Civilinė byla Nr. 3K-3-515/2010 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjo
Z. Levickio
ATSKIROJI NUOMONĖ
(CPK 63 straipsnio 2 dalis)
2010 m. gruodžio 13 d.
Teismai pripažino kad, atleisdamas ieškovą iš darbo, atsakovas neprivalėjo gauti Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto sutikimo, nes ieškovas į jį neišrinktas teisės aktų nustatyta tvarka. Jį išrinko profesinės sąjungos,,Uostininkas“ skyriaus,,Vakarai“ taryba, bet ne darbuotojų kolektyvo susirinkimas.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad darbuotojų atstovai yra tie, kurie nurodyti Darbo kodekso 19 straipsnyje. Šio straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai – įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime išrinktas darbuotojas, kuriam suteikiami įgaliojimai atstovauti įmonės, padalinio, pamainos darbuotojų interesams saugos ir sveikatos srityje. Taigi teismų išvada, kad ieškovas neišrinktas įstatymo nustatyta tvarka, yra pagrįsta.
Vertinant teismų išvadas būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Ieškovas 2007 m. gruodžio 11-13 d. mokėsi įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto narių ir darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai kvalifikacijos tobulinimo kursuose. Po šių mokymų jam buvo išduotas kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas (b. l. 46). Darbuotojų atstovo mokymąsi privalo užtikrinti darbdavys ir tai turi atlikti savo lėšomis (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 straipsnio 10 dalis). Ieškovui atitinkamos žinios darbuotojų saugai ir sveikatai srityje yra suteiktos.
Civilinė byla Nr. 3K-3-515/2010 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjo
Z. Levickio
ATSKIROJI NUOMONĖ
(CPK 63 straipsnio 2 dalis)
2010 m. gruodžio 13 d.
Teismai pripažino kad, atleisdamas ieškovą iš darbo, atsakovas neprivalėjo gauti Darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto sutikimo, nes ieškovas į jį neišrinktas teisės aktų nustatyta tvarka. Jį išrinko profesinės sąjungos,,Uostininkas“ skyriaus,,Vakarai“ taryba, bet ne darbuotojų kolektyvo susirinkimas.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad darbuotojų atstovai yra tie, kurie nurodyti Darbo kodekso 19 straipsnyje. Šio straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai – įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime išrinktas darbuotojas, kuriam suteikiami įgaliojimai atstovauti įmonės, padalinio, pamainos darbuotojų interesams saugos ir sveikatos srityje. Taigi teismų išvada, kad ieškovas neišrinktas įstatymo nustatyta tvarka, yra pagrįsta.
Vertinant teismų išvadas būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Ieškovas 2007 m. gruodžio 11-13 d. mokėsi įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto narių ir darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai kvalifikacijos tobulinimo kursuose. Po šių mokymų jam buvo išduotas kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas (b. l. 46). Darbuotojų atstovo mokymąsi privalo užtikrinti darbdavys ir tai turi atlikti savo lėšomis (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 straipsnio 10 dalis). Ieškovui atitinkamos žinios darbuotojų saugai ir sveikatai srityje yra suteiktos.
Byloje pateiktas (be datos) 54 atsakovo darbuotojų prašymas (b. l. 48), kuriame, be kita ko, nurodoma, kad „sveikatos komitete patikėtiniai Š. B. ir R. B. yra nekompetentingi atstovauti bendrovės darbuotojų interesams“. Iš šio prašymo darytina išvada, kad šie bendrovės darbuotojai pripažįsta, jog jų atstovas saugai ir sveikatai yra ir ieškovas R. B. Profesinė sąjunga „Uostininkas“ 2007 m. birželio 14 d. raštu Nr. 07-29 atsakovo direktoriui pranešė (b. l. 38), kad nuo jos atstovu saugai ir sveikatai yra paskirtas ir ieškovas R. B. Šiame rašte yra 2007 m. birželio 15 d. rezoliucija: paruošti atsakymą. Atsakymo byloje nėra, todėl ši aplinkybė, jeigu ji keltų abejonių, ar R. B. buvo darbuotojų atstovas, aiškintina iš naujo nagrinėjant bylą.
Atsakovo 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 58 lengvų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimui patvirtinta nauja komisija. Jos nariu, kaip darbuotojų atstovas, patvirtintas ir ieškovas R. B. Ieškovas, kaip darbuotojų atstovas, dalyvavo tiriant nelaimingą atsitikimą darbe ir tai patvirtina šio tyrimo 2008 m. liepos 18 d. aktas Nr. 7 (b. l. 115). Taigi darytina išvada, kad ieškovas veikė kaip darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 straipsnyje reglamentuojamas darbuotojų dalyvavimas įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitete darbuotojų atstovas yra toks darbuotojas, kuris turi atitinkama tvarka suteiktus įgaliojimus atstovauti įmonės, padalinio, pamainos darbuotojų interesams saugos ir sveikatos srityje. Buvimas ar nebuvimas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto nariu reikšmės neturi, nes komitetas sudaromas dvišaliu principu – iš vienodo skaičiaus darbdaviui atstovaujančio asmens skirtų darbdavio atstovų (įmonės administracijos pareigūnų) ir iš šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka išrinktų darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Komitetą sudaryti yra darbdavio pareiga, nes jis privalo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais ((Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiuo atveju neturi reikšmės teismų konstatuota aplinkybė, kad nebuvo sudarytas komitetas, nes ieškovas veikė kaip darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai.
DK 19 straipsnio 1 dalis suformuluota taip kad pirmenybė atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams suteikiama profesinei sąjungai. Ji gali ne tik atstovauti, bet ir ginti savo narių interesus atitinkamose valstybės institucijose. Tai nustatyta ir Profesinių sąjungų įstatymo 15, 18, 22 straipsniuose. Tokios teisės neturi darbo taryba ir darbuotojų kolektyvas. Esant tokiam įstatymuose nustatytam reglamentavimui, nebuvo pagrindo prioritetą suteikti formai (darbuotojo atstovo išrinkimo procedūrai), bet ne esmei – jo išrinkimui pagal profesinės sąjungos pateiktą pasiūlymą ir faktinį įgaliojimų pripažinimą.
Tai, kad R. B. darbuotojų atstovu saugai ir sveikatai išrinko profesinė sąjunga, bet ne darbuotojų kolektyvo susirinkimas, nepaneigia jo atliekamų funkcijų, kartu ir kaip darbuotojų atstovui DK 134 straipsnio 1 dalyje nustatytų garantijų. Priešingu atveju ieškovas negalėjo tinkamai atlikti jam nustatytų funkcijų. Ieškovo buvimo darbuotojų atstovu saugai ir sveikatai laikotarpiu būtų paneigtas darbuotojų atstovavimas užtikrinant darbuotojų teises į saugą ir sveikatą.
Manau, kad šiuo atveju sureikšminta ieškovo paskyrimo darbuotojų atstovu saugai ir sveikatai procedūra, bet nesivadovauta esmės pirmenybe – abipusiu (darbuotojų ir darbdavio) sutikimu pripažinti ieškovą darbuotojų atstovu, turinčiu įgaliojimus atstovauti įmonės, padalinio, pamainos darbuotojų interesams saugos ir sveikatos srityje. Kita vertus, pripažinimas, kad ieškovas darbuotojų atstovu saugos ir sveikatos srityje buvo paskirtas neteisėtai, reikštų, jog atsakovo darbuotojai buvo nušalinti nuo jų teisių ir interesų įmonėje atstovavimo saugos ir sveikatos srityje.
Teisėjas Z. Levickis
