Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo

Civilinė byla Nr. e2A-699-553/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00391-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transrevis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai „Klaipėdos keleivinis transportas“ (toliau – VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ arba perkančioji organizacija), prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą atmesti UAB „Transrevis“ pasiūlymą viešajame pirkime „Keleivių pervežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais Klaipėdos mieste ir rajone paslaugų pirkimas“ (toliau – Pirkimas).

2. Ieškovė paaiškino, kad perkančioji organizacija, motyvuodama tuo, jog UAB „Transrevis“ kartu su pasiūlymu nepateikė Pirkimo sąlygų 3.4.5 punkte nurodytų dokumentų ir jos pateikta pasiūlymo kainos kaštų pagrindimo lentelė buvo su trūkumais, 2020 m. gruodžio 2 d. informavo ieškovę apie jos pasiūlymo Pirkime atmetimą. Ieškovei pateikus pretenziją, atsakovė ją atmetė. Ieškovės vertinimu, perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti jos pasiūlymą yra neteisėtas.

3. Pirkimo sąlygų 3.4.5. punkte numatytas reikalavimas pasiūlymo pateikimo metu tiekėjui turėti (nuosavybės, nuomos ar kt. teisėtais pagrindais valdomas) keleivių vežimo veiklai skirtų ne mažiau keturių M3 CE/CM klasės ir ne mažiau dviejų M2/M3 CE/CM iki 6,5 tonos transporto priemonių arba pateikti dokumentus, įrodančius, kad tiekėjas, sudarius viešojo pirkimo sutartį, įsigis nurodytas transporto priemones. Tiekėjas kartu su pasiūlymu turi pateikti visų maršrutui aptarnauti skirtų transporto priemonių (taip pat rezervo,) techninių apžiūrų rezultatų kortelių kopijas, valstybinės registracijos liudijimus, nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus – sutarčių dėl transporto priemonių naudojimo ar valdymo kopijas arba preliminarias transporto priemonių įsigijimo sutartis, susitarimo protokolus ir pan. Pirkimo sąlygų 3.9 punkte numatyta, kad tiekėjas maršrutui aptarnauti galės naudoti tik tuos autobusus, kurie nurodyti pasiūlyme ir kituose dokumentuose. Tačiau nei šiame, nei jokiame kitame Pirkimo sąlygų punkte nėra nurodyta, kad tiekėja kartu su pasiūlymu privalo pateikti kvalifikaciniame reikalavime (Pirkimo sąlygų 3.4.5. punktas) nurodytus dokumentus. Kartu su pasiūlymu tiekėja privalėjo pateikti tik Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (EBVPD) (Pirkimo sąlygų 3.1 punktas), kurį ir pateikė. Dokumentus, patvirtinančius atitikimą kvalifikacijos reikalavimams, privalėjo pateikti tik galimas Pirkimo laimėtojas (Pirkimo sąlygų 3.2 punktas), t. y. šioje stadijoje perkančioji organizacija turėjo kreiptis į tiekėją ir prašyti pateikti kvalifikacijos atitikimą įrodančius dokumentus tik tuo atveju, jei tiekėjas yra galimas Pirkimo laimėtojas. Jei perkančiajai organizacijai kilo papildomų klausimų dėl ieškovės pateikto pasiūlymo ar EBVPD, ji turėjo pareigą kreiptis į tiekėją su prašymu paaiškinti pasiūlymą ir (ar) EBVPD, o ne tiesiog jį atmesti, kaip neatitinkantį kvalifikacijos ir techninės specifikacijos reikalavimų. Jei atsakovė būtų paprašiusi ieškovės pateikti reikiamus dokumentus, kaip galimos Pirkimo laimėtojos, ji būtų šiuos dokumentus pateikusi.

4. Perkančioji organizacija sprendime dėl pasiūlymo atmetimo netiksliai traktuoja sąvokas ir reikalavimus pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) taikomus techniniams reikalavimams ir tiekėjų kvalifikacijai. Nors sprendimą atmesti pasiūlymą perkančioji organizacija motyvavo tuo, kad tariamai nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys atitikimą ne tik kvalifikacijos, bet ir techniniams reikalavimams, t. y. dėl pasiūlymo siaurąja prasme trūkumų, tačiau rėmėsi išimtinai Pirkimo sąlygomis dėl kvalifikacijos reikalavimų. Tiek VPĮ, tiek teismų praktikai prieštarauja perkančiosios organizacijos motyvai, kad tais pačiais reikalavimais, t.y. Pirkimo sąlygų 3.4.5 punkte yra nustatytas ir kvalifikacijos, ir techninis reikalavimas.

5. Perkančioji organizacija nenurodė, kokie neatitikimai buvo padaryti ieškovės pasiūlymo kainos kaštų pagrindimo lentelėje, nesikreipė į tiekėją dėl lentelės paaiškinimo. Todėl nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis atsakovė atmetė UAB „Transrevis“ pasiūlymą. Pati lentelė su išlaidų planu yra tik prognozuojamo pobūdžio, paslaugos bus teikiamos pagal pasiūlyme nurodytus įkainius. Tiekėjos pateikta lentelė nėra vertinimo objektas ir teisiškai nėra reikšminga, todėl jei joje buvo kažkokių neaiškumų, perkančioji organizacija turėjo pareigą kreiptis į tiekėją ir prašyti paaiškinti joje esančią informaciją, o ne tiesiog atmesti ieškovės pasiūlymą.

6. Perkančioji organizacija neteisėtai atsakyme į pretenzija nurodė naujas aplinkybės dėl ieškovės pasiūlymo trūkumų, tačiau jie nebuvo įvardinti sprendime dėl pasiūlymo atmetimo, todėl yra neteisėti, o atsakovė, nepaisant šių trūkumų mažareikšmiškumo, dar kartą manipuliuoja procedūromis.

7. Atsakovė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir bylą nutraukti. Atsakovė nurodė, kad Pirkime kartu su pasiūlymu tiekėjai turėjo pateikti ne tik EBVPD, bet ir atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams patvirtinančius dokumentus. Be to, Pirkimo sąlygas vertinant sistemiškai, akivaizdu, kad jų 3.4.5 punkte numatytas reikalavimas pateikti dokumentus transporto priemonių, kuriomis planuojama teikti keleivių vežimo paslaugas, yra techninis reikalavimas.

8. Pagrindinius techninius reikalavimus, susijusius su transporto priemonių skaičiumi, kategorija, amžiumi bei talpa, tiekėjai turėjo pagrįsti, kartu su pasiūlymu pateikdami dokumentus, numatytus Pirkimo sąlygų III dalies 3.4.5 punkte. Šis punktas yra sudėtinė Pirkimo sąlygų III dalies 3.4 punkto lentelės dalis. Nors reikalavimas pateikti transporto priemonių dokumentus yra įtrauktas į bendrą lentelę su kvalifikaciniais reikalavimais, tačiau vertinant šio reikalavimo turinį, akivaizdu, kad reikalavimas yra susijęs su Pirkimo objektu siaurąja prasme, t. y. techninis, o ne kvalifikacinis reikalavimas, kaip nurodo ieškovė.

9. Atsakovė neturėjo galimybės patikrinti, ar ieškovės pasiūlymas atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus, kadangi ieškovė nepateikė jokių dokumentų, įrodančių pasiūlymo atitikimą Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams bei jokių techninių dokumentų dėl transporto priemonių, kuriomis planuojama aptarnauti maršrutus.

10. Atsakovė tiek pranešime apie priimtą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, tiek atsakyme į ieškovės pretenziją, nurodė, kokie netikslumai buvo nustatyti pasiūlymo kainos lentelėje bei pasiūlymo atmetimo pagrindus. Nurodytais pranešimais ieškovei buvo pateikta informacija, jog ji apskaičiavo bendrą pasiūlymo kainą visam sutarties laikotarpiui, nesilaikydama nustatytų bendrųjų reikalavimų, t. y. atsakovė netaikė formulės, kuri nurodyta pasiūlymo formoje, po kainos lentele (Bendra pasiūlymo kaina – metinė rida x sutarties laikotarpis x vieneto įkainis su PVM). Ieškovės pasiūlyme nurodyta bendra pasiūlymo kaina taip pat yra klaidingai apskaičiuota, kadangi sudėjus abu pasiūlyme nurodytus įkainius (0,89 Eur su PVM (0,82 Eur be PVM) ir 1,04 Eur su PVM (0,95 Eur be PVM)), negaunama ieškovės nurodyta suma (1,01 Eur su PVM (0,93 Eur be PVM)).

11. Nors VPĮ 45 straipsnio pagrindu tiekėjas gali tikslinti kvalifikacinius duomenis, tačiau šiuo atveju, kai ieškovė nepateikė dokumentų, įrodančių pasiūlymo atitikimą techniniams reikalavimams bei pateikė bendrą pasiūlymo kainą, kuri apskaičiuota nesilaikant bendrų Pirkimo sąlygų reikalavimų, šia teise ieškovė pasinaudoti negalėjo (VPĮ 55 straipsnio 9 dalis).

12. Tiek pranešime apie sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, tiek atsakyme į pretenziją, buvo vadovaujamasi tuo pačiu teisiniu pagrindu (LR VPĮ 55 straipsnio 9–10 dalys), nurodomi tie patys pagrindai.

13. Ieškovė teismui pateiktame dublike papildomai nurodė, kad perkančiosios organizacijos motyvai, kai tas pats kvalifikacijos reikalavimas (Pirkimo sąlygų 3.4.5 punktas) gali būti skirtas tiek kvalifikacijos, tiek pasiūlymų siaurąja prasme (techninių reikalavimų) vertinimui, yra nelogiški ir nepagrįsti bei prieštarauja Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 24 punktui, pagal kurį minėti dokumentai, patvirtinantys transporto priemonių turėjimą, yra skirti įsitikinti pirkimo sutarčiai vykdyti turimais įrankiais, įrenginiais ar techninėmis priemonėmis, kaip kvalifikacijos reikalavimu.

14. Atsakovė teismui pateiktame triplike laikėsi atsiliepime į ieškinį išdėstytos pozicijos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

16. Įvertinęs atsakovės skelbime apie Pirkimą ir Pirkimo sąlygose nurodytus reikalavimus, teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija aiškiai nurodė, jog tiekėjas su pasiūlymu turi pateikti tik užpildytą EBVPD formą. Skelbime apie Pirkimą taip pat nurodoma, kad visų pagal EBVPD reikalaujamų dokumentų bus prašoma pateikti tik galimo laimėtojo.

17. Teismas nurodė, kad atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą, remdamasi tuo, jog tiekėja nepateikė Pirkimo sąlygų III dalies 3.4.5 punkte ir 3.9 punkte nurodytų dokumentų. Tačiau 3.9 punktas numato, kad tiekėjas maršrutui aptarnauti galės naudoti tik autobusus, kurie nurodyti ne tik pasiūlyme, bet ir kituose dokumentuose. Atsakovės Pirkimo sąlygų III dalis yra priskirta prie tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų. Pirkimo sąlygų 3.4.5 punktas formuluojamas taip, kad „pasiūlymo pateikimo metu tiekėjas turi turėti“ tam tikras transporto priemones arba ketinimą jas įsigyti patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgęs į nurodytų Pirkimo sąlygų turinį, teismas konstatavo, kad aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšto privalomo reikalavimo (pareigos) kartu su pasiūlymu pateikti 3.4.5 punkte nurodytus dokumentus nebuvo nustatyta.

18. Remdamasis teismų praktika, išaiškinančia, kad draudžiama pašalinti ūkio subjektą iš viešojo pirkimo procedūros dėl to, kad šis neįvykdė pareigos, kuri aiškiai nenurodyta šio pirkimo dokumentuose arba galiojančiame nacionaliniame įstatyme, teismas nurodė, kad atsakovei tam tikrus reikalavimus nurodžius kaip kvalifikacinius, nėra pagrindo juos vertinti kitaip.

19. Teismas sprendė, kad atsakovė galėjo pareikalauti iš ieškovės pateikti 3.4.5 punkte nurodytus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Tokia galimybė numatyta tiek Pirkimo sąlygų 3.6 punkte, kuriuo perkančiajai organizacijai suteikta teisė bet kuriuo Pirkimo procedūros metu paprašyti dalyvių pateikti visus ar dalį dokumentų, patvirtinančių jų atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, tiek Pirkimo sąlygų 11.2 punkte, kuriuo vadovaudamasi atsakovė galėjo pareikalauti iš ieškovės trūkstamų dokumentų dėl atitikties kvalifikacijos reikalavimams pasiūlymo nagrinėjimo metu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė nepagrįstai iš karto atmetė jos pasiūlymą dėl to, jog ši nepateikė Pirkimo sąlygų 3.4.5 punkte nurodytame kvalifikacijos reikalavime įvardytų dokumentų.

20. Teismas nurodė, kad atsakovė, nagrinėdama ieškovės pretenziją dėl pasiūlymo atmetimo, vadovavosi tuo pačiu teisiniu pagrindu, kaip ir pranešime apie sprendimą atmesti pasiūlymą (VPĮ 55 straipsnio 9 dalimi), t. y. kad pasiūlymo kainos lentelė yra užpildyta nesilaikant nustatytų reikalavimų, todėl pasiūlymas neatitinka bendrųjų Pirkimo sąlygų reikalavimų. Atsakovės argumentai atsakyme į pretenziją neturi esminės įtakos aplinkybių, ar ieškovės pasiūlyme nurodyta kaina ir jos pateikimas atitinka Pirkimo dokumentuose nurodytas sąlygas, kaip buvo teigiama atmetant pasiūlymą, ir ar tokiu atveju kaina gali būti tikslinama ar ne, nustatymui.

21. Teismas išaiškino, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra pasirinkta fiksuotos kainos kainodara (Pirkimo sąlygų 13.1 punktas), todėl jei šiuo atveju apskaičiuodamas bendrą pasiūlymo kainą tiekėjas padarė kainos apskaičiavimo klaidų, perkančioji organizacija, remdamasi VPĮ 55 straipsnio 9 dalimi, privalėjo prašyti ištaisyti aritmetines klaidas nekeičiant galutinės (fiksuotos) pasiūlymo kainos.

22. Bendra pasiūlymo kaina yra nurodoma Pirkimo sąlygų pasiūlymo formos 1 lentelėje „Pasiūlymo kaina“. Bendrą pasiūlymo kainą sudaro šių duomenų visuma: metinė rida x sutarties laikotarpis x vieneto įkainis su PVM. Įvertinęs ieškovės pasiūlymo bendrą kainą – 0,93 Eur be PVM ir 1,01 Eur su PVM, teismas konstatavo, kad, pagal atsakovės Pirkimo sąlygas, bendrą kainą sudaro ne tik vieneto įkainis. Bendrą kainą sudaro vieneto įkainis, padaugintas iš metinės ridos bei sutarties laikotarpio, pastarieji du duomenys pagal skelbime apie Pirkimą nurodytą informaciją yra apytikriai 2 098 920 km per visą sutarties laikotarpį. Tokiu atveju nėra galimybės tiekėjui patikslinti jo pasiūlytos fiksuotos kainos skaičiavimus tokiu būdu, kad ji atitiktų pasiūlyme nurodytą bendros kainos apskaičiavimo formulę – metinė rida x sutarties laikotarpis x vieneto įkainis su PVM, kad nepasikeistų ieškovės pasiūlyta galutinė pirkimo kaina – 0,93 Eur ir 1,01 Eur. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo teisę atmesti ieškovės pasiūlymą dėl pateiktos galutinės kainos neatitikties Pirkimo dokumentuose nurodytam jos apskaičiavimui ir jame nurodytoms bendros kainos sudedamosioms dalims, neprašydama ištaisyti (aritmetinių) klaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Transrevis“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, ex officio (savo iniciatyva) spręsti dėl atsakovės vykdomo Pirkimo sąlygų teisėtumo ir Pirkimo procedūrų nutraukimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

23.1. Teismas, spręsdamas ginčą, ne tik neįvertino, kad perkančioji organizacija sprendime dėl pasiūlymo atmetimo nebuvo aiškiai išskyrusi pasiūlymo atmetimo pagrindo dėl kainos nurodymo (tik bylos nagrinėjimo metu buvo išgrynintas perkančiosios organizacijos tariamai nustatytas trūkumas) ir negalimumo tikslinti kainos dėl akivaizdžios aritmetinės klaidos, tačiau ir netinkamai kvalifikavo sutartyje nurodytą kainodarą bei padarytą klaidą ir galimybę pasinaudoti VPĮ 55 straipsnio 9 dalimi.

23.2. Teismas sprendime nepagrįstai nustatė, kad Pirkimui yra taikoma fiksuotos kainos kainodara. Pirkimo sąlygų Priedo Nr. 1 pasiūlymo 1 lentelėje yra aiškiai nurodyta, kad tiekėjai pasiūlyme turi pasiūlyti vieneto įkainį. Pirkimo sąlygų 3 priede Viešojo pirkimo sutarties 5 skyriaus 1 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad taikomas fiksuoto įkainio su peržiūra sutarties kainos apskaičiavimo būdas. Taigi, Pirkimo sąlygose aiškiai numatyta, kad taikoma fiksuoto įkainio kainodara. Kitaip tariant, atlyginimas pagal sutartį mokamas pagal įkainį, o apskritai pasiūlymo bendra kaina net nenurodoma sutartyje. Tokio pobūdžio (ilgalaikio keleivių vežimo paslaugų) sutarčiai net ir negali būti taikoma fiksuotos kainos kainodara dėl paties Pirkimo objekto.

23.3. Pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalies ir šios normos aiškinimo doktriną bei teismų praktiką, fiksuoto įkainio kainodaros atveju nėra draudžiama tikslinti galutinę pasiūlymo kainą, jei nėra keičiami pasiūlyme nurodyti įkainiai, o taip pat pasiūlymas nėra pildomas kokiomis nors sudėtinėmis dalimis. Todėl šiuo atveju teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad perkančioji organizacija pagrįstai atmetė tiekėjo pasiūlymą.

23.4. Apeliantės pasiūlyme padaryta kainos nurodymo klaida yra aritmetinė, o taip pat yra akivaizdi ir objektyvaus pobūdžio, t. y. jos ištaisymas nereikalauja jokios objektyviai naujos ar specifiškai nuo ieškovės priklausančios informacijos teikimo. Šią pasiūlymo nurodymo klaidą lėmė suklaidinimas dėl netinkamos pasiūlymo formoje pateiktos kainos lentelės. Įprastai kainos lentelę (fiksuoto įkainio kainodaros atveju) sudaro įkainio (su ar / ir be PVM) grafos, paslaugų orientacinio kiekio grafa bei atitinkamai kiekio ir įkainių sandaugos grafos. Šių visų grafų Pirkimo pasiūlymo formoje nebuvo, kas ir suklaidino ieškovę. Nepaisant to, jos pasiūlymo kainos lentelėje buvo pateikti / fiksuoti paslaugų įkainiai, kurie ir buvo esminė pasiūlymo dalis, kadangi viešojo pirkimo sutartyje nurodomi būtent tik įkainiai, o ne pasiūlymo kaina.

23.5. Nėra ginčo, kad bendra pasiūlymo kaina buvo nurodyta su akivaizdžia klaida, tačiau taip pat nėra ginčo, jog buvo nurodyti paslaugų teikimo įkainiai, kurie ir yra esminė informacija fiksuotos įkainio kainodaros atveju, ir kurie turėjo būti perkelti į viešojo pirkimo pardavimo sutartį. Todėl minima situacija atitinka VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nurodytą aritmetinės klaidos sampratą (ko perkančioji organizacija net iš esmės ir neginčija). Atsižvelgiant į tai, perkančiajai organizacijai buvo privaloma kreiptis į tiekėją, prašant patikslinti pasiūlymą.

23.6. Teismas turėtų ex officio įvertinti, ar Pirkimo sąlygos neturėtų būti pripažintos netiksliomis, neaiškiomis ir dviprasmiškomis. Teismas sutiko su apeliantės pozicija ir vertino Pirkimo sąlygas (3.4.5 punktą) taip, kaip jos buvo suformuotos, tačiau atsakovė Pirkimo sąlygas vertino visiškai priešingai. Be to, Pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta aiškios ir nedviprasmiškos pasiūlymo kainos nurodymo tvarkos, kainodaros taisyklių. Atsakovė Pirkimo sąlygose nustatė bendro pobūdžio kainos nustatymo aprašymus, o taip pat – sudėtingas bendros kainos apskaičiavimo formas, kurios iš tiesų galėjo lemti aritmetines klaidas tiekėjų pasiūlymuose. Pavyzdžiui, Pirkimo sąlygų 3.8 punkte nurodoma apie kainos sudedamąsias dalis, bet niekur neminimas Pirkimui taikytinas kainodaros metodas, Pirkimo sąlygų 5.10 punkte nurodoma tiek apie įkainį, tiek apie kainą, taip pat minimos sąnaudos, tačiau neišskiriama, kokia kainodara turi būti taikoma Pirkime. Kitose Pirkimo sąlygose taip pat naudojamos sąvokos „kaina / įkainis“, arba tik „kaina“, tačiau pasiūlymo kainos 1 lentelėje aiškiai nurodyta, kad reikia nurodyti įkainius. Viešojo pirkimo sutarties projekte, priešingai nei kitose Pirkimo sąlygų dalyse nurodoma, kad taikomas fiksuoto įkainio su peržiūra sutarties kainos apskaičiavimo būdas. Akivaizdu, kad susidaro dviprasmiška situacija, o ir pati perkančioji organizacija viešojo pirkimo sutartyje nustatytą kainodarą aiškina visiškai kitaip, nei nurodyta Pirkimo sąlygose. Atsižvelgiant į tai, jei teismas pripažintų tokias Pirkimo sąlygos neteisėtomis, pagal jas toliau nebegalėtų būti vykdomos jokios Pirkimo procedūros, t. y. Pirkimas vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi turėtų būti nutrauktas.

24. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

24.1. Sprendime dėl pasiūlymo atmetimo buvo nurodyti du atskiri atmetimo pagrindai – dėl to, kad ieškovė nepateikė visų privalomų pateikti dokumentų kartu su pasiūlymu, įrodančių pasiūlymo atitikimą techniniams reikalavimams, taip pat dėl to, kad pasiūlymo kainos lentelė neatitinka bendrųjų Pirkimo sąlygų reikalavimų. Sprendime dėl pasiūlymo atmetimo buvo aiškiai nurodyti trūkumai, susiję su netinkamu kainos lentelės užpildymu – pasiūlymo kainos lentelė užpildyta nesilaikant nustatytų reikalavimų, o atsakyme į ieškovės 2020 m. gruodžio 14 d. pretenziją buvo papildomai paaiškinta, kad pasiūlymo lentelę ieškovė užpildė, nesilaikydama nustatytų reikalavimų, t. y. apskaičiavo bendrą pasiūlymo kainą, netaikydama formulės, kuri nurodyta pasiūlymo formoje po kainos lentele. Nepaisant to, bylos nagrinėjimo teisme metu, ieškovė nekėlė klausimų, neteikė prieštaravimų dėl pasiūlymo kainos lentelės netinkamo užpildymo ir neginčijo šio pasiūlymo atmetimo pagrindo.

24.2. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu vertino tik pasiūlymo 2 lentelę su pajamų-išlaidų planu, kuri, jos teigimu, yra tik prognozuojamo pobūdžio, tačiau nekėlė jokių klausimų, neteikė jokių paaiškinimų ar prieštaravimų dėl pasiūlymo kainos 1 lentelės netinkamo užpildymo. Šiuo atveju, ieškovė nei pretenzija, nei ieškiniu neginčijo pasiūlymo atmetimo pagrindo dėl to, kad pasiūlymo kainos lentelė užpildyta nesilaikant nustatytų reikalavimų ir pasiūlymas neatitinka bendrųjų Pirkimo sąlygų reikalavimų, todėl klausimas dėl šio pasiūlymo atmetimo pagrindo negali būti ginčo dalyku.

24.3. Ieškovė skunde pateikia naują aplinkybę, nurodydama, kad pasiūlyme padaryta kainos klaida yra aritmetinė. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, dėl savo neapdairumo bandydama perkelti atsakomybę atsakovei. Aritmetine laikoma klaida, padaryta atliekant aritmetinius veiksmus, pvz., skaičiuojant atskirų paslaugų dalių kainas, bendrą kainą ir pan. Šiuo atveju, vertinant ieškovės pasiūlyme pateiktus įkainius bei skaičių, nurodytą eilutėje „bendra pasiūlymo kaina“, akivaizdu, kad jokie aritmetiniai veiksmai nebuvo atlikti, kadangi, sudėjus abu pasiūlyme nurodytus įkainius (0,89 Eur su PVM (0,82 Eur be PVM) ir 1,04 Eur su PVM (0,95 Eur be PVM), negaunama ieškovės nurodyta, suma (1,01 Eur su PVM (0,93 Eur be PVM). Ieškovės pasiūlyme nustatyti trūkumai nėra aritmetinės klaidos, tai ieškovės neatidumo klaida, kurios ištaisyti, nekeičiant pasiūlymo esmės, negalima.

24.4. Atsakovė nustatė aiškias ir tikslias pasiūlymo kainos apskaičiavimo taisykles, kurių turėjo laikytis visi tiekėjai. Atsakovė yra laisva pasirinkti pasiūlymo kainos apskaičiavimo formulę, jei tik ji neapriboja tiekėjų teisių pateikti pasiūlymus. Visi tiekėjai turėjo lygias teises teikti pasiūlymus ir konkuruoti pagal kainas, apskaičiuotas pritaikius atsakovės nustatytas taisykles. Jei ieškovė manė, kad atsakovės nustatytos Pirkimo sąlygos yra neteisėtos, ji turėjo teisę jas ginčyti iki pasiūlymų pateikimo dienos, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

24.5. Ieškovė pasiūlymo kainos lentelėje nurodė tik siūlomus įkainius, bendroje pasiūlymo kainos eilutėje įrašė skaičius, kurie nėra aritmetinių veiksmų rezultatas ir matematiškai nėra susiję su siūlomais įkainiais, nesilaikė nustatytų reikalavimų pasiūlymo kainos apskaičiavimui ir netaikė pasiūlymo formoje nustatytos bendros pasiūlymo kainos apskaičiavimo formulės. Todėl, nepriklausomai nuo taikomo kainodaros būdo, tokio pasiūlymo tiekėja negalėjo tikslinti, kadangi būtų pažeidžiami viešųjų pirkimų principai, sudaromos ne vienodos sąlygos visiems Pirkime dalyvavusiems tiekėjams.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

27. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Pirkimo sąlygų priedą Nr. 3 „Viešųjų paslaugų teikimo sutarties projektas“, kuriuo siekia paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl Pirkimui taikomos fiksuotos kainos kainodaros.

28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, taip pat į tai, kad pateiktas naujas įrodymas susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, nėra didelės apimties, atsakovei žinomas, sprendžia, jog kartu su apeliaciniu skundu pateiktas Pirkimo sąlygų priedas Nr. 3 „Viešųjų paslaugų teikimo sutarties projektas“ priimtinas (CPK 42 straipsnis, 302 straipsnis, 314 straipsnis).

Dėl faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų

29. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, susipažinusi su UAB „Transrevis“ viešajame pirkime „Keleivių pervežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais Klaipėdos mieste ir rajone paslaugų pirkimas“ pateiktu pasiūlymu, 2020 m. gruodžio 2 d. pranešimu informavo tiekėją apie jos pasiūlymo Pirkime atmetimą. Sprendimas atmesti pasiūlymą buvo grindžiamas tuo, kad: (1) kartu su pasiūlymu tiekėja nepateikė Pirkimo sąlygų III dalies 3.4.5 punkte nurodytų dokumentų, įrodančių jos atitikimą kvalifikacijos reikalavimams ir pasiūlymo atitikimą techniniams reikalavimams; (2) pasiūlymo kainos lentelė užpildyta nesilaikant Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų.

30. Nesutikdama su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu UAB „Transrevis“ pateikė jai pretenziją, kurioje prašė panaikinti sprendimą dėl jos pasiūlymo Pirkime atmetimo, grąžinti tiekėją į Pirkimo procedūras bei toliau vertinti jos pasiūlymą. Pretenzijoje UAB „Transrevis“ nurodė, kad: (1) visų dokumentų, kuriuos perkančioji organizacija nurodė Pirkimo sąlygų III skyriaus 3.4.5 punkte, perkančioji organizacija galėjo prašyti tik galimo Pirkimo laimėtojo, o su pasiūlymu turėjo būti teikiamas tik EBVPD; (2) Pirkimo sąlygų III skyriaus 3.4.5 punkte nurodytas reikalavimas yra kvalifikacijos reikalavimas, o ne reikalavimas pasiūlymui siaurąja prasme, kuriuo siūlomas Pirkimo objektas; (3) UAB „Transrevis“ kvalifikacija atitinka visus Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus ir perkančioji organizacija turėjo pareigą prašyti tiekėjos pateikti kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus; (4) perkančioji organizacija nenurodė, kokie neatitikimai buvo padaryti tiekėjos pasiūlymo kainos lentelėje, nesikreipė į tiekėją dėl pasiūlymo kainos lentelės paaiškinimo, taigi nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu remdamasi perkančioji organizacija atmetė tiekėjos pasiūlymą; (5) lentelė su išlaidų planu yra tik prognozuojamojo pobūdžio, todėl ji nėra vertinimo objektas ir teisiškai nereikšminga, o paslaugos bus teikiamos pagal pasiūlyme nurodytus įkainius, todėl perkančioji organizacija turėjo pareigą kreiptis į tiekėją ir prašyti paaiškinti lentelėje esančią informaciją.

31. Atsakyme į pretenziją perkančioji organizacija, laikydamasi 2020 m. gruodžio 2 d. sprendime išdėstytos pozicijos, nurodė, kad UAB „Transrevis“ nepateikė Pirkimo sąlygų III skyriaus 3.4.5 punkte nurodytų dokumentų, įrodančių pasiūlymo atitikimą Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, ir jokių techninių dokumentų dėl transporto priemonių, pasiūlymo kainos lentelę užpildė nesilaikant nustatytų reikalavimų, t. y. bendra pasiūlymo kaina apskaičiuota netaikant formulės, kuri nurodyta pasiūlymo formoje, po kainos lentele (bendra pasiūlymo kaina – metinė rida x sutarties laikotarpis x vieneto įkainis su PVM), ir pretenziją atmetė. Perkančioji organizacija paaiškino, kad tiekėjai nepateikus dokumentų, įrodančių pasiūlymo atitikimą techniniams reikalavimams, taip pat tiekėjai negalint keisti bendros pasiūlymo kainos, užfiksuotos vokų plėšimo posėdžio metu (VPĮ 55 straipsnio 9 dalis), perkančioji organizacija neturėjo pareigos kreiptis į tiekėją su prašymu pateikti trūkstamus dokumentus ir / ar patikslinti pasiūlymo kainos lentelę.

32. UAB „Transrevis“ kreipusis į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo panaikinimo, teismas, net ir pripažinęs, kad Pirkimo sąlygose reikalavimo kartu su pasiūlymu pateikti Pirkimo sąlygų 3.4.5 punkte nurodytus dokumentus nebuvo, ieškinį atmetė. Nustatęs, kad ieškovės pasiūlymo kainos lentelėje nurodyta bendra pasiūlymo kaina apskaičiuota netaikius pasiūlymo formoje nustatytos bendros pasiūlymo kainos apskaičiavimo formulės ir toks neatitikimas negalėjo būti ištaisytas, teismas sprendė, kad dėl to atsakovė turėjo teisę, nesikreipdama į tiekėją, atmesti ieškovės pasiūlymą.

33. Ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia apeliacine tvarka, teigdama, kad Pirkimui yra taikoma ne fiksuotos kainos, kaip nustatyta sprendime, bet fiksuoto įkainio kainodara, kas paneigia draudimą tikslinti galutinę pasiūlymo kainą. Ieškovės pasiūlyme padaryta bendros pasiūlymo kainos nurodymo klaida – aritmetinė, kurią lėmė suklaidinimas dėl netinkamos pasiūlymo formoje pateiktos kainos lentelės, tačiau jos pasiūlymo kainos lentelėje pateikta esminė informacija – paslaugų įkainiai, todėl perkančiajai organizacijai buvo privaloma kreiptis į ieškovę, prašant patikslinti pasiūlymą. Be to, ieškovės vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas teismui ex officio spręsti dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo.

34. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad nei pretenzijoje, nei ieškinyje ieškovė neginčijo pasiūlymo atmetimo pagrindo dėl netinkamai užpildytos pasiūlymo kainos lentelės, o jos pasiūlyme padaryta klaida nėra aritmetinė.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl ieškovės pasiūlyme užpildytos pasiūlymo kainos lentelės atitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams, Pirkime taikomos kainodaros ir su tuo susijusios perkančiosios organizacijos pareigos kreiptis į ieškovę dėl pasiūlymo patikslinimo bei teismo iniciatyvos šiuo atveju spręsti dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

36. Ginčo Pirkimo sąlygų 1 priede „Tiekėjo pasiūlymo forma“ tiekėjams, teikiantiems pasiūlymus Pirkime, buvo pateiktos užpildyti dvi lentelės. „1. Lentelė. Pasiūlymo kaina“ (toliau – Pasiūlymo kainos lentelė), kurioje Pirkimo dalyviai turėjo nurodyti paslaugų „M2/M3 CE/CM iki 6,5 tonos klasės transporto priemonės, turinčios ne mažiau 21 vietą“ ir „M3 CE/CM klasės transporto priemonės, turinčios ne mažiau 32 sėdimas vietas“ vieneto įkainius Eur be PVM ir su PVM, taip pat bendrą pasiūlymo kainą, kurią sudarė metinė rida x sutarties laikotarpis x vieneto įkainis su PVM. „2. Lentelė. Vienerių metų (12 mėnesių) pajamų ir išlaidų planas M2/M3 CE/CM iki 6,5 tonos klasės transporto priemonėms ir M3 CE/CM transporto priemonėms (pildomos atskiros dvi lentelės pasiūlymo kainos dalims)“ (toliau – Pajamų ir išlaidų plano lentelė). Ieškovės 2020 m. lapkričio 30 d. pasiūlyme „1. Lentelė. Pasiūlymo kaina“ užpildyta, pateikiant tokius duomenis:

- paslaugos M2/M3 CE/CM iki 6,5 tonos klasės transporto priemonės, turinčios ne mažiau 21 vietą, 1 km įkainis be PVM – 0,82 Eur, su PVM – 0,89 Eur;

- paslaugos M3 CE/CM klasės transporto priemonės, turinčios ne mažiau 32 sėdimas vietas, 1 km įkainis be PVM – 0,95 Eur, su PVM – 1,04 Eur;

- bendra pasiūlymo kaina – 0,93 Eur be PVM, 1,01 Eur su PVM.

37. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ką apeliaciniame skunde iš esmės pripažino ir pati ieškovė, jos Pasiūlymo kainos lentelėje nurodyta bendra pasiūlymo kaina buvo klaidinga, t. y. tiekėja apskaičiavo bendrą pasiūlymo kainą, netaikydama formulės, kuri buvo nurodyta po Pasiūlymo kainos lentele. Ieškovės vertinimu, perkančioji organizacija nustačiusi minėtą klaidą jos pasiūlyme, privalėjo kreiptis į tiekėją su prašymu patikslinti pasiūlymą, nes: (1) Pirkime yra taikoma fiksuoto įkainio kainodara, o tokiu atveju nėra draudžiama tikslinti galutinę pasiūlymo kainą ir (2) ši klaida buvo aritmetinė bei jos ištaisymas nereikalauja naujos ar specifiškai nuo ieškovės priklausančios informacijos teikimo.

38. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) į bylą pateiktoje Išvadoje nurodytą aplinkybę, kad šiuo atveju yra pasirinkta fiksuotos kainos kainodara, sprendė, jog perkančioji organizacija, nustačiusi, kad bendra pasiūlymo kaina apskaičiuota ne pagal formulę, pagrįstai nesikreipė į ieškovę su prašymu patikslinti pasiūlymą.

39. Išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra taikoma fiksuotos kainos kainodara, VPT padarė, remdamasi Pirkimo sąlygų 13.1 punktu, kuriame nurodyta, jog perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainą; ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu laikomas mažiausios kainos pasiūlymas. Tokia VPT Išvada yra nepagrįsta.

40. Pirkimo vykdytojas kiekvieno konkretaus pirkimo atveju pirkimo dokumentuose turi numatyti kainos apskaičiavimo būdą (kainodaros taisykles), vadovaudamasis VPT direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtinta Kainodaros taisyklių nustatymo metodika (toliau – Kainodaros metodika) (VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ši nuostata įtvirtina ir Kainodaros metodikos 4.1 punkte. Pažymėtina, kad Kainodaros metodikoje yra numatyti keli viešojo pirkimo kainos apskaičiavimo būdai – fiksuotos kainos, įkainio; sutarties vykdymo išlaidų atlyginimo; fiksuotos kainos, įkainio su peržiūra ir kt. (Kainodaros metodikos 10.1.–10.8. punktai), kurių taikymą pasirenka pats pirkimo vykdytojas. Ginčo Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Viešųjų paslaugų teikimo sutarties projektas“ (toliau – Sutarties projektas) 5 skirsnio „Apmokėjimo už atliktas paslaugas sąlygos ir tvarka“ 1 punkte nustatyta, kad šiuo atveju taikomas fiksuoto įkainio su peržiūra sutarties kainos apskaičiavimo būdas.

41. Kainodaros metodikos II skyriaus antrojo skirsnio dalies „Fiksuotas įkainis“ 15 punkte išaiškinta, kad fiksuoto įkainio kainodara nustatoma, kai perkamos vienarūšės prekės ir (ar) paslaugos arba prekės ir (ar) paslaugos susideda iš skirtingų elementų, o pirkimo vykdytojas iš anksto nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ir (ar) tikslaus pagal sutartį teiktinų paslaugų kiekio ir (ar) apimties, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuoto įkainio kainodarą, pasiūlymo vertinimo metu yra vertinamas įkainio dydis ar įkainių suma. Jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir pirkimo vykdytojas numato pirkti skirtingus prekių ir (ar) paslaugų kiekius ir (ar) apimtis, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš maksimalių ar numatomų įsigyti preliminarių kiekių ir (ar) apimčių arba lyginamųjų koeficientų, suma (lyginamasis koeficientas turėtų būti suprantamas kaip rodiklis, nurodantis perkamo objekto sudėtinių dalių kiekio proporcinį pasiskirstymą). Toks vertinimas turi būti taikomas nepriklausomai nuo to, ar preliminarūs kiekiai (apimtys) nurodomi vienetais ar suma (Kainodaros metodikos 16 punktas). Nustačius fiksuoto įkainio su peržiūra kainodarą, pradinės sutarties vertė apskaičiuojama kaip numatyta Kainodaros metodikos II skyriaus antrojo skirsnio dalyje „Fiksuotas įkainis“. Jei fiksuotas įkainis ir (ar) pradinės sutarties vertė buvo peržiūrėta pagal sutartyje nurodytas kainų peržiūros sąlygas, atitinkamai patikslinami (didėja arba mažėja) pradinėje sutartyje numatyti įkainių be PVM dydžiai ir, esant poreikiui, patikslinama (didėja arba mažėja) pradinės sutarties vertė (Kainodaros metodikos 23 punktas).

42. Aukščiau minėta, kad Pasiūlymo kainos lentelėje Pirkimo dalyviai turėjo nurodyti paslaugų vieneto įkainius Eur be PVM ir su PVM. Sutarties projekto 8 skirsnio „Sutarties galiojimas“ 1 punkte nurodytas 5 metų sutarties galiojimo terminas su galimybe jį pratęsti 2,5 metų laikotarpiui. Skelbimo apie Pirkimą VI.3 punkte nurodyta papildoma informacija apie maršrutus Klaipėdos mieste ir rajone, t. y., kad maršrutus aptarnaujantys autobusai per vienerius metus preliminariai turės nuvažiuoti apie 279 856 km (apytikriai 2 098 920 km per visą sutarties laikotarpį). Bendrą pasiūlymo kainą buvo nurodytą apskaičiuoti pagal formulę „metinė rida x sutarties laikotarpis x vieneto įkainis“ (nutarties 36 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes aukščiau pateikto fiksuoto įkainio kainodaros reglamentavimo kontekste, sprendžia, kad ginčo Pirkime nustatyta taikyti fiksuoto įkainio su peržiūra kainodarą, kaip tai ir nurodyta Sutarties projekto 5 skirsnio „Apmokėjimo už atliktas paslaugas sąlygos ir tvarka“ 1 punkte. Nustatytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl fiksuotos kainos kainodaros taikymo Pirkime.

43. Byloje nustatyta, kad UAB „Transrevis“ Pasiūlymo kainos lentelėje nurodžiusi 1 km įkainį paslaugoms su ir be PVM, bendrą pasiūlymo kainą apskaičiavo netaikydama formulės. Perkančioji organizacija, laikydama, kad toks pasiūlymo neatitikimas Pirkimo sąlygų reikalavimams negali būti taisomas, atmetė pasiūlymą, nesikreipdama į ieškovę.

44. Vadovaujantis VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo, nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 55 straipsnio 9 dalimi.

45. VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad, vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai pirkime taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas ir pirkime nėra aiškūs bei apibrėžti konkretūs perkančiosios organizacijos poreikiai (įsigyjami preliminarūs kiekiai, kurie gali kisti), fiksuota kaina VPĮ 55 straipsnio 9 dalies (ex 39 straipsnio 1 dalies) kontekste reiškia ne galutinę pasiūlymo kainą, o tiekėjo siūlomus įkainius, kadangi būtent įkainiai šiuo atveju turi esminę reikšmę, vertinant pasiūlymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-674-969/2015). Taigi, kai pirkime taikomas fiksuoto įkainio kainodaros metodas, taisant aritmetines klaidas pasiūlyme, gali būti tikslinama bendra pasiūlymo kaina. Jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir perkančioji organizacija pirks skirtingus prekių kiekius ir (ar) paslaugų apimtis, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš maksimalių ar apytiksliai numatomų įsigyti kiekių ir (ar) apimčių arba lyginamųjų koeficientų, suma. Atsižvelgiant į kainodaros nuostatas, svarbiausias yra pasiūlytas įkainis, todėl tokiu atveju, taisant klaidas, neturėtų būti keičiamas pradinis pasiūlytas įkainis, tačiau gali būti patikslinta bendra pasiūlymo palyginamoji kaina. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad pirkime taikant fiksuoto įkainio kainodaros metodą, pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalies reguliavimą tiekėjas, taisydamas pasiūlymo kainos aritmetines klaidas, negalėtų keisti pasiūlyme nurodytų įkainių, tačiau pagal pasiūlyme nurodytus įkainius aritmetiškai teisingai apskaičiuota bendra pasiūlymo kaina neabejotinai galėtų pasikeisti. Priešingu atveju, aritmetinių klaidų ištaisymas būtų objektyviai neįmanomas, o tai būtų nesuderinama su VPĮ 55 straipsnio 9 dalies reguliavimu.

47. Vadovaudamasi aukščiau pateiktu išaiškinimu, aplinkybe, kad ginčo Pirkime yra taikoma fiksuoto įkainio su peržiūra kainodara, teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančioji organizacija nustačiusi, jog UAB „Transrevis“ Pasiūlymo kainos lentelėje ieškovė nurodė 1 km įkainius paslaugoms su ir be PVM, tačiau bendrą pasiūlymo kainą apskaičiavo, netaikydama formulės, turėjo kreiptis į ieškovę dėl pasiūlymo bendros kainos patikslinimo, o ne iš karto atmesti tiekėjos pasiūlymą. Nustatytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą dėl Pasiūlymo kainos lentelės neatitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams teisėtumo. Šiuo atveju Pirkimo sąlygose numačiusi taikyti fiksuoto įkainio su peržiūra sutarties kainos apskaičiavimo būdą, atsakovė turėjo pareigą kreiptis į ieškovę dėl Pasiūlymo kainos lentelėje nurodytos bendros pasiūlymo kainos patikslinimo. Tai kartu leidžia prieiti prie išvados, kad ieškovei pasiūlyme nurodžius vieneto (1 km) įkainius bei perkančiajai organizacijai pateikus kitus preliminarius duomenis (sutarties terminą ir metinę ridą), klaidingas bendros pasiūlymo kainos nurodymas laikytinas aritmetine klaida, kurios ištaisymas nereikalauja naujos ar specifiškai nuo ieškovės priklausančios informacijos pateikimo.

48. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat teigia, kad teismas šiuo atveju ex officio turėtų spręsti dėl ginčo Pirkimo sąlygų neteisėtumo.

49. CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir / arba negalėjo būti nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas netaikytų CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, tai procesiniu požiūriu reikštų, kad jis ėmėsi ex officio spręsti klausimus, kurių apeliantė negalėjo kelti vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi.

50. Atsižvelgiant į VPĮ pobūdį ir juo siekiamus tikslus, teismai viešojo pirkimo ginčų bylose turi teisę peržengti ieškinio ribas, ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir spręsti dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių bei atlikti kitus veiksmus, būtinus ginant viešąjį interesą. Kita vertus, viešųjų pirkimų ginčus nagrinėjančio teismo teisė išeiti už ieškinio ribų nėra absoliuti, negali būti sutapatinta su jo pareiga taip veikti, ypač tada, kai galimas viešojo intereso pažeidimas šiuose santykiuose nėra akivaizdus. Jei būtų laikoma, kad viešojo intereso pobūdžio ginčuose teismai visada turi pareigą peržengti ieškinio ribas ir net ex officio ištirti ir įvertinti tas bylos aplinkybes, kuriomis nėra pagrįsti ieškinio reikalavimai, jeigu šių aplinkybių teisingas įvertinimas reikalingas siekiant priimti teisingą viešąjį interesą atitinkantį teismo sprendimą, kiltų grėsmė sparčiam procesui. Tokiu atveju, siekiant nustatyti, kurios aplinkybės, nekeliamos ieškinyje, yra svarbios teisingam teismo sprendimui priimti, reikėtų ištirti visas įmanomas aplinkybes. Taigi visada kiltų abejonių ne tik dėl šių aplinkybių vertinimo pagrįstumo, bet ir apimties. Proceso sparta ypač svarbi viešųjų pirkimų ginčų bylose. VPĮ įtvirtinta tvarka, taikytina tokio pobūdžio ginčams, nukreipta į kuo spartesnį ir ekonomiškesnį ginčų sprendimą. Be to, pažymėtina ir tai, kad pažeistų teisių gynyba neišvengiamai daro įtaką konkursą laimėjusio tiekėjo interesams ir pačios visuomenės suinteresuotumui patenkinti tam tikrus poreikius sudaromos sutarties vykdymu. Šie poreikiai turi būti derinami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-350/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-350/2010">3K-3-350/2010</a>; 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012).

51. Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia, ji ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktą). Dėl to jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018 52 punktas).

52. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo (neaiškumo) iš esmės yra susiję su pačios ieškovės apdairumo stoka. Nors aukščiau konstatuota, kad šiuo atveju perkančioji organizacija nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą, pirma nesikreipusi į ieškovę dėl jo patikslinimo, tačiau nei pretenzijoje perkančiajai organizacijai, nei ieškinyje bei dublike pirmosios instancijos teismui ieškovė argumentų dėl Pasiūlymo kainos lentelės netinkamo užpildymo neteikė. Tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek ieškinyje bei dublike ieškovė perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti pasiūlymą inter alia (be kita ko) grindė aplinkybėmis dėl Pajamų ir išlaidų plano lentelės, nurodydama, kad ši lentelė yra prognozuojamojo pobūdžio, todėl negali būti vertinimo objektas (nutarties 5, 28 punktai). Perkančioji organizacija ieškovės pasiūlymą atmetė dėl netinkamai apskaičiuotos bendros pasiūlymo kainos. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl Pirkimo sąlygų neaiškumo, tariamai sutrukdę ieškovei tinkamai užpildyti Pasiūlymo kainos lentelę (t. y. taikyti formulę bendros pasiūlymo kainos apskaičiavimui), kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti apeliacinės instancijos teismo nagrinėjami, kaip pažeidžiantys CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme.

53. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas ir netaikyti CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo, taip pat nėra pagrindo teismui ex officio spręsti dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Todėl teisėjų kolegija apeliantės argumentų dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo (neaiškumo, dviprasmiškumo), tariamai sutrukdžiusius ieškovei tinkamai užpildyti Pasiūlymo kainos lentelę, nevertina ir dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

54. Konstatavus, kad perkančioji organizacija nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą prieš tai nesikreipus į tiekėją dėl pasiūlymo kainos patikslinimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti, grąžinant UAB „Transrevis“ į Pirkimą į prieš pažeidimą buvusią padėtį.

55. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, priteisimo

56. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

57. Iš ieškovės pirmosios instancijos teismui pateikto Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei prie jo pridėtų rašytinių įrodymų (pažymos–teisinių paslaugų ataskaitos, PVM sąskaitų faktūrų ir kredito įstaigos mokėjimo nurodymų) matyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 2 287,50 Eur dydžio žyminį mokestį bei patyrė 3 932,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovės už ieškinį bei dubliko parengimą prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistina 6 220 Eur (2 287,50 + 3 932,50) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

58. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, pastaroji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš atsakovės. Iš pateiktų dokumentų (prašymo, PVM sąskaitos faktūros, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymo) nustatyta, kad ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 2 287,50 Eur žyminį mokestį ir už apeliacinio skundo parengimą patyrė 2 122,45 Eur išlaidų.

59. Kadangi ieškovės prašoma priteisti suma už apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, ieškovei iš atsakovės priteistina 4 409,95 Eur (2 287,50 + 2 122,45) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

60. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, iš viso iš atsakovės ieškovei priteistina 10 630 Eur (6 220 + 4 409,95) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

61. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi, patenkinęs ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė atsakovės VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ vykdomas viešojo pirkimo „Keleivių pervežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais Klaipėdos mieste ir rajone paslaugų pirkimas“ procedūras ir uždraudė atsakovei sudaryti Pirkimo sutartį, o jei tokia sutartis jau sudaryta, sustabdyti Pirkimo sutarties vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Duomenų, kad ginčo Pirkime būtų sudaryta pasiūlymų eilė ir / ar paskelbtas laimėtojas, taip pat sudaryta Pirkimo sutartis, į bylą nebuvo pateikta.

62. Ieškinį patenkinus, jo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis), todėl iki ieškovė bus grąžinta į Pirkimo procedūras galios Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ ieškinį tenkinti, pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą atmesti uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ pasiūlymą viešajame pirkime „Keleivių pervežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais Klaipėdos mieste ir rajone paslaugų pirkimas“, grąžinti uždarąją akcinę bendrovę „Transrevis“ į Pirkimo procedūras.

Priteisti iš viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ uždarajai akcinei bendrovei „Transrevis“ 10 630 Eur (dešimt tūkstančių šešis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Teisėjai Marius Bajoras

Vilija Mikuckienė

Aldona Tilindienė