nutartimis patvirtino BUAB „Ajoma“ 397 688,53 Eur sumos kreditorių finansinius reikalavimus.

16. Įmonės vadovo pareigas nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. kovo 18 d. ėjo atsakovas M. Ž..

17. Nustatyta, kad 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. kovo 11 d., 2019 m. kovo 13 d., 2019 m. kovo 15 d. ir 2019 m. kovo 19 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimis, sudarytomis tarp pardavėjos UAB „M. investicijų valdymas“, atstovaujamos direktoriaus M. Ž., ir pirkėjo K. N., UAB „Ajoma“ akcijos buvo perleistos atsakovui K. N., kuris laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 18 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2019 m. birželio 3 d.) buvo UAB „Ajoma“ vadovas. Byloje esančiame 2019 m. kovo 7 d. bylų (dokumentų) perdavimo akte nurodyta, kad UAB „Ajoma“ vadovas M. Ž. perdavė naujajam vadovui K. N. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. pirkimo – pardavimo PVM sąskaitas faktūras, ataskaitas, didžiąsias knygas, avansines apyskaitas, sutartis, kasos dokumentus ir kt., viso 229 bylas. Paminėto akto priede Nr. 3 nurodyti naujajam vadovui K. N. perduoti kilnojamieji daiktai (vilkikai, priekabos ir kt.).

18. Nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovų M. Ž. ir K. N., kaip buvusių UAB „Ajoma“ vadovų, civilinės atsakomybės klausimas dėl įmonei padarytos žalos, neperdavus bankroto administratorei turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis.

19. Juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis), todėl būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų sąlygų būtent ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), o nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjYtNDIxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-166-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-166-421/2015">3K-3-166-421/2015</a>; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzctMjQ4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-177-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-177-248/2018">3K-3-177-248/2018</a> ir kt.)

20. Taigi, remiantis prieš tai paminėta kasacinio teismo praktika, ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės, siekdama civilinės atsakomybės atsakovams, kaip buvusiems BUAB „Ajoma“ vadovams, taikymo, visų pirma turi įrodyti jų neteisėtus veiksmus.

21. Pažymėtina, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už specialiuose įstatymuose nustatytų imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Ypač svarbios imperatyvios pareigos, nustatytos vadovui, kai bendrovė tampa nemoki. Viena iš tokių imperatyvių pareigų, nustatytų bendrovės vadovui, kuria remiasi ieškovė, reikalaudama žalos atlyginimo – perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

22. Apeliantė, teigdama, kad atsakovai nevykdė pareigos perduoti administratorei įmonės turto ir reikalaudama žalos atlyginimo, remiasi paskutiniu VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui pateiktu UAB „Ajoma“ 2018 m. gruodžio 31 d. balansu, pagal kurį bendrovė turėjo 947 779 Eur vertės materialaus turto, iš kurio administratorei perduotas tik 205 045 Eur vertės turtas. Apeliantės teigimu, atsakovas M. Ž. 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyto turto neperdavė kitam įmonės vadovui K. N., todėl abu atsakovai, kaip buvę įmonės vadovai, privalo atlyginti bendrovei ir jos kreditoriams padarytą žalą. Tuo tarpu atsakovas M. Ž. tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme laikosi pozicijos, kad 2018 m. balanse nurodyto turto jis neperėmė iš prieš tai buvusio UAB „Ajoma“ vadovo ir tai administratorei yra žinoma.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad jei įmonės vadovas neperduoda bankroto administratorei dokumentų ir turto, jis atlieka neteisėtus veiksmus, už kuriuos gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Kita vertus, nagrinėjamu atveju ieškovė, reikalaudama žalos atlyginimo iš paskutinių dviejų UAB „Ajoma“ vadovų, pirmiausia turėtų įrodyti aplinkybę, kad atsakovai turėjo pareigą perduoti bankroto administratorei konkretų įmonės turtą ir kad būtent jie šią pareigą pažeidė, t. y. kad 2018 m. balanse apskaitytas UAB „Ajoma“ turtas atsakovų vadovavimo įmonei metu ir nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną iš tiesų egzistavo.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė (ieškovė) neneigė atsakovo M. Ž. nurodytų aplinkybių, kad UAB „Ajoma“ 2018 m. balanse nurodyto turto jis neperėmė iš prieš tai buvusio bendrovės vadovo, todėl negalėjo turto perduoti naujajam vadovui K. N., kuris, atitinkamai, neturėjo ką perduoti ir BUAB „Ajoma“ bankroto administratorei. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui ieškovė neįrodinėjo priešingai, t. y. nepateikė jokių duomenų, kad 2018 m. balanse nurodytas turtas, atsakovui M. Ž. perimant įmonės vadovavimą, iš tiesų egzistavo ir buvo jam perduotas bei kad turtas buvo prarastas M. Ž. ar abiejų atsakovų – M. Ž. ir K. N. vadovavimo metu.

25. Minėta, kad abu atsakovai UAB „Ajoma“ vadovavo 2019 metais ir gana trumpą laiką, t. y. M. Ž. nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. kovo 18 d. (t. y. vos daugiau negu mėnesį), o K. N. – nuo 2019 m. kovo 18 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2019 m. birželio 3 d.), (t. y. vos daugiau negu du mėnesius). VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Ajoma“ vadovo pareigas ėjo M. Š., o laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. vasario 13 d. – A. A.. Taigi byloje kilus ginčui ir atsakovui M. Ž. teigiant, kad iš buvusio UAB „Ajoma“ vadovo 2018 m. balanse nurodytos vertės turto jis neperėmė, ieškovė, reikalaudama žalos atlyginimo tik iš paskutinių dviejų įminės vadovų M. Ž. ir K. N., turėjo įrodyti, kad 2018 m. įmonės balanse apskaitytas turtas (pažymėtina, kad balansas sudaromas pagal atitinkamų metų duomenis, t. y. balanse įrašytas turtas turi egzistuoti 2018 m. gruodžio 31 dieną), 2019 m. vasario 13 d. įmonės vadovu tapus M. Ž., realiai egzistavo ir buvo pastarajam perduotas, taip pat įrodyti, kad šis turtas buvo prarastas ne anksčiau (ankstesnių įmonės vadovų), o būtent atsakovų – M. Ž. ir K. N. – vadovavimo metu ir kad abu atsakovai yra atsakingi už įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą. Paminėtų aplinkybių, kaip minėta, apeliantė (ieškovė) neįrodinėjo, apsiribodama tik paskutiniame 2018 m. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui pateiktu balansu ir jame nurodytais duomenimis bei deklaratyviais teiginiais, kad dėl prarasto ir administratorei neperduoto turto yra atsakingi tik paskutiniai du UAB „Ajoma“ vadovų pareigas ėję asmenys – atsakovai M. Ž. ir K. N..

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais (pvz., dėl netinkamai tvarkomų buhalterinės apskaitos dokumentų) susiklosto situacijos, kuomet įmonės bankroto administratoriui yra sudėtinga ar net neįmanoma tiksliai nustatyti, kuriuo konkrečiu momentu ir kurio iš valdymo organų vadovavimo metu buvo prarastas bendrovės turtas. Tokiu atveju ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutavusios įmonės administratorius turi teisę pareikšti ne tik paskutiniam, bet ir prieš tai buvusiems įmonės vadovams, o jei dėl bendrovės valdymo organų netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėje negalima nustatyti, kuri padarytos žalos įmonei ir kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iš jų, įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai. Kita vertus, įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės bendrovei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės. Skirtingais laikotarpiais vadovavusiems bendrovės vadovams gali atsirasti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą bendraisiais pagrindais, ne tik pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto ir 7 dalies 2 punkto nuostatas. Ši pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų. Taigi tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla savarankiškais pagrindais, kitaip nei specifinė dokumentų ir turto bankroto administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjktMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-429-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-429-313/2015">3K-3-429-313/2015</a>).

27. Šiuo atveju ieškovė, nesant jokių duomenų, kad 2018 m. balanse nurodytas turtas iš tiesų buvo perduotas M. Ž. ir kad jis buvo prarastas atsakovų vadovavimo UAB „Ajoma“ metu, nepagrindė ir nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl žalos atlyginimo yra reikalaujama tik iš paskutinių dviejų įmonės vadovų ir kokiais duomenimis remdamasi ieškovė mano, kad už žalos įmonei ir jos kreditoriams padarymą, neperdavus administratorei turto, yra atsakingi tik atsakovai, t. y. neįrodė, kad nutarties iškelti UAB „Ajoma“ bankroto bylą įsiteisėjimo metu 2018 m. balanse nurodytas įmonės turtas iš tiesų egzistavo, buvo perduotas M. Ž. ankstesnio vadovo ir tas turtas buvo prarastas atsakovų vadovavimo UAB „Ajoma“ metu, dėl M. Ž. ir K. N. neteisėtų veiksmų.

28. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame skunde pati ieškovė sutiko, kad 2018 m. balanse apskaitytas turtas atsakovui K. N. nebuvo perduotas, tačiau mano, kad M. Ž. ir K. N. turi atsakyti solidariai už bendrovei ir jos kreditoriams padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantė (ieškovė) nepagrindė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko K. N., neperduodamas UAB „Ajoma“ turto bankroto administratorei, jei skunde, kaip minėta, pati apeliantė sutiko, kad tokio turto paskutinis vadovas neperėmė ir neturėjo.

29. Apeliantės teigimu, atsakovas M. Ž., siekdamas išvengti civilinės atsakomybės už fiduciarinių pareigų nevykdymą, sudarė fiktyvius sandorius, pagal kuriuos UAB „Ajoma“ akcijos ir valdymas buvo perleisti K. N., kuris, FNTT duomenimis, 2019 m., t. y. UAB „Ajoma“ akcijų įsigijimo ir vadovavimo metu buvo nepakaltinamas, o po UAB „Ajoma“ akcijų ir vadovavimo perleidimo K. N., ir toliau buvo faktinis UAB „Ajoma“ vadovas (de facto vadovas).

30. Visų pirma pažymėtina tai, kad UAB „Ajoma“ akcijų perleidimo sandoriai, kuriuos apeliantė įvardija kaip fiktyvius, buvo sudaryti 2019 m. kovo 6 d., 2019 m. kovo 11 d., 2019 m. kovo 13 d., 2019 m. kovo 15 d. ir 2019 m. kovo 19 d. tarp pardavėjos UAB „M. investicijų valdymas“, atstovaujamos direktoriaus M. Ž., ir pirkėjo K. N.. Taigi atsakovas M. Ž. net nebuvo šių sandorių šalimi. Be to, paminėti akcijų pirkimo – pardavimo sandoriai nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka ir yra galiojantys. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas posėdžio metu buvo sudaręs galimybę ieškovei tikslinti ieškinio reikalavimus, klausė, ar ketina ginčyti akcijų perleidimo sandorius, tačiau ieškovė tokia teise ir galimybe nesinaudojo. Tai, kad atsakovas K. N., apeliantės teigimu, 2019 m. buvo pripažintas nepakaltinamu taip pat nesudaro pagrindo sandorių vertinti fiktyviais. Pažymėtina, kad nepakaltinamumas yra aktualus sprendžiant atsakovo K. N. baudžiamosios atsakomybės klausimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad sandorių sudarymo metu jis buvo neveiksnus. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad UAB „Ajoma“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartys yra fiktyvios ir kad jomis atsakovas, kuris, kaip minėta, net nebūdamas sandorių šalimi, siekė išvengti civilinės atsakomybės.

31. Taip pat nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, kad M. Ž., net ir po UAB „Ajoma“ akcijų ir vadovavimo perleidimo, ir toliau buvo faktinis UAB „Ajoma“ vadovas (de facto vadovas), todėl yra solidariai atsakingas su K. N.. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad ieškovė, siekdama pagrįsti atsakovo, kaip de facto vadovo statusą, turi įrodyti, kad tas asmuo sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus. Tokių veiksmų nustatymas yra fakto klausimas ir jis yra vertinamas individualiai kiekvienos konkrečios bylos atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00LTMxMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-4-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-4-313/2018">3K-3-4-313/2018</a>). Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad atsakovas M. Ž. buvo faktinis įmonės vadovas, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui ne tik neįrodinėjo vieno iš esminių asmens pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijų – vadovavimo sistemingumo, t. y. kad net ir po UAB „Ajoma“ akcijų perleidimo sandorių sudarymo M. Ž. ir toliau vadovavo bendrovei, sudarinėjo sandorius, priiminėjo verslo sprendimus ir pan., bet, kaip minėta, neįrodė ir neteisėtų paminėto atsakovo veiksmų.

32. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei jo nebuvo.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Kita vertus, įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Ny05NjkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-87-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-87-969/2017">3K-3-87-969/2017</a> ir kt.).

34. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog galėtų vadovautis tikėtinumo taisykle, teismui turi būti pateikti bent minimalūs įrodymai, pagrindžiantys atitinkamos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Šiuo atveju ieškovė, atstovaujama nemokumo (bankroto) administratorės, reikalaudama žalos atlyginimo iš paskutinių dviejų UAB „Ajoma“ vadovų – atsakovų M. Ž. ir K. N., išskyrus 2018 m. balansą ir deklaratyvius teiginius apie neišsaugotą ir administratorei neperduotą bendrovės turtą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kaip minėta, patvirtinančių atsakovų neteisėtus veiksmus, t. y. kad 2018 m. balanse nurodytas turtas iš tiesų ankstesnio UAB „Ajoma“ vadovo buvo perduotas atsakovui M. Ž., kad nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dieną toks turtas egzistavo ir turėjo būti perduotas bankroto administratorei ir kad tas turtas buvo neišsaugotas ir (ar) neperduotas administratorei dėl atsakovų M. Ž. ir K. N. kaltės. Apeliantei (ieškovei) nepateikus tokių įrodymų, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo pagrindo vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle ieškovės naudai.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Kai ginčas byloje susijęs tiek su pačios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-476/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-476/2011">3K-3-476/2011</a>; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-106/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-106/2014">3K-3-106/2014</a>; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjktMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-429-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-429-313/2015">3K-3-429-313/2015</a>). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-630/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-630/2012">3K-3-630/2012</a>; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjktMzEzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-429-313/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-429-313/2015">3K-3-429-313/2015</a>). Teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus gali būti tinkamai įgyvendinta tik kai bankrutuojančios įmonės administratorius iš esmės įvykdo pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigą, bendra tvarka jam nustatytą CPK 178 straipsnyje. Pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje bankroto administratorė ne tik nepagrindė savo įrodinėjamų aplinkybių, t. y. neįrodė, kad atsakovai pažeidė imperatyvias ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalis 6 punkto, 7 dalies 1 punkto nuostatas, neteisėtais veiksmais padarydami žalos bankrutavusiai įmonei ir jos kreditoriams, bet ir nesiėmė pakankamų priemonių tokioms aplinkybėms įrodyti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme buvo kelti klausimai dėl ieškinio tikslinimo, klausiant iš ko ieškovė kildina savo reikalavimus, kodėl atsakovu nėra traukiamas UAB „Ajoma“ vadovas, vadovavęs įmonei iki 2019 m. vasario 13 d., t. y. iki vadovu tampant atsakovui M. Ž., tačiau ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, paminėtais siūlymais tikslinti ieškinį nesinaudojo.

36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovų M. Ž. ir K. N. veiksmų, t. y. kad turtą jie perėmė iš prieš tai buvusio UAB „Ajoma“ vadovo ir kad įmonės turtas buvo prarastas dėl jų kaltės, atsakovų vadovavimo bendrovei metu. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs UAB „Ajoma“ ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino juridinio asmens valdymo organo (vadovo) pareigas ir civilinės atsakomybės taikymą reglamentuojančias CK ir kitų įstatymų normas, kasacinio teismo praktiką ir, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė atsakovų M. Ž. ir K. N. neteisėtų veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Apeliantės BUAB „Ajoma“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

38. Atsakovas M. Ž., pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės jų faktą ir dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Danutė Gasiūnienė

Rasa Gudžiūnienė