Civilinė byla Nr. e3K-3-253-469/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00006-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 3.2.4.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės individualios V. N. įmonės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DS SANTVEKO“ kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios V. N. įmonės ieškinį atsakovei UAB „DS SANTVEKO“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių rangos santykių kvalifikavimą, atliktų rangos darbų priėmimą ir užsakovo teisę remtis darbų trūkumų faktu, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė individuali V. N. įmonė prašė jai iš atsakovės UAB „DS SANTVEKO“ priteisti 661,63 Eur už atliktą paslaugą ir detales, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2016 m. kovo 18 d. ieškovė su trečiuoju asmeniu UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ sudarė Remonto darbų ir paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis). Atsakovė yra ieškovės klientė, atitinkanti šios sutarties reikalavimus. Atsakovės vadovas D. S. 2016 m. gegužės 31 d. kreipėsi į ieškovę dėl automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto. Jis pateikė tos pačios dienos savo ranka užpildytą trečiajam asmeniui skirtą Pranešimą apie transporto priemonės žalą, nurodė žalos bylos Nr. 9008570, eismo įvykio datą ir laiką, vietą, savo duomenis, informaciją, kad automobilis yra atsakovės nuosavybė, trečiojo asmens paprašė jam išmokėti draudimo išmoką. Taip pat užpildė priedą Nr. 1 – transporto priemonės techninės apžiūros protokolą.
Ieškovė, 2016 m. birželio 8 d. apžiūrėjusi transporto priemonę, sudarė Remonto sąmatą Nr. 3173, pagal kurią remonto kaina – 661,63 Eur. Sąmata buvo išsiųsta trečiajam asmeniui ir atsakovei. Patvirtinus sąmatą, buvo atliktas transporto priemonės remontas, vėliau suremontuotą transporto priemonę ieškovė atidavė atsakovei, apie tai informavo trečiąjį asmenį. Kadangi atsakovė yra PVM mokėtoja, be to, draudimo sutartyje buvo nustatyta 85 Eur išskaita, kurią atlygina pati draudėja, pagal nusistovėjusią praktiką 461,80 Eur draudimo suma buvo sumokėta atsakovei. Ji turėjo ieškovei sumokėti iš draudimo gautą 461,80 Eur draudimo sumą, 85 Eur išskaitą bei 114,83 Eur PVM, iš viso 661,63 Eur, tačiau iki šiol su ieškove neatsiskaitė.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės UAB „DS SANTVEKO“ ieškovei individualiai V. N. įmonei 661,63 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „DS SANTVEKO“ (draudėja) ir trečiasis asmuo UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (draudikė) 2016 m. sausio 8 d. sudarė transporto priemonės draudimo sutartį kasko sąlygomis; draudimo laikotarpis nustatytas nuo 2016 m. sausio 9 d. iki 2017 m. sausio 8 d., naudos gavėja nurodyta kredito unija „Savas rūpestis“ (vėliau pakeitė pavadinimą į Šiaulių kredito unija), nustatyta 85 Eur išskaita, nurodyta, kad apdrausta pagal UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Sausumos kelių transporto priemonių draudimo taisykles (toliau – Taisyklės).
Teismas, nesutikdamas su atsakovės argumentu, kad ieškovė atliko transporto priemonės remonto darbus savo rizika, nes atsakovė nedavė sutikimo, nurodė, jog ieškovė sudarė 2016 m. birželio 8 d. Remonto sąmatą Nr. 3173 ir ši draudikei buvo pateikta „Audatex“ sistema, remonto sąmatą draudikė patvirtino 2016 m. birželio 16 d., t. y. remonto darbų sąmata buvo suderinta Remonto darbų ir paslaugų teikimo sutarties 4.4.6 punkte nustatyta tvarka; nei ieškovė, nei trečiasis asmuo neneigia šios aplinkybės. Dėl to spręsta, kad, vadovaujantis Sutarties 3.2.1 punktu, ieškovei kilo pareiga remontuoti atsakovės transporto priemonę. Tai, kad atsakovė po automobilio remonto pas ieškovę kreipėsi į draudikę ir 2017 m. liepos 14 d. buvo atlikta transporto priemonės apžiūra po remonto, tik patvirtino išvadą, jog atsakovė, vadovaudamasi Taisyklių 15.10, 15.11 punktais, remontavo automobilį ieškovės autoservise, o ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 3.2.1 punktu, turėjo pareigą pas trečiąjį asmenį (draudikę) kasko draudimu apdraustą automobilį remontuoti, vėliau suremontuotą priimti ir sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CK) 6.644, 6.645 straipsniai).
Byloje nustatyta, kad atsakovė tik 2017 m. balandžio 19 d., t. y. praėjus devyniems mėnesiams nuo tada, kai po remonto 2016 m. liepos 14 d. buvo draudikei, ne ieškovei, pateikusi transporto priemonę apžiūrai, pradėjo reikšti nepasitenkinimą dėl ieškovės jai suteiktos paslaugos, nors teisme neneigė, kad ieškovė jai automobilį suremontavo (neturėdama sutikimo) ir po remonto atsakovės darbuotojai automobiliu važinėjo ir važinėja lyg šiol.
Atsižvelgiant į PVM sąskaitos faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, konstatuota, kad netikslus šio dokumento grafų užpildymas (šiuo atveju atsakovė yra nepasirašiusi PVM sąskaitos faktūros) savaime nereiškia, jog yra paneigiamos šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš rangos teisinių santykių, jeigu tokių santykių buvimas ir jų turinys yra nustatyti kitais byloje esančiais leistinais įrodymais.
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės UAB „DS SANTVEKO“ apeliacinį skundą, 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą pakeitė, ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei 137,70 Eur skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 137,70 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė rangos santykiai, nes jie kvalifikuotini kaip atlygintinų paslaugų suteikimo santykiai, pagal kuriuos ieškovė suremontavo atsakovės transporto priemonę.
Nurodyta, kad atsakovė, gavusi išmoką iš trečiojo asmens bei pasinaudojusi teise į ieškovės paslaugų atlikimą, įgijo pareigą už šias paslaugas atsiskaityti.
Vertindamas atsakovės pretenzijos dėl darbų kokybės pagrįstumą, teismas sprendė, kad ieškovės paslaugos buvo netinkamos kokybės, todėl yra pagrindas priteistinos žalos dydį sumažinti. Kadangi pretenzijų dėl nupirktų ir į automobilį įmontuotų detalių nebuvo, tai teismas pripažino, kad atsakovė privalo sumokėti ieškovei už detales, t. y. 137,70 Eur.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė individuali V. N. įmonė prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą palikti galioti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, juos vertindamas kaip atlygintinų paslaugų teikimą. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225/2013">3K-3-225/2013</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-543/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-543/2012">3K-3-543/2012</a>, kuriose transporto priemonės remonto darbų atlikimas buvo kvalifikuojamas kaip rangos teisinių santykių tarp šalių susiformavimas. Rangos sutarties dalykas yra naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.).
Pagal CK 6.662 straipsnį užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui, tačiau šiuo atveju atsakovė, priėmusi iš ieškovės transporto priemonę po remonto, jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl remonto darbų nereiškė. Dėl to konstatuotina, kad atsakovė priėmė darbų rezultatą iš ieškovės ir laikė, kad jie yra atlikti tinkamai. Atsakovė pretenzijas pradėjo reikšti tik tada, kai ieškovė iškėlė civilinę bylą dėl to, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove už atliktus darbus. Tokių pretenzijų pareiškimas praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams nuo tada, kai ieškovė jai atidavė suremontuotą automobilį, negali būti laikomas protingu, kaip to reikalauja CK 6.662 straipsnio 4 dalis. Be to, atsakovė atsiimtą transporto priemonę eksploatavo, papildomai jos neremontavo, tai ieškovės atliktas darbų rezultatas jo perdavimo atsakovei momentu turėjo rangos sutartyje nurodytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.
Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje neargumentavo bei nenurodė jokios teisės normos, pagal kurią sumažino ieškovės naudai priteistiną 523,93 Eur sumą, t. y. visą remonto paslaugų sumą, o paliko tik sumą už nupirktas detales, taip pat neišdėstė jokių motyvų, susijusių su ieškovės atliktų darbų kokybės vertinimu. Teismas, darydamas išvadą apie nekokybiškai atliktus remonto darbus, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi tik vieninteliu dokumentu – UAB „SMART CLAIMS PASLAUGOS“ surašytu transporto priemonės po remonto apžiūros aktu. Šiame akte neatskleista, ar darbai atlikti nekokybiškai, nes vartojamas žodis „galimai“ arba nurodomi nežymūs trūkumai. Transporto priemonės apžiūra atlikta tik po mėnesio nuo remonto ir momento, kai atsakovė pasiėmė automobilį ir jį eksploatavo, todėl ši apžiūra negali būti laikoma patikima ir atlikta laiku.
Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad nepaisant to, jog atsakovė teigė, kad nedavė pavedimo remontuoti automobilį, sandoris dėl remonto darbų buvo sudarytas (CK 1.79 straipsnis).
Atsakovė UAB „DS SANTVEKO“ atsiliepimu į ieškovės individualios V. N. įmonės kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime, be kasaciniame skunde išdėstytų argumentų, papildomai nurodoma:
Sutiktina, kad dėl automobilio remonto tarp šalių atsiradę santykiai turi būti vertinami kaip santykiai, atsiradę iš rangos santykių, tačiau jie atsirado ne tarp ieškovės ir atsakovės, bet tarp ieškovės ir trečiojo asmens.
Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių spręsdamas, ar automobilis buvo suremontuotas tinkamai. Tai, kad atsakovė nepateikė pretenzijos dėl nekokybiškai suremontuoto automobilio tiesiogiai ieškovei, o ją pateikė trečiajam asmeniui – draudikei, kurios nurodymu ir sutikimu transporto priemonė buvo priimta remontuoti ir buvo suremontuota, nereiškia, jog ieškovė tinkamai atliko savo darbą, už kurį atsiranda pareiga mokėti. Pagrįstai buvo remtasi draudimo bendrovės surašytu defektų aktu kaip pagrindu konstatuoti, kad automobilis yra suremontuotas nekokybiškai. Kadangi ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog atsakovei priklausantis automobilis buvo apgadintas po remonto, tai teismas pagrįstai tokių ieškovės teiginių nevertino ir dėl jų nepasisakė teismo nutartyje.
Kasaciniu skundu atsakovė UAB „DS SANTVEKO“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties visiškai neaišku, kuo vadovaudamasis teismas atsiradusius teisinius santykius kvalifikavo kaip atsiradusius iš atlygintinų paslaugų sutarties, o ne iš rangos santykių, nes šiuo atveju ginčas yra dėl atlyginimo už automobilio remontą, todėl ginčas turėjo būti sprendžiamas pagal rangos santykių normas ir ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas. Sprendžiant, kas užsakė rangos darbus, būtina nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir šiuos tinkamai kvalifikuoti. Tiek užsakymo lapas, tiek PVM sąskaita faktūra kaip pagrindžiantys sulygtą darbų kainą ir apimtį galėtų būti laikomi pakankamais įrodymais tik tuo atveju, jei jie (ar bent vienas jų) būtų pasirašyti abiejų šalių arba šalies, kuri nepripažįsta sandorio, arba joje nurodyti duomenys būtų patvirtinami kitais rašytiniais įrodymais, nes tai reikštų, kad atsakovė prisiėmė sutartinę prievolę sumokėti būtent tokią darbų kainą už atitinkamai sulygtus darbus, ir tai atitiktų sutarties laisvės principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad draudikas, pasiūlęs remonto įmonę, kuriai draudėjas gali pavesti suremontuoti draudžiamojo įvykio metu apgadintą automobilį, prisiima ir atsakomybę už remonto kokybę. Tuo atveju, kai automobilis yra perduotas remontuoti pagal draudiko nukreipimą, rangos teisiniai santykiai atsiranda tarp remonto įmonės ir draudiko.
Jokie byloje pateikti įrodymai nepagrindžia teismų aiškinimų, kad atsakovės vadovas nepaprašė išmokėti draudimo išmokos pranešime apie transporto priemonės patirtą žalą, todėl ieškovė turėjo pagrindą manyti, jog atsakovė pageidauja, kad ieškovė remontuotų automobilį, taip pat kad atsakovė po sąmatos patvirtinimo jokiais savo veiksmais neišreiškė atsisakanti ieškovės paslaugų. Pranešimas apie transporto priemonės patirtą žalą nėra remonto darbų užsakymas, nes juo atsakovė pranešė draudikei apie įvykį ir apie tai, kad yra patirta žalos. Byloje nustatyta, kad su atsakove nebuvo derinta atliekamų darbų sąmata, atsakovė nežinojo nei apie darbų apimtis, nei kainas, nei terminus.
Ieškovė individuali V. N. įmonė atsiliepimu į atsakovės UAB „DS SANTVEKO“ kasacinį skundą prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime, be kasaciniame skunde išdėstytų argumentų, papildomai nurodoma:
Šiam ginčui turėjo būti taikomos normos, reglamentuojančios rangos santykius, būtent tarp ieškovės ir atsakovės, nes sukurto rezultato naudos gavėja buvo būtent atsakovė ir jos interesais buvo suremontuotas automobilis, ji gavo naudą dėl automobilio būklės, buvusios iki eismo įvykio, atkūrimo. Be to, ieškovė atsakovei už atliktus darbus nesumokėjo, nors gavo iš draudikės išmoką ir turėjo šią perduoti ieškovei. Atsakovė argumentu, neva ji nėra remonto santykių dalyvė, nesirėmė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, todėl šis argumentas negali būti kasacijos dalykas. Jeigu atsakovė nenorėjo, kad ieškovė remontuotų automobilį, ir tai padarė be sutikimo, jeigu jai netiko remonto darbų rezultatas ir ji nėra santykių su ieškove dalyvė, tai turėjo ginčyti tokį sandorį pateikdama atitinkamus reikalavimus (pvz., priešieškinį byloje) arba prašymus (pvz., pakeisti atsakovą byloje). Tačiau visuma faktinių aplinkybių (naudojimasis remonto rezultatu, teiginiai apie automobilio trūkumus tik tuomet, kai buvo pareikštas prašymas priteisti pinigus už remonto darbus ir kt.) akivaizdžiai parodė, kad atsakovė sandorio neginčijo, o priešingai, pagal CK 1.79 straipsnį jį patvirtino.
Trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepimu į atsakovės UAB „DS SANTVEKO“ kasacinį skundą prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Trečiasis asmuo išmokėjo atsakovei draudimo išmoką, tiksliai lygią jai padarytos žalos dydžiui, taip pat atsakovė priėmė draudimo išmoką, nereiškė jokių pretenzijų ar prašymų dėl netinkamai apskaičiuoto žalos dydžio ar dėl to, kad ji neturėjo gauti draudimo išmokos. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė priėmė ir remonto darbus, atliktus dėl deklaruojamu įvykiu jai padarytos žalos, bei papildomus remonto darbus, kurie nebuvo draudimo sutarties objektas. Taigi atsakovė iš esmės įrodinėja savo teisę į remonto paslaugas ir kartu į draudimo išmokos gavimą, kas lemia jos praturtėjimą be pagrįsto pagrindo.
Draudikas draudimo išmoką turi išmokėti draudėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis (CK 6.987 straipsnis), todėl draudikas neturi prerogatyvos savo nuožiūra nuspręsti pasirūpinti remonto paslaugomis ar sumokėti už patirtą žalą pinigine išraiška. Šiuo atveju atsakovė aiškiai nurodė valią gauti draudimo išmoką pinigine išraiška. Byloje esanti remonto darbų ir paslaugų teikimo sutartis yra bendradarbiavimo sutartis, sukurianti ieškovės ir trečiojo asmens bendradarbiavimo dėl neapibrėžtos apimties transporto priemonių remonto paslaugų santykį ir tų santykių tvarką, kokybės užtikrinimą ir kt. Draudžiamojo įvykio administravimo metu trečiasis asmuo nesudaro jokių transporto priemonių remonto paslaugų sutarčių, o turi tik pareigą išmokėti draudimo išmoką.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutarties dėl automobilio remonto teisinio kvalifikavimo ir sutarties šalių nustatymo
19. Bylą nagrinėję teismai skirtingai kvalifikavo ginčo sutartinius santykius: pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutartis dėl automobilio remonto yra rangos sutartis. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad tai yra paslaugų sutartis; tokį ginčo santykių kvalifikavimą kasaciniuose skunduose ginčija tiek ieškovė, tiek atsakovė.
20. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties sampratą rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis).
21. Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje: paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
22. Teisingas rangos ir paslaugų santykių atskyrimas yra svarbus dėl CK skirtingai reglamentuojamų atskirų sutartinių santykių aspektų, be kita ko – skirtingų reikalavimų sutarties šalių tarpusavio pareigų vykdymui bei įvykdymo tinkamumo vertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-543/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-543/2012">3K-3-543/2012</a>). Šiame kontekste primintina, kad nuostatos, reglamentuojančios sutartinius santykius, yra aktualios ginčui spręsti visų pirma tais atvejais, kai šalys sutartyje atitinkamų sąlygų nenustato įstatymui neprieštaraujančiu individualiu susitarimu (CK 6.156 straipsnis).
23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pažymėtina, kad taip automobilio remonto darbų sutartis buvo kvalifikuota ir ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225/2013">3K-3-225/2013</a>).
24. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ginčo teisinius santykius vertino kaip kilusius iš paslaugų sutarties.
25. Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad iš jos nepagrįstai priteistas atlyginimas už pakeistas automobilio detales, nes rangos sutarties šalis – užsakovas yra ne ji, o trečiasis asmuo, t. y. automobilį apdraudusi draudimo įmonė. Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį ir ginčo santykiams taikytiną teisinį reguliavimą teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
26. Pirma, šiomis aplinkybėmis atsakovė negrindė savo atsikirtimų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. CPK 347 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Antra, ieškovės kasacinio skundo argumentai dėl sutarties šalių nepagrįsti faktiniais bylos duomenimis.
27. Kasacinio teismo faktinėmis aplinkybėmis analogiškoje nagrinėjamai byloje išaiškinta, kad įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Be to, toks rangos sutarties formos teisinis reguliavimas lemia, kad įstatymu neribojamas ir įrodymų leistinumas teismui sprendžiant dėl rangos sutarties sudarymo fakto, svarbu, kad tie įrodymai pagrįstų asmenų valią susitarti dėl rangos darbų. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad sprendžiant, kas užsakė rangos darbus, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti. Sprendžiant dėl rangos sutarties užsakovo, aktualu nustatyti ne tik faktines aplinkybes, susijusias su rangos sutarties sudarymu ir vykdymu, bet ir su rangos sutarties sukurto rezultato naudos gavėju, t. y. kieno interesais suremontuotas automobilis ir kas gavo naudą dėl automobilio būklės, buvusios iki eismo įvykio, atkūrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225/2013">3K-3-225/2013</a>).
28. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys veikė pagal ieškovės ir trečiojo asmens Remonto darbų ir paslaugų teikimo sutartyje nustatytą tvarką: įvykus draudžiamajam eismo įvykiui atsakovė kreipėsi į draudikę – trečiąjį asmenį, buvo pradėta žalos sureguliavimo procedūra, trečiasis asmuo nukreipė atsakovę į ieškovės įmonę, ten automobilis buvo apžiūrėtas ir surašytas draudimo sutartyje nustatytos formos pranešimas apie įvykį bei transporto priemonės apžiūros protokolas, kurį pasirašė ieškovės (vykdytojo) ir atsakovės (kliento) atstovai, ieškovė sudarė ir suderino su trečiuoju asmeniu remonto darbų sąmatą. Atsakovė nepasinaudojo teise po žalos įvertinimo pasirinkti kitą remonto įmonę ir paliko automobilį remontuoti ieškovės įmonėje, po remonto automobilį atsiėmė ir pateikė trečiojo asmens nurodytam specialistui apžiūrai. Byloje taip pat nustatyta, kad po remonto atsakovė naudojosi automobiliu (t. y. jai buvo perduotas rangos darbų rezultatas ir iš jo ji gavo naudą) ir iki teismo proceso pradžios (apie devynis mėnesius) nereiškė ieškovei pretenzijų dėl remonto darbų kokybės.
29. Visumos nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai pripažino, jog automobilio remonto sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės (rangovės) ir atsakovės (užsakovės).
30. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu taip pat konstatuotina, kad bendradarbiavimo sutarties tarp ieškovės ir trečiojo asmens ir draudimo sutarties tarp atsakovės ir trečiojo asmens pagrindu tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklostė trišaliai santykiai: draudimo sutarties pagrindu trečiajam asmeniui kilo pareiga išmokėti atsakovei draudimo išmoką, lygią automobilio sugadinimu padarytai žalai, ši žala atsakovės pasirinkimu atlyginta jai išmokant automobilio remonto sąmatai lygią pinigų sumą; ieškovė suremontavo atsakovės automobilį, todėl atsakovė turi pareigą atsiskaityti pagal rangos sutartį. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad draudimo įmonė turi sumokėti už automobilio rangos darbus ieškovei, kadangi ji nėra rangos sutarties šalis, o savo sutartinius įsipareigojimus atsakovei įvykdė išmokėdama draudimo išmoką, taigi jos prievolė pagal draudimo sutartį pasibaigė įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Sutiktina su trečiojo asmens ir teismų vertinimu, kad atsakovės noras gavus draudimo išmoką pasinaudoti ir teise į remonto darbų apmokėjimą trečiojo asmens sąskaita reiškia siekį nepagrįstai praturtėti trečiojo asmens sąskaita.
Dėl automobilio remonto darbų rezultato priėmimo ir atsiskaitymo už atliktus darbus
31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK reglamentuota rangos darbų priėmimo tvarka taikytina sprendžiant šalių ginčą šioje bylos dalyje, kadangi nėra duomenų, kad rangos sutarties šalys kitokią rangos darbų priėmimo tvarką buvo nustačiusios sutartimi. CK 6.662 straipsnyje nustatyta užsakovo pareiga dalyvaujant rangovui ir pastebėjus darbų rezultato trūkumus nedelsiant pranešti rangovui (1 dalis); užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (3 dalis).
32. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Faktai, kad darbų priėmimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-535/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-535/2009">3K-3-535/2009</a>; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).
33. Bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad atsakovė priėmė automobilį po remonto, pateikė apžiūrėti draudiko nurodytam specialistui, išsakė jam nepasitenkinimą dėl remonto darbų kokybės, tačiau ieškovei dėl remonto darbų trūkumų pretenzijų nereiškė ir automobiliu naudojosi iki teismo proceso, apie devynis mėnesius po remonto. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintos kaip pagrindžiančios tai, kad atsakovė prarado teisę remtis remonto darbų trūkumais ir dėl to reikalauti sumažinti darbų kainą (nutarties 31 punktas).
34. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą atlyginti už remonto darbus nenurodydamas tokio sprendimo teisinio pagrindo ir jo iš esmės nemotyvuodamas. Toks sprendimas ydingas civilinio proceso požiūriu, nes neatitinka teismo sprendimo motyvuojamajai daliai keliamų reikalavimų (CPK 331 straipsnio 4 dalis), be to, priimtas klaidingai pritaikant aptartas materialiosios teisės normas dėl rangos santykių reglamentavimo. Dėl to ši bylos dalis naikintina paliekant nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal bylos baigtį kasaciniame teisme ieškinys yra tenkinamas visiškai. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, pakeičiant apskųsto sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
36. Kadangi ieškinys yra tenkinamas visiškai, tai iš atsakovės yra priteisiamas liudytojo G. A. 16,26 Eur ir trečiojo asmens UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 52,32 Eur patirtų kelionės išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas. Iš atsakovės yra priteisiamas taip pat ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas, t. y. 150 Eur.
37. Patenkinus ieškovės kasacinį skundą, išspręstinas jos bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme klausimas. Ieškovė pateikė duomenis, kad kasaciniame teisme patyrė iš viso 2490 Eur atstovavimo išlaidų, t. y. 1210 Eur už atsiliepimą į kasacinį skundą ir 1280 Eur už kasacinį skundą, jų atlyginimas priteistinas iš atsakovės. Ieškovės naudai iš atsakovės taip pat priteistina 15 Eur ieškovės turėtų žyminio mokesčio už kasacinį skundą išlaidų. Taigi ieškovės naudai iš atsakovės iš viso priteistina 2505 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 4,82 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus atsakovės kasacinio skundo šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties dalis, kuriomis, pakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimas, atmesta dalis ieškinio reikalavimų ir perskirstytos bylinėjimosi išlaidos panaikinti.
Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą.
Priteisti iš atsakovės UAB „DS SANTVEKO“ (į. k. 303106410) trečiajam asmeniui UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (į. k. 304080146) 52,32 Eur (penkiasdešimt du Eur 32 ct) patirtų kelionės išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės UAB „DS SANTVEKO“ (į. k. 303106410) liudytojui G. A. (duomenys neskelbtini) 16,26 Eur (šešiolika Eur 26 ct) kelionės išlaidų atlyginimo, jį sumokant į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės UAB „DS SANTVEKO“ (į. k. 303106410) ieškovei individualiai V. N. įmonei (duomenys neskelbtini) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės UAB „DS SANTVEKO“ (į. k. 303106410) ieškovei individualiai V. N. įmonei (duomenys neskelbtini) 2505 (du tūkstančius penkis šimtus penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės UAB „DS SANTVEKO“ (į. k. 303106410) valstybės naudai 4,82 Eur (keturis Eur 82 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas
