Dėl pažeistų teisių

Civilinė byla Nr. 3K-3-58/2013

Teisminio proceso Nr. 2-21-3-00724-2010-4 Procesinio sprendimo kategorija 114.11 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Nijolei Radevič,

dalyvaujant kasatoriaus atsakovo J. S. teisių perėmėjui D. S. ir jo atstovui advokatui L. K., kasatoriaus D. S. atstovui pagal įgaliojimą A. M., ieškovei V. M. ir jos atstovei advokatei K. Č.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. S. teisių perėmėjo D. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovo J. S. teisių perėmėjui D. S., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Architektų pastogė“, dėl pažeistų teisių.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė pripažinti nepagrįstais atsakovo atsisakymus derinti 0,1547 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, aprašytas 2009 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo paženklinimo akte, duoti sutikimą 2009 m. UAB „Architektų pastogė“ parengtame žemės sklypo plane, pripažinti ieškovei teisę rengti ir įregistruoti žemės sklypo planą be atsakovo sutikimo. Ieškovė nurodė, kad 1988 m. rugpjūčio 29 d. nusipirko 1/2 dalį gyvenamojo namo ir ūkinio pastato. Atsakovas yra šios namų valdos bendraturtis, kuriam taip pat priklauso 1/2 dalis nekilnojamojo turto. 1992 m. rugsėjo 22 d. šalys susitarė dėl perkamų valstybinės žemės sklypo dalių ir pasirašė susitarimą, pagal kurį atsakovas pageidavo pirkti 0,0677 ha dydžio žemės sklypo dalį. Tokiai sklypo daliai išpirkti atsakovas buvo parašęs prašymą, atlikęs įmokėjimą. Ieškovė buvo sumokėjusi pagal mokėjimo pranešimą reikiamą pinigų sumą vienkartinėmis išmokomis ir nuo 1992 m. iki šiol naudojasi bei moka žemės nuomos mokestį už 0,0874 ha žemės sklypo dalį. 1992 m. buvo parengta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau dokumentai nebaigti forminti. Vėliau, ieškovei nežinant, atsakovas inicijavo naujo žemės sklypo parengimą ir 2006 m. lapkričio 29 d. su Kauno apskrities viršininko administracija sudarė ieškovės teises ir teisėtus interesus pažeidžiančią valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad visas ginčo žemės sklypas yra 0,1694 ha ploto, o atsakovas perka 0,0847 ha dydžio jo dalį. Norėdama užbaigti jai tenkančios žemės sklypo dalies išsipirkimo procedūrą, ieškovė kreipėsi į UAB „Architektų pastogė“ dėl žemės sklypo plano parengimo. 2009 m. parengtą žemės sklypo planą ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą privalu suderinti su namų valdos bendraturčiu atsakovu, tačiau šis atsisako tai atlikti, pažeisdamas ieškovės, kaip bendraturtės, teises ir teisėtus interesus. Ieškovės teigimu, ginčo namų valdai yra paskirta 0,15 ha, todėl atsakovas turi teisę išsipirkti tik 0,0677 ha, o ieškovė – jai suteiktus 0,0847 ha. Dėl to ieškovės kreipimusi UAB „Architektų pastogė“ 2009 m. parengtas žemės sklypo planas atitinka faktiškai esamą sklypo dydį ir nepažeidžia atsakovo turtinių interesų.

Atsakovas J. S. su pareikštu reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad ginčo žemės sklypas yra 0,1694 ha ploto ir turėjo būti išperkamas bendraturčių lygiomis dalimis, t. y. kiekvieno po 0,0847 ha. Atsakovo teigimu, jis savo dalį žemės sklypo išsipirko, nuosavybės teisę įregistravo Nekilnojamojo turto registre.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino nepagrįstais atsakovo atsisakymus derinti 2009 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo paženklinimo akte aprašytas 0,1547 ha žemės sklypo ribas ir duoti sutikimą 2009 m. UAB „Architektų pastogė“ parengtam žemės sklypo planui, pripažino ieškovei teisę be atsakovo sutikimo rengti ir įregistruoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą.

Teismas nustatė, kad antrinio žemės naudojimo teisės akte Lietuvos MIS bandymų ūkio 1974 m. gegužės 13 d. sprendimu J. S. suteikta 0,15 ha (duomenys neskelbtini) ir nurodyta 0,0677 ha dydžio jam priklausančio sklypo dalis. Kauno rajono Domeikavos apylinkės LDT VK 1988 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 27 dėl žemės sklypo padalijimo nuspręsta patvirtinti antrinį žemės naudojimo teisės aktą dėl žemės sklypo tarp apylinkės vykdomojo komiteto ir J. S. padalijimo, pastarajam skiriant 0,0677 ha. 1992 m. gegužės 29 d. ieškovė pateikė prašymą pirkti 0,087 ha žemės sklypo dalį, kurią užima privati namų valda. Ieškovė už šią prašomą parduoti žemės sklypo dalį mokėjo žemės mokesčius. 1992 m. surašytame žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projekte nurodyta, kad atsakovo perkamo žemės sklypo plotas yra 0,0677 ha. Be to, teismo teigimu, ginčo šalių žemės sklypo privatizavimo bylose yra susitarimai pirkti žemės sklypą, kuriuose nurodyta, kad ieškovės perkamo žemės sklypo dalis yra 0,087 ha, o atsakovo – 0,067 ha. Domeikavos apylinkės tarybos 1992 m. liepos 17 d. sprendimu dėl papildomų žemės sklypų prie individualių gyvenamųjų namų patvirtinimo ieškovei patvirtintas papildomas žemės plotas ir leista jį išsipirkti su esamu 8,7 aro sklypu. Teismo teigimu, šis sprendimas yra galiojantis, duomenų apie jo panaikinimą ar pakeitimą byloje nepateikta, o ieškovei leistas išpirkti sklypas sudaro didesnę nei 1/2 dalį viso ginčo sklypo. Be to, aplinkybes dėl ieškovei suteikto 0,0874 ha ploto namų valdos sklypo, ieškovės už jį mokėto žemės nuomos mokesčio ir už šį sklypą sumokėtos sumos valstybės vienkartinėmis išmokomis patvirtina Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. spalio 12 d. ir 2004 m. lapkričio 22 d. pažymos, Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. vasario 11 d. pažyma.

Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Architektų pastogė ir ko“ 2005 m. parengtuose žemės sklypo plane bei ribų paženklinimo–parodymo akte nustatyta, kad ginčo namų valdos žemės sklypas yra 0,1694 ha ploto. Minėtame akte nurodyta, jog jį surašant dalyvavo atsakovas ir ieškovė, tačiau pastaroji atsisakė šį aktą pasirašyti. Kauno apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 02-05-11847 nustatytos viso 0,1694 ha žemės sklypo dalys bendraturčiams – atsakovui ir ieškovei po 0,0847 ha. Taip pat šiuo įsakymu atsakovui parduota jam paskirta 0,0847 ha žemės sklypo dalis, įskaitant sumokėtas valstybės vienkartines išmokas bei grynus pinigus. 2006 m. lapkričio 29 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi J. S. parduota 0,0847 ha dydžio ginčo žemės sklypo dalis; atsakovas savo nuosavybės teisę į ją įregistravo Nekilnojamojo turto registre.

2009 m. gruodžio 7 d. ieškovės iniciatyva atliktas naujas to paties žemės sklypo ribų paženklinimas ir nustatyta, kad ginčo namų valdos žemės sklypo plotas yra 0,1547 ha. Ieškovė pateikė šio akto pagrindu parengtą žemės sklypo planą, kuriame jai priskirta 0,0870 ha sklypo dalis, o atsakovui – 0,0677 ha. Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisako derinti šio žemės sklypo ribas, nurodytas 2009 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte ir žemės sklypo plane, nes pirmiau nurodyti byloje pateikti žemės sklypo padalijimo dokumentai patvirtina, jog atsakovui niekada nebuvo paskirta didesnioji ginčo žemės sklypo dalis, t. y. atsakovui buvo skirta 0,0677 ha, o ieškovei – 0,0874 ha. Teismo teigimu, atsakovas tokių žemės sklypo dalių paskyrimo nenuginčijo.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. spalio 13 d. ekspertizės akte Nr. 11-2389(11) nustatyta, jog 1992 m. gegužės 29 d. prašyme Domeikavos apylinkės agrarinės reformos tarnybai ir Kauno rajono Domeikavos apylinkės tarybos 1992 m. liepos 17 d. sprendimo išraše yra taisymų, žemės sklypo nurodomame plote „0,087“ skaitmuo „7“ yra parašytas ant anksčiau buvusio „6“, ir minėtame prašyme pirminis skaičius buvo „0,086“, taip pat nustatyta, kad Domeikavos apylinkės tarybos sprendimo išrašo priešpaskutinėje eilutėje pirminis skaičius buvo „0,7“. Vis dėlto, teismo vertinimu, šių skaičių pataisymai nepaneigia nuosekliais byloje ištirtais dokumentais patvirtintos aplinkybės, kad ieškovei buvo skirta didesnė negu 1/2 dalis žemės sklypo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nustatė, kad tiek 2005 m., tiek 2009 m. ginčo namų valdos žemės sklypo ribas nustatė UAB „Architektų pastogė“, kurio atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog 0,1547 ha žemės sklypo plotas nustatytas su leistina paklaida. Matuojant šį sklypą 2009 m. buvo vadovautasi pirminiais žemės paskyrimo dokumentais, generaliniu planu, antrinio naudojimo aktu, taip pat atsižvelgta į faktinę padėtį. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 10 d. raštas Nr. S6-422 patvirtina, kad atsakovas pateikė žemės sklypo kadastrinius matavimus su didesniu žemės sklypo plotu, nei buvo skirta apylinkės tarybos. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendė, kad 0,1547 ha dydžio žemės sklypo plotas nustatytas teisingai, todėl atsakovo atsisakymas derinti šio žemės sklypo ribas bei sutikimo nedavimas žemės sklypo plane yra neteisėti, pažeidžia ieškovės teises (ji negali išsipirkti žemės sklypo dalies).

Kolegija taip pat pažymėjo, kad esminės reikšmės bylai neturi atsakovo nurodomos aplinkybės, jog jis 0,0847 ha žemės sklypo dalį yra nusipirkęs ir savo nuosavybės teisę įregistravęs Nekilnojamojo turto registre, nes atsakovo žemės pirkimo teisėtumo klausimas dar tik bus sprendžiamas, t. y. Kauno apygardos teisme nagrinėjama kita civilinė byla, kurioje ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis Kauno apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 02-05-11847 ir 2006 m. lapkričio 29 d. atsakovo ir Kauno apskrities viršininko administracijos sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 16009 dalis dėl 0,97 aro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo atsakovui (civilinė byla Nr. 2A-4-390/2012). Dėl to teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nepagrįstai tyrė įrodymus dėl šalims tenkančių žemės sklypo dalių dydžio, nes šioje byloje ieškinys yra pareikštas tik dėl pareigos pasirašyti 2009 m. gruodžio 7 d. žemės ribų aktą, o šalims tenkančių žemės sklypo dalių dydžio nustatymo klausimas yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Atsakovui J. S. mirus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi pakeitė šį atsakovą jo teisių perėmėju D. S..

Kasaciniu skundu atsakovo J. S. teisių perėmėjas D. S. palaiko kasacinio skundo argumentus ir prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį ir Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų įvertinimą, pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, teisingumo ir sąžiningumo principus, rėmėsi dokumentu, turinčiu klastojimo požymių. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės teisės į didesnę žemės sklypo dalį, nepagrįstai rėmėsi Domeikavos apylinkės tarybos 1992 m. liepos 17 d. sprendimu skirti jai papildomą plotą, nes Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai nustatė, jog žemės plotas sprendime, taip pat pareiškime tarybai ištaisytas, ištaisymai neaptarti. Kasatoriaus nuomone, šis dokumentas yra suklastotas, todėl pagal CPK 184 straipsnio 2 dalį negali būti pripažįstamas įrodymu ir apie suklastojimo faktą turi būti pranešama prokurorui. Tačiau teismas to nepadarė ir nepagrįstai šiuo dokumentu grindė savo sprendimą. Kiti teismo nurodyti įrodymai – mokėjimas už didesnį žemės plotą, mažesnio ploto pirkimo sutarties projektas – negalėjo sukurti ieškovei teisės į didesnį plotą. Viso ginčo žemės sklypo dydis (0,1694 ha) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šis įrašas turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir, kol įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytas, patvirtina viso ir kasatoriui priklausančio sklypų dydžius (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).

Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir nemotyvavo teismo nutarties rezoliucinės dalies palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai svarstė kasatoriui tenkančio žemės ploto klausimą, nes šis klausimas sprendžiamas kitoje civilinėje byloje, tačiau procesinį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taip liko nepakeistas sumažintas kasatoriaus sklypo plotas ir ieškovei nepagrįstai nustatyta didesnė, nei kasatoriui, žemės sklypo dalis. Taigi apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą prieštarauja motyvams, kuriuose kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai svarstė kasatoriui tenkančio žemės sklypo ploto klausimą.

Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartį. Ieškovė nurodo, kad kasatorius nepagrįstai ginčija teismo teisę remtis Domeikavos apylinkės tarybos 1992 m. liepos 17 d. sprendimu, nes 2011 m. spalio 13 d. ekspertizės akte dokumento klastojimas nenustatytas. Rengiant dokumentą padaryta rašybos, korektūros klaidų, kurios dokumento rengimo metu tos pačios institucijos buvo ištaisytos. Ieškovės nuomone, teismai, išnagrinėję byloje pateiktus įrodymus, teisingai ir pagrįstai pripažino, kad ieškovei priklauso didesnė žemės sklypo dalis nei kasatoriui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimo (CPK 185 straipsnis)

Kasatorius skunde dėsto argumentus dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimo (CPK 185 straipsnis), kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi dokumentu, turinčiu klastojimo požymių, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Nors kasatorius skunde nurodo CPK 185 straipsnio pažeidimą, tačiau teisėjų kolegija, remdamasi išplėtota ir nuoseklia teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kadangi kasacinis teismas netiria faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, tai teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, nurodo, kad teismas ištyrė ir įvertino šiai bylai reikšmingus įrodymus ir išvadą, jog skaičių pataisymai sprendimo išraše yra nepaneigti kitais nuosekliais byloje esančiais įrodymais. Kasatorius, teigdamas, kad dokumentas buvo suklastotas, turėjo šias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis).

Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas Nekilnojamojo turto registro įrašą turėjo vertinti kaip prima facie įrodymą (CPK 197 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant to, jog šis dokumentas išduotas valstybės institucijos, tačiau jame pateiktos informacijos nepakanka nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes, todėl jis vertintinas kaip rašytinis įrodymas kartu su visais kitais įrodymais. Juolab kad įrašas Nekilnojamojo turto registro išraše yra padarytas remiantis teismo pripažinta negaliojančia 2006 m. lapkričio 29 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 16009. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį aplinkybės, nurodytos oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, gali būti paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais (išskyrus liudytojų parodymus), todėl teisėjų kolegija nurodo, kad byloje turėjo būti vertinama surinktų rašytinių duomenų visuma, leidusi teismui turėti pakankamą įsitikinimą dėl žemės sklypo dydžio pagal byloje esančius kitus nuoseklius rašytinius įrodymus.

Teisėjų kolegijos požiūriu, nagrinėjamu atveju kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas padarė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą, nepagrįstas, nes teismas pasisakė dėl visų reikšmingų nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybių, tarp jų ir dėl kasatoriaus skunde išvardytų įrodymų. Kasacinio skundo argumentai iš esmės yra susiję su įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimu, t. y. grindžiami atskirų įrodymų turinio analize, tačiau vien ta aplinkybė, kad byloje priimtas kasatoriui nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, jog tai padaryta neįvertinus įrodymų visumos. Minėta, kad konkrečių byloje pateiktų įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas ir nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 185 straipsnio) pažeidimo priimant skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas nenustatė.

Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies taikymo ir prejudicinės teismo sprendimo galios šioje byloje

Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nepateikdamas išsamių motyvų, nepagrįstai priėmė nutartį, kuria paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas aptarė ir įvertino esminius atsakovo J. S. apeliacinio skundo bei trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei jų pateiktus įrodymus, dėl jų teisiškai pasisakė ir išdėstė savo išvadas. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai svarstė kasatoriui tenkančio žemės ploto klausimą, nes šis klausimas buvo sprendžiamas kitoje civilinėje byloje, tačiau priėmė iš esmės teisėtą procesinį sprendimą. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 331 straipsnio 4 dalyje. EŽTT yra pabrėžęs teismo sprendimo motyvavimo svarbą, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001); tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolis A. B. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-603/2008; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, sprendžia, kad teismas, remdamasis byloje esančiais ištirtais ir įvertintais įrodymais, nustatė faktines bylos aplinkybes, argumentavo savo išvadas, todėl kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą, atmestini.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo bendraturčių perkamos žemės sklypo dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Dėl šio ginčo teisme užvestos dvi civilinės bylos: vienoje civilinėje byloje (Nr. 3K-3-58/2013) sprendžiamas klausimas dėl ieškovės pažeistų teisių, atsakovui atsisakant duoti sutikimą derinti žemės sklypo ribas, kitoje (Nr. 2A-4-390/2012) – buvo išspręstas ginčas dėl sandorio bei įsakymo dalių pripažinimo negaliojančiomis ir Kauno apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 7d. įsakymo Nr. 02-05-11847 dalis dėl 0,97 aro žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo bei J. S. ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. lapkričio 29 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 16009 dalis dėl 0,97 aro nurodyto žemės sklypo atsakovui pardavimo pripažintos negaliojančiomis.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. sprendimas pripažinti negaliojančiomis sandorio bei įsakymo dalis dėl 0,97 aro žemės sklypo atsakovui J. S. pardavimo yra priimtas ir įsiteisėjęs. Teisės doktrinoje yra išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas;2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Kasacinio teismo praktikoje dėl šių įsiteisėjusio teismo sprendimo savybių tarpusavio santykio pasisakyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, ir tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią; res judicata savybė yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Hronas“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-579/2012). Teisėjų kolegija nurodo, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Remiantis kasacinio teismo praktika, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, aktualu pažymėti, kad šioje nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė apginti jos pažeistas teises, nes atsakovas atsisakė derinti 0,1547 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, taip pat ieškovei nežinant, 2006 m. lapkričio 29 d. su Kauno apskrities viršininko administracija sudarė ieškovės teises ir teisėtus interesus pažeidžiančią valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsigijo 0,0847 ha dydžio nurodyto žemės sklypo dalį. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, klausimas dėl kasatoriui tenkančio žemės sklypo dydžio buvo nagrinėjamas kitoje byloje ir ieškovės teisų gynimo apimtis priklausė nuo kitoje civilinėje byloje išnagrinėto teisinio rezultato. Priimtame Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. sprendime nustatyti faktai laikytini prejudiciniais. Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. UAB „Midoja“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-374/2004 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties bei Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. sprendimo turinį, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčo šalys buvo tos pačios kaip ir nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A-4-390/2012 Kauno apygardos teisme, nurodytoje civilinėje byloje buvo spręstas klausimas, ar ieškovės teises pažeidžiantis žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sandoris buvo teisėtas, t. y. Kauno apygardos teismas sprendė žemės pirkimo teisėtumo klausimą, kuris aktualus šioje byloje pasisakant dėl ieškovės pažeistų teisių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 182 straipsnio 2 punkto teisinį reguliavimą bei remdamasi pirmiau išdėstyta teismų praktika, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. sprendime nustatytas faktas dėl įsakymo ir sandorio dalių neteisėtumo turi prejudicinę galią nagrinėjamos bylos šalims, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl ieškovės pažeistų teisių gynimo, pripažįstant nepagrįstu kasatoriaus atsisakymą derinti 0,1547 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas ir duoti sutikimą, bei pripažįstant ieškovei teisę rengti ir įregistruoti žemės sklypo planą be atsakovo sutikimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, nekeičianti teisinio rezultato šioje byloje, todėl paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 dalies 1, 2 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 78,37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą ir advokato atstovavimą bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka kasaciniame teisme. Ieškovės sumokėti advokatui 500 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl, netenkinus kasacinio skundo, ieškovei iš atsakovo priteistina 500 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Atstovavimo išlaidos viršija Rekomendacijų 8.18 punkte nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokestį, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 255 Lt atstovavimo išlaidų kasaciniame teisme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 755 (septynis šimtus penkiasdešimt penkis) Lt bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme.

Priteisti iš atsakovo D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 78,37 Lt (septyniasdešimt aštuonis litus 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Gražina Davidonienė

Juozas Šerkšnas