Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-154/2011

Proceso Nr. 2-01-3-00807-2009-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 114.11 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. Z. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovui E. Z. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo; išvadą teikusi institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius; tretieji asmenys – AB „Swedbank“, UAB „Danske lizingas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Bylos ginčas susijęs su priteisiamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio parinkimu.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nėra įregistravę santuokos. Jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė duktė E. Z. Nuo 2008 m. birželio mėn. šalys gyvena atskirai, atsakovas nepilnametei dukteriai neteikia išlaikymo.

Ieškovė prašė:

nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą kartu su ja;

priteisti iš atsakovo nepilnametei dukteriai išlaikyti po 1100 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės (išlaikymo dydį ieškovė nurodė, atsižvelgdama į specifinius vaiko poreikius ir būsto išlaikymo išlaidas; pažymėdama, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei jos, ieškovė teigė, jog nustatytinas toks vaikui teiktino išlaikymo santykis, pagal kurį ji teiktų 1/3, o atsakovas – 2/3 dalis išlaikymo);

priteisti iš atsakovo, kuris nuo 2008 m. spalio mėn. nevykdo savo kaip tėvo pareigos išlaikyti nepilnametę dukterį, 8000 Lt išlaikymo skolą;

nustatyti tėvo (atsakovo) bendravimo su dukterimi tvarką: atsakovas susitinka su dukterimi kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį šeštadienį, pasiimdamas vaiką iš motinos šeštadienio 11.00–11.30 val. ir grąžindamas tą pačią dieną iki 15.00 val. (tokios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos ieškovė prašė, atsižvelgdama į tai, kad jis nebendrauja su dukterimi ir nereiškia noro su ja matytis, taip pat siekdama išvengti jos ir atsakovo konfliktų).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu patenkino dalį ieškinio:

nustatė šalių nepilnametės dukters E. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove;

priteisė iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2009 m. vasario 19 d. iki jos pilnametystės;

nustatė tokią atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką: ieškovė leidžia atsakovui bendrauti su dukterimi kas antrą mėnesio šeštadienį, sekmadienį; šiomis dienomis atsakovas pasiima dukterį ne anksčiau kaip 10 val. ir grąžina į motinos bei vaiko gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19 val.; jeigu šalys nesusitaria kitaip, atsakovas pasiima dukterį iš ieškovės gyvenamosios vietos ir ten pat grąžina vaiką; ne mažiau kaip du pirmuosius mėnesius ieškovė ir atsakovas bendrauja su dukterimi kartu, prieš tai sutarę dėl susitikimo vietos ir aptarę bendravimo programą;

įpareigojo ieškovę: sudaryti sąlygas atsakovui auklėti dukterį ir bendrauti su ja; nekliudyti atsakovui gauti informaciją apie dukterį iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, susijusių su vaiku; leisti atsakovui švęsti su dukterimi šv. Kalėdas, Naujuosius Metus ir šv. Velykas, dukters ir tėvo gimimo dienas, konkretų laiką, vietą bei tvarką šalims suderinus ne vėliau kaip prieš septynias dienas; nustatė ieškovei pirmumo teisę pasirinkti šventimo laiką;

įpareigojo šalis informuoti viena kitą apie jų gyvenamosios vietos pasikeitimą prieš penkiolika kalendorinių dienų.

Spręsdamas šalių ginčą dėl nepilnametei dukteriai teiktino išlaikymo, teismas nustatė, kad ieškovė dirba, gauna apie 2500 Lt per mėnesį darbo užmokesčio, neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo viešajame registre registruotino turto, gyvena kartu su dukterimi nuomojamame vieno kambario bute Vilniuje, vaikas lanko darželį, už kurį reikia mokėti kas mėnesį apie 200 Lt, įrodymų, patvirtinančių išlaidas specialiems vaiko poreikiams tenkinti, byloje nepateikta. Atsakovas taip pat dirba, gauna apie 5619,70 Lt darbo užmokesčio, turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį keturių kambarių butą ir 101/28000 dalis žemės sklypo Vilniuje, yra paėmęs 416 262,90 Lt kreditą būstui įsigyti. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl jis turėtų teikti didesnę dalį dukters išlaikymo. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad visiems vaikams (atsakovas išlaiko dar du vaikus, teikdamas jiems po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymą) turi būti teikiamas vienodo dydžio išlaikymas, motyvuodamas tuo, jog atsakovo vaikų iš ankstesnės santuokos motina turi nuosavybės teise dviejų kambarių butą, o jo dukters motina (ieškovė šioje byloje) – per 1000 Lt su būsto nuoma susijusių išlaidų. Atsižvelgdamas į orientacinius teismų praktikoje suformuluotus išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus, taip pat į tai, kad vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, be to, įvertindamas tai, jog šalių dukteriai teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo suėję treji metai ir dėl to jos poreikiai nėra dideli, teismas sprendė priteisti iš atsakovo dukteriai išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Teismas netenkino atsakovo prašymo įpareigoti ieškovę kiekvieną mėnesį pateikti ataskaitą apie su vaiko išlaikymu susijusias išlaidas, argumentuodamas tuo, kad 500 Lt mėnesio išlaikymo suma priteistina minimaliems dukters poreikiams tenkinti, taigi nėra būtinumo įrodinėti šios sumos išlaidų, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad ieškovė piktnaudžiautų priteistų lėšų naudojimu. Nustatęs, kad šalių nepilnametė duktė nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, teismas, be to, atsižvelgdamas į mažą vaiko amžių, pripažino, jog geriausia šiuo metu vaikui gyventi kartu su motina. Spręsdamas tėvo bendravimo su dukterimi tvarkos nustatymo klausimą, teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka nėra protinga, nes toks trumpas laikas (nuo 11 val. iki 15 val. kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį šeštadienį) nesuteiks atsakovui galimybės prisidėti prie dukters auklėjimo, bus pažeista tėvo teisė ir vaiko interesai. Dėl to, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių netinkamą atsakovo gyvenimo būdą arba kad jo bendravimas su dukterimi galėtų pakenkti jos interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), teismas sprendė nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimi tvarka, pagal kurią skyrium gyvenantis tėvas turėtų didesnę galimybę, nei prašo ieškovė, dalyvauti auklėjant vaiką. Pažymėjęs, kad ieškovė, teismo posėdyje tikslindama ieškinį, neprašė priteisti išlaikymo skolos, teismas nepriėmė sprendimo dėl šio ieškovės reikalavimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimą pakeitė:

priteistą iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymą – po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2009 m. vasario 19 d. iki jos pilnametystės – padidino iki 700 Lt;

papildė teismo sprendimą, priteisdamas iš atsakovo 2800 Lt vaiko išlaikymo nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2009 m. vasario mėn. skolos;

kitas teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas.

Teisėjų kolegija pripažino pirmosios instancijos teismo parinktą iš atsakovo priteisto nepilnametės dukters išlaikymo dydį šiuo konkrečiu atveju neatitinkančiu teismų praktikoje formuluojamo vaiko interesų patenkinimo kriterijaus. Teisėjų kolegijos nuomone, teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su atsakovo turtine padėtimi ir jo galimybėmis mokėti teismo parinktą išlaikymo sumą, taip pat ieškovės dukteriai teikiamo išlaikymo apimtis leidžia spręsti, kad 500 Lt iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis nėra ta suma, kuri užtikrins vaiko poreikių patenkinimą ir būtinų jo raidai sąlygų sudarymą. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistiną 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymo šalių dukteriai dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog atsakovas turi ir kitų įsipareigojimų – skolinę pareigą bankui, taip pat dviejų vaikų iš ankstesnės santuokos išlaikymo prievolę, tačiau be pagrindo neįvertino šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su ieškovės išlaidomis užtikrinant dukters teisę į gyvenamąjį būstą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad iki tol, kol šalys ėmė nesutarti, ieškovė su atsakovu gyveno keturių kambarių bute, ir dukteriai buvo sudarytos geros gyvenimo sąlygos; šalims išsiskyrus, ieškovė nuomojasi butą ir turi dėl to apie 1000 Lt kas mėnesį išlaidų, kurias šalys turėtų mokėti per pusę. Taigi vien dukters išlaikymo dalis, aprūpinant ją gyvenamuoju būstu, yra apie 500 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, be nurodytų būsto nuomos išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad duktė kitų specialių poreikių neturi, 700 Lt jos išlaikymo dydis atitiktų vaiko būtinų poreikių patenkinimo, teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimo ir kitus teismų praktikoje formuluojamus nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus. Netenkindama atsakovo apeliacinio skundo reikalavimo sumažinti dukters išlaikymo dydį iki 400 Lt, teisėjų kolegija vadovavosi suformuota teismų praktika, pagal kurią orientacinis nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijus – viena minimali mėnesinė alga (800 Lt), taip pat nurodė, jog atsakovas, nors ir turi tris vaikus, tačiau dėl savo turtinės padėties gali visiems vaikams teikti ne mažesnį, negu nustatytas šalių dukteriai, išlaikymą, todėl tas faktas, kad, be šalių vaiko, atsakovas išlaiko dar du vaikus, nesudaro pagrindo išlaikymo dukteriai dydžiui sumažinti. Teisėjų kolegija pripažino pagrįstu teismo sprendimą netenkinti atsakovo reikalavimo įpareigoti ieškovę teikti ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, nes tokių ataskaitų teikimas pateisintinas tik dėl daug didesnės, negu nustatyta suma, išlaikymo dydžio, susijusio ne tik su būtiniausių vaiko poreikių patenkinimu. Teisėjų kolegija sprendė, kad, padidinus išlaikymo dydį tik vaiko aprūpinimo būstu kaštais, taip pat nėra pagrindo nurodytam atsakovo reikalavimui tenkinti, nes šių kaštų suma šioje konkrečioje byloje priskirtina prie vaiko būtinų poreikių patenkinimo išlaidų. Nustačiusi, kad ieškinyje buvo prašyta priteisti iš atsakovo išlaikymo skolą, ieškovė, tikslindama ieškinį, neatsisakė šio reikalavimo, tačiau pirmosios instancijos teismas nepriteisė ieškovės prašytos skolos, teisėjų kolegija sprendė, jog ši klaida gali būti ištaisyta apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, kad, ieškovei teigiant, jog nuo 2008 m. spalio mėn. ji negyvena su atsakovu ir nuo to laiko jis neteikia dukteriai išlaikymo, atsakovas neginčijo šių faktų ir neįrodinėjo, kad išlaikymą teikia, teisėjų kolegija sprendė priteisti ieškovei iš atsakovo išlaikymo skolą po 700 Lt nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. vasario 1 d.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismo sprendimą bei nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šis kasatoriaus prašymas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai, nustatydami iš kasatoriaus priteistino nepilnametės dukters išlaikymo dydį, nesiaiškino realių vaiko poreikių, tik formaliai šalių dukters poreikius atitinkančią mėnesinio išlaikymo sumą prilygino vieno minimalaus mėnesio atlyginimo dydžiui; neatsižvelgė į tai, kad išvadą byloje teikusi vaikų teisių apsaugos institucija pasisakė, kad iš kasatoriaus užtektų priteisti 400 Lt dukters išlaikymo. Kasatoriaus vertinimu, ieškovės nurodytą 1000 Lt buto nuomos išlaidų suma neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Kiekvienas iš tėvų turėtų elgtis taip, kad vaiko poreikiams tenkinti skirtos lėšos būtų naudojamos kuo racionaliau ir ekonomiškiau. Ieškovė gali sudaryti kitą, šalių finansines galimybes objektyviai atitinkančią, buto nuomos sutartį ir tai nepažeistų vaiko teisės į būstą. Neprotingai dideli būsto nuomos kaštai neturėtų būti perkeliami kasatoriui. Be to, teismai, aiškindamiesi ir vertindami šalių turtinę padėtį, pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, nes savo išvadas grindė tik kitos šalies (ieškovės) paaiškinimais, neįvertino ir nepasisakė dėl visų rašytinių bylos duomenų, reikšmingų sprendžiant dėl šalims tenkančios dukters išlaikymo proporcijos. Dėl to, priimant teismų procesinius sprendimus, netinkamai taikytas CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas, taip pat šio straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančių tėvų pareigą teikti savo nepilnamečiams vaikams abiejų jų turtinei padėčiai proporcingą materialinį išlaikymą, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimu formuojamos teismų praktikos.

2. Teismai, tinkamai neįvertinę bylos fakto, kad procesinių sprendimų šioje byloje priėmimo metu kasatorius teikia po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymą dar dviem savo vaikams, pažeidė CK 3.198 straipsnyje įtvirtintą keliems vaikams teikiamo išlaikymo proporcingumo principą. Nuo šio galima nukrypti tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Teismai, nustatydami didesnį, nei jis teikia kitiems savo vaikams, iš jo priteistino dukters išlaikymo dydį, nemotyvavo, kokių išskirtinių aplinkybių pagrindu sprendžia nukrypti nuo pirmiau nurodyto proporcingumo principo.

3. Teismų sprendimas netenkinti atsakovo reikalavimo įpareigoti ieškovę teikti ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, argumentuojamas tuo, kad tokių ataskaitų teikimas susijęs tik su didesniu nei minimaliems vaiko poreikiams tenkinti skirto išlaikymo nustatymu, prieštarauja įstatyme įtvirtintai nurodytų ataskaitų teikimo paskirčiai.

4. Apeliacinės instancijos teismo nuoroda, kad kasatorius neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, jog jis neteikia dukteriai išlaikymo nuo 2008 m. spalio mėn., neatitinka faktinių bylos duomenų. Kasatoriaus teigimu, atsiliepime į ieškinį jis ginčijo nurodytą aplinkybę ir pateikė įrodymų, kad 2008 m. spalio–gruodžio mėn. teikė dukteriai išlaikymą: apmokėjo vaiko kelionės į Londoną išlaidas, ieškovė dėl vaiko poreikių naudojosi jo automobiliu, butu. Apeliacinės instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl nepagrįstai priteisė išlaikymo skolą.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, nurodo šiuos nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Teismai, nepažeisdami kasatoriaus nurodomų materialiosios ir proceso teisės normų, padarė pagrįstas išvadas dėl šalių turtinės padėties bei vaiko poreikių, todėl priėmė įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką atitinkantį sprendimą dėl iš kasatoriaus priteistino dukters išlaikymo dydžio. Kasatorius, teigdamas, kad išvadą byloje teikusi institucija, pasisakė, jog iš jo užtektų priteisti 400 Lt dukters išlaikymo, klaidina teismą. Ieškovės teigimu, nurodytos institucijos atstovė prašė priteisti iš kasatoriaus dukteriai išlaikyti ne mažiau kaip 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, šį prašymą argumentuodama tuo, kad kasatorius turi galimybę teikti didesnį kaip 400 Lt kas mėnesį išlaikymą, ši suma pakankama tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti.

2. Bylos duomenimis, kitų dviejų kasatoriaus išlaikomų vaikų teisę į gyvenamąjį būstą užtikrina jų motina turimu asmeniniu turtu. CK 3.198 straipsnyje nenustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, kurioms esant galima nukrypti nuo keliems vaikams teikiamo išlaikymo proporcingumo principo. Be to, išlaikymo šalių dukteriai dydžio, lygaus kitiems kasatoriaus vaikams teikiamo išlaikymo dydžiui, nustatymas prieštarautų CK 3.192 straipsnio nuostatoms, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes šioje byloje priteistino išlaikymo dukteriai dydis negali būti nulemtas kito teismo sprendimo, priimto įvertinus kitas aplinkybes (kitokius vaikų poreikius, tėvų turtinę padėtį ir kt.).

3. Kasatorius nebuvo nurodęs ir nenurodė nei faktinio, nei teisinio pagrindo jo reikalavimui įpareigoti ieškovę teikti ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą patenkinti, todėl teismai pagrįstai šį atmetė.

4. Byloje nėra jokių duomenų, kad kasatorius vykdė savo kaip tėvo pareigą teikti dukteriai išlaikymą, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priteisė iš jo vaiko išlaikymo skolą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 353 straipsnio 1 dalies nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pagal atsakovo kasaciniame skunde išdėstytus teisinius argumentus šioje nutartyje pasisako dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo klausimo išsprendimo – ar apskųstą nutartį priėmęs apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo parinkto iš kasatoriaus priteisiamo dukters išlaikymo dydžio, nepadarė atsakovo kasaciniame skunde įvardijamų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.

Dėl priteisiamo išlaikymo proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principo (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys) taikymo

Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko radai ir ugdymuisi užtikrinti.

CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata dėl išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų galimybių. Šioje įstatymo nuostatoje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju.

Vienas jų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 3K-3-419/2010).

Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis, t. y. vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą (tėvų sveikatą, jų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamų vaikams išlaikyti, išlaikytinių skaičių ir kt.).

Kasaciniame skunde teigiama, kad, nustatant šalių dukteriai iš kasatoriaus priteisiamo išlaikymo dydį, į protingų vaiko poreikių kriterijų nebuvo atsižvelgta, tik formaliai vieno minimalaus mėnesio atlyginimo dydis prilygintas šalių dukters poreikius atitinkančiai jos mėnesio išlaikymo sumai, dėl to netinkamai taikytos CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos, taip pat pažeistos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), nes, sprendžiant dėl šalių turtinės padėties, neištirti visi bei nepasisakyta dėl visų rašytinių bylos duomenų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų šiuo klausimu išdėstytus motyvus bei jais grindžiamas išvadas, sprendžia, kad šie kasacinio skundo argumentai neatitinka byloje priimtų teismų procesinių sprendimų turinio. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistiną 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymo šalių dukteriai dydį, o apeliacinės instancijos teismas pripažindamas pirmosios instancijos teismą parinkusiu šį iš esmės teisingai, tokį sprendimą grindė byloje esančiais duomenimis apie ieškovės ir kasatoriaus turtinę padėtį (ieškovė dirba ir gauna apie 2500 Lt per mėnesį darbo užmokesčio, neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, gyvena kartu su dukterimi nuomojamame vieno kambario bute Vilniuje, vaikas lanko darželį, už kurį reikia mokėti kas mėnesį apie 200 Lt; kasatorius taip pat dirba ir gauna apie 5619,70 Lt darbo užmokesčio, turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį keturių kambarių butą Vilniuje), taip pat įvertino kasatoriaus turimus įsipareigojimus – skolinę pareigą bankui, prievolę išlaikyti kitus vaikus iš ankstesnės santuokos. Apeliacinės instancijos teismas, be to, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su ieškovės turimomis išlaidomis užtikrinant dukters teisę į gyvenamąjį būstą – faktus, kad ieškovė nuomojasi butą ir dėl to turi apie 1000 Lt kas mėnesį išlaidų, kurias šalys turėtų mokėti per pusę, – padidino iš kasatoriaus priteisiamo išlaikymo dydį iki 700 Lt šalių dukters teisės į būstą užtikrinimo kaštais, vertindamas, kad vien dukters išlaikymo daliai, aprūpinant ją gyvenamuoju būstu, esant apie 500 Lt, toks jos išlaikymo dydis atitiktų vaiko būtinų poreikių patenkinimo, teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimo ir kitus teismų praktikoje formuluojamus nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus. Taigi teismai sprendė dėl ieškovės bei kasatoriaus turtinės padėties, pagal CPK 186 straipsnio reikalavimus ištirdami, įvertindami ir aptardami visus, taip pat kasaciniame skunde vardijamus, byloje esančius įrodymus, aiškinosi protingus šalių nepilnametės dukters poreikius, atsižvelgdami į ieškovės byloje pateiktus duomenis bei skaičiavimus (susijusius su vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimu). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas padidino iš kasatoriaus priteisiamo išlaikymo dydį iki 700 Lt šalių dukters teisės į būstą užtikrinimo kaštais, atsižvelgdamas į ieškovės, su kuria gyvena nepilnametė šalių duktė, būsto nuomai turimas išlaidas ir šias įvertindamas kaip reikalingas šalių dukters poreikio būti aprūpintai būstu patenkinimui užtikrinti. Pagal šioje konkrečioje byloje esančius duomenis ir joje nustatytus faktus, be to, turint omeny tai, kad šalių dukteriai, kuriai šiuo metu ketveri metai, augant jos poreikiai didėja, o ieškovė viena rūpinasi dukters būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir kt.), jos laisvalaikiu, poilsiu bei ugdymu, teisėjų kolegija pripažįsta apeliacinės instancijos teismo vertinimą, jog 700 Lt iš kasatoriaus priteistino šalių nepilnametės dukters išlaikymo dydis kartu su vaiko motinos teikiamu išlaikymu yra ta suma, kuri pakankama minimaliems jos poreikiams patenkinti ir kurią turtinė kasatoriaus padėtis leidžia jam teikti, atitinkančiu priteisiamo išlaikymo proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principą (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo aspektu ginčijamas byloje priimtas sprendimas dėl iš kasatoriaus priteisiamo išlaikymo dydžio, neteikia pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paskirstė šalims dukters išlaikymo pareigą.

Dėl lygaus visiems vaikams išlaikymo priteisimo principo (CK 3.198 straipsnio 2 dalis) taikymo

Tuo atveju, kai išlaikymas mokamas pagal kelis teismo sprendimus, būtina užtikrinti visų vaikų, kuriems priteistas išlaikymas, interesų pusiausvyrą. CK 3.198 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Šioje normoje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas, dėl kurio nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad šis reiškia, jog visi tėvo, iš kurio priteisiamas (priteistas) išlaikymas, vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, gimę jie iš tos pačios ar skirtingų santuokų – pagal aptariamą normą jiems priteisiamo išlaikymo dydis paprastai turi būti nustatomas vienodas. Kartu šioje normoje kaip išimtis įtvirtinta galimybė nukrypti nuo nurodyto vaikų lygybės principo ir vienam ar keliams vaikams priteisti didesnį nei kitiems išlaikymą. Tokį nukrypimą turi pateisinti labai svarbios aplinkybės, kurių baigtinio sąrašo įstatyme nepateikta. Dėl to kiekvienu atveju šis klausimas spręstinas teismo pagal konkrečios bylos aplinkybes. Viena jų, teikianti pagrindą vertinti, ar egzistuoja prielaidos nurodytai išimčiai dėl vaikų iš skirtingų santuokų, taip pat gimusių ne santuokoje išlaikymo taikyti, yra skirtingų santuokų buvusių sutuoktinių (nagrinėjamu atveju – kasatoriaus buvusios sutuoktinės ir ieškovės šioje byloje) nevienodos (vienų didesnės, kitų – mažesnės) galimybės pakankamai užtikrinti protingus savo ir tėvo, iš kurio priteisiamas išlaikymas, vaikų poreikius. Situacija, kai viena buvusi sutuoktinė turi didesnių (finansinių, materialinių ir kt.), nei kita, galimybių užtikrinti protingus savo ir tėvo, iš kurio priteisiamas išlaikymas, vaikų poreikius, vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalies nuostata, kad tėvai savo vaikams išlaikymą privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, teismo gali būti prilyginta svarbiai aplinkybei, leidžiančiai nukrypti nuo lygaus visiems vaikams išlaikymo priteisimo principo.

Būtent aptartą situaciją, nurodant, kad kasatoriaus vaikų iš ankstesnės santuokos motina turi nuosavybės teise dviejų kambarių butą, tuo tarpu jo dukters motina (ieškovė šioje byloje) – per 1000 Lt su būto nuoma susijusių išlaidų, atitiko nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos ir, kasacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai pripažintos leidžiančiomis nukrypti nuo lygaus visiems vaikams išlaikymo priteisimo principo, aplinkybės (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad šalių dukteriai priteisto išlaikymo dydis neigiamai paveiktų kitų kasatoriaus vaikų, kuriems taip pat iš kasatoriaus priteistas išlaikymas, interesus. Kasatorius pareigą išlaikyti kitus vaikus dalijasi su jų motina, kurios materialinės galimybės, teikiant jos ir kasatoriaus vaikams išlaikymą, šioje byloje įvertintos tinkamai ir teisingai. Be to, toks ieškovės reikalavimo šioje byloje tenkinimas nelemia esminio kasatoriaus turtinės padėties pablogėjimo. Taigi tas faktas, kad kasatorius privalo išlaikyti kitus vaikus, nepaneigia kasatoriaus turtinės padėties ir nustatyto 700 Lt per mėnesį dukters išlaikymo dydžio proporcingumo. Dėl išdėstytų argumentų nekonstatuotina nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentu, kad byloje netinkamai įvertinta aplinkybė, jog sprendimo šioje byloje priėmimo metu kasatorius teikia po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymą dar dviem savo vaikams iš ankstesnės santuokos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje teisingai įvertinti joje esantys faktiniai duomenys ir šio vertinimo pagrindu tinkamai taikytos CK 3.198 straipsnio 2 dalies nuostatos, dėl to pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant vaikų lygybės principo, spręsta nemažinti iš kasatoriaus priteisiamo jo dukteriai reikalingo išlaikymo dydžio.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasacinio skundo argumentas dėl išlaikymo skolos priteisimo yra susijęs su faktinių aplinkybių (kasatoriaus išlaikymo šalių dukteriai nuo 2008 m. spalio mėn. teikimo arba neteikimo) nustatinėjimu. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį tai neįeina į kasacinio teismo kompetenciją. Dėl to šis kasatoriaus argumentas nenagrinėtinas ir nevertintinas.

Kasacinio skundo argumentas dėl ieškovės įpareigojimo teikti ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą neatitinka kasacijos pagrindų, nustatytų CPK 346 straipsnyje, ir neturi įtakos apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jo taip pat nepasisako.

Dėl bylos proceso baigties

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo konstatuoti CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kuriais remiamasi kasaciniame skunde, todėl atsakovo kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina galioti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Kartu kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje priimtas sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neužkerta kelio, pakitus faktinėms su turtine šalių, taigi ir kasatoriaus, padėtimi susijusioms aplinkybėms, pareikšti naują ieškinį ir prašyti peržiūrėti šalių dukteriai priteisto išlaikymo dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus kasacinio skundo, sprendimas kasaciniame teisme priimtas ieškovės naudai, todėl ieškovei iš kasatoriaus priteisiamas atstovavimo išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė pateikė PVM sąskaitą-faktūrą ir šios apmokėjimą patvirtinantį banko sąskaitos išrašą, iš kurių matyti, kad už atstovavimą kasaciniame teisme (atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą) ji sumokėjo 1600 Lt. Ši suma, atsižvelgiant į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 ir 8.14 punktus, mažintina iki 600 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis, kasacinis teismas šioje byloje patyrė 58,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos valstybei iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo E. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 600 (šešis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 58,05 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus 5 ct) procesinių dokumentų įteikimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Česlovas Jokūbauskas

Vincas Verseckas