Baudžiamoji byla Nr. 2K-355/2011
Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00115-2009-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.1; 1.1.10.1. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,
nuteistajam A. B.,
gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui,
teismo posėdyje žodinio kasacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalis, kuria A. B., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 225 staripsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato trejiems metams ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Priimtas naujas nuosprendis, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:
BK 225 straipsnio 4 dalį (dėl kyšininkavimo iš V. Ž.) teisės dirbti sveikatos priežiūros įstaigose atėmimu vieneriems metams;
BK 225 straipsnio 4 dalį (dėl kyšininkavimo iš R. L.) teisės dirbti sveikatos priežiūros įstaigose atėmimu vieneriems metams;
BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšininkavimo iš nenustatyto asmens) laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams;
BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšininkavimo iš B. G.) laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams;
BK 225 straipsnio 4 dalį (dėl kyšininkavimo iš D. B.) teisės dirbti sveikatos priežiūros įstaigose atėmimu vieneriems metams;
BK 225 straipsnio 1 dalį (dėl kyšininkavimo iš D. R.) laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams;
BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšininkavimo iš I. G.) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams;
BK 225 straipsnio 4 dalį (dėl kyšininkavimo iš M. Z.) teisės dirbti sveikatos priežiūros įstaigose atėmimu vieneriems metams;
BK 225 straipsnio 4 dalį (dėl kyšininkavimo iš A. K.) teisės dirbti sveikatos priežiūros įstaigose atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams; pritaikius BK 75 straipsnį šios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį A. B. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Toje pačioje byloje D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį, A. K., R. L., padariusios baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 227 straipsnio 3 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau kasacine tvarka dėl jų priimti teismų nuosprendžiai neskundžiami.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Dalios Bajerčiūtės pranešimą, prokuroro prašiusio tenkinti kasacinį skundą, nuteistojo ir gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. B. nuteistas už tai, kad būdamas prilygintas valstybės tarnautojui, dirbdamas pagal darbo sutartį VšĮ „S“ gydytoju–echoskopuotoju, teikdamas viešąsias paslaugas, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 18 d. iki 2009 m. rugpjūčio 13 d., darbo kabinete,(duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai kaip kyšius priėmė pinigus, padarydamas šias nusikalstamas veikas: 2009 m. birželio 18 d. 16.55 val. paėmė 100 Lt kyšį iš V. Ž. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. echoskopinio tyrimo atlikimą neturint nustatyta tvarka išduoto gydytojo siuntimo (BK 225 straipsnio 4 dalis); 2009 m. birželio 19 d. 15.24 val. paėmė 100 Lt kyšį iš R. L. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. echoskopinio tyrimo atlikimą neturint nustatyta tvarka išduoto gydytojo siuntimo (BK 225 straipsnio 4 dalis); 2009 m. birželio 23 d. 15.20 val. paėmė 200 Lt kyšį iš nenustatytos moters už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. echoskopinio tyrimo atlikimą neturint nustatyta tvarka išduoto gydytojo siuntimo (BK 225 straipsnio 2 dalis); 2009 m. birželio 25 d. 10.30 val. paėmė 150 Lt kyšį iš B. G. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. echoskopinio tyrimo atlikimą neturint nustatyta tvarka išduoto gydytojo siuntimo (BK 225 straipsnio 2 dalis); 2009 m. liepos 8 d. 11 val. paėmė 100 Lt kyšį iš D. B. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. echoskopinio tyrimo atlikimą neturint nustatyta tvarka išduoto gydytojo siuntimo (BK 225 straipsnio 4 dalis); 2009 m. liepos 9 d. 13.50 val. paėmė 200 Lt kyšį iš D. R. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. echoskopinio tyrimo atlikimą K. B., turint nustatyta tvarka išduotą gydytojo siuntimą (BK 225 straipsnio 1 dalis); 2009 m. liepos 9 d. 17 val. paėmė 150 Lt kyšį iš I. G. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. echoskopinio tyrimo atlikimą neturint nustatyta tvarka išduoto gydytojo siuntimo S. G. (BK 225 straipsnio 2 dalis); 2009 m. rugpjūčio 6 d. 17 val. paėmė 50 Lt kyšį iš M. Z. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. echoskopinio tyrimo atlikimą neturint nustatyta tvarka išduoto gydytojo siuntimo (BK 225 straipsnio 4 dalis); 2009 m. rugpjūčio 13 d. 11.30 val. paėmė 50 Lt kyšį iš A. K. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. echoskopinio tyrimo atlikimą, turint nustatyta tvarka išduotą gydytojo siuntimą (BK 225 straipsnio 4 dalis).
Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžiu A. B. buvo pripažintas padaręs dvi nusikalstamas veikas: pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už 850 Lt dydžio kyšio paėmimą už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (iš V. Ž., R. L., nenustatytos moters, B. G., D. B., I. G., M. Z.) ir pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už 250 Lt kyšio paėmimą už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (iš D. R., A. K.). A. B. baudžiamoji byla nutraukta atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (2600 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per vienerius metus. Konfiskuotas 1100 Lt vertės A. B. turtas.
Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą, pripažino, kad A. B. padarė ne dvi tęstines, nusikaltimų sutaptį sudarančias veikas, o atskiras, savarankiškas devynias nusikalstamas veikas, sudarančias realiąją jų sutaptį. Savo išvadą teismas grindė tuo, kad A. B. sumanymas daryti naują nusikalstamą veiką kiekvieną kartą kildavo iš naujo susidarius palankiai situacijai bei susiformavus naujiems savanaudiškiems motyvams. Teismui konstatavus, kad A. B. padarė atskiras devynias veikas, sudarančias realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. B. pagal laidavimą nebeliko, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis panaikinta. Apeliacinės instancijos teismas už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyręs A. B. bausmes bei nustatęs galutinę subendrintą bausmę, jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidėjo.
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendį pakeisti: A. B. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti bausmes: dėl kyšininkavimo iš B. G. - laisvės atėmimą vieneriems metams penkiems mėnesiams, dėl kyšininkavimo iš nenustatyto asmens - laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams, dėl kyšininkavimo iš I. G. - laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams. Šias bausmes, taip pat bausmes, paskirtas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir 225 straipsnio 4 dalį (už 5 nusikalstamas veikas), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalimi 2 punktu, 6 dalimi, subendrinti: bausmes pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 225 straipsnio 4 dalį apėmimo būdu, po to subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, ir galutinę bausmę A. B. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat kasaciniu skundu prašoma panaikinti apeliacinės instancijos 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. taikytas BK 75 straipsnis (vykdymas atidėtas).
Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo - BK 41, 54 straipsnių, 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkto nuostatų taikymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kasciniame skunde nurodoma, kad teismas, padarydamas išvadą, jog A. B. padarė ne dvi idealiąją nusikaltimų sutaptį sudarančias veikas, o atskiras devynias nusikalstamas veikas, konstatavo, kad savarankiškos nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai ir jos sudaro realiąją sutaptį. Šias veikas siejo vieninga (savo turiniu ir forma) kaltė – tyčia ir tikslas - gauti iš darbinės veiklos papildomų pajamų. Teismas nustatė, kad atleisto nuo atsakomybės A. B. neteisėtus veiksmus lėmė ne vienas pradinis sumanymas, o toks sumanymas daryti naują nusikalstamą veiką kiekvieną kartą kildavo iš naujo, susidarius palankiai situacijai bei susiformavus naujiems savanaudiškiems motyvams. A. B. kiekvienu atveju veikdavo skirtingai: vienu atveju už tą patį echoskopinį tyrimą jis paimdavo 50 Lt, o kitu, susiklosčius palankioms aplinkybėms, neapsiribodavo 100 Lt, kartą A. B. pats išsiėmė iš (D. B.) piniginės 100 Lt. Taigi nusikalstamų veikų dalyką sudarė skirtingos pinigų sumos, kurios buvo priimtos skirtingais veiksmais, skirtingu laiku, iš skirtingų šaltinių, ir A. B. tai suvokė.
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, teisingai kvalifikavęs A. B. padarytas nusikalstamas veikas, skirdamas bausmę to neįvertino.
Kasaciniame skunde pažymima, kad baudžiamasis įstatymas už nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje, padarymą numato dvi alternatyvias bausmes: teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą. Už nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 4 dalyje, padarymą numatytas tik teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. BK 225 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už veiką, kurios pavojingumo laipsnis aiškiai skiriasi nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino ir pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už nusikaltimų padarymą - kyšininkavimą iš nenustatyto asmens bei kyšininkavimą iš B. G. - A. B. paskyrė tokias pat bausmes (laisvės atėmimą vieneriems metams dviem mėnesiams), kaip ir pagal BK 225 straipsnio 1 dalį. Tik už vieną nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje (už kyšininkavimą iš I. G.), A. B. buvo paskirta kiek didesnė bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams. Taip buvo pažeistos BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, įpareigojančios teismą skiriant bausmę atsižvelgti į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, todėl pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nuteistajam paskirtos bausmės turi būti sugriežtintos.
Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, subendrinęs bausmes ir nustatęs galutinę bausmę, netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas. Kasatorius pažymi, kad nors formaliai A. B. galėtų būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, tačiau pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo - nėra. A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už sistemingą kyšių ėmimą - devynių nusikalstamų veikų, iš kurių 4 apysunkiai nusikaltimai, padarymą; taip jis pakirto visuomenės pasitikėjimą sveikatos priežiūros institucijomis. Atsižvelgtina ir į tai, kad kova su kyšininkavimu yra vienas iš valstybės teisinės politikos, taip pat ir baudžiamosios politikos, prioritetų. Taigi BK 75 straipsnio nuostatos A. B. neturėtų būti taikomas.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis A. B. VšĮ „S" nebedirba nuo 2010 m. vasario 17 d., tačiau jis toliau dirba sveikatos priežiūros įstaigose - „J" ir UAB „I". Teismas pagrįstai atėmė A. B. teisę dirbti sveikatos priežiūros įstaigose (pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už kyšininkavimą iš V. Ž., R. L., D. B., M. Z., A. K.). Paskyręs galutinę laisvės atėmimo bausmę ir BK 75 straipsnio pagrindu atidėjęs jos vykdymą, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nekeisti darbo vietos, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir kitu aspektu. Paskirtas įpareigojimas prieštarauja sprendimui dėl bausmės paskyrimo pagal BK 225 straipsnio 4 dalį ir kartu neužtikrina galimybės sulaikyti A. B. nuo analogiškų nusikalstamų veikų darymo. Nuteistojo A. B., dirbančio gydytoju sveikatos priežiūros įstaigose, įpareigojimas nekeisti darbo vietos, nepadeda įgyvendinti teisingumo principo ir tai pažeidžia BK 41 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, 5 punkto nuostatas.
Kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinis skundas nepagrįstas.
Dėl BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo
Kasaciniame skunde prašoma sugriežtinti teismo paskirtas nuteistajam A. B. laisvės atėmimo bausmes pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, t. y. už kyšininkavimą iš nenustatytos moters vietoj vienerių metų dviejų mėnesių skirti vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už kyšininkavimą iš B. G. vietoj vienerių metų dviejų mėnesių skirti vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir už kyšininkavimą iš I. G. vietoj vienerių metų trijų mėnesių skirti vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; subendrinus visas bausmes, galutinę laisvės atėmimo bausmės trukmę nustatyti laisvės atėmimą trejiems metams (vietoj dvejų metų). Šį prašymą kasatorius argumentuoja tuo, kad skirdamas bausmes teismas nesilaikė BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų, reikalaujančių individualizuoti bausmes pagal nusikalstamų veikų pavojingumą.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Taigi bausmės paskyrimui reikšmingos yra visos nurodytos aplinkybės, todėl kasatorius, apsiribodamas tik viena iš jų, neteisingai interpretuoja BK 54 straipsnio nuostatas. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad už dvi nusikalstamas veikas (pagal BK 225 straipsnio 2 dalį) teismas paskyrė tokias pat bausmes, kaip ir už nusikalstamą veiką (BK 225 straipsnio 1 dalis), už kurią įstatyme numatyta švelnesnė sankcija, tačiau padarytą vėliau pakartotinai. Tiek viena, tiek kita veikos yra apysunkiai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 4 dalis), už juos baudžiamojo įstatymo numatytų laisvės atėmimo bausmių dydis skiriasi dvejais metais (atitinkamai iki ketverių ir iki šešerių metų). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad individualizuodamas bausmes, skirtinas už kiekvieną nusikalstamą veiką, teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas ir kad iš esmės formalaus kasatoriaus prašymo tenkinimo atveju šių nuostatų įgyvendinimas būtų teisingesnis.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
Kasaciniame skunde nurodoma, kad nors formaliai ir yra galimybė atidėti nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau ši Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies norma pritaikyta netinkamai, nes nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokią išvadą kasatorius argumentuoja tuo, kad A. B. padarė devynias nusikalstamas veikas. Be to, pasak kasatoriaus, atsižvelgtina į tai, kad kova su kyšininkavimu yra vienas iš valstybės teisinės (baudžiamosios) politikos prioritetų.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal BK 41 straipsnį bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, ir darant išvadą, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi būti paisoma BK 54 straipsnio nuostatų, nurodančių bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, ir vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika (veikomis), nuteistojo asmenybe. Tai yra nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis ir pobūdis, nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, jo požiūris į nusikalstamą veiką, kurią padarė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybes ir kita. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas turi derėti su bausmės paskirtimi, kurios turinį sudaro BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų visuma.
Kasaciniame skunde baudžiamojo įstatymo taikymas ginčijamas iš esmės vadovaujantis vienu kriterijumi – nusikalstamų veikų skaičiumi, tačiau tokia argumentacija neatitinka minėtų baudžiamojo įstatymo normose įtvirtintų nuostatų. Nėra teisinis argumentas kasacinio skundo nuoroda į valstybės politiką kovojant su kyšininkavimu, nes valstybės baudžiamosios politikos įgyvendinimas išplaukia iš baudžiamosios teisės normų, kurių taikymo klausimas sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje, adekvačiai nustatytoms aplinkybėms, turinčioms reikšmę atitinkamų sprendimų priėmimui. Iš tiesų A. B. padarė daug nusikalstamų veikų, tačiau penkios iš jų – baudžiamieji nusižengimai (BK 12 straipsnis), už kuriuos įstatymas (BK 225 straipsnio 4 dalis) nenumato laisvės atėmimo bausmės. Taigi A. B. padarė keturis apysunkius nusikaltimus. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Anksčiau A. B. neteistas. Jis turi šeimą, kurioje – du nepilnamečiai vaikai. Byloje pateiktos A. B., kaip pilietį ir gydytoją teigiamai apibūdinančios charakteristikos (iš seniūnijos ir darbo vietos), taip pat teigiami gyventojų atsiliepimai. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo kvestionuoti apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir paneigti padarytų išvadų, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad įpareigojimas, kurį nustatė apeliacinės instancijos teismas atidėdamas nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nesuderinamas su jam pagal BK 225 straipsnio 4 dalyje paskirta bausme (teisės dirbti sveikatos priežiūros įstaigose atėmimu) ir prieštarauja bausmės paskirčiai.
Pažymėtina, kad A. B. po nuosprendžio priėmimo pradėjo dirbti ir dirba sveikatos priežiūros įstaigose ir tai jam nėra uždrausta, nes paskirta galutinė subendrinta bausmė yra laisvės atėmimas. Pats kasatorius taip pat prašo galutinę bausmę A. B. nustatyti laisvės atėmimą ir nenurodo baudžiamojo įstatymo taisyklių, reglamentuojančių bausmių subendrinimą, pažeidimų. Nuteistajam teismo paskirtas įpareigojimas be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos yra numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Be to, pritaikyta baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma leidžia kontroliuoti nuteistojo elgesį ir, šiam padarius pažeidimus, pagal BK 75 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktų nuostatas jam gali būti pratęstas bausmės vykdymo atidėjimo terminas arba priimtas sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, arba, padarius naują nusikalstamą veiką, teismas paskiria bausmę pagal BK 64 straipsnio taisykles. Taigi šioje situacijoje nuteistajam A. B. teismo paskirtas įpareigojimas neprieštarauja nei parinktai bausmei, nei bausmės paskirčiai.
Nenustačius BPK 369 straipsnio 1 dalyje 1 punkte, 2 dalyje nurodytų skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, šis nuosprendis pripažintinas teisėtu (BPK 384 straispnio 5 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Nerijaus Marcinkevičiaus kasacinį skundą.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Aldona Rakauskienė
Dalia Bajerčiūtė
