Baudžiamoji byla Nr. 1A-227-626/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55189-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.2; 1.1.8.1.1; 1.2.3.1.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Aleno Piesliako,
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,
nuteistajam G. B. (G. B.), gynėjui advokatui Žilvinui Astrauskui,
nukentėjusiajam T. Č.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimu, bausmės atlikimo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nuspręsta G. B. įpareigoti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 175 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam T. Č. ir visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką uždrausti G. B. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir nuspręsta iš nuteistojo G. B. civilinio ieškovo naudai priteisti 35,44 eurus T. Č. gydymo išlaidų atlyginimui.
Nukentėjusiojo T. Č. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir nuspręsta jo naudai iš G. B. priteisti 175 Eur turtinės bei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. gruodžio 25 d., apie 23:30 val., (duomenys neskelbtini), šalia geležinkelio stoties, be jokios priežasties, tyčia rankoje turėtu peiliu sudavė nukentėjusiam T. Č. vieną smūgį į kaklo sritį, tuo dėl kaklo kairės pusės pjautinės žaizdos nukentėjusiajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
4. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis T. Č. prašo iš naujo peržiūrėti baudžiamąją bylą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo G. B. nusikalstamą veiką netinkamai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskyrė per švelnią bausmę ir nukentėjusiajam priteisė per mažą žalos atlyginimą.
5. Nukentėjusysis mano, kad nuteistojo G. B. nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį kaip pasikėsinimas nužudyti. Nukentėjusysis pažymi, kad nuteistasis, grasindamas, jog papjaus, užpuolė jį iš pasalų ir sudavė peiliu. Tiek nukentėjusįjį operavusi chirurgė, tiek teismo medicinos ekspertas padarė vienodas išvadas, kad nedaug trūko, jog T. Č. būtų perpjauta miego arterija. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį, kad jis dėl ligos nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame visi proceso dalyviai sutiko su prokuroro siūlymu G. B. teisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tokiu būdu apeliantas prarado galimybę išreikšti nesutikimą dėl tokio klaidingo siūlymo.
6. Nukentėjusiojo nuomone, nuteistajam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė yra per švelni. Apeliantas pažymi, kad nuteistasis savo kaltės nepripažino, nukentėjusiojo neatsiprašė, o po ikiteisminio tyrimo pradėjimo melagingai kreipėsi į policiją dėl T. Č. neva jam padarytų kūno sužalojimų. Visi ikiteisminiai tyrimai T. Č. atžvilgiu buvo nutraukti. Apelianto vertinimu, nepaskyrus intensyvios priežiūros, neįpareigojus nuteistojo naktimis būti namuose, G. B. ir toliau turės galimybę vartoti alkoholį bei pakartoti savo smurtinius veiksmus prieš kitus asmenis. Juo labiau, kad nuteistojo agresyvių išpuolių yra pasitaikę ir anksčiau, tačiau dėl jų G. B. nebuvo nuteistas.
7. Apeliantas taip pat nurodo, kad jam iš nuteistojo priteistas 175 Eur turtinės bei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas. Nukentėjusysis pažymi, kad po nuteistojo suduoto smūgio peiliu liko randas, kurio naikinimas plastinės operacijos pagalba kainuos apie 1 500 Eur. Taigi, iš nuteistojo priteistos sumos neužteks net minėtai žalai atitaisyti.
8. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis T. Č. prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis G. B. ir jo gynėjas bei prokuroras prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nukentėjusiojo T. Č. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl G. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir nukentėjusiojo T. Č. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai G. B. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.
10. Nukentėjusysis T. Č. apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti G. B. nusikalstamą veiką iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį kaip pasikėsinimą nužudyti. Apeliantas nurodo, kad nuteistasis, grasindamas, jog papjaus, užpuolė jį iš pasalų ir sudavė peiliu. Tiek nukentėjusįjį operavusi chirurgė, tiek teismo medicinos ekspertas padarė vienodas išvadas, kad nedaug trūko, jog T. Č. būtų perpjauta miego arterija. Šie ir kiti apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
11. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Kai asmeniui inkriminuojamas BK straipsnis, apibrėžiantis materialiąją nusikalstamos veikos sudėtį, pasikėsinimui būdinga tai, kad kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato jos padarinius ir jų nori, tačiau įstatymo apibrėžti padariniai nekyla dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismų praktikoje pasikėsinimui būdingos tyčios elementu laikomas jos apibrėžtumas, nes tik tai sudaro pagrindą sieti asmens baudžiamąją atsakomybę su padariniais, kurių buvo tik siekiama ir kurie tikrovėje nekilo. Tais atvejais, kai kaltininkas savo veikimo ar neveikimo galimų žalingų padarinių sąmonėje nesukonkretina, jo veika kvalifikuojama pagal realiai kilusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-976/2018, 2K-115-788/2020 ir kt.). Taigi, šiuo atveju kaltininko tyčios rūšies nustatymas svarbus atribojant pasikėsinimą nužudyti nuo tyčinio sveikatos sutrikdymo kaip panaudoto smurto padarinių.
11.1. BK 129 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos (nužudymo) sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad veika kaip pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojama tik esant apibrėžtai tiesioginei tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y. kai kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jis savo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia (jis numato, kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti veika, ir nori konkrečiai BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius kaip nužudymas ar tyčinis sveikatos sutrikdymas tik tuo atveju, kai ji padaroma netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pavyzdžiui, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2013, 2K-12-942/2018, 2K-13-976/2018, 2K-212-303/2018).
11.2. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-12-942/2018). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį.
12. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktų ir skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytų bylos įrodymų visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neduoda pagrindo spręsti, jog G. B. naudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį T. Č., norėjo ir siekė atimti jam gyvybę. Nuteistasis G. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. nuėjo švęsti Kalėdų pas pažįstamą G. G.. Namuose buvo pastarojo žmona, vėliau atėjo nukentėjusysis T. Č.. Visi šventė, vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare jis pasijuto apgirtęs ir nusprendė eiti namo. Pradžioje buvo iškviestas taksi automobilis, tačiau G. B. nusprendė juo nevažiuoti ir namo eiti pėsčiomis, nes neturėjo pinigų. Viena koja šlubavo, nes reikia operuoti kairiojo kelio meniską, todėl jį palydėti pasisiūlė T. Č.. Nukentėjusysis jį lydėjo namo dėl kojos ir iš draugiškumo, nes jie buvo pažįstami. Abu perėjo (duomenys neskelbtini), toliau ėjo link bėgių, kur virš jų yra pėsčiųjų takas. Einant namo tarp jų tikriausiai įvyko konfliktas, tačiau, dėl ko jis galėjo prasidėti ir kas kam pirmas sudavė smūgius, nepamena. Prisimena, kad nukentėjusysis sudavė jam į galvą, jis atsidūrė ant žemės ir prarado sąmonę. Nepamena, kad dūrė nukentėjusiajam. Darbinį peilį visada nešiojosi striukės kišenėje. Tuo metu dirbo restorane, o peilis buvo reikalingas atidarant dėžės, apvyniotas celofanu. Peilį įvykio metu turėjo su savimi, po įvykio jo neberado. Po įvykio praėjus mėnesiui davė parodymus. Apklausos protokole gal teisingai užfiksuota, kad peilis buvo kišenėje ir peiliu norėjo tik pagąsdinti nukentėjusįjį (t. 2, b. l. 92-94). 2020 m. sausio 17 d. apklausiamas įtariamuoju G. B. parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. T. Č. lydint jį namo, gali būti, jog nukentėjusiajam pasakė kažką negražaus, dėl ko pastarasis du kartus spyrė į galvos sritį. G. B. išsitraukė peilį, kuriuo norėjo pagąsdinti, kad nukentėjusysis atstotų ir daugiau nebemuštų. Po smūgių gindamasis dūrė T. Č. peiliu į kaklą. Po to T. Č. dar kartą spyrė į galvą, jis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę (t. 1, b. l. 112-113). Vėliau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. B. parodė, kad nuo T. Č. gynėsi ir galėjo jį sužaloti peiliu. Kas pirmas pradėjo konfliktą, neprisimena, nes buvo stipriai neblaivus (t. 1, b. l. 135).
12.1. Nors G. B. teisminio nagrinėjimo metu neprisipažino peiliu sužalojęs nukentėjusįjį T. Č., tačiau šiuos nuteistojo parodymus paneigia tiek iš dalies jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tiek nuoseklūs nukentėjusiojo T. Č. ir liudytojo G. G. parodymai bei 2020 m. sausio 22 d. specialisto išvada Nr. G1820/2019(04). Nukentėjusysis T. Č., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. kartu su drauge M. V. pas draugą G. G. namuose šventė Kalėdas. Bute buvo ir G. B.. Jie vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo įvairiomis temomis, viskas ėjosi sklandžiai. Apie 23.00 valandą G. B. buvo stipriai išgėręs ir ruošėsi namo. Kadangi G. B. skaudėjo koją ir jis buvo neblaivus, G. G. paprašė jį palydėti. Būnant bute G. B. agresijos nerodė. G. G. iškvietė taksi, tačiau G. B. atsisakė lipti į automobilį, pradėjo neadekvačiai elgtis, perbėgo į kitą gatvės pusę ir bėgo geležinkelio bėgių link. Pamatęs, kad atvyksta traukinys, pasivijo ir sulaikė G. B. už peties, pasisiūlė jį iki pat namų palydėti pėsčiomis. Einant G. B. prilaikė už peties, su juo elgėsi pagarbiai, nesigrūmė ir nestumdė. Kartu ėjo iki laiptelių, kurie veda į tilto viršų per geležinkelio bėgius. Žengiant ant laiptų jis ėjo priekyje, o G. B. už jo, tada pajuto skausmą kaklo srityje. Smūgio peiliu nematė, tik pajuto skausmą, pamatė kraują ir peilį ant žemės. Po to G. B. rusiškai keikėsi ir pasakė „aš tave papjausiu“. Išsigandęs garsinimų G. B. du kartus ranka trenkė į veidą. Po smūgių pastarasis atbulas krito atgal ir nesikėlė. T. Č. paskambinęs G. G. paprašė, kad atbėgtų į pagalbą, nes G. B. sužalojo peiliu ir kraujuoja iš kaklo. G. G. atbėgo su vaistinėle, sutvarkė žaizdą ir iškvietė greitąją pagalbą. Medikai apžiūrėję ir susiuvę žaizdą, išleido gytis ambulatoriškai. Gydytoja paminėjo, kad jam labai pasisekė, nes kaklo įdūrimo vietoje iki miego arterijos buvo likę labai nedaug, o išgelbėjo storas riebalų sluoksnis. Po ligoninės grįžo atgal pas G. G. ir pratęsė šventę (t. 2, b. l. 94-97).
12.2. Liudytojas G. G., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2019 m. gruodžio 25 d. švęsti Kalėdų pas jį į namus atėjo G. B. ir T. Č. su savo drauge M. V.. Jie visi linksmai bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus, konfliktų nebuvo. Vienu metu jie nusprendė, kad G. B. jau laikas namo, nes jis atrodė išgėręs. Paskambinęs iškvietė taksi automobilį. Kartu su G. B. į lauką prie taksi automobilio išėjo ir T. Č., kuris pasisiūlė jį palydėti. Praėjus pusvalandžiui į savo mobiliojo ryšio telefoną sulaukė skambučio iš T. Č., kuris pasakė, jog G. B. peiliu sužalojo kaklą ir paprašė ateiti su vaistinėle. Nedelsdamas išėjo iš namų ir pakeliui sutiko T. Č., pamatė, kad jo kakle žaizda, todėl ją sutvarstė ir iškvietė greitąją pagalbą. Kraujavimas nebuvo gausus, kraujo čiurkšlės nebuvo. Iš ligoninės T. Č. grįžo pas jį ir toliau šventė. Nukentėjusysis pasakojo, kad G. B. nelipo į taksi automobilį ir nutarė eiti namo. T. Č. jį lydėjo palei geležinkelį, jis ėjo priekyje, o G. B. gale. T. Č. pajuto smūgį į kaltą, iš jo pasakojimo suprato, kad į jį metė peilį (t. 2, b. l. 97-98).
12.3. Nukentėjusiojo T. Č. bei liudytojo G. G. parodymus apie nuteistojo G. B. smurtinio pobūdžio veiksmus patvirtina ir byloje pateikta specialisto išvada bei eksperto L. J. parodymai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. sausio 22 d. specialisto išvadoje Nr. G1820/2019(04) konstatuota, kad T. Č. nustatyta kaklo kairės pusės pjautinė žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas netrukus iki apžiūrios gydymo įstaigoje – 2019 m. gruodžio 25 d. 23.57 val. Sužalojimas galėjo būti padarytas pjaunančių savybių daiktu tiek tiesioginiu trauminiu paveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. T. Č. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad VšĮ Šiaulių ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. XIXCH-13771 nurodyta, jog paciento kairėje apatiniame žandikaulyje matoma apie 3 cm negili žaizda, kuri vietinėje nejautroje išplauta ir susiūta (t. 1, b. l. 45). Šią specialisto išvadą pateikęs ekspertas L. J., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad T. Č. buvo apžiūrėtas 2019 m. gruodžio 31 d., praėjus šešioms dienoms po įvykio, jo kaklo kairėje pusėje buvo rasta bebaigianti sugyti žaizda. Sužalojimas traktuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, be komplikacijų. Sužalojimas galėjo būti padarytas pjaunančių savybių turinčiu daiktu, tai galėtų būti tiek peilis, nurodytas užduotyje, tiek stiklo šukė. Toje vietoje, kurioje padarytas sužalojimas T. Č., gyvybei svarbios kraujagyslės yra netoli, kelių centimetrų atstumu. Jei būtų buvę pažeistos šios kraujagyslės, tai būtų traktuojama kaip sunkus sveikatos sužalojimas. Ekspertas negalėjo atsakyti, ar sužalojimas padarytas metant sužalojimo įrankį, ar duriant. Ekspertas, apžiūrėjęs nukentėjusįjį T. Č. vietoje teismo posėdžio metu, nurodė, kad sužalojimų vietoje yra likęs randas. Nuo sužalojimo vietos iki kraujagyslės yra iki centimetro gylis. Pagal žaizdos pobūdį ir likusį randą nustatyti smūgio krypties negalėjo. Iš patirties gali atsakyti, kad tokia žaizda galėjo būti padaryta metant arba pjaunant, nes žaizda negili, paviršinė (t. 2, b. l. 129-131).
12.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad specialisto išvadoje Nr. G1820/2019(04) nukentėjusiajam T. Č. konstatuotas sužalojimas buvo padarytas smurtiniais nuteistojo G. B. veiksmais. Tačiau atsižvelgus į susidariusias įvykio aplinkybes, G. B. atlikti smurtiniai veiksmai prieš T. Č. šiuo atveju negali būti vertinami kaip susiformavęs ketinimas nukentėjusįjį nužudyti. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, įvykis vyko tarp pažįstamų asmenų, kurie prieš tai kartu šventė Kalėdas. Iš nuteistojo G. B., nukentėjusiojo T. Č. ir liudytojo G. G. parodymų matyti, kad minėto šventimo metu jokių konfliktų nebuvo, visi linksmai bendravo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Nuteistajam G. B. apgirtus ir susiruošus vykti į namus, pastarajam buvo iškviestas taksi, tačiau jis atsisakė lipti į automobilį, pradėjo neadekvačiai elgtis, perbėgo į kitą gatvės pusę ir bėgo geležinkelio bėgių link. Todėl nukentėjusysis iš draugiškumo ir dėl to, kad G. B. buvo apgirtęs ir jam skaudėjo koją, pasisiūlė pastarąjį palydėti iki namų pėsčiomis. Einant nukentėjusysis G. B. prilaikė už peties, su juo elgėsi pagarbiai, nesigrūmė ir nestumdė. Tačiau nuteistasis dėl girtumo neadekvačiai įvertino susidariusią situaciją ir nukentėjusiojo veiksmus bei turėtu peiliu sudavė T. Č. vieną smūgį į kaklo sritį. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra patikimų duomenų, apie tai, kad G. B. turėjo tikslą ir siekė atimti T. Č. gyvybę. Nors nuteistasis nukentėjusiajam sudavė peiliu, t. y. specialiu įrankiu, pritaikytu žmogui žaloti, tačiau iš 2020 m. sausio 3 d. apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 70-78) matyti, kad minėtas peilis yra buitinis, pakankamai trumpa geležte (8,5 cm), kurį nuteistasis naudojo kasdienėje darbinėje veikloje. Iš specialisto išvados ir eksperto paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiajam buvo padarytas vienas sužalojimas – apie 3 cm negili, paviršinė žaizda kaklo srityje. Taigi, nuteistojo suduotas smūgis buvo pakankamai nestiprus, galimai atliktas metant peilį. Nors smūgis peiliu buvo suduotas į gyvybiškai svarbią kūno vietą – kaklą, netoli gyvybei svarbių kraujagyslių, tačiau šiuo atveju pavojaus nukentėjusiojo gyvybei nebuvo. Kaip parodė ekspertas L. J., jei būtų buvę pažeistos minėtos kraujagyslės, tai būtų traktuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, nors nukentėjusysis parodė, kad nuteistasis išsakė grasinimą „aš tave papjausiu“, tačiau G. B. po suduoto vienintelio smūgio peiliu jokių veiksmų įgyvendinti šį grasinimą nesiėmė ir iškart T. Č. smūgiais buvo paguldytas ant žemės. Atsižvelgiant į nuteistojo ir nukentėjusiojo amžiaus bei kūno sudėjimo skirtumus, taip pat į tai, kad po suduoto smūgio peilis atsidūrė ant žemės, kad nuteistasis buvo gerokai apgirtęs ir skaudama koja, toks G. B. išsakytas grasinimas nelaikytinas realiu.
12.5. Visos aptartos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad G. B. neturėjo išankstinės tyčios nužudyti T. Č. ir specialiai būtent šio tikslo nesiekė. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nuteistasis neadekvačiai įvertino susidariusią situaciją ir nukentėjusiojo veiksmus bei turėtu peiliu sudavė T. Č. vieną smūgį į kaklo sritį, tačiau tai nepatvirtina jo veikimo tiesiogine apibrėžta tyčia. Taigi byloje nėra patikimų įrodymų, kad G. B. tokiais veiksmais būtų turėjęs būtent griežtai apibrėžtą tikslą - atimti T. Č. gyvybę. Teisėjų kolegijos nuomone, jau aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad nuteistasis G. B., peiliu suduodamas nukentėjusiajam vieną smūgį į kaklą, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, jog naudodamas smurtą prieš nukentėjusįjį, daro pavojingą veiką, numatė, kad dėl tokios veikos gali kilti pavojingi, baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, bet savo sąmonėje galimo jų sunkumo nedetalizavo. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Nukentėjusiajam T. Č. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl nuteistojo G. B. veika pagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo ir G. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį kaip pasikėsinimą nužudyti.
Dėl G. B. paskirtos bausmės.
13. Nukentėjusysis T. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. B. paskyrė per švelnią bausmę.
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam G. B. yra teisėta ir pagrįsta. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. B. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per švelni.
15. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir numato šias bausmes: viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Nusikaltimą, sukėlusį nesunkius padarinius, t. y. nukentėjusiojo T. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą, nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, kai dėl girtumo neadekvačiai įvertino susidariusią situaciją ir nukentėjusiojo veiksmus, jį lydint namo. Nusikaltimo padarymui nuteistasis panaudojo įrankį kūnui žaloti – peilį. Nustatydamas bausmės dydį G. B., pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į jo asmenybę: nuteistasis yra vyresnio amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), pensininkas, iki 2020 m. sausio 7 d. dirbo, neteistas, administracine tvarka baustas už važiavimą autobusu be bilieto, nuobauda galiojanti (t. 1, b. l. 96-99). 2020 m. lapkričio 10 d. specialisto išvadoje Nr. 97TPK-288/2020 nurodyta, inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu G. B. buvo neblaivus, tačiau apie veiką pasakojo aiškiai bei nuosekliai, pateikė savo įvykių versiją. G. B. buvo nustatyta diagnozė : (duomenys neskelbtini), dėl to nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. Kadangi tai nėra psichikos sutrikimas, turintis neigiamos įtakos asmens gebėjimui suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, buvo padaryta išvada, jog skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę G. B. netikslinga (t. 2, b. l. 140). Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.
16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas nuteistajam G. B. bausmės rūšį ir dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek jo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam G. B. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, mažesnę nei šios bausmės vidurkis, t. y. 10 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į G. B. amžių ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra tikslinga paskirti jam intensyvią priežiūrą. Vietoj šios priemonės nuteistajam buvo paskirtas įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Apeliantas skunde nurodo, kad nepaskyrus intensyvios priežiūros, neįpareigojus nuteistojo naktimis būti namuose, G. B. ir toliau turės galimybę vartoti alkoholį bei pakartoti savo smurtinius veiksmus prieš kitus asmenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 48 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Taigi, jei nuteistasis G. B. vengs atlikti jam paskirtą bausmę, teismas galės jam paskirti papildomas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus, taip pat intensyvią priežiūrą ar netgi laisvės apribojimą pakeisti į griežtesnę bausmę – areštą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni, yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Dėl T. Č. civilinio ieškinio
17. Apeliantas skunde nurodo, kad jam iš nuteistojo priteistas 175 Eur turtinės bei 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas.
18. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis T. Č. pareiškė civilinį ieškinį 175 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 49-50). Apygardos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį patenkino iš dalies ir iš nuteistojo G. B. priteisė T. Č. 175 Eur turtinės žalos bei 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
19. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
19.1. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu buvo krauju sutepti nukentėjusiojo rūbai ir kiti daiktai, kurių nepavyko išskalbti ir išvalyti: džemperis - 50 Eur vertės, kelnės - 60 Eur vertės, batai - 50 Eur vertės, piniginė - 15 Eur vertės. Nors nukentėjusysis T. Č. nepateikė šių daiktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl nusikaltimo nukentėjusiojo patirta 175 Eur turtinė žala yra įrodyta T. Č. paaiškinimais. Nurodytų sugadintų rūbų ir kitų daiktų vertė atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl apygardos teismas šią turtinę žalą pagrįstai priteisė iš nuteistojo G. B..
19.2. Nukentėjusysis T. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad po nuteistojo suduoto smūgio peiliu liko randas, kurio naikinimas plastinės operacijos pagalba kainuos apie 1 500 Eur. Šią aplinkybę nukentėjusysis nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 96), tačiau civilinio ieškinio netikslino bei tai jokių patvirtinančių duomenų nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nukentėjusiajam išaiškino teisę reikšti ieškinį teismui civilinio proceso tvarka dėl turtinės žalos atlyginimo, jei pastarasis patirs papildomas išlaidas, susijusias su rando šalinimu.
20. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
20.1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis G. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl girtumo neadekvačiai įvertino susidariusią situaciją ir nukentėjusiojo veiksmus, jį lydint namo, bei turėtu peiliu sudavė T. Č. vieną smūgį į kaklo sritį. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.
20.2. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. 2020 m. sausio 22 d. specialisto išvadoje Nr. G1820/2019(04) konstatuota, kad T. Č. nustatyta kaklo kairės pusės pjautinė žaizda. T. Č. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 45). Iš šios specialisto išvados ir eksperto L. J. teisminio nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiajam buvo padarytas vienas sužalojimas – apie 3 cm negili, paviršinė žaizda kaklo srityje. Nukentėjusysis T. Č. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl sužalojimo peiliu jis patyrė ne tik fizinį skausmą (perdurtą kaklą skaudėjo, medikai turėjo žaizdą susiūti, dabar yra likęs randas), bet ir pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, išgąstį, baimę. Po užpuolimo nukentėjusysis jautėsi nejaukiai, atsirado žmonių baimė, nesaugumo jausmas, nemiga. Nukentėjusysis T. Č., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis patyrė stiprius išgyvenimus, tamsiu paros metu jaučia baimę, negali eiti, jei kažkas eina iš paskos, sapnuoja košmarus (t. 2, b. l. 96-97).
20.3. Neabejotina, kad dėl nuteistojo G. B. panaudoto fizinio smurto patirto sužalojimo nukentėjusysis T. Č. patyrė fizinį skausmą, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl fizinio sužalojimo buvo apribota nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi. Kita vertus, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, T. Č. nusikalstamos veikos metu padaryti sužalojimai ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukėlė. Nors buvo atlikta operacija ir žaizda susiūta, yra likęs randas, tačiau asmens gydymas netruko ilgą laiko tarpą, jam nebuvo paskirta reabilitacija ir pan. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, įrodančių, kad T. Č. dėl patirtos psichologinės ar fizinės traumos negali gyventi visaverčio gyvenimo.
20.4. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nustatydamas iš G. B. T. Č. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo turtinę padėtį. G. B. yra pensinio amžiaus, dėl (duomenys neskelbtini) jam nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis, tačiau iki 2020 m. sausio 7 d. jis dirbo ir gavo pajamas, turi nekilnojamojo turto (t. 1, b. l. 100), todėl galės ateityje atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.
20.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas nukentėjusiajam T. Č. padarytą neturtinę žalą ir jos dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas įstatyme įtvirtintas aplinkybes, taip pat pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes bei prašomą priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos dydį sumažino iki 1000 Eur. Vertinti apygardos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, kaip aiškiai per mažą, nėra pagrindo. Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiojo bei nuteistojo interesų pusiausvyrą, formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus ir nėra per mažas.
20.6. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nukentėjusiojo T. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Albinas Bielskis
Vitalija Norkūnaitė
Alenas Piesliakas
