Civilinė byla Nr. 3K-3-162/2011
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00588-2009-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 111.3; 95.5 (S)
2011 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės,,Pireka“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės,,Panevėžio statybos trestas“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl Panevėžio apskrities viršininko administracijos viešojo pirkimo komisijos sprendimo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo. Byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų dalyvauja uždaroji akcinė bendrovė,,Pireka“; valstybės institucija, duodanti išvadą, – Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos viešojo pirkimo komisijos 2009 m. lapkričio 23 d. protokolu Nr. T6-76 priimtą sprendimą, kuriuo ieškovo paraiška, kaip neatitinkanti konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų, buvo atmesta; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos viešojo pirkimo komisijos 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 20-3507-(1.29.)-20, kuriuo ieškovo paraiška, kaip neatitinkanti konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų, buvo atmesta; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo viešojo pirkimo komisijos 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 20-3507-(1.29.)-20.
Ieškovas nurodė, kad dalyvavo atsakovo skelbiamose supaprastintose derybose dėl projekto įgyvendinimo darbų pirkimo. Atsakovas 2009 m. lapkričio 24 d. pranešė, kad ieškovo paraiška atmesta, nes neatitinka derybų sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų. Ieškovas pateikė pretenziją, tačiau atsakovas ją taip pat atmetė. Ieškovas teigė, kad pateikė atsakovui dokumentus, patvirtinančius, jog yra atlikęs derybų sąlygose nurodytus reikalavimus atitinkančius darbus; kad atsakovas nenorėjo vertinti pateiktų dokumentų, o siekė bet kokiais būdais atmesti ieškovo paraišką; kad trečiasis asmuo nepateikė dokumentų, patvirtinančių derybų sąlygose nustatytų reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino neteisėtu ir panaikino Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2009 m. lapkričio 23 d. posėdžio protokolu Nr. T6-76 priimtą sprendimą atmesti ieškovo paraišką kaip neatitinkančią konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų. Teismas nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 20-3507-(1.29.)-20; priteisė iš atsakovo ieškovui 130,8 Lt žyminio mokesčio, valstybei – 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad atsakovas 2009 m. spalio 21 d. paskelbė supaprastintas derybas dėl projekto,,Siaurojo geležinkelio, kultūros paveldo ir turizmo objekto, plėtra 2009–2011 metais“ įgyvendinimo darbų pirkimo; ieškovas 2009 m. lapkričio 2 d. pateikė paraišką dalyvauti projekte; atsakovas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. T6-76 atmetė ieškovo paraišką, nurodęs, kad tiekėjas neatitinka derybų sąlygų 15.11 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo; ieškovas 2009 m. lapkričio 25 d. pareiškė pretenziją, tačiau atsakovas 2009 m. lapkričio 30 d. ją atmetė; atsakovas nusprendė, kad trečiasis asmuo atitinka derybų sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus; trečiasis asmuo dalyvauja projekte pagal jungtinės veiklos sutartį, sudarytą su UAB,,Fima“.
Teismas nustatė, kad derybų sąlygose nustatyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir tiekėjui pareiga pateikti dokumentus, įrodančius šiuos reikalavimus; kad pagal derybų sąlygų 15.11 punkto reikalavimą tiekėjas per paskutinius trejus metus arba laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau kaip trejus metus) yra įvykdęs bent vieną įrašyto į Valstybės kultūros vertybių registrą objekto inžinerinio statinio statybos sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 3 milijonai litų; kad tiekėjas privalo pateikti įvykdytų sutarčių sąrašą, kuriame nurodyti užsakovai, sutarčių objektai, sutarčių sudarymo ir įvykdymo datos, sutarčių vertė su užsakovų pažymomis apie tai, kad darbai buvo atlikti tinkamai.
Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą inžineriniai statiniai – tai susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai; kad statinių klasifikavimą pagal paskirtį ir požymius nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.0109:2003,,Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (toliau – Reglamentas). Pagal Reglamentą inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į šias grupes: susisiekimo komunikacijos (keliai, gatvės, geležinkelio keliai, oro ir vandens uostų statiniai ir kt.), inžineriniai tinklai (dujotiekiai, vandentiekio tinklai, šilumos tiekimo tinklai, elektros tinklai, nuotekų šalinimo tinklai, nuotolinio ryšio linijos) ir kiti statiniai (tvenkiniai, kanalai, sporto paskirties inžineriniai statiniai ir kt.).
Teismas nustatė, kad ieškovas su paraiška pateikė svarbesnių statybos objektų sąrašą, iš kurio matyti, jog ieškovas 2005–2007 m. atliko Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno komplekso Vilniuje, Aušros Vartų g. 7A/Arklių g. 18, pritaikymo mokymo funkcijai, pastato rekonstrukcijos darbus, tarp jų – inžinerinių statinių už 3 334 311 Lt; kad papildomoje pažymoje apie sėkmingai įvykdytą sutartį išvardyti inžinerinių statinių statybos darbai, ieškovo atlikti už daugiau kaip 3 mln. Lt: lauko nuotekų, vandentiekio tinklų, požeminių perėjų, drenažo, lauko šiluminės trasos įrengimas, lauko elektros ir silpnų srovių darbai. Teismas nustatė, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio pažyma,,Dėl įvykdytų projektų“ patvirtina, kad Vilniaus Bazilijonų vienuolyno statinių ansamblis yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Teismas konstatavo, kad ieškovo atlikti inžinerinių statinių darbai objekte – Bazilijonų vienuolyno komplekse – visiškai atitinka įstatymuose nurodytą sąvoką,,inžineriniai statiniai“.
Teismas pažymėjo, kad, atsakovo viešojo pirkimo komisijai vertinant paraiškas 2009 m. lapkričio 24 d., trečiasis asmuo nebuvo pateikęs visų būtinų dokumentų – nepateikė pažymos apie tai, kad darbai objekte, kuris atitiko derybų sąlygų 15.11 punkto reikalavimus (Kauno geležinkelio tunelio renovacija), buvo atlikti tinkamai; kad atsakovas buvo įpareigotas pateikti trečiojo asmens atlikto darbo šiame objekte valstybinės komisijos pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kad būtų galima spręsti apie trečiojo asmens ir Siemens, 2010 m. vasario 25 d. išdavusios pažymą,,Apie įvykdytą sutartį“, dalyvavimą objekto darbuose; kad atsakovas tokio akto nepateikė. Teismas pažymėjo, kad iš trečiojo asmens pateiktos 2010 m. vasario 25 d. pažymos matyti, jog UAB,,Fima“ atlikti darbai susiję su įvairios signalizacijos, saugos ir ryšių instaliacija, eismo signalizacijos renovavimu ir šių dalių projektavimu, kad pažymoje nurodyta darbų vertė – 7 947 310,94 Lt, o trečiojo asmens dokumentų segtuve esančiame dokumente,,UAB,,Fima“ įgyvendinti projektai“ nurodyta darbų vertė – 6,5 mln. Lt. Teismas konstatavo, kad UAB,,Fima“ nurodė ne savo atliktų darbų, bet bendrų darbų vertę; kad trečiojo asmens darbai nesusiję su sąvoka,,inžineriniai statiniai“.
Teismas konstatavo, kad atsakovo sprendimas atmesti ieškovo paraišką akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytus principus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, neturėdamas visų būtinų dokumentų, nusprendė, jog trečiasis asmuo atitinka derybų sąlygose keliamus reikalavimus; kad atsakovas akivaizdžiai pažeidė lygiateisiškumo principą; kad aplinkybė, jog trečiasis asmuo pripažintas atitinkančiu derybų sąlygų 15.11 punkte nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, yra pagrindas abejoti ir konkurso skaidrumu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 7 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino taikytas teisės normas, kad padarė teisingą išvadą, jog ieškovo pasiūlymas atitiko derybų sąlygų 15.11 punkto reikalavimus, todėl atsakovas neturėjo pagrindo atmesti ieškovo pasiūlymą pagal derybų sąlygų 65.1 punktą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno komplekso pastate ieškovo atlikti lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbai atitinka teisiniame reglamentavime nustatytą inžinerinio statinio sampratą.
Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino trečiojo asmens pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų apie ieškovo rekonstruotą Vienuolynui priklausantį pastatą, jog Vienuolynui ir Vilniaus Arkivyskupijai priklausančios mokslo paskirties patalpos yra Vienuolynui nuosavybės teise priklausančiame ieškovo rekonstruotame pastate, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra administracinė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Vienuolyno komplekso pastatų užimtoje valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje atskirais turtiniais vienetais nėra įregistruoti inžineriniai statiniai, tačiau tai nepaneigia kitais bylos duomenimis nustatyto fakto, jog, rekonstruojant kultūros paveldo objektą, buvo vykdomi inžinerinių tinklų įrengimo darbai; kad derybų sąlygos nereikalavo kvalifikacijos reikalavimo atitiktį pagrįsti inžinerinio statinio viešojo registro duomenimis.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo, pirmosios instancijos teismas, vertindamas perkančiosios organizacijos veiksmų, pašalinant ieškovą iš viešojo pirkimo, teisėtumą Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų imperatyvų aspektu, turėjo pagrindą pasiakyti ir dėl atsakovo veiksmų, pripažįstant trečiojo asmens paraišką atitinkančia minimalius kvalifikacijos reikalavimus.
Teisėjų kolegija sutiko su trečiojo asmens argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 231 straipsnio 5 dalies nuostatas ir, nesant trečiojo asmens, turinčio šalies procesines teises ir pareigas, atstovo sutikimo, neturėjo teisės pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės po parengiamojo teismo posėdžio, nepriėmęs CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties; konstatavo, kad vien dėl formalaus proceso teisės normos pažeidimo, nesuvaržiusio trečiojo asmens procesinių teisių įgyvendinimo ir neturėjusio įtakos teisingam bylos išsprendimui, naikinti sprendimo negalima (CPK 328 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 22 d. nutartimi atsakovą – likviduotą Panevėžio apskrities viršininko administraciją – pakeitė procesinių teisių ir pareigų perėmėju Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Dėl Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, poįstatyminių aktų netinkamo taikymo ir aiškinimo. Pagal derybų sąlygų 15.11 punktą tiekėjas turėjo būti įvykdęs sutartį dėl objekto, kuris atitinka dvi sąlygas: a) yra inžinerinis statinys; b) objektas (inžinerinis statinys) yra įrašytas į Valstybės kultūros vertybių registrą. Spręsdami dėl ieškovo rekonstruoto Vienuolyno atitikties pirmajai sąlygai, teismai turėjo vadovautis Statybos įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo, Reglamento normomis, nustatyti, kokia yra šio statinio paskirtis. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 77 dalį, Reglamento 5.14 punktą statinio paskirtis yra statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas. Tik valstybės įmonės Registrų centro išduotas oficialusis rašytinis dokumentas gali patvirtinti statinio paskirtį ir tai, kad statinys yra atskiras nekilnojamojo turto objektas. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynui ir Vilniaus Arkivyskupijai priklausančio mokslo paskirties patalpos yra Vienuolynui nuosavybės teise priklausančiame ieškovo rekonstruotame pastate, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra administracinė. Taigi akivaizdu, kad ieškovo rekonstruotas Vienuolynas ir jo patalpos nėra inžineriniai statiniai.
Nors Vienuolyno pastatas yra įrašytas į Valstybės kultūros vertybių registrą, šis pastatas nėra inžinerinis statinys. Net ir pripažinus, kad, ieškovui rekonstruojant administracinės paskirties pastatą, buvo vykdomi rekonstrukcijos darbai ir inžineriniuose statiniuose, šie statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški ir atskiri objektai (inžineriniai statiniai) ir nėra įrašyti į Valstybės kultūros vertybių registrą kaip kultūros paveldo objektai.
2. Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo aiškinimo ir taikymo. Aplinkybė, kad ieškovas neatitinka derybų sąlygų 15.11 punkte nustatytų tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų, nereiškia, jog pažeidžiami viešųjų pirkimų principai (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnis) ir konkurencijos teisės nuostatos. Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog tiekėjo turimi kvalifikaciniai pajėgumai neatitinka nustatytų vertinimo kriterijų, nėra pagrindas pripažinti, kad šie kriterijai yra apskritai diskriminaciniai. Europos Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad viešojo pirkimo sąlyga, nustatanti atrankos kriterijų, kurį gali atitikti tik mažas skaičius tiekėjų, nėra pakankama, jog būtų galima pripažinti tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimą. Teismai nepagrįstai pripažino, kad buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai.
3. Dėl trečiojo asmens pažymos. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad iš trečiojo asmens pateiktos 2010 m. vasario 25 d. pažymos matyti, jog UAB,,Fima“ atlikti darbai renovuojant Kauno geležinkelio tunelį yra susiję su įvairios signalizacijos, saugos ir ryšių instaliacija, eismo signalizacijos renovavimu ir šių dalių projektavimu, o tokie darbai nenusiję su sąvoka,,inžineriniai statiniai“. Tokius argumentus nurodė ir apeliacinės instancijos teismas. Teismai netinkamai aiškino teisės aktų (Statybos įstatymo, Reglamento) nuostatas, reglamentuojančias statinių paskirtį ir jų požymius. Vadovaujantis šių teisės aktų normomis, akivaizdu, kad objektas, kuriame UAB,,Fima“ vykdė renovacijos darbus, yra inžinerinis statinys.
4. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 183, 185, 250 straipsniuose įtvirtintą imperatyviąją pareigą ištirti, įvertinti ir pasisakyti dėl visų pateiktų į bylą įrodymų, padarė kitų įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Į bylą buvo pateikti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, patvirtinantys, kad ieškovo nurodytas objektas yra administracinis pastatas, o ne inžinerinis statinys, kad šiame objekte inžinerinių statinių nėra. Pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK taisyklių, taikomų įrodymų tyrimui ir vertinimui, tačiau nepanaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 231 straipsnio 5 dalies, 232 straipsnio nuostatas. 2010 m. kovo 17 d. vykusio pirmosios instancijos teismo parengiamojo posėdžio metu į teismo pateiktą klausimą dėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės pradėjimo trečiasis asmuo aiškiai atsakė, kad nesutinka pradėti žodinį bylos nagrinėjimą iš esmės. Pradėjęs nagrinėti bylą iš esmės po parengiamojo posėdžio, nesant trečiojo asmens sutikimo ir nepriėmus atitinkamos nutarties, teismas pažeidė proceso teisės normas, neužtikrino ir pažeidė trečiojo asmens teises tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui iš esmės, tinkamai ginti savo teises ir teisėtus interesus. CPK 47 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas.
Apeliacinės instancijos teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartį priėmė dėl nebeegzistuojančio, likviduoto ir išregistruoto iš juridinių asmenų registro juridinio asmens, jo teisių ir pareigų. Atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija buvo likviduota 2010 m. spalio 1 d. Teismas turėjo vadovautis CPK 157 straipsnio 1 dalimi ir 256 straipsniu ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, spręsti dėl atsakovo procesinių teisių ir pareigų perėmimo (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Teismas tik 2010 m. spalio 22 d. nutartimi nutarė atsakovą pakeisti procesinių teisių ir pareigų perėmėju Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
Teismai netaikė CPK 293, 296 straipsnio nuostatų, nors turėjo nutraukti bylą arba palikti ieškinį nenagrinėtą dėl to, kad ieškovas nesilaikė imperatyviųjų Viešųjų pirkimų įstatymo V skyriaus normų, reglamentuojančių ginčų nagrinėjimo procedūrą. Įstatymo 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ir veiksmus, pirmiausia turi pateikti perkančiajai organizacijai pretenziją įstatyme nustatyta tvarka. Ieškovas pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl viešojo pirkimo komisijos 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 20-3507-(1.29.)-20. Patikslintu ieškiniu ieškovas apskundė viešųjų pirkimų komisijos 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą (protokolo Nr. T6-76). Ieškovas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo procedūros dėl viešųjų pirkimų komisijos 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimo, nes, nepateikęs pretenzijos perkančiajai organizacijai, ieškiniu apskundė jį teismui.
Atsakovas Susisiekimo ministerija pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens kasacinio skundo.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Kasatorius kasaciniame skunde nenurodė Viešųjų pirkimų tarnybos, kuri buvo dalyvaujantis byloje asmuo kaip išvadą teikianti institucija ir kuriai pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 97 straipsnio 4 dalį kasacinio teismo sprendimas gali sukelti numatytas teises ir pareigas.
2. CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kasatorius skunde remiasi naujomis aplinkybėmis dėl procesinio sprendimo, priimto dėl nebeegzistuojančio juridinio asmens, dėl privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo procedūros nesilaikymo, šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, jomis nesiremta atsiliepime į ieškinį, apeliaciniame skunde.
Atsakovas 2009 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 20-3507-(1.29.)-20, o ne sprendimu, kaip teigia kasatorius, informavo ieškovą apie ieškovo pasiūlymo atmetimą, neinformavo, kokiu sprendimu ieškovo pasiūlymas buvo atmestas. Tik teismui išreikalavus visus konkurso dokumentus, buvo nustatyta, kad ieškovo pasiūlymas buvo atmestas ne nurodytu raštu, o 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. T6-76, todėl buvo pakeistas tik ieškinio dalykas, o ikiteisminės ginčų nagrinėjimo procedūros buvo laikytasi.
3. Kasacinio skundo argumentai dėl Statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003, Nekilnojamojo turto registro įstatymo, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo netinkamo taikymo ir aiškinimo yra grindžiamas faktinių aplinkybių vertinimu. Pagal CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 353 straipsnio 1 dalį kasacinio skundo pagrindą gali sudaryti tik teisės, o ne fakto klausimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutarties aiškinimas yra fakto klausimas. Darant analogiją, derybų ar konkurso sąlygų aiškinimas taip pat yra fakto klausimas.
Be to, kasatorius netinkamai aiškina Derybų sąlygų 15.11 punkto reikalavimus. Šios konkurso sąlygos nereikalavo iš tiekėjo įvykdyti kaip atskirą objektą inžinerinį statinį, juolab nereikalavo, kad jis būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir būtų suteiktas atskiras unikalus numeris. Kasatorius netinkamai ir išplėstai aiškina nurodytą konkurso sąlygą, be to, tokiais argumentais nesirėmė nei pirmosios, ne apeliacinės instancijos teismuose. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad Vienuolyno komplekse jokių inžinerinių statinių nėra. Priešingai nei teigia kasatorius, iš jo pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nurodytame objekte yra labai daug inžinerinių statinių: šilumos ir karšto vandens tiekimo zona, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona, dujotiekio apsaugos zona. Aplinkybes, kad šioje teritorijoje ieškovas atliko objekto inžinerinio statinio statybos darbus, patvirtina Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2010 m. vasario 4 d. raštas, Vilniaus Arkivyskupijos ekonomo tarnybos 2010 m. vasario 1 d. pažyma, šių institucijų ankstesni raštai, objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktai. Šiuose dokumentuose aiškiai nurodyta, kad ieškovas atliko objekto inžinerinio statinio darbus: lauko nuotekų, vandentiekio tinklų, požeminių perėjimų, gerbūvio, drenažo, lauko šiluminės trasos įrengimo, lauko elektros ir silpnų srovių darbus. Byloje esantys Kultūros paveldo departamento raštai patvirtina, kad ieškovas atliko inžinerinio statinio objekto statybos darbus, kurie įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
4. Iš konkurso sąlygų 15.11 punkto matyti, kad atsakovas pareikalavo pateikti per paskutinius trejus metus iki paraiškos pateikimo dienos įvykdytų sutarčių sąrašą, kuriame nurodyti užsakovai, sutarčių sudarymo ir įvykdymo datos, sutarčių vertė, taip pat užsakovų pažymas, kad darbai buvo atlikti tinkamai. Atsakovas iš trečiojo asmens nereikalavo pateikti objekto pripažinimo tinkamu naudoti akto, užsakovo pažymos, kad darbai įvykdyti tinkamai, ir, matydamas, kad trečiasis asmuo neatitinka konkurso sąlygų, vis tiek jį pripažino atitinkančiu kvalifikacinius reikalavimus. Atsakovas privalėjo taikyti visiems dalyviams vienodas sąlygas ir reikalavimus, tačiau to nedarė, taip pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.
5. Kasatorius nepateikė teisinių argumentų dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo proceso normų pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas tyrė ginčo šalių pateiktus visus įrodymus, pasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų. Šių išvadų apeliacinės instancijos teismas nepaneigė.
Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl kasatoriaus argumentų dėl CPK 231 straipsnio 5 dalies, 232 straipsnio pažeidimo.
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą dar egzistuojant Panevėžio apskrities viršininko administracijai, kurios atstovas dalyvavo teismo posėdyje, tačiau atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Kai tik teismas sužinojo, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija yra likviduota, 2010 m. spalio 22 d. nutartimi Susisiekimo ministerijos prašymu pakeitė šalį procesinių teisių ir pareigų perėmėju.
k o n s t a t u o j a :
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 231 straipsnio 5 dalies, 232 straipsnio nuostatas. 2010 m. kovo 17 d. vykusio pirmosios instancijos teismo parengiamojo posėdžio metu į teismo pateiktą klausimą dėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės pradėjimo trečiasis asmuo aiškiai atsakė, kad nesutinka pradėti žodinį bylos nagrinėjimą iš esmės. Pradėjęs nagrinėti bylą iš esmės po parengiamojo posėdžio nesant trečiojo asmens sutikimo ir nepriėmus atitinkamos nutarties, teismas pažeidė proceso teisės normas, neužtikrino ir pažeidė trečiojo asmens teises tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui iš esmės, tinkamai ginti savo teises ir teisėtus interesus. CPK 47 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas.
Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartį priėmė dėl nebeegzistuojančio, likviduoto ir išregistruoto iš juridinių asmenų registro juridinio asmens, jo teisių ir pareigų, nes atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija buvo likviduota 2010 m. spalio 1 d. Teismas turėjo vadovautis CPK 157 straipsnio 1 dalimi ir 256 straipsniu ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, spręsti dėl atsakovo procesinių teisių ir pareigų perėmimo (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Teismas tik 2010 m. spalio 22 d. nutartimi nutarė atsakovą pakeisti procesinių teisių ir pareigų perėmėju Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija rašytiniu pareiškimu prisidėjo prie kasacinio skundo, taip inter alia pritardama ir nurodytiems kasatoriaus argumentams.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo nurodytų kasatoriaus proceso teisės klausimų sprendimo priklauso bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribos. Tik pripažinus, kad procesas pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose buvo teisėtas, teisėjų kolegija turėtų pagrindą patikrinti kitus kasacinio skundo argumentus dėl apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija nagrinėja kasacinio skundo argumentus dėl tinkamo teismo proceso pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje.
Dėl CPK 47 straipsnio 2 dalies ir 231 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo
Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Jie taip pat neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas.
CPK 231 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos.
Aiškindamas CPK 47 straipsnio 2 dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesinių įstatymų suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Smiltainis ir ko“ v. BUAB „Vilnita“, bylos Nr. 3K-3-21/2010).
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 231 straipsnio 5 dalyje nustatyta šalies teisė nesutikti (arba sutikti) pereiti iš pasirengimo bylai nagrinėti stadijos į bylos nagrinėjimą iš esmės išplaukia iš šalies teisės disponuoti ginčo dalyku. Minėta, kad tokios šalies teisės trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, neturi, todėl jo nesutikimas (ar sutikimas) nėra teisiškai reikšmingas teismui sprendžiant dėl perėjimo iš pasirengimo bylai nagrinėti stadijos į bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismui atsisakius tenkinti šią apeliacinio skundo dalį, kasatoriaus teisės nebuvo pažeistos.
Dėl CPK 48 straipsnio aiškinimo ir taikymo likvidavus apskričių viršininkų administracijas
Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apskričių viršininkų administracijos likviduojamos teisės aktų nustatyta tvarka 2010 m. liepos 1 d. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos iki 2010 m. liepos 1 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Vykdydama šias įstatymo nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. kovo 10 d. priėmė nutarimą Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“, kuriuo nutarė likviduoti biudžetinę įstaigą Panevėžio apskrities viršininko administraciją, paskyrė apskrities viršininką likviduojamos apskrities viršininko administracijos likvidatoriumi bei pavedė jam atlikti veiksmus, būtinus apskrities viršininko administracijai likviduoti (Nutarimo 1, 2 ir 4 punktai). Tuo pačiu nutarimu apskrities viršininkams iki 2010 m. birželio 30 d. buvo pavesta atlikti Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatyme, kituose teisės aktuose jiems priskirtas viešojo administravimo funkcijas (Nutarimo 3.2 punktas). Nurodytos įstatymo bei Vyriausybės nutarimo nuostatos reiškia, kad Panevėžio apskrities viršininko administracija viešojo administravimo subjekto funkcijas vykdė iki 2010 m. birželio 30 d. Nuo šio datos likvidatorius atliko tik su Panevėžio apskrities viršininko administracijos kaip juridinio asmens likvidavimo procedūra susijusias funkcijas. Pirmiau nurodytu Vyriausybės nutarimu taip pat buvo išspręsti teisių ir pareigų perėmimo klausimai ginčuose, susijusiuose su apskrities viršininko administracijomis. Nutarimo 5.5 punkte nustatyta, kad po to, kai bus likviduotos apskričių viršininkų administracijos, ginčuose, susijusiuose su apskričių viršininkų administracijų įgyvendintomis įmonių, įstaigų savininko ar dalininko teisėmis ir pareigomis, valstybei (Lietuvos Respublikos Vyriausybei) atstovauja institucijos, įstaigos, įgyvendinančios šių įmonių, įstaigų savininko ar dalininko teises ir pareigas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 475 „Dėl viešosios įstaigos Aukštaitijos siaurojo geležinkelio turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo“ (įsigaliojo 2010 m. liepos 1 d.) Susisiekimo ministerijai pavesta įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos Aukštaitijos siaurojo geležinkelio dalininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas.
Šiais teisės aktais buvo perduotos likviduotos Panevėžio apskrities viršininko administracijos teisės ir pareigos, susijusios su Viešosios įstaigos Aukštaitijos siaurojo geležinkelio dalininkės turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimu, Susisiekimo ministerijai. Nuo 2010 m. liepos 1 d. įvykus tokiam teisės aktais nustatytam subjektų pasikeitimui materialiniuose teisiniuose santykiuose turėjo būti išspręstas procesinių teisių perėmimo klausimas apeliacinėje instancijoje nagrinėjamoje civilinėje byloje, nes pagal CPK 48 straipsnį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo vadovautis nurodytais teisės aktais (CPK 3 straipsnio 1 dalis) bei CPK 48 straipsnio pagrindu išspręsti procesinių teisių perdavimo Susisiekimo ministerijai klausimą. Minėta, kad nagrinėjamo ginčo santykių subjektų pasikeitimas nustatytas teisės aktų, todėl netaikytina CPK 48 straipsnio 3 dalies nuostata, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Pažymėtina, kad, esant tokiam teisiniam reguliavimui, subjektų pasikeitimo momentui nustatyti nėra reikšmingas su subjektų pasikeitimu susijusios dokumentacijos perdavimas, kuris nagrinėjamoje byloje įvyko 2010 m. rugsėjo 29 d. likviduojamai Panevėžio apskrities viršininko administracijai ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pasirašius valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktą (T. 2, b. l. 183).
Atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo teismui buvo įteiktas 2010 m. balandžio 22 d., o trečiojo asmens UAB „Pireka“ – 2010 m. balandžio 24 d. Apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta 2010 m. spalio 7 d., t. y. jau ir po to, kai atsakovas šioje byloje Panevėžio apskrities viršininko administracija neegzistavo kaip juridinis asmuo, nes jau buvo išregistruotas iš juridinių asmenų registro. Ši aplinkybė buvo nustatyta ir procesinių teisių perėmimo klausimas išspręstas apeliacinės instancijos teismo nutartimi 2010 m. spalio 22 d., t. y. jau po apeliacinės instancijos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutarties, kuria ginčas išspręstas iš esmės. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo priimta dėl neegzistuojančio proceso dalyvio, tačiau dėl minėto teisinio reguliavimo sukurianti teises ir pareigas neįtrauktam į bylą asmeniui – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo netaikė CPK 48 straipsnio taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos teisę į tinkamą teismo procesą. Šis proceso teisės normos pažeidimas yra esminis, jo negalima ištaisyti kasacinės instancijos teisme, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Teisėjų kolegija, nustačiusi proceso teisės normų pažeidimų, kurių negalima ištaisyti kasacinės instancijos teisme, ir nusprendusi naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, dėl kitų kasacinio skundo argumentų nepasisako.
Dėl kitų bylos procesinių aspektų
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Lietuvos apeliaciniame teisme 2011 m. balandžio 19 d. bus nagrinėjamas UAB,,Pireka“ apeliacinis skundas civilinėje byloje pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (likviduotos Panevėžio apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja), UAB „Pireka“, trečiajam asmeniui ieškovo pusėje AB „Panevėžio statybos trestas“, trečiajam asmeniui VĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl 2010 m. kovo 31 d. viešojo darbų pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir panaikinimo (bylos Nr. 2A-758/2011).
Teisėjų kolegija pažymi, kad, kasaciniam teismui dėl pirmiau šioje nutartyje nurodytų civilinio proceso normų pažeidimų grąžinus bylą iš naujo nagrinėti į Lietuvos apeliacinį teismą, šis galėtų spręsti dėl poreikio ir galimybės sujungti į vieną dvi tarpusavyje susijusias bylas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apie šį poreikį galima spręsti dėl dviejų aspektų. Pirma, dėl tų pačių ginčo šalių: nors prokuroras, reiškiantis ieškinį viešajam interesui apginti, pagal CPK 41 straipsnio 2 dalį yra tik proceso šalis, bet ne materialinio teisinio santykio šalis (be to, UAB „Panevėžio statybos trestas“ byloje dėl viešojo pirkimo sutarties ginčijimo veikia jo pusėje). Antra, dėl susijusių reikalavimų: šalys abiejuose procesuose ginčijasi dėl tų pačių viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo, kuris yra prielaida teismui pasisakyti dėl teisinių padarinių, inter alia dėl viešojo pirkimo sutarties.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bylų sujungimas bet kurioje teisminėje instancijoje yra leistinas, neprieštarauja CPK 136 straipsnio 4 dalies nuostatoms bei pateisinamas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta dėl civilinių bylų sujungimo kasacinėje instancijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. AB „ORLEN Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-341/2010). Pažymėtina, kad proceso koncentracija ir ekonomiškumas ypač aktualūs viešųjų pirkimų ginčų bylose.
Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje
Kasacinis teismas turėjo 69,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. balandžio 8 d. pažyma. Kadangi byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės. Dėl jų priteisimo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas taip pat negali išspręsti klausimo dėl šalių ir trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų šiame teisme priteisimo. Dėl jų priteisimo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Birutė Janavičiūtė
Gintaras Kryževičius
