Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00394-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija 94.5
(S)
N U T A R T I S
2011 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų Z. K. ir J. I. ieškinį atsakovams Vilniaus m. savivaldybei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
ieškovai Z. K. ir J. I. kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovų Vilniaus m. savivaldybės ir Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 896 537 Lt turtinės žalos ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovai nurodė, kad jie nuo pat gimimo naudojosi A. K. ir S. K. (ieškovės Z. K. seneliai) žeme (0,1339 ha) bei gyveno pastariesiems priklausiusiame name, esančiame Vilniuje, Vandentiekio g. 23. Mirus ieškovės motinai K. K., ieškovai palikimu paveldėjo po ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. 1094-0423-1018), esančio Vilniuje, Vandentiekio g. 23, su ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais. Ieškovai, iki žemės sklypo perėjimo nuosavybėn Vilniaus miesto savivaldybei, naudojosi greta namo esančių 0,1551 ha žemės sklypu, esančiu Vilniuje, Vandentiekio g. 23 (kadastrinis Nr. 0101/0052:402), jį prižiūrėjo, pagal nustatytą tvarką mokėjo žemės mokestį. 2001 m. gruodžio 29 d. ieškovė, kaip įpėdinė, kreipėsi į Vilniaus m. Žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisės atkūrimo natūra į senelių A. K. ir S. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą. 2005 m. kovo 31 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir nurodė, kad ieškovei Z. K. bus atkuriamos nuosavybės teisės į buvusių savininkų turėtą žemę (0,1365 ha) suteikiant naudojamą namų valdos, esančios Vilniuje, Vandentiekio g. 23, žemės sklypą, kurio plotas 0,1551 ha ir paprašė suformuoti žemės sklypo ribas. 2005 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas informavo, kad žemės sklypas Vilniuje, Vandentiekio g. 23, negali būti formuojamas, kadangi naudojama namų valda patenka į Vilniaus m. pietinio greitkelio teritoriją. Neatsižvelgiant į tai, Vilniaus m. savivaldybės direktorius 2007 m. vasario 22 d. įsakymu nustatė naudojamos namų valdos, esančios Vilniuje, Vandentiekio g. 23, duomenis – 1551 kv. m. plotą, ribas ir naudojimo būdą. 2007 m. gegužės 17 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.4-01-5022 ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, grąžinant natūrą 0,0776 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,1551 ha žemės sklype Vilniuje, Vandentiekio g. 23 nurodant, kad likusios nuosavybės teisės į 0,0623 ha žemės sklypą bus atkurtos vėliau. Likusią 775 kv. m. ploto dalį Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo pagrindu pagal 2007 m. rugsėjo 27 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo ieškovas J. I.. 2007 m. lapkričio 6 d. tarp ieškovų ir Vilniaus m. savivaldybės buvo sudaryta žemės sklypo, pastatų ir kiemo statinių pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią Vilniaus m. savivaldybė rinkos kaina nupirko iš ieškovo J. I. ½ jam priklausančių pastatų už 516 000 Lt ir 388/1551 dalis žemės sklypo už 314 000 Lt, o iš ieškovės Z. K. ½ dalį pastatų už 516 000 Lt ir 766/1551 dalis žemės klypo už 527 000 Lt. Visas nupirktas turtas buvo Vilniuje, Vandentiekio g. 23.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 29 d. sprendimu panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 2.4-01-5022 dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,0766 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,1551 ha žemės sklype Vilniuje, Vandentiekio g. 23, taip pat pripažino negaliojančia 2007 m. rugsėjo 27 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties dalį, kuria Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, už 4 106 Lt pardavė ieškovui J. I. 0,0388 ha žemės sklypo dalį 0,1551 ha ploto žemės sklype, esančiame Vilniuje, Vandentiekio g. 23 (kadastrinis numeris 0101/0052:402), taip pat pripažino negaliojančia 2007 m. lapkričio 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovų ir atsakovo Vilniaus m. savivaldybės, dalį dėl žemės sklypo Vilniuje, Vandentiekio g. 23 (kadastrinis numeris 0101/0052:402) 766/1551 ir 388/1551 dalių pirkimo – pardavimo.
Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad ieškinį ieškovai grindžia CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, nurodydami, kad žala kilo dėl Vilniaus m. savivaldybės veiksmų ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos netinkamo veikimo atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat kaip faktinis ieškinio pagrindas nurodomos ir aplinkybės, susijusios su žemės sklypo formavimo procedūra, žemės paėmimu visuomenės poreikiams, negalimumu įvykdyti restituciją natūra.
k o n s t a t u o j a :
Byla teisminga administraciniam teismui.
Nagrinėjamoje byloje yra reiškiamas reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kuris, ieškovų teigimu, kilo atsakovams veikiant nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą procese, taip pat nustatant naudojamos namų valdos plotą, ribas ir naudojimo būdą, su ieškovais sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį.
Ieškovai savo ieškinį grindžia CK 6.271 straipsnio 1 dalimi ir nurodo, kad ieškovė Z. K. nuosavybės teisę į dalį sklypo įgijo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese. Atkurdamos nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat formuodamos žemės sklypo ribas valstybės valdžios institucijos veikia kaip viešojo administravimo santykių dalyviai, todėl ginčas, kilęs iš tokių santykių, yra nagrinėtinas administraciniame teisme. Tai, kad vėliau tarp ieškovų ir Vilniaus m. savivaldybės susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, nepakeičia ginčo teismingumo, nes ieškovų reikalavimas grindžiamas įrodinėjant atsakovų veiksmų neteisėtųmą jiems veikiant viešojo administravimo santykių srityje.
Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra pažymėjusi, kad byloje vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį (žr. Specialios teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartį byloje UAB „Kupiškio agrotiekimas vs. Kupiškio rajono savivaldybės administracija).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
n u t a r i a :
Bylą pagal ieškovų Z. K. ir J. I. ieškinį atsakovams Vilniaus m. savivaldybei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui spręsti priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Janina Stripeikienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjas
Romanas Klišauskas
Civilinių bylų skyriaus teisėjas
Česlovas Jokūbauskas
Dainius Raižys
