Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-512/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

41; 45.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ruuki Lietuva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ruukki Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Laugina“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami klausimai dėl apmokėjimo už prekes, pirkėjo atsisakymo nuo pirkimo-pardavimo sutarties ir restitucijos taikymo.

Ieškovas 2005 m. lapkričio 22 d. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą ir nurodė, kad šalys sudarė 2004 m. vasario 27 d. sutartį dėl statybinių medžiagų pirkimo. Statybinės medžiagos buvo tiekiamos ir atsiskaitoma pagal atskirus dokumentus. Pagal statinio projektą atsakovui turėjo būti patiekti profiliuoti skaidrūs anglies stiklo plaušo lakštai stogui, tačiau buvo parduota danga, skirta sienoms. Nupirktą dangą atsakovas panaudojo birių trąšų sandėlio stogui dengti. Atsakovas nesumokėjo už dangą, nurodydamas, kad ji buvo netinkama stogui dengti. Nesumokėta už prekę suma – 547 941,92 Lt.

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 547 941,92 Lt skolos ir 6 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Panevėžio apygardos teismas 2005 m. gruodžio 13 d. preliminariu sprendimu ieškovo UAB,,Ruukki Lietuva“ ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 547 941,92 Lt skolos ir procesines palūkanas už priteistą 547 941,92 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas pateikė prieštaravimus, prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad ieškovas jį suklaidino, nes vietoje stogui dengti skirtos dangos pardavė sienoms dengti skirtą dangą.

Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovo pareiškėjui priteistą skolą sumažino 70 procentų iki 164 382,58 Lt, priteistą žyminį mokestį – iki 1421,91 Lt; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 6 procentų metinių palūkanų.

Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovas, dar prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu, žinojo, kad atsakovui turi pasiūlyti ir patiekti stogui dengti tinkamą dangą. Kadangi ieškovas yra gamintojo atstovas, tai jis privalėjo būti susipažinęs su gamintojo produkcija bei jos panaudojimo sritimi ir jam yra taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai, parenkant pirkėjo poreikius ir sutarties tikslus atitinkančią prekę. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, nebūdamas specialistas, ieškovui nurodžius, jog jam yra siūloma stogui dengti tinkama stogo danga, pasitikėjo ieškovo, kaip dangų gamintojo atstovo, žiniomis ir galėjo būti suklaidintas. Teismas, remdamasis ekspertizės aktu, nustatė, kad stiklo pluošto danga galėjo būti naudojama stogui dengti tik ją perdirbus arba papildomai užsandarinus išilgines lakštų jungtis. Duomenų, kad ieškovas apie tai informavo atsakovą, teismui nepateikta, be to, perdirbant dangas, atsakovas būtų patyręs papildomų išlaidų ir laiko sąnaudų, o esant galimybei nedideliu kainos skirtumu įsigyti tinkamą stogo dangą, kyla abejonių, kad atsakovas būtų pasirinkęs perdirbti dangą. Kadangi ieškovui buvo žinomas atsakovo statomas objektas bei jam reikalingų medžiagų asortimentas, tai ieškovas, žinodamas konkretų tikslą, kuriam atsakovas perka dangą, privalėjo perduoti atsakovui tokios kokybės medžiagas, kad jos tiktų konkrečiam tikslui. Remdamasis surinktais įrodymais, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad gamintojo atstovo siūloma danga yra tinkama trąšų sandėlio stogui ir pasitikėjo ieškovu, tačiau pardavėjas, kaip tiekiamos produkcijos specialistas, atsakovui patiekė prekę, kuri neatitiko anksčiau ieškovui nurodyto perkamos statybinės medžiagos panaudojimo tikslo, dėl ko atsakovas turėjo nuostolių. Pardavėjo pareiga yra suteikti pirkėjui būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus ir ši informacija neturi klaidinti. Teismas, įvertindamas aplinkybes, kad atsakovas yra statybinė organizacija, kuri taip pat privalo būti rūpestinga, parinkdama bei priimdama statomam objektui reikalingas medžiagas, kurios turi atitikti statinio projektą, o darbai - garantuoti statybos kokybę, bei tai, kad atsakovas sienoms dengti skirtą dangą gali panaudoti savo reikmėms, nusprendė, jog atsakovas privalo ieškovui už parduotas statybines medžiagas apmokėti 30 procentų ieškinio sumos bei įstatymo nustatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas, nes tai atitiktų teisingumo ir protingumo interesus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal abiejų šalių apeliacinius skundus 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškovo apeliacinį skundą atmetė, o atsakovo tenkino: Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė bei įpareigojo atsakovą iki 2010 m. rugsėjo 27 d. grąžinti ieškovui pirkimo-pardavimo sutartimi įgytą sienų dangą. Teismas nurodė, kad iš ieškovo pateiktų komercinių pasiūlymų matyti, jog atsakovas kreipėsi į ieškovą, prašydamas pateikti komercinį pasiūlymą stogo dangai. Iš ieškovo atstovės pateikto stogo plano taip pat matyti, kad ieškovui atsakovas buvo pateikęs stogo, kurio dengimui prašė parduoti dangą, planą. Tai, kad ieškovas pardavė atsakovui sienoms skirtą dangą kaip stogo dengimui skirtą dangą pripažino ir pats ieškovas. Taigi šių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovas žinojo, jog atsakovas prašo parduoti dangą stogams dengti, tačiau pardavė sienų dangą, t. y. netinkamą sutartyje nurodytam konkrečiam tikslui ir dėl to netinkamos kokybės daiktą. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas buvo informuotas, jog parduota danga skirta sienoms, o ne stogui dengti. Atlikta ekspertizė patvirtino, kad ta aplinkybė, jog stogui dengti buvo panaudota sienoms dengti skirta danga, yra pagrindinė stogo nesandarumo priežastis. Pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, specialiuosius teisių gynimo būdus nustato CK 6.334 straipsnis. Pirkėjas gali reikalauti pakeisti rūšies požymiais apibūdintą daiktą tinkamos kokybės daiktu, sumažinti kainą, reikalauti pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jų šalinimo išlaidas, taip pat grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Nurodytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas ir taikymas priklauso nuo konkrečių ginčo aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad pirkėjas kartu gali reikalauti ir nuostolių atlyginimo dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo. Ieškovas, žinodamas atsakovo tikslą nupirkti stogo dangą, pardavė jam sienų dangą kaip stogo dengimui skirtą dangą; apie tai atsakovo neinformavo; netinkamos dangos panaudojimas yra esminė stogo nesandarumo priežastis. Teismo teigimu, esant šioms aplinkybėms, ieškovo veiksmai parduodant netinkamos kokybės daiktą laikytini esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę atsakovui atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl šių priežasčių ieškovo reikalavimas atmesti ieškinį laikytinas pagrįstu. Kita vertus, atsisakius sutarties, atsakovui kyla pareiga grąžinti ieškovui jo perduotus daiktus (CK 6.222 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad parduota danga yra uždengtas stogas, jos nuėmimas ir pakeitimas stogo danga užtruks, todėl protingas terminas, per kurį turėtų būti nuimta ir ieškovui grąžinta danga yra penki mėnesiai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas ir pažeidė CPK 320 straipsnį, nes savo iniciatyva taikė restituciją, nors to neprašė nė viena iš bylos šalių. Nei ieškovas, nei atsakovas neprašė nutraukti sutarties ir gražinti prekės, tuo tarpu teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsakovo faktines aplinkybes kvalifikavo pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir taikė restituciją. Be to, teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo tinkamai nemotyvuotas ir neteisingas. Ginčo prekė buvo eksploatuojama daugiau kaip šešerius metus, todėl jos išliekamoji vertė ir kaina rinkoje yra labai sumažėjusi. Šiuo sprendimu ieškovo būklė gerokai pabloginama, o atsakovo pagerinama. Esant tokioms aplinkybėms ginčo prekės grąžinimas natūra nepriimtinas dėl sutarties dalyko didelio pasikeitimo.

2. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėjo prie nepagrįstos išvados, kad atsakovas perdavė netinkamą stogui dengti. Sutartyje nebuvo nurodyta, kad danga yra skirta stogui dengti. Atsakovui buvo žinoma, kad jo perkama danga yra skirta ne stogui, bet sienoms dengti. Pardavėjas nebuvo supažindintas su statybos projektu. Pirkėjas yra statybos įmonė, kuri, įsigydama medžiagas, turi būti rūpestinga. Pirkėjas pats vietoje pardavėjo pasiūlytos tinkamos dangos ekonominiais sumetimais pasirinko kitokią dangą. Galiausiai pirkta danga, ją technologiškai pritaikius, galėjo būti pritaikyta statomam objektui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas, būdamas informuotas, pats pasirinko netinkamą dangą, todėl turi prisiimti su tuo susijusią riziką.

3. Parduodamų daiktų trūkumams nustatomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašė taikyti senatį atsakovo reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimu iš esmės palaikomi apeliacinės instancijos teismo argumentai.

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai. Šioje byloje kasacinis teismas pasisako dėl teisės normų, reglamentuojančių atvejus, kai perduotas ne tos rūšies daiktas, koks turėtų būti perduodamas pagal sutartį, ir šio pažeidimo teisinių padarinių, taip pat dėl kainos mažinimo instituto taikymo sąlygų, taikymo ir aiškinimo.

Dėl pirkėjo teisės atsisakyti nuo sutarties ir restitucijos

Viena iš pirkėjo teisių yra teisė atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kvalifikuojant pirkėjo veiksmus pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, būtina sąlyga yra ta, kad turi būti nustatyta, jog netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Savo esme pirkėjo atsisakymas nuo sutarties, kaip teisių gynimo būdas, yra vienašalio sutarties nutraukimo atvejis, taikomas, kai pardavėjas atlieka esminį sutarties pažeidimą.

Kasacinis teismas pažymi, kad ginčo kilimas tarp sutarties šalių savaime nereiškia sutarties pabaigos. Šalys gali ginčytis, reikalauti žalos atlyginimo ir kt., bet nenutraukti sutarties. Pažymėtina, kad sutarčių teisėje sutarties nutraukimas yra pati griežčiausia priemonė, kuri gali būti taikoma tik išimtiniais įstatymo apibrėžtais atvejais ir tik pagal šalies reikalavimą. Taip pat kasacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant bylas ir kvalifikuojant šalių veiksmus būtina skirti du sutarčių teisės reglamentuojamus teisių gynimo būdus: sutarties nutraukimą ir sutarties pripažinimą negaliojančiu. Šie teisių gynimo būdai inter alia skiriasi tuo, kad, skirtingai nei niekinių sutarčių atveju (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), teismas negali savo iniciatyva nutraukti šalių sutarties, kai nepareikšta tokių reikalavimų. Pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties ir šia teise pasinaudoja apie tai aiškiai pareikšdamas pardavėjui, atsisakydamas imti prekę, sugrąžindamas ją ar kitaip aiškiai nurodydamas pardavėjui, kad siekia sugrąžinti jam prekę ir taip vienašališkai įstatymo suteiktos teisės pagrindu atsisakyti sutarties, o vien atsisakymas mokėti už prekę teismui nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad pirkėjas atsisako pirkimo-pardavimo sutarties neteismine tvarka (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalių sutartis nutraukta, nes nenustatė tam aiškiai išreikštos šalių valios – pirkėjas prekę gavo ir ja pasinaudojo, nereikalavo ir nesiekia jos grąžinti pardavėjui. Toks materialiosios teisės aiškinimas ir taikymas iš esmės neatitinka CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto. Atitinkamai tai reiškia, kad nenutraukus pirkimo–pardavimo sutarties nėra pagrindo taikyti restituciją (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 6.145, 6.222 straipsniai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė pirkimo-pardavimo sutarties atsisakymą ir restituciją reglamentuojančias teisės normas, o kasacinio skundo argumentai dėl šios dalies yra teisiškai pagrįsti.

Konstatavus, kad sutartis pripažinta nutraukta ir restitucija taikyta nepagrįstai, svarbu nustatyti tebegaliojančio šalių santykio turinį, tarpusavio pareigas ir galutinai išspręsti bylą.

Dėl pirkėjo pareigos atsiskaityti pagal pirkimo-pardavimo sutartį

Sutartis ir iš jos kylančios pareigos galioja tol, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra pakeičiama, pabaigiama ar pripažįstama negaliojančia. Kai yra sutartis ir viena jos šalis reikalauja sutartį vykdyti, tai kita šalis arba turi tam paklusti ir ją vykdyti, arba nuo vykdymo gintis tokiais teisių gynimo būdais, kurie leidžia sustabdyti ar panaikinti vykdymo prievolę. Pavyzdžiui, kreditoriui pareikalavus vykdyti prievolę, skolininkas, kai yra tam įstatyminis pagrindas, gali sustabdyti prievolės vykdymą, taikyti įskaitymą, reikšti priešieškinį dėl sutarties nutraukimo ir pan. Taigi tam, kad jis teisėtai išvengtų prievolės vykdymo, jis turi reikšti įstatymo nustatytus reikalavimus dėl savo teisių gynimo būdų taikymo ar remtis kitomis įstatymo nustatytomis sąlygomis, leidžiančiomis nevykdyti atsiskaitymo prievolės. Tačiau jei pirkėjas elgiasi pasyviai ir priėmęs daiktą nepareiškia jokių reikalavimų taikyti įstatymo nustatytus teisių gynimo būdus, jis negali pagrįstai tikėtis, kad priešingos šalies reikalavimas nebus tenkinamas.

Nagrinėjamu atveju pardavėjas pareiškė reikalavimą dėl mokėjimo prievolės vykdymo už gautą prekę. Pirkėjas atsikirto tuo, kad jam buvo pateiktas ne tos rūšies daiktas. Bylą nagrinėję teismai kvalifikavo šią pirkėjo poziciją kaip reikalavimą sumažinti kainą. Atsižvelgdama į tai, kasacinio teismo kolegija sprendžia, kad bylos aplinkybių kontekste ir vienodo teisės aiškinimo bei taikymo tikslais aktualu pasisakyti dėl teisinių santykių kvalifikavimo tais atvejais, kai perduotas ne tos rūšies daiktas, koks turėtų būti perduodamas pagal sutartį, ir šio pažeidimo teisinių padarinių, taip pat dėl kainos mažinimo instituto taikymo sąlygų.

Dėl sutarties pažeidimo kvalifikavimo, kai perduotas ne tos rūšies daiktas

Skolininko pareigas vykdant sutartį apibrėžia prievolės dalykas, t.y. skolininko veiksmai, kuriuos tinkamai atlikus prievolė pasibaigs. Prievolės dalykas lemia, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės (CK 6.39 straipsnio 1 dalis). Jei asmuo įvykdys prievolę ne tokiu būdu, kaip reikalauja prievolės dalykas, jis bus laikomas pažeidusiu sutartį. Esant pirkimo-pardavimo santykiams, netinkamas pardavėjo pareigų vykdymas dažniausiai pasireiškia daikto kokybės trūkumais, t. y. kai perduodamas daiktas neturi tų naudingųjų savybių, kurių galima iš jo tikėtis atsižvelgiant į sutartį, norminius standartizacijos dokumentus, naudojimo tikslą, paskirtį ir pan. Kokybės trūkumai yra tik vienas iš galimų pardavėjo pareigos perduoti daiktą pažeidimo atvejų. Taip pat gali būti ir kitų daikto trūkumų – kiekio, asortimento, taros, pakuotės, komplektiškumo ir kt. Konkrečiu atveju svarbu atriboti, kokiu būdu pažeidžiamos pardavėjo pareigos, nes įstatymas nustato nevienodus pažeidimo teisinius padarinius, individualizuodamas juos pagal pažeidimo pobūdį. Tai grindžiama tuo, kad vienodų teisinių padarinių taikymas skirtingiems teisių pažeidimams ne visada gali suteikti efektyvią ir lanksčią teisinę gynybą.

CK 6.331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka šalių suderintą daiktų asortimentą. Asortimentas – tai daiktų apibūdinimas pagal rūšį, modelį, dydį, spalvą ar pagal kitokius požymius. Jeigu sutartyje neaptarta nei daiktų asortimento, nei jo nustatymo tvarkos, tačiau iš sutarties turinio ir esmės matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikrą asortimentą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokio asortimento daiktus, kurie atitiktų pardavėjui žinomus sutarties sudarymo metu pirkėjo poreikius, arba turi teisę sutarties atsisakyti (CK 6.331 straipsnio 2 dalis). Daiktų asortimento sąlygos pažeidimo teisinius padarinius ir specialius pirkėjo teisių gynimo būdus nustato CK 6.332 straipsnis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai pažeista pareiga perduoti tinkamo asortimento daiktus, gali būti taikomi specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai skirti pirkėjo teisėms dėl asortimento sąlygos nesilaikymo ginti, taip pat bendrieji kreditoriaus teisių gynimo būdai, nustatyti bendrosiose prievolių teisės nuostatose, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas, sutarties nutraukimas, prievolės vykdymo sustabdymas ir kt., tačiau neturi būti taikomi teisių gynimo būdai, specialiai skirti kitų pažeidimų rūšių padariniams šalinti.

Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad ieškovas, prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu, žinojo, jog atsakovui turi pasiūlyti ir patiekti stogui dengti tinkamą dangą, tačiau perdavė ne stogui, bet sienoms dengti skirtą dangą. Kadangi nenustatyta pateiktos dangos neatitikties kokybės reikalavimams, keliamiems sienų dangai, tai teigti, kad danga netinkamos kokybės, pagrindo nėra, kaip ir pagrindo taikyti teisių gynimo būdus susijusius su kokybės reikalavimų pažeidimais (CK 6.334 straipsnio 1 dalis). Neįrodyta, kad danga buvo netinkamos kokybės, bet įrodyta, kad ji netiko stogui dengti, todėl šiuo atveju nėra pagrindo išvadai dėl kokybės reikalavimo pažeidimo. Kadangi nustatyta, kad buvo parduota ne tos rūšies (modelio) danga, kurios tikėjosi pardavėjas sudarydamas sutartį ir kuri turėjo būti parduota, tai darytina išvada, kad pardavėjas pažeidė sutartį ir perdavė daiktus, neatitinkančius asortimento reikalavimo. Vadovaudamasi tuo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje atsakovo galimybės atsikirsti turėjo būti nustatomos ne pagal CK 6.334 straipsnį, skirtą gynimuisi nuo kokybės trūkumų, bet pagal CK 6.332 straipsnį bei bendrąsias prievolių teisės nuostatas.

Dėl prekės kainos mažinimo

Kainos mažinimas yra specialus pirkėjo teisių gynimo būdas pagal CK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nors šio teisių gynimo būdo teisinė prigimtis sietina su reikalavimu įskaityti nuostolius į pareikalavimą sumokėti kainą, jis įstatyme įtvirtintas kaip savarankiškas teisių gynimo būdas ir skiriasi nuo nuostolių atlyginimo ir įskaitymo institutų (nors ir išvestinis iš jų). Kai pirkėjas pareiškia reikalavimą dėl nuostolių įskaitymo, tai turi būti įrodyti faktiniai, t.y. patirti nuostoliai. Kai pirkėjas reiškia reikalavimą dėl kainos sumažinimo (lot. actio quanti minoris), jis įrodinėja abstraktų santykį tarp prekių verčių, nesiaiškindamas faktinių nuostolių. Tai reiškia, kad pirkėjas įrodinėja, jog faktiškai pristatytos netinkamos kokybės prekės vertė yra mažesnė už kokybiškos prekės vertę. Šis skirtumas sudaro galimą kainos mažinimo dydį pagal pareikštą reikalavimą. Šis gynimo būdas negali būti taikomas, kai faktiškai pristatytos prekės rinkos vertė yra tokia pati ar net didesnė už vertę, kurią turi sutartimi perduotina tinkamos kokybės prekė, pavyzdžiui, jei pateikiamas netinkamos kokybės, nefunkcionalus, bet iš brangesnių dalių surinktas daiktas ir jo rinkos vertė yra tokia pat (ar didesnė) kaip ir pristatytino daikto vertė, kaina negali būti mažinama, nes nesusidarys aritmetinio verčių skirtumo, kuris, minėta, yra būtina sąlyga taikant CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Nagrinėjamoje byloje toks verčių skirtumas negalėjo būti nustatytas, nes prekės buvo tinkamos kokybės, todėl skirtumas tarp faktiškai pristatytos prekės vertės ir vertės, kurią turi tinkamos kokybės tokios rūšies prekė, yra lygus nuliui.

Be to, kainos mažinimas šioje byloje negalėjo būti taikomas nes CK 6.332 straipsnyje bei bendrosiose prievolių teisės nuostatose kainos mažinimas nenustatytas, t. y. šis teisių gynimo būdas taikomas ne asortimento, bet kokybės sąlygų pažeidimų padariniams šalinti.

Dėl asortimento sąlygos pažeidimo padarinių ir teisių gynimo būdų

Kai pardavėjas perduoda pirkėjui daiktus, neatitinkančius pirkimo–pardavimo sutartyje numatyto asortimento, pirkėjas turi teisę atsisakyti juos priimti ir už juos mokėti, o jeigu jau sumokėta, – pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, jei sutartis nenumato ko kita (CK 6.332 straipsnio 1 dalis). Taip pat pirkėjas turi teisę reikalauti pakeisti daiktus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį pirkėjas turi teisę atsisakyti už šiuos daiktus mokėti tada, kai atsisako priimti asortimento neatitinkančius daiktus. Laikoma, kad asortimento neatitinkantys daiktai priimti, jeigu pirkėjas per protingą terminą po jų gavimo nepraneša pardavėjui apie atsisakymą priimti daiktus. Jeigu pirkėjas neatsisako priimti asortimento neatitinkančių daiktų, tai jis privalo už juos sumokėti su pardavėju suderintą kainą, o jei kaina nesuderinta – kainą, kuri sutarties sudarymo metu įprastai buvo mokama atitinkančiomis aplinkybėmis už analogiškus daiktus (CK 6.332 straipsnio 5 dalis).

Šiuo atveju pardavėjas daiktus priėmė ir pradėjo juos naudoti, nereiškė dėl to reikalavimų įstatymo nustatyta tvarka, o tiesiog atsisakė už daiktus sumokėti, motyvuodamas tuo, kad daiktai neatitiko sutarties. Pažymėtina, kad tokio pirkėjo elgesio negalima kvalifikuoti kaip teisėtai sustabdžiusio prievolių vykdymą, nes prievolių vykdymo sustabdymas taikomas reikalaujant tinkamai vykdyti prievolę, taigi tikintis tam tikro elgesio. Prievolių vykdymo sustabdymas nėra abstraktaus taikymo teisių gynimo būdas – jis yra laikina priemonė, taikytina tikintis konkretaus kreditoriui naudingo ir teisėto elgesio iš skolininko, bet ne būdas galutinai išvengti prievolių vykdymo. Jei asmuo nevykdo savo prievolių, bet ir įstatymo nustatyta tvarka nereiškia teisinių reikalavimų, toks elgesys nelaikytinas teisėtu prievolių vykdymo sustabdymu, sudarančiu pagrindą nemokėti už pateiktas prekes. Pirkėjo pasyvus elgesys ir įstatymo suteiktų teisių gynimo būdų netaikymas lemia, kad nėra pagrindo byloje atsisakyti tenkinti ieškinį dėl mokėjimo už gautą prekę prievolės vykdymo. Šią išvadą tiesiogiai patvirtina CK 6.39 straipsnio 2 dalis, pagal kurią kreditoriui sutikus priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta, bei CK 6.332 straipsnio 5 dalis, pagal kurią, jeigu pirkėjas neatsisako priimti asortimento neatitinkančių daiktų, tai jis privalo už juos sumokėti kainą. Tai, kad pateiktos medžiagos atitinka tokios rūšies prekėms taikomą vidutinę rinkos kainą, byloje nebuvo ginčijama. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškinys turi būti tenkinamas visiškai. Iš atsakovo priteisiama 547 941,92 Lt skolos, taip pat 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl pirkėjo interesų apsaugos

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio dėl prievolės vykdymo natūra patenkinimas neatima teisės iš pardavėjo reikalauti nuostolių atlyginimo, nutraukti sutartį ar taikyti kitus teisių gynimo būdus dėl asortimento sąlygos pažeidimo. Teismui nagrinėjant šiuos reikalavimus, priklausomai nuo prašomo taikyti pirkėjo teisių gynimo būdo taikymo sąlygų, bylos aplinkybių kontekste būtų vertinama ir paties pirkėjo kaltė. Šioje byloje paties pirkėjo kaltė teismų buvo vertinama kaip kainos sumažinimo pagrindas, tačiau, minėta, kainos sumažinimas netaikytinas šiems santykiams, nes tai teisių gynimo būdas, taikomas pirkėjo teisių gynimui dėl daikto kokybės pažeidimų (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šiuo metu pirkėjas yra iškėlęs bylą pardavėjui dėl nuostolių, atsiradusių pateikus sutarties neatitinkantį daiktą, atlyginimo (byla šiuo metu sustabdyta). Tai rodo, kad pirkėjas savo teises gina nuostolių atlyginimo byloje, kurioje galės būti vertinamos ginčui svarbios aplinkybės, įskaitant paties pirkėjo kaltę dėl netinkamo asortimento daikto įsigijimo, bei remiamasi šioje byloje nustatytais ir prejudicinę reikšmę turinčiais faktais.

Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus. Pagal CPK 359 straipsnio 4 dalį, kasacinis teismas panaikina sprendimą ir priima naują sprendimą, jeigu nustato, kad buvo pažeistos materialinės teisės normos jas netinkamai taikant arba išaiškinant. Tai darydamas kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju faktinių aplinkybių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pakankamai nustatyta tam, kad galima būtų konstatuoti materialiosios teisės pažeidimus ir priimti sprendimą dėl bylos esmės kasaciniame teise, negražinant bylos pakartotiniam nagrinėjimui. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai nustatė ginčo santykį, sutarties pažeidimo pobūdį bei su tuo susijusius teisinius padarinius ir priėjo prie neteisingų išvadų, todėl kasacinis skundas tenkinamas, teismų sprendimai naikinami ir ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Ieškovas pateikė 2125 Lt atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šiuo metu galiojančios rekomendacijos patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Atsižvelgiant į maksimalius rekomenduojamus priteisti dydžius ir vadovaujantis Rekomendacijų 8.13 punktu, priteistinas išlaidų dydis už advokato pagalbą surašant kasacinį skundą mažinamas iki 2000 Lt. Taip pat iš atsakovo ieškovui priteisiamas 9479 Lt išlaidų susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu atlyginimas. Iš viso už kasaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo ieškovui priteisiama 11 479 Lt.

Kasaciniame procese valstybė patyrė 51,28 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti visiškai.

Ieškovui UAB,,RUUKKI Lietuva“ (j.a.kodas 111529447) iš atsakovo UAB,,Laugina“ (j.a. kodas 261411420) priteisti 547 941,92 Lt skolos, taip pat 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovui UAB,,RUUKKI Lietuva“ (j.a.kodas 111529447) iš atsakovo UAB,,Laugina“ (j.a. kodas 261411420) priteisti 11 479 Lt kasacijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Iš atsakovo UAB,,Laugina“ (j.a. kodas 261411420) valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) priteisti 51,28 Lt (penkiasdešimt vieną litą 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame procese, atlyginimo.

Panaikinti kasacinio teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones – Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo vykdymo sustabdymą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Birutė Janavičiūtė

Algis Norkūnas

Janina Stripeikienė