P. J. pagal BK 281 str., 38 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-378/2011

(Proceso Nr. 1-10-1-00679-2010-8)

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.6.3;

1.2.25.4.1.(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. J. (P. J.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 11 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu P. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 38 straipsnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja V. J. ir baudžiamoji byla nutraukta. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 11 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – P. J. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda. Iš P. J. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. M. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

P. J. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 7 d., apie 7.30 val., vairuodamas automobilį „Audi Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, važiuodamas šalutiniu keliu Vilniuje Vilijos g., priartėjęs prie sankryžos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 158, 238 punktų reikalavimus, nepraleido pagrindine Galvės g. judėjusio automobilio „Opel Calibra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo A. M., ir su juo susidūrė; eismo įvykio metu nukentėjo „Audi Avant“ automobilio keleivė V. J., kuriai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei A. M., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kasaciniu skundu nuteistasis P. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 11 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nuosprendį, nes apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad baudžiamoji byla BK 38 straipsnio pagrindu jam galėjo būti nutraukta tik tuo atveju, jeigu jis būtų susitaikęs ne tik su nukentėjusiąja V. J., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bet ir su kitu nukentėjusiuoju – A. M. bei atlyginęs jam padarytą neturtinę žalą ar susitaręs dėl jos atlyginimo, nepaisant to, jog šiam asmeniui dėl eismo įvykio buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas.

Skunde kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo tokio savo sprendimo, apsiribodamas teiginiu, kad jeigu nuo nusikalstamos veikos yra nukentėję keli asmenys, tai kaltininkas turi susitaikyti su visais nukentėjusiaisiais, atlyginti jiems padarytą žalą ar susitarti tai padaryti. Kasatorius mano, kad kaltininkas neturi taikytis su nukentėjusiuoju, jeigu jam padarytas sužalojimas neapima BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytų būtinųjų padarinių. Taip pat kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl priteisė nukentėjusiajam A. M. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kasatorius mano, kad teisingas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas. Teismas išsamiai motyvavo, kodėl jis neprivalo taikytis su nukentėjusiuoju A. M. ir atlyginti jam padarytą žalą arba tartis dėl jos atlyginimo. Teismo nuomone, nukentėjusiajam A. M. padarytas kūno sužalojimas leidžia jį pripažinti nukentėjusiuoju, tačiau neįpareigoja kaltininko taikytis su juo. Kasatoriui buvo iškelta baudžiamoji byla tik dėl to, kad eismo įvykio metu jis sužalojo V. J., kuriai padarytas sužalojimas yra numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje. Jeigu eismo įvykio metu būtų nukentėjęs tik A. M., kuriam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kasatoriui iš viso nebūtų iškelta baudžiamoji byla.

Nuteistojo P. J. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai).

Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), teismas turi konstatuoti ir pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir tik esant visoms šioms sąlygoms apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.

Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių dėl to, kad P. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (apeliacinės instancijos teismas šios išvados nepaneigė). Taigi dvi iš būtinų BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų byloje yra nustatytos.

Kasatorius ginčija kitų dviejų BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų (susitaikymo su nukentėjusiu asmeniu ir žalos jam atlyginimo, pašalinimo ar susitarimo dėl to) nepripažinimą jam. Kasatorius mano, kad, susitaikęs su nukentėjusiąja V. J., kuriai eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, neprivalėjo atlyginti žalos ir taikytis su kitu nukentėjusiu asmeniu – A. M., kuriam įvykio metu buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, nes tokie padariniai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kolegija šiuos skundo argumentus laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad, siekdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį (kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko), kaltininkas privalo susitaikyti su visais byloje dėl jo nusikalstamos veikos nukentėjusiais asmenimis bei savo noru atlyginti ar pašalinti jiems padarytą žalą arba susitarti dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Tokia išvada darytina dėl to, kad, sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, padarytos nusikalstamos veikos padariniai negali būti dalijami, t. y. negalima dėl vienų nusikalstamos veikos padarinių asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o dėl kitų tos pačios veikos padarinių nuteisti ar nepriimti jokio sprendimo. Taigi BK 38 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų prasme kaltininkas turi atlyginti ar pašalinti visą savo nusikalstama veika padarytą žalą (arba susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo) bei susitaikyti su visais dėl jo veikos nukentėjusiaisiais asmenimis (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-155/2008).

Pirmosios instancijos teismas, atleidęs P. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja V. J., jokio sprendimo dėl ta pačia nusikalstama veika sukeltų padarinių – A. M. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo – nepriėmė, todėl ne tik pažeidė nukentėjusiojo teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis), bet ir neteisingai taikė BK 38 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas šią teisės taikymo ir aiškinimo klaidą ištaisė.

Nors apeliacinės instancijos išvados dėl nukentėjusiajam A. M. priteistinos 1000 Lt neturtinės žalos dydžio yra lakoniškos, tačiau, kolegijos vertinimu, jos pakankamos tokiam sprendimui pagrįsti.

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino baudžiamąjį įstatymą – BK 38 straipsnio 1 dalį, pakankamai motyvavo nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydžio apskaičiavimą, todėl tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo P. J. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rimantas Baumilas

Josifas Tomaševičius

Viktoras Aidukas