Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-321-585/2021

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00007-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.12

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Agnės Tikniūtės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statau PATS“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-353-368/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statau PATS“ ieškinį atsakovui G. A. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. B. individuali įmonė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Statau PATS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. A. 46 011,20 Eur skolą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad žodinio susitarimo pagrindu 2019 metais tiekė atsakovui G. A. įvairias statybines medžiagas kotedžų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – kotedžai), statybai. Medžiagas priimdavo statybas vykdęs rangovas trečiasis asmuo A. B. individuali įmonė (toliau – IĮ). Ieškovė šios įmonės vadovu pasitikėjo ir sutarties dėl produkcijos pirkimo–pardavimo nesudarė. Atsakovas ketino įsigyti prekių už 120 000 Eur. Ieškovė 2019 m. liepos mėn. atsakovui nurodė, kad negali tiekti daugiau prekių, nesant atsiskaitymo už jau pateiktas prekes ir paprašė atsiskaityti už parduotas prekes. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 4 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui 2019 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą 46 011,20 Eur sumai. Šioje sąskaitoje buvo nurodytas jos apmokėjimo terminas 2019 m. rugsėjo 3 d. Atsakovas iki šiol neatsiskaitė su ieškove.

3. Ieškovė teigimu, pradėjus reikalauti atsiskaitymo už gautą produkciją, atsakovas nurodė, kad sąskaitos turi būti pateiktos ne jam, bet kotedžų savininkei J. J.. Be to, atsakovas pareiškė, kad su ieškove tarėsi ne dėl produkcijos pirkimo, bet dėl mainų, t. y. buvo sutarta, kad už patiektą produkciją ieškovė galės įsigyti butą pastatytame kotedže. Jokio susitarimo dėl mainų nebuvo, todėl atsakovas privalo atlyginti 46 011,20 Eur dydžio įsiskolinimą už patiektas prekes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovės 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad atsakovas G. A. neneigia, jog, turėdamas J. J. įgaliojimą, 2019 metais tarėsi su ieškovės atstovu T. J., tuo metu dirbusiu ieškovės įmonėje plėtros vadovu, dėl statybinių medžiagų tiekimo statomiems kotedžams, tačiau produkcija buvo pateikta ne jam, bet statybas vykdžiusiam rangovui trečiajam asmeniui A. B. IĮ. Atsakovas nurodė, kad su T. J. tarėsi dėl mainų, t. y. buvo sutarta, kad už patiektą produkciją ieškovė galės įsigyti butą pastatytame kotedže, o ieškovei nutraukus produkcijos tiekimą, pasibaigė ir ginčo šalių bendradarbiavimas statant minėtus kotedžus.

6. Liudytojas T. J. patvirtino atsakovo G. A. teiginius dėl statybinių medžiagų tiekimo kotedžų statybai. Minėtas liudytojas nurodė, kad raštu sutarties dėl produkcijos pirkimo–pardavimo nesudarė, nes visiškai pasitikėjo statybas vykdžiusiu rangovu trečiuoju asmeniu A. B. IĮ, kadangi su jos savininku A. B. bendravo daugiau nei 15 metų, vykdant įvairius statybos darbus.

7. Teismas nustatė, kad minėtų kotedžų statytoja buvo J. J., kuri įgaliojo atsakovą G. A. prižiūrėti vykdomas statybas, pasirūpinti statybinių medžiagų gavimu vykdomai statybai. Teismas sprendė, kad, esant šioms aplinkybėms, ieškovės teiginiai, jog 46 011,20 Eur dydžio padaryta žala atsirado dėl atsakovo G. A. kaltės ir neteisėtų veiksmų, yra nepagrįsti, nes atsakovas nebuvo statomų kotedžų savininkas, su ieškove jokių produkcijos pirkimo–pardavimo sutarčių nesudarė, jokios produkcijos negavo ir nepriėmė, jokių dokumentų dėl produkcijos gavimo iš ieškovės nepasirašė. Ieškovė, atsakovas bei liudytojas T. J. teisme nurodė, kad statybines medžiagas gavo statybas vykdęs rangovas trečiasis asmuo A. B. IĮ, kuri taip pat tvirtina gavusi ieškovės tiektas medžiagas statybos darbų atlikimui.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, prašydama sumokėti pinigus už prekes, turėjo įrodyti tokią jos teisę sukuriantį juridinį faktą, t. y. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktą, o to neįrodžiusi, neturi pagrindo reikalauti sumokėti pinigų už prekes. Ieškovė yra verslininkė, todėl teigdama, kad ketino parduoti prekes atsakovui, neabejotinai turėjo galimybę šiuos ketinimus tinkamai įforminti, o to nedarydama, prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką.

9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovo G. A. civilinei atsakomybei taikyti būtinų taikymo sąlygų nėra, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Statau PATS“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, kadangi teismas nusprendė dėl J. J., kuri nebuvo įtraukta į bylą, materialinių teisių ir pareigų. Teismas, remdamasis nenuosekliais atsakovo paaiškinimais, konstatavo, kad atsakovas, taręsis su ieškove dėl prekių tiekimo kotedžų statybai, veikė J. J. vardu ir interesais. Pati J. J. dėl šių aplinkybių teisme nebuvo išklausyta.

10.2. Teismas neteisingai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas veikė J. J. vardu bei interesais ir savo vardu jokių susitarimų nesudarė. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad susitarimas dėl prekių tiekimo vyko būtent tarp ieškovės ir atsakovo, kuris nei tuo metu, nei vėliau – gaudamas prekes, vengdamas atsiskaityti už prekes, teikdamas teismui procesinius dokumentus (atsiliepimą ir tripliką), nei karto nenurodė, kad prekės buvo teikiamos ne jo, o kito asmens nuosavybėn.

10.3. Teismas nepagrįstai byloje taikė ne pirkimą–pardavimą, o civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Teismas klaidingai nurodė, kad ieškovė iš atsakovo prašė priteisti žalos atlyginimą, todėl neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius.

10.4. Byloje yra surinkti įrodymai, kurie patvirtina, jog tarp šalių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Byloje yra įrodyta, kad susitarimą dėl prekių tiekimo su ieškove sudarė būtent atsakovas. Ieškovės tiekiamas prekes gavo atsakovas per trečiąjį asmenį A. B. IĮ. Ieškovė su atsakovu tarėsi būtent dėl prekių pirkimo–pardavimo.

10.5. Yra pagrindas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi būtina žodinio posėdžio metu apklausti trečiojo asmens atstovą A. B. ir J. J.. Šie asmenys patvirtins, kad prekės buvo tiekiamos pagal ieškovės ir atsakovo susitarimą ir jas per trečiąjį asmenį gavo atsakovas.

11. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

11.1. Atsakovas nenurodo, kokia konkreti J. J. teisė ar pareiga sprendimu buvo nustatyta. Teismo sprendimu niekaip nėra modifikuota J. J. teisinė padėtis, t. y. nebuvo nustatytos, pakeistos, pripažintos ar panaikintos jos materialiosios teisės ar pareigos.

11.2. Ieškovė tvirtina, kad ji su atsakovu sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau iš jos pateiktų duomenų matyti, kad ji pirko pati prekes pirko brangiau, nei jas pardavė atsakovui, kas yra visiškai nelogiška bei prieštarauja privataus juridinio asmens – ieškovės veiklos tikslui ir verslo praktikai.

11.3. Išankstinė sąskaita, tuo labiau ieškovės išrašyta vienašališkai (ir nepatvirtinta asmens, kuriam ji adresuota) negali patvirtinti pirkimo–pardavimo teisinių santykių, Ieškovė jokiam konkrečiam prekių vežimui nepateikė ir nė vienos PVM sąskaitos faktūros.

11.4. Ieškovė, tvirtindama, kad teismas neteisingai sprendė, jog tarp ieškovės bei atsakovo nebuvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, remiasi trečiojo asmens paaiškinimais, pateiktais teismui ir duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau trečiojo asmens paaiškinimai, priešingai nei tvirtina ieškovė, irgi įrodo, kad atsakovas su ieškove niekada nesitarė dėl statybinių medžiagų pirkimo ir, kad atsakovas sumokės ieškovei už statybines medžiagas pinigais.

11.5. Tai, kad teismas sprendime nurodė, jog ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą, nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ieškinio dalyką bei pagrindą, vertino, ar tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, bei, vertindamas įrodymų visumą, konstatavo, jog atsakovas su ieškove jokių produkcijos pirkimo–pardavimo sutarčių nesudarė, jokios produkcijos negavo ir nepriėmė, jokių dokumentų dėl produkcijos gavimo iš ieškovės nepasirašė.

11.6. Ieškovė nenurodė jokių išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

13. Apeliantė skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kurį motyvuoja būtinybe byloje apklausti trečiojo asmens atstovą A. B. ir kotedžų savininkę J. J..

14. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-471/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-471/2012">3K-3-471/2012</a>). Taigi bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui.

16. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, todėl teismas apeliantės prašymo netenkina. Papildomai pažymėtina, kad dėl šioje byloje kolegijos priimamo procesinio sprendimo pobūdžio (bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui) žodinė apeliantės nurodytų asmenų apklausa apeliacinės instancijos teisme nėra tikslinga.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

17. Nagrinėjamoje byloje apeliantė pareiškė ieškinį atsakovui G. A., kuriuo prašė priteisti 46 011,20 Eur skolą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantė ieškinį grindė aplinkybe, kad žodinio susitarimo pagrindu 2019 metais tiekė atsakovui G. A. įvairias statybines medžiagas kotedžų statybai, kurias priėmė kotedžų statybą vykdęs rangovas trečiasis asmuo A. B. IĮ. Apeliantė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui 2019 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą 46 011,20 Eur sumai, tačiau atsakovas jos nustatytu terminu neapmokėjo.

18. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, motyvuodamas, kad jis nėra kotedžų, kuriems buvo tiekiamos statybinės medžiagos, savininkas. Atsakovo teigimu, jis yra kotedžų savininkės J. J. įgaliotas asmuo. Atsakovas nurodė, kad su apeliantės atstovu T. J. buvo susitarta ne dėl produkcijos pirkimo, bet dėl mainų, t. y. buvo sutarta, kad už patiektą produkciją apeliantė galės įsigyti butą pastatytame kotedže, tačiau apeliantė mainų susitarimo nevykdė, nutraukė statybinių medžiagų tiekimą ir pareikalavo atsiskaityti už patiektą produkciją.

19. Sutarties laisvės principas leidžia sutartinių santykių dalyviams savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sudaryti įstatyme nenumatytas, bet jam neprieštaraujančias sutartis, sudaryti sutartis, turinčias kelių skirtingų rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnis). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir sutarties šalių atsakomybės, tampa aktualus sutarties kvalifikavimo klausimas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis kvalifikuojama pagal jos tikrąjį turinį, nustačius, kas yra sutarties šalys, ir tikrąją jų valią – kokias tarpusavio teises ir pareigas šalys prisiėmė tarpusavio susitarimu, šiuo aspektu neturi esminės reikšmės tai, kaip šalys sutartį pavadino. Tuo atveju, kai faktinis sutarties turinys – šalių tarpusavio įsipareigojimai – atitinka įstatyme apibrėžtą tam tikros sutarties turinį, sprendžiant ginčą turi būti taikomi materialiniai įstatymai reglamentuojantys tuos sutartinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-206/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-206/2009">3K-3-206/2009</a>).

20. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė medžiagas kotedžams tiekė žodinio susitarimo pagrindu, tačiau bylos šalys skirtingai aiškina, koks buvo šio susitarimo turinys. Apeliantė byloje įrodinėjo tarp šalių susiklosčiusius pirkimo–pardavimo santykius, tuo tarpu atsakovas teigė, kad buvo sudaryta mainų sutartis. Be to, atsakovo teigimu, jis nėra mainų sutarties šalis, kadangi susitarimą apeliantė sudarė su kotedžų savininke J. J., o atsakovas veikė tik J. J. jam išduoto įgaliojimo pagrindu.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad apeliantė, prašydama sumokėti pinigus už prekes, turėjo įrodyti tokią jos teisę sukuriantį juridinį faktą, t. y., pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktą, o to neįrodžiusi, neturi pagrindo reikalauti sumokėti pinigus už prekes. Tačiau teismas, nustatęs, kad šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl prekių tiekimo, ne tik netyrė jo turinio, bet ir nesiaiškino, kas buvo tikrosios šio susitarimo šalys. Byloje esantis VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad kotedžų savininkė yra J. J., atsakovas teigė, kad susitarimas buvo sudarytas su ja, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė, J. J. byloje apklausta nebuvo.

22. Nustatant šalių sutartinių santykių pobūdį, esminę reikšmę turi šalių sudarytos sutarties aiškinimas, sutarties dalyko nustatymas. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2010">3K-3-128/2010</a>; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-318/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-318/2011">3K-3-318/2011</a>; kt.).

23. Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODEtNjg2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-281-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-281-686/2016">3K-3-281-686/2016</a> 14 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tik formaliai pripažino, kad apeliantė neįrodė tarp šalių susiklosčiusių pirkimo–pardavimo santykių, tačiau visapusiškai neįvertino faktiškai susiklosčiusios situacijos, nekvalifikavo tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, nesiaiškino, kokiu pagrindu apeliantė tiekė kotedžams statybines medžiagas, už kurias išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą. Byloje nėra ginčo, kad statybinės medžiagos kotedžams buvo tiekiamos ir trečiojo asmens A. B. IĮ priimtos. Nekvalifikavus tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, neišsiaiškinus sutarties turinio, nėra galimybės nustatyti, ar sutartiniai įsipareigojimai buvo pažeisti. Teismas taip pat neišklausė kotedžų savininkės J. J., kurią atsakovas laikė susitarimo šalimi, paaiškinimų, todėl išvadas padarė neatskleidęs bylos esmės. Be to, teismas, konstatavęs, kad apeliantė neįrodė tarp šalių susiklosčiusių pirkimo–pardavimo santykių, sprendė klausimą dėl žalos atlyginimo, nors toks reikalavimas byloje apskritai nebuvo pareikštas.

25. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo neištirtų aplinkybių mastas lemia, kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais beveik visa apimtimi. Remiantis pirmiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė esminių bylos aplinkybių – nekvalifikavo šalis siejusių teisinių santykių ir nesiaiškino, kokio susitarimo pagrindu apeliantė tiekė statybines medžiagas statomiems kotedžams bei kas buvo šio susitarimo šalys. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl bylos procesą būtina pakartoti. Šioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismą ir vykdo jo funkcijas, o tai neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą teisės bei fakto klausimais, neteisėtai apribotų bylos šalių teisę į antrą teisminę instanciją – apeliaciją.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus visų esminių bylos aplinkybių, neatskleidus bylos esmės, apskųstas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27. Nusprendus, kad yra pagrindas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia klausimų dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas bylą išnagrinėjus pakartotinai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Romualda Janovičienė

Agnė Tikniūtė

Vytautas Zelianka