Byla Nr. T-206-878/2025
Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00023-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1;
(S)
2.5.15.1
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 20 d.
Alytus
Alytaus
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2025 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. LK-N-301 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. V. J. patvirtinimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė :
R. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime (toliau – ir Alytaus kalėjimas), nuteistas Krokuvos apygardos teismo 2016 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 148 straipsnio 1 dalį (nužudymas), taikant 64 straipsnio 1 dalį, paskiriant 25 metų laisvės atėmimo bausmę, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 129 straipsnio 1 dalimi, pakeičiant galutine 15 metų laisvės atėmimo bausme.
Nuteistojo R. V. J. bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. vasario 13 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2030 m. vasario 13 d.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam gali būti taikomas atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmime bausmės. Šią bausmės dalį nuteistasis R. V. J. atliko 2025 m. vasario 13.
Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija) 2025 m. balandžio 14 d. priimtu nutarimu Nr. LK-N-301 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau ir – nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam R. V. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis R. V. J. teistas 4 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 3 kartą, visi 4 nusikaltimai padaryti esant apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistajam būdingi impulsyvūs sprendiniai, agresyvus elgesys, stokoja problemų sprendimų įgūdžių, bet šie veiksniai struktūruotoje aplinkoje valdomi. Šiuo metu nuteistasis geba pripažinti kaltę, analizuoti ir atpažinti veiksnius turėjusius įtakos nusikalstamumui. Apie ateitį kalba pozityviai, tikslus formuluoja pakankamai realistiškai, geba įvardinti konkrečius žingsnius ar veiksmus jiems įgyvendinti. Atlikdamas bausmę kalėjime visą laiką dirba. Stebima aukšta darbinė motyvacija. 2024 m. birželio 19 d. perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą pusiaukelės namus. Lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą, taip pat ketina toliau oficialia dirbti. Visos bausmės atlikimo metu nuteistasis nei karto nebuvo baustas drausmine ar administracine tvarka, skatintas 5 kartus. Nuosekliai siekė lengvesnių bausmės atlikimo sąlygų (2020 m. gegužės 14 d. perkeltas lengvąją grupę, 2024 m. birželio 19 d. perkeltas į atviro tipo kalėjimo pusiaukelės namus). 10 metų struktūruotoje aplinkoje valdo jam aktualų kriminogeninį veiksnį – piktnaudžiavimą alkoholiu. Teigia, kad alkoholio nevartoja daugiau nei 10 metų. Mano ir tikisi daugiau gyvenime alkoholio nevartoti, nes tam nėra jokio poreikio, supranta vartojimo žalą ir pasekmes. Įkalinimo įstaigoje alkoholio vartojimo atvejai nebuvo nustatyti, skolų ir ieškinių neturi. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, pabaigė EPP (elgesys-pokalbis-pasikeitimas) programą, pykčio ir agresijos valdymo programą. Konfliktinėse situacijose stengiasi naudoti atsitraukimo arba bendradarbiavimo strategijas. Stebimi gana stiprūs apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis šiuo metu daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija mano, jog jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliai bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė R. K. byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2025 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. LK-N-301 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. V. J. tvirtinimui nepritaria.
Prokurorė R. K. atsiliepime nurodė, kad Komisija neįvertino visų lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lemiančių veiksnių – nuteistojo asmenybės, nusikaltimo, už kurį jis atlieka bausmę, pavojingumo, ankstesnių teistumų. Prokurorės vertinimu, nuteistasis įkalinimo įstaigoje iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo (nebaustas). Nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už nužudymą. Tokio pobūdžio nusikaltimą jis padarė ne pirmą kartą. 1995 m. jis nuteistas už nužudymą, esant apsvaigus nuo alkoholio. Viso teistas keturis kartus, linkęs nusikalsti ir nepaisyti įstatymo normų, nesimoko iš savo klaidų, jam būdingi pasikartojantys nusikalstami veiksmai apsvaigus nuo alkoholio. Nors nuteistasis nurodo, kad savitvardą praranda retai ir nenaudoja agresijos prieš kitus asmenis, tačiau visi jo teistumai yra už smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Tiek pirminio – 2019 m. rugpjūčio 8 d. vertinimo metu, tiek ir vėlesnių, t. y. 2024 m. kovo 14 d., 2024 m. birželio 20 d., 2025 m. kovo 25 d. atliktų pakartotinių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų metu buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kuri nemažėja. Nesutinka, kad nuteistasis šiuo metu daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nes neva stebima teigiama rizikos valdymo dinamika: turi deklaruotą gyvenamąją vieta, bausmės atlikimo metu neužfiksuoti alkoholio vartojimo atvejai, dalyvauja elgesio pataisos programose, įsitraukė į resocializacijos procesą, vykdo arba jau yra įvykdęs Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, neturi įsiskolinimų, kas rodo, kad nuteistasis vykdo įvairias priemones, bet neparodo aiškios pažangos. Šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamą elgesio modelį, jo elgesio ir mąstymo pokyčiai nėra tokie įtikinami ir akivaizdūs teigiama linkme. Likusi neatlikta bausmės dalis yra didelė. Daro išvadą, kad nėra pagrįsto pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.
Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2025 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr. LK-N-301 nuteistajam R. V. J. atsisakomas patvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Teismai, spręsdami klausimą dėl lygtini paleidimo instituto (ne)taikymo galimybės, visuomet turi atsižvelgti tiek į nuteistąjį teigiamai, tiek į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis R. V. J. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
Iš Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2025 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. LK-N-301 ir Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-18-1691 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) matyti, jog nuteistasis, anksčiau neturėdamas pastovios gyvenamosios vietos, nuo 2024 m. gruodžio 23 d. deklaruoja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (dabartinės draugės gyvenamojoje vietoje), į kurią vyksta trumpalaikių išvykų metu. Bausmės atlikimo metu dirba, paleidimo atveju planuoja dirbti(duomenys neskelbtini), stebima aukšta darbinė motyvacija, skolų ir išieškojimų neturi, palaiko ryšius su teta ir pusbroliais. Smurto artimoje aplinkoje atvejai oficialiuose dokumentuose nėra fiksuoti. Drausmine tvarka nebaustas, skatintas 5 kartus, bausmės atlikimo metu nustatytų draudimų ir reikalavimų laikosi, nuteistojo teigimu, jis alkoholio nevartoja daugiau nei 10 metų, pateiktais duomenimis pabaigė EPP (elgesys-pokalbis-pasikeitimas) programą, 2023 m. lankė ir baigė Pykčio agresijos valdymo programą. Bausmės atlikimo metu smurtinio elgesio apraiškų ar agresyvaus elgesio neužfiksuota. Šiuo metu nuteistasis siekia žinių, išbando save įvairiose veiklose, nuteistojo teigimu, jis nepalaiko kalėjimų subkultūrai būdingų nuostatų, nėra priešiškas jo atžvilgiu vykdomai priežiūrai. Nuo 2020 m. gegužės 14 d. perkeltas į lengvąją grupę. Bausmės atlikimo metu nebaustas, paskutinį kartą skatintas 2023 m. gruodžio 21 d. už nepriekaištingą elgesį.
Sutiktina, kad šios aukščiau nurodytos aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, rodo jo norą pasitaisyti, tačiau jos savaime negali būti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu ir negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjamam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, jog laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis R. V. J. 2024 m. birželio 19 d. perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą pusiaukelės namus. Kaip jau minėta, visos bausmės atlikimo metu nuteistasis nei karto nebuvo baustas drausmine ar administracine tvarka, skatintas 5 kartus, kas patvirtina, kad jis nuosekliai siekė lengvesnių bausmės atlikimo sąlygų. Tačiau šios aplinkybės, svarstant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, reikšmingos tik tiek, kiek jos sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021).
Tai, kad nuteistasis nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. už nepriekaištingą elgesį ir kitus poelgius buvo paskatintas iš viso 5 kartus, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turi pareigą elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Be to, pastebėtina, kad nuteistasis paskutinį kartą paskatintas beveik prieš 1 metus ir 4 mėnesius, kaip jau minėta paskutinį kartą tik 2023 m. gruodžio 21 d. Duomenų, kad nuteistasis būtų vėliau skatintas, nėra fiksuojama (Socialinio tyrimo išvada, grafa,,Elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę“). Nors išvadoje nurodoma, kad stebima teigiama rizikos valdymo dinamika ir pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau tai tik rodo besikeičiantį nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką tikslų siekimą bei kryptingą elgesio korekciją.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. pirminio vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, 2024 m. kovo 14 d. atlikto antrojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta vėl vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, 2024 m. birželio 20 d. atlikto trečiojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta taip pat vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, 2025 m. kovo 25 d. atlikto ketvirtojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu vėl gi išlieka vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kas rodo kad nuteistojo R. V. J. nusikalstamo elgesio rizika nemažėja, ji išlieka nekintanti, kas duoda pagrindą spręsti, kad nuteistasis nededa pakankamai pastangų išimtinai teigiamai savo elgesio korekcijai.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Kaip minėta, nuteistojo R. V. J. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė pagal OASys metodiką, jo atžvilgiu vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus elgesys/kontroliuojantis elgesys, savitvarkos problemos. Šie net 6 nustatyti nuteistojo elgesį įtakojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie gali būti koreguojami ir jų skaičius mažinamas, atsižvelgiant į nuteistojo elgesio pokyčius, iš esmės dar neleidžia neabejotinai spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra baigtas, kadangi kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, vertinant nuteistojo psichologinę būseną, siekius ir tikslus bei mintis, išdėstytas pokalbio su resocializacijos specialistais metu. Pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą, tuo tarpu nuteistojo pakartotinio nuskalstamo elgesio rizika nekito nuo pat pirmojo vertinimo atlikimo, ji išlieka vidutinė, kas tik patvirtina, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietos įstaigoje (Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartis byloje Nr. 1S-415-876/2024). Šiuo atveju akivaizdu, kad nuteistasis R. V. J. nemaksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Todėl negalima sutikti su Komisijos išvada, jog nuteistasis šiuo metu daro akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
Bylos duomenimis, nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2016 m. vasario 3 d. Krokuvos apygardos teismo nuosprendį, teistas pagal Lenkijos Respublikos BK 148 straipsnio 1 dalį (nužudymas), taikant Lenkijos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 25 metų laisvės atėmimo bausme, 2017 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi suderinta su Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalimi (nužudymas), pakeičiant galutine bausme – 15 metų laisvės atėmimu (bausmės pradžia 2015 m. vasario 13 d., pabaiga 2030 m. vasario 13 d.). Nuteistasis atliko 2/3 dalis bausmės. Šiuo atveju, nuteistajam dar yra likusi pakankamai ilga neatliktos bausmės dalis. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes bei tai, kad nuteistasis tokio pobūdžio nusikaltimą padarė ne pirmą kartą, esant apsvaigusiam nuo alkoholio. Iš viso R. V. J. teistas keturis kartus, du kartus Lietuvoje ir du kartus užsienio valstybėse. Visa tai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį nusikalsti ir nepaisyti įstatymo normų, nesimokantį iš savo klaidų, nedarantį išvadų, kuriam būdingi pasikartojantys nusikalstami veiksmai apsvaigus nuo alkoholio.
Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, labai svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sistemingai nusikaltimus darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, vertinama ir tai, kad nuteistajam dar liko atlikti 5 metai laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistajam yra būdingos psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nors nuteistasis teigia, jog daugiau kaip 10 metų nevartoja alkoholio, mano ir tikisi, jog jis daugiau jo nevartos, nes jam nėra jokio poreikio, tačiau pažymėtina ir tai, kad jis minėtą laikotarpį atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, kurioje vartoti alkoholį griežtai draudžiama. Nors nuteistasis nurodo, kad savitvardą praranda retai ir nenaudoja agresijos prieš kitus asmenis, tačiau akivaizdu, jog ankstesni jo teistumai yra už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, kuriuose buvo išreikšti agresijos požymiai. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą atsakingai ir kompleksiškai vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.
Vertinimo metu atkreipiamas dėmesys, kad nors nuteistasis atpažįsta ir įvardija veiksnius bei problemas susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, tačiau jų negeba įvardinti, teigdamas, kad jis neturėjo jokių problemų praeityje. Analizuojant nuteistojo elgesį nusikaltimų metu, išryškėja nuteistojo impulsyvumas, ne iki galo pasvertų sprendimų priėmimas, neadekvati reakcija į aplinkinių veiksmus, spontaniškumas, savitvardos stoka, agresyvumas, savo veiksmų pasekmių įvertinimo, problemų sprendimo įgūdžių stoka, taip pat stoka gebėjimų nuosekliai siekti užsibrėžtų tikslų. Šie veiksniai įtakojo priimtus sprendimus ir veiksmus, susijusius su nusikalstamu elgesiu, darė įtaką nusikalstamam elgesiui. Nors nuteistasis geba spręsti kasdienines problemas, tačiau patiria sunkumų įveikiant specifinių ar abstraktesnių sprendimų reikalaujančias problemas, kas rodo, kad problemų sprendimas šiuo metu yra buitinio lygmens, kuris nėra pakankamas savarankiškam socialiniam gyvenimui. Išvadoje teigiama, kad nuteistojo motyvacija įsitraukti į savo paties resocializacijos procesą šiuo metu pakitusi teigiama linkme, tačiau, teismo vertinimu, daryti išvados, kad nuteistasis, lygtinio paleidimo iš laivės atėmimo įstaigos atveju, pirmiau aptartus veiksnius gebės savarankiškai kontroliuoti ir valdyti nesudaro pagrindo.
Iš Socialinio tyrimo išvados turinio matyti, jog nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, baigęs 11 klasių, duomenų apie nuteistojo turimą profesiją nėra. Darbinė patirtis laisvėje – menka, dirbęs devyniose darbo vietose, tačiau darbo laikotarpiai jose trumpi, t. y. vidutiniškai vieno mėnesio trukmės. Vertinimo metu nuteistasis teigė, jog jis nemažai yra dirbęs neoficialiai, tačiau nuteistojo nurodytų aplinkybių galimybės patikrinti nėra. Atlikdamas bausmę nuteistasis dirbo ir šiuo metu dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje,,E.“, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, draudimo laikotarpis nuo 2025 m. balandžio 24 d. (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys). Pagal Socialinio tyrimo išvadą stebima nuteistojo motyvacija dirbti, pažymima turima darbinė patirtis, darbas bausmės atlikimo metu, kas vertintini kaip apsauginiai veiksniai, tačiau nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo įdarbinimo po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos leidžia abejoti, kad nuteistasis legaliai dirbs ir gaus pajamas, kadangi, šiuo atveju, nuteistasis nepateikė ir nenurodė jokių objektyvių duomenų ir garantijų dėl šio jo įdarbinimo konkrečioje darbo vietoje(duomenys neskelbtini), būsimo darbo pobūdžio, gautino atlygio ir pan.
Bylos duomenimis, nuteistasis vykdo Individualiame resocializacijos plane numatytas priemones: nuo 2024 m. pradėjo dalyvauti Socializacijos įgūdžių programoje ir toliau ją tęsia; dalyvavo elgesio korekcijos programoje,,Elegesys-Pokalbis-Pasikeitimas, kurią baigė 2024 m. birželio 10 d., Pykčio agresijos programoje, kurią lankė 2023 m., kurios yra privalomos nuteistajam. Taip pat dalyvavo priemonėse, orientuotose į emocinės gerovės išlaikymą, formavimą (konsultacijos). Teismo vertinimu, nuteistojo vykdymas jam skirtinų Individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių (dalyvavimas įvairiuose programose ir kt.), nėra išskirtinis nuteistojo nuopelnas, kadangi, kaip minėta, šios priemonės yra taikomos kiekvienam atliekančiam bausmę nuteistajam elgesio korekcijos procese, tuo tarpu lankytos kitos programos, dalyvavimas paskaitose ir pan. svarbios tiek, kiek jos įtakojo teigiamus asmenybės pokyčius socialiniam gyvenimui, o ne pagal lankytų programų ar užsiėmimų skaičių bei jų įvairovę.
Atkreiptinas dėmesys, kad nutarime nurodoma, jog nuteistasis šiuo metu daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstame elgesio riziką, todėl Komisija mano, jog jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliai bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos. Tačiau, teismo vertinimu, teiginys,,daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstame elgesio riziką“ nėra tapatus teiginiui –,,padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstame elgesio riziką“, kad šiuo konkrečiu atveju būtų galima neabejotinai taikyti lygtinį paleidimą.
Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai neturėjo pakankamo poveikio, likusi neatlikta bausmės dalis yra didelė, todėl darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis R. V. J. laisvėje sugebės pasirinkti tinkamą elgesio modelį, jo elgesio ir mąstymo pokyčiai nėra tokie įtikinami ir akivaizdūs teigiama linkme, nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima reziumuoti, kad nuteistojo pataisos procesas užtikrina, jog galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo manymu, nėra pagrįsto pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam R. V. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, BVK 85 straipsnį yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 5 dalimis,
n u t a r i a :
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2025 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. LK-N-301 taikyti nuteistajam R. V. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorei.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo R. V. J. asmens bylą grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Loreta Radzevičienė
