Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo išaiškinimą, atskirojo skundo padavimo terminą ir jo atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-252-701/2018

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03685-2010-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7; 3.2.6.12.3.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio (pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo privatizuoti gyvenamąją patalpą lengvatinėmis sąlygomis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Rasų seniūnija, ir pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei B. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo išaiškinimą, atskirojo skundo padavimo terminą ir jo atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo.

Atsakovė prašė išaiškinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą, t. y. kokios formos nuomos sutartis turi būti sudaryta su ieškove B. K. – būsto nuomos ar Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis, ir kokia konkreti įstatymo ar kito teisės akto norma taikytina sudarant teismo nurodytos formos nuomos sutartį.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. sausio 26 d. sprendimu patenkino ieškovės ieškinį, o atsakovės priešieškinį atmetė, be kita ko, pripažino ieškovei nuomininko teises į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuo jų suteikimo naudotis, t. y. nuo 1993 m. spalio 14 d.; įpareigojo atsakovę sudaryti su ieškove patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 7 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi, be kita ko, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti ieškovei nuomininko teises ir įpareigoti atsakovę sudaryti nuomos sutartį bei patenkinti priešieškinio reikalavimai, panaikino, o atitinkamas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo dalis, tik pakeičiant datą, nuo kurios ieškovei pripažįstamos nuomininko teisės į patalpas, paliko galioti, konstatavo, kad ieškovei nuomininko teisės į patalpas pripažįstamos nuo 2009 m. gegužės 7 d.

Atsakovė, prašydama išaiškinti teismo sprendimą, nurodė, kad ji įvykdė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą – su ieškove 2014 m. liepos 7 d. sudarė socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tačiau ieškovė teigia, kad sprendimas nėra įvykdytas, ieškovės prašymu yra išduotas vykdomasis raštas ir pateiktas vykdyti antstoliui, šis atsakovei yra įteikęs Raginimą įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovė negali įvykdyti antstolio reikalavimo įvykdyti teismo sprendimą, nes mano, kad sprendimas jau yra įvykdytas tinkamai. Atsakovė prašė antstolio, kad šis kreiptųsi į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, tačiau antstolis į teismą nesikreipė. Tarp šalių kilęs ginčas dėl teismo sprendimo tinkamo įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi patenkino atsakovės prašymą, išaiškino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą ir nurodė, kad atsakovė su ieškove turi sudaryti Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį.

Teismas nurodė, kad vykdymo procese kilo ginčas dėl to, ar tinkamai yra įvykdytas vykdomasis raštas. Nei Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, tenkinęs ieškovės ieškinį, nei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iš dalies pakeitęs sprendimą, nepripažino, jog ieškovė teisę nuomoti ginčo gyvenamąsias patalpas įgijo Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pagrindu, tačiau sutiktina su atsakovės argumentu, kad ji negalėjo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kai tokios sutarties formos įsakmiai nenurodė išnagrinėjęs bylą teismas.

Teismas konstatavo, kad iš esmės ginčas yra kilęs dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriau teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutarties turinio aiškinimo, kadangi šalys skirtingai jį interpretuoja. Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad byloje nebuvo nustatytos ir įrodinėjamos aplinkybės, jog ieškovė atitinka sąlygas, būtinas teisei į socialinį būstą įgyti, todėl nuomos sutarties sąlygos neprivalo būti analogiškos socialinio būsto nuomos sutarties sąlygoms. Tai reiškia, kad teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė draudimo sudaryti su ieškove socialinio būsto nuomos sutarties. Ieškovei nuomininko teisės pripažintos tik nuo 2009 m. gegužės 7 d., o nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas. Su asmenimis, kurie teisę nuomotis savivaldybės gyvenamąsias patalpas įgijo po 2002 m. gruodžio 31 d. pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, sudaromos socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys.

Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovės direktorius 2014 m. birželio 30 d. priėmė įsakymą, kuriuo nutarė išnuomoti ieškovei socialinį būstą (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepos 7 d. šio įsakymo pagrindu su ieškove buvo pasirašyta minėto socialinio būsto nuomos sutartis. Ieškovė 2015 m. lapkričio 6 d. išsiėmė vykdomąjį raštą, nes manė, kad teismo sprendimas nėra tinkamai įvykdytas, kadangi su ja sudaryta ne nuomos, o socialinio būsto nuomos sutartis. Vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstoliui.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 17 d. nutartyje analizavo pasikeitusius teisės aktus dėl nuomos teisinių santykių ir nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė labai aiškų sprendimą – įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją sudaryti su ieškove patalpų nuomos sutartį.

Padaręs išvadą, kad atsakovė prašo išaiškinti kasacinio teismo nutarties motyvuojamąją dalį, teismas konstatavo, jog toks prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalies. Nurodė, kad tiek prašomo išaiškinti pirmosios instancijos teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutarties rezoliucinės dalys yra aiškios ir jų aiškinti CPK 278 straipsnio pagrindu nereikia, teismo sprendimo vykdymas yra aiškus.

Teismas konstatavo, kad atsakovės prašymas nurodyti, kokios formos turėtų būti sudaryta nuomos sutartis, nėra sprendimo aiškinimo pagrindas, nustatytas CPK 278 straipsnyje, taip pat teismas, aiškindamas sprendimus, nėra įpareigotas ir negali skolininkui nurodyti teisės akto ar kito įstatymo, kuriuo skolininkas turėtų vadovautis vykdydamas teismo sprendimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 278 straipsnio 1 dalį. Šalys skirtingai supranta, kaip Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimas turėtų būti vykdomas, be to, akivaizdu, kad šio sprendimo vykdymą skirtingai supranta ir bylą nagrinėję teismai. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, kad atsakovė prašė išaiškinti kasacinio teismo nutarties motyvuojamąją dalį. Atsakovė savo prašymu siekė teismo sprendimo rezoliucinės dalies patikslinimo, sukonkretinant tai, kokios formos nuomos sutartis turi būti sudaroma su ieškove ir (arba) kokia įstatymo norma taikytina sudarant su ieškove nuomos sutartį. Toks atsakovės prašymas visiškai atitinka CPK 278 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-3-88/2006; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-232/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-232/2011">3K-3-232/2011</a>). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04OC8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-88/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-88/2006">3K-3-88/2006</a> išdėstytus argumentus, nes tos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra skirtingos. Nepagrįstais laikytini apeliacinės instancijos argumentai, kad teismas, aiškindamas teismo sprendimus, nėra įpareigotas ar negali skolininkui nurodyti teisės akto ar kito įstatymo, kuriuo skolininkas turėtų vadovautis vykdydamas teismo sprendimą. Įstatymuose nėra tai draudžiančių normų, tai patvirtina ir kasacinio teismo praktikos pavyzdžiai, kai teismai, aiškindami sprendimų vykdymo tvarką, nurodo konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-238/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-238/2007">3K-3-238/2007</a>; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K3-242/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-381/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-381/2010">3K-3-381/2010</a>). Teismas turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2009).

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 78, 335 straipsnius. Ieškovės atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuri galėjo būti skundžiama per septynias dienas, pateiktas žymiai praleidus terminą. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad ji apie priimtą teismo nutartį nežinojo, kadangi nutartis jai nebuvo įteikta. Tačiau ieškovei ir jos atstovei buvo žinoma apie tai, kad atsakovė prašė antstolį kreiptis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo. Antstolio 2016 m. lapkričio 7 d. rašte nurodyta, kad jo kontoroje 2016 m. spalio 27 d. gautas ieškovės prašymas, kuriame pažymėta, jog nėra jokio būtinumo kreiptis į teismą. Ieškovei buvo pranešta apie antstolio 2016 m. lapkričio 9 d. patvarkymą dėl bylos sustabdymo. Ieškovė ir jos atstovė turėjo pareigą domėtis bylos eiga. Svarbu ne tik įvertinti priežastis, dėl kurių terminas buvo praleistas, tačiau ir tai, kiek yra praleistas prašomas atnaujinti terminas (atskirasis skundas pateiktas 2017 m. balandžio 24 d.). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Šiuo atveju atskirajame skunde nurodytos termino skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino priežasčių, dėl kurių terminas atskirajam skundui pateikti buvo praleistas, taip pat neatsižvelgė į tai, kiek šis terminas buvo praleistas ir kokias pasekmes toks termino praleidimas sukėlė proceso dalyviams. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, turėjo nutraukti apeliacinį procesą.

Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimuose konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo, oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų. Todėl atsakovės teiginys, kad, nesant tiesioginio draudimo, ribojančio teismo teisę papildomai nurodyti teisės aktus, pagal kuriuos priimtas atsakovei nesuprantamas sprendimas, teismui turi būti leidžiama aiškinti sprendimo motyvuojamąją dalį, neatitinka nei CPK nuostatų, nei teismų praktikos dėl teismo sprendimo ir dėl sprendimo vykdymo aiškinimo.

CPK 335 straipsnyje nustatyta, kad atskirieji skundai dėl nutarčių, priimtų rašytinio proceso tvarka, yra paduodami per 7 dienas nuo tokios nutarties įteikimo suinteresuotiems asmenims dienos. Tai nurodyta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartyje. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas įtvirtino objektyvųjį (nutarties įteikimas), o ne subjektyvųjį kriterijų (galimas žinojimas ar nežinojimas apie nutarties priėmimą). Ieškovė apie priimtą ir jos apskųstą nutartį sužinojo gavusi antstolio pranešimą apie vykdomosios bylos nutraukimą 2017 m. balandžio 11 d., todėl pirmosios instancijos teismui nekilo jokių abejonių, kad ji nėra praleidusi termino šiai nutarčiai apskųsti. Pažymėtina, kad patvirtinta teismo nutarties kopija ieškovei nebuvo įteikta, o civilinė byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant šalims. Ieškovė prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu teismas manytų, kad skundas paduotas praleidus terminą, nes terminas, jei ir buvo praleistas, praleistas ne dėl jos kaltės. Tokį savo prašymą ji motyvavo remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kasacinio teismo praktika, Konstitucinio Teismo nutarimais.

Trečiojo asmens atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atskirojo skundo padavimo termino ir jo atnaujinimo nagrinėjamojoje byloje

CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui; procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Pagal CPK 78 straipsnį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (straipsnio 1 dalis); pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (straipsnio 4 dalis); atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją; atsisakydamas patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį. (straipsnio 5 dalis).

CPK 335 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos; kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.

Atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendžia nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas, (CPK 315 straipsnio 1 dalis). Gavęs atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismas patikrina, ar jis atitinka CPK nustatytus reikalavimus, įskaitant ir tai, ar skundas nėra paduotas praleidus terminą. Jeigu atskirasis skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokie padariniai taikomi ir apeliacinis procesas nutraukiamas ir tada, kai šie trūkumai paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė elektroninės formos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties teismui išsiuntė 2017 m. balandžio 18 d. per elektroninių ryšių priemones (CPK 1751 straipsnio 2, 8 dalys). Nors ant bylos medžiagoje įsiūtos šio atskirojo skundo kopijos nurodyta 2017 m. balandžio 21 d. jo gavimo teisme data, tačiau atskirojo skundo padavimo diena laikytina jo išsiuntimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis diena ir spręstina, kad ieškovės atskirasis skundas teismui paduotas 2017 m. balandžio 18 d. (CPK 1751 straipsnio 2, 8 dalys).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis CPK nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, todėl septynių dienų procesinio termino atskirajam skundui dėl jos paduoti eiga prasideda ne kitą dieną nuo nutarties priėmimo dienos, o kitą dieną nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis, 335 straipsnio 1 dalis).

Atskirajame skunde ieškovė, be kita ko, nurodė, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties patvirtintos kopijos nėra gavusi, o apie nutartį sužinojo 2017 m. balandžio 11 d., iš antstolio gavusi pranešimą apie vykdomosios bylos nutraukimą, ir, kaip pranešimo priedą, pačią nutartį. Ieškovė skunde teigė mananti, kad ji nepraleido termino skundui paduoti, ir tai grindė CPK 335 straipsnio 1 dalies nuostata, kad kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Ieškovė taip pat nurodė, kad jeigu teismas manytų, jog terminas atskirajam skundui paduoti yra praleistas, ji prašo teismo šį terminą atnaujinti, nes jis praleistas ne dėl jos kaltės.

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 24 d. rezoliucija atnaujino terminą atskirajam skundui paduoti. Tai suponuoja galimybę padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl skundo padavimo termino ir šio taikymo padarinių, pripažino pagrįstomis, taigi, be kita ko, pripažino ir egzistuojant aplinkybę, jog ieškovė skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties patvirtintos kopijos nėra gavusi. Vertintina, kad, egzistuojant šiai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti atskirojo skundo padavimo nepraleidus nustatyto termino jam paduoti faktą, termino (ne)atnaujinimo klausimo nespręsti, priimdamas atskirąjį skundą suteikti ieškovei galimybę pasinaudoti viena iš pagrindinių teisių – teise apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka.

Atsakovė kasaciniame skunde nekvestionuoja ieškovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo nutarties patvirtintos kopijos nebuvo gavusi.

Kasacinio skundo teiginiai apie ieškovės, jos atstovės pareigą domėtis bylos eiga ir jų netiesioginį žinojimą (atitinkama informacija iš vykdomosios bylos) apie teismo procesą, kuriame buvo priimta pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis, nevertintini kaip teikiantys pagrindą padaryti išvadą, kad terminas ieškovės atskirajam skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas ne nuo šios nutarties 21 punkte nurodytos dienos (2017 m. balandžio 18 d.), o nuo kurios nors kitos, kasaciniame skunde taip ir neįvardytos dienos.

Aplinkybė, kad asmuo nežinojo apie teismo procesą ir teismo procesinį sprendimą, kuriuo išspręstas jo teisių ir pareigų klausimas, gali būti, priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan., pripažįstama svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi. Kasacinio teismo konstatuota, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDAtNzAxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-400-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-400-701/2017">3K-3-400-701/2017</a>, 15 punktas).

Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, rezoliucija nutardamas priimti ieškovės atskirąjį skundą, o ne atsisakydamas šį priimti, priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netaikė CPK 315 straipsnio 5 dalyje nustatytų teisinių padarinių. Konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neteikiantys pagrindo pripažinti, jog teismai netinkamai taikė CPK 78 straipsnį, 315 straipsnio 5 dalį, 335 straipsnį.

Dėl sprendimo išaiškinimo, CPK 278 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje

CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimas, kuriam turi būti taikoma vykdymo procedūra, laikomas įvykdytu, kai atliekami veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį. Tai reiškia, kad kol neatlikti visi veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį, teismas pagal CPK 278 straipsnį turi teisę išaiškinti neaiškų savo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-301/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-301/2010">3K-3-301/2010</a> ir joje nurodytą praktiką).

Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-301/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-301/2010">3K-3-301/2010</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pagal kasacinio teismo praktiką nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-232/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-232/2011">3K-3-232/2011</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad, aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose konstatuota, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-554/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-554/2012">3K-3-554/2012</a>).

Nagrinėjamu atveju atsakovė, prašydama išaiškinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą, prašo išaiškinti, kokios formos nuomos sutartis turi būti sudaryta su ieškove – būsto nuomos ar Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis, taip pat kokia konkreti įstatymo ar kito teisės akto norma taikytina sudarant teismo nurodytos formos nuomos sutartį.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. sausio 26 d. sprendimu, be kita ko, įpareigojo atsakovę sudaryti su ieškove patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Ši teismo sprendimo dalis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi palikta galioti ir įsiteisėjo kasacine tvarka išnagrinėjus bylą. Įsiteisėjusi ji tapo, be kita ko, privaloma ir vykdytina, įgavo vykdytino dokumento teisinę galią (CPK 18 straipsnis, 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 588 straipsnio 1 dalis). Dėl to konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju vykdytina (vykdytinu dokumentu) yra ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarties dalis, kuria nurodyta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo dalis palikta galioti, o būtent Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo dalis, kuria atsakovė įpareigota sudaryti su ieškove atitinkamų patalpų nuomos sutartį. Dėl to ir, esant sąlygoms bei poreikiui tinkamo įvykdymo tikslu išaiškinti nurodytą teismo sprendimo dalį, išaiškinimo objektas yra būtent ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurią aiškinant atsižvelgtina į su ja susijusią kasacinio teismo nutarties dalį, o subjektas – sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas 2012 m. sausio 26 d. sprendimo dalį, tai atliko neperžengdamas įstatymu jam suteiktos kompetencijos ribų. Pažymėtina ir tai, kad teismo nutarčiai sprendimo išaiškinimo klausimu, kaip ir teismo sprendimui, taikomi teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimai, pagal CPK 278 straipsnio 4 dalį dėl teismo nutarties sprendimo išaiškinimo klausimu gali būti duodamas atskirasis skundas, taigi (ne)išaiškinimo rezultato nelemia sprendimo išaiškinimo subjektas bei šio diskrecija.

Atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas šios nutarties 6, 8, 11 punktuose, ir į nagrinėjamu atveju tinkamo įvykdymo tikslu aktualią Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo dalį bei su ja susijusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, spręstina, kad šiuo atveju egzistuoja įstatyme įtvirtintos ir teismų praktikoje išanalizuotos (šios nutarties 31 punktas) sąlygos išaiškinti sprendimą. Tuo tarpu priešingos apeliacinės instancijos teismo nutarties išvados vertintinos kaip nepagrįstos, padarytos neįsigilinus ir nepakankamai įvertinus kilusį ginčą dėl tinkamo teismo sprendimo įvykdymo bei jo esmę.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tinkamu teismo sprendimo įvykdymu laiko socialinio būsto nuomos sutarties su ieškove sudarymą, o ieškovė tokios sutarties sudarymą vertina kaip netinkamą teismo sprendimo įvykdymą ir laiko, jog atsakovė su ja turi sudaryti patalpų (ne socialinio būsto) nuomos sutartį, taip pat atsižvelgiant į atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo turinį, spręstina, jog nagrinėjamu atveju tinkamam įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies, dėl kurios įvykdymo tinkamumo kilo ginčas, įvykdymui aktualu atsakyti į klausimą, kokio pobūdžio šalių nuomos santykiai įformintini ir kokią – socialinio būsto nuomos ar ne (kitokią nuomos sutartį) – atsakovė įpareigota sudaryti su ieškove. Dėl to šiuo klausimu teisėjų kolegija pasisakys šioje nutartyje.

Kiti atsakovės prašyme dėl sprendimo išaiškinimo iškelti klausimai – kokios formos nuomos sutartis turi būti sudaryta su ieškove ir kokia konkreti įstatymo ar kito teisės akto norma taikytina sudarant teismo nurodytos formos nuomos sutartį – vertintini kaip nagrinėjamu atveju neaktualūs tinkamam įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies įvykdymui. Atsižvelgiant į atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo turinį ir tinkamo įvykdymo tikslu aktualią Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo dalį bei su ja susijusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, pripažintina pagrįsta apeliacinės instancijos nutarties išvada, kad pastarieji atsakovės prašyme dėl sprendimo išaiškinimo iškelti klausimai yra siejami su prašomo išaiškinti teismo sprendimo motyvų ir argumentų platesniu atskleidimu, todėl neįeina į teismo sprendimo išaiškinimo dalyką. Atsakovės kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neteikiantys pagrindo padaryti kitokią išvadą.

Nagrinėjamu atveju aktualiose Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarties motyvuojamosiose dalyse konstatuota, kad: tarp šalių yra atsiradę faktiniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai; ieškovė nuomininko teises į patalpas įgijo nuo 2009 m. gegužės 7 d.; nuomos santykiai atsirado ne kaip socialinio būsto nuomos; nuomininkas turi teisę į nuomos santykių tęstinumą; besitęsiantys nuomos santykiai turi būti įforminti įstatymų nustatyta tvarka; nebuvo nustatytos ir įrodinėjamos aplinkybės, kad ieškovė atitinka sąlygas, būtinas teisei į socialinį būstą įgyti, dėl šios priežasties nuomos sutarties sąlygos neprivalo būti analogiškos socialinio būsto nuomos sutarties sąlygoms. Taigi akcentuotas nuomos teisinių santykių atsiradimo pagrindas, lemiantis gyvenamosios patalpos teisinį statusą ir nuomos sutarties šalių teises bei pareigas, ir nurodyta į tokių, kokie atsirado ir besitęsia, nuomos santykių įforminimą nuomos sutartimi įstatymų nustatyta tvarka. Sprendimo rezoliucinė dalis tokias motyvuojamąsias dalis atitinka. Dėl to išaiškinant aktualią Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo dalį tiek, kiek tai, atsižvelgiant į kilusį ginčą, yra aktualu tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, konstatuotina, kad ja atsakovė yra įpareigota sudaryti su ieškove ne socialinio būsto nuomos sutartį, o gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra priimta netinkamai pritaikant CPK 287 straipsnio 1 dalį ir tai yra pagrindas ją panaikinti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė sąlygų teismo sprendimui išaiškinti egzistavimą ir ėmėsi aiškinti sprendimą bei jį aiškino neperžengdamas įstatymu suteiktos kompetencijos ribų, tačiau sprendimą išaiškino netinkamai, pakeisdamas aiškinamo sprendimo prasmę ir taip netinkamai pritaikydamas CPK 287 straipsnio 1 dalį. Tai yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3, 4 dalys). Ją pakeičiant, atsakovės prašymas dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimo išaiškinimo tenkintinas ir sprendimas išaiškintinas taip, kad juo atsakovė yra įpareigota sudaryti su ieškove ne socialinio būsto nuomos sutartį, o gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.

Tokia proceso dėl atsakovės prašymo išaiškinti teismo sprendimą baigtis nelaikytina blogesnio jai (atsakovei) procesinio sprendimo, negu yra skundžiamas, priėmimu, nes atsakovės prašymas dėl jai neaiškaus teismo sprendimo išaiškinimo yra tenkinamas ir sprendimas yra išaiškinamas, taip pašalinant neaiškumus tam, kad teismo sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė įrodymus, kad patyrė 500 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Įvertinus tai, kad prašyto išaiškinti teismo sprendimo išaiškinimo rezultatas atitinka ne atsakovės, o ieškovės poziciją (šios nutarties 37 punktas), bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimo aspektu laikytina, kad procesinis sprendimas kasaciniame teisme yra priimtas ieškovės naudai.

Ieškovės prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, jai priteistina prašomų atlyginti patirtų išlaidų suma – 500 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktai, 93, 98 straipsniai).

Kasacinis teismas turėjo 6,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį pakeisti, jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Prašymą tenkinti.

Išaiškinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą nurodant, kad šiuo teismo sprendimu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigota su ieškove B. K. sudaryti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, o ne tų patalpų socialinio būsto nuomos sutartį.“

Priteisti ieškovei B. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710061) 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710061) 6,86 Eur (šešis Eur 86 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ši priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas