Civilinė byla Nr. 3K-3-125/2013
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-01310-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija 36.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui D. S. dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl solidariojo laiduotojo pareigos atsakyti pagal skolininko prievoles, kai ginčą nagrinėjant teisme skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro.
Ieškovas AB „SEB lizingas“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo D. S. (toliau – atsakovas) priteisti 536,73 Lt skolos, 94,70 Lt delspinigių, 6727,69 Lt nuostolių atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 8 d. su UAB „DARVILDA“ sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-080151 (toliau – Lizingo sutartis). Iš Lizingo sutarties kylančių UAB „DARVILDA“ prievolių įvykdymui užtikrinti 2006 m. birželio 24 d. ieškovas su atsakovu sudarė laidavimo sutartį Nr. LS2006-080151 (toliau – Laidavimo sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo kaip solidarusis bendraskolis atsakyti ieškovui, jei skolininkas UAB „DARVILDA“ neįvykdys visų ar dalies savo prievolių. Ieškovas teigia, kad UAB „DARVILDA“ netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi jai buvo iškelta bankroto byla, todėl ieškovas nuo 2009 m. birželio 10 d. vienašališkai nutraukė Lizingo sutartį. Ieškovas pažymi, kad dėl UAB „DARVILDA“ kaltės nutraukus Lizingo sutartį, jai kilo pareiga mokėti sutartimi sulygtus delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, atlyginti mažesne kaina realizavus turtą ieškovo patirtus nuostolius, papildomas išlaidas, susijusias su turto saugojimu, valymu, pardavimu ir kt. Dėl skolininko UAB „DARVILDA“ nesumokėtų privalomųjų mokėjimų, delspinigių padengimo ir nuostolių atlyginimo ieškovas kreipėsi į solidarųjį bendraskolį atsakovą D. S., tačiau nei jis, nei skolininkas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovo manymu, Laidavimo sutartimi tapęs solidariuoju bendraskoliu, atsakovas atsisakė CK 6.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės reikalauti, kad ieškovas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į UAB „DARVILDA“ turtą. Kadangi kreditorius, pareiškęs ieškinį vienam bendraskoliui, nepraranda teisės pareikšti tokį patį ieškinį ir kitiems bendraskoliams, tai, ieškovo vertinimu, jo finansinio reikalavimo patvirtinimas UAB „DARVILDA“ bankroto byloje neužkirto kelio reikšti ieškinį solidariajam laiduotojui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Nurodęs, kad laiduotojo pareiga atsakyti kreditoriui yra išvestinė iš skolininko pareigos, todėl visiškai priklauso nuo pagrindinio skolininko įsipareigojimų galiojimo, teismas sprendė, jog, pagrindinį skolininką UAB „DARVILDA“ išregistravus iš Juridinių asmenų registro, baigėsi pagrindinė prievolė pagal Lizingo sutartį (CK 6.128 straipsnio 3 dalis), taigi baigėsi ir šalutinė atsakovo (laiduotojo) prievolė pagal Laidavimo sutartį (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis), dėl ko ieškovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, jog tais atvejais, kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, kad laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“, v. P. B. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMjkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-229/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-229/2009">3K-7-229/2009</a>), nesuponuoja išvados, jog laiduotojui ir kreditoriui susitarus, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, pasibaigus pagrindinei prievolei (nesvarbu, koks pagrindinės prievolės pabaigos pagrindas), laidavimas gali išlikti, nes toks aiškinimas, teismo vertinimu, neatitiktų laidavimo, kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės, pobūdžio, esmės, kurios šalys savo susitarimu pakeisti negali.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo AB „SEB lizingas“ apeliacinį skundą, 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Sutikdama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir padarė teisingą išvadą, jog laidavimas yra priklausomas nuo užtikrinamos pagrindinės prievolės, teisėjų kolegija nurodė, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog kai užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro (Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5-6 dalys), pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir kartu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC01MzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-537/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-537/2011">3K-P-537/2011</a>). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šalys gali susitarti dėl laidavimo pabaigos netaikymo suėjus įstatyme nustatytiems terminams, tačiau negali susitarti dėl tokių laidavimo pabaigos netaikymo pagrindų, kurie paneigtų prievolės esmę, nes toks susitarimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Kadangi laiduotojo atsakomybės klausimas sprendžiamas teismo sprendimo priėmimo dieną, tai teisėjų kolegija laikė, kad ta aplinkybė, jog ieškovas ieškinį pareiškė iki UAB „DARVILDA“ bankroto procedūros pabaigos, teisinės reikšmės neturi.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo panašiose bylose formuojamos teismų praktikos. Jo teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tais atvejais, kai bankrutuojant skolininkui reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo metu vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-285/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-285/2012">3K-3-285/2012</a>). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMzczLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-373/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-373/2012">2A-373/2012</a>, 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTc4NC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1784/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1784/2012">2A-1784/2012</a>, 2012 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTc4My8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1783/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1783/2012">2A-1783/2012</a>). Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad laidavimo pabaiga siejama su kreipimosi į teismą momentu, todėl, reikalavimą teisme pareiškus (2011 m. vasario 15 d.) iki pagrindinio skolininko UAB „DARVILDA“ išregistravimo (2011 m. balandžio 8 d.), kasatoriaus teisė privalo būti ginama.
Kasatorius pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, jog jo išaiškinimai, pateikti konkrečiose bylose, taikytini teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas ir jog tokia teismų pareiga tiesiogiai išplaukia iš Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodyto jurisprudencijos tęstinumo principo. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo šio konstitucinio principo, nes, spręsdami dėl laidavimo pabaigos, byloje taikė precedentus, suformuluotus savo faktinėmis aplinkybėmis skirtingose bylose.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas D. S. prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nurodo, kad byloje nėra kasacijos pagrindų, nes ginčijami teismų procesiniai sprendimai priimti anksčiau nei kasatoriaus nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, todėl teismai negalėjo nukrypti nuo praktikos, kurios dar nebuvo, pažymėdamas, jog precedento galią turi tik ankstesni, bet ne vėlesni teismų sprendimai analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
Atsakovo nuomone, kasatorius nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-285/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-285/2012">3K-3-285/2012</a>, nes jos faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamai bylai – skiriasi prievolė, už kurią buvo laiduota, laidavimo sutarčių turinys, laiduotojų skaičius, cituojamoje byloje laiduotojo atsakomybės klausimas buvo spręstas preliminaraus sprendimo dieną, kai skolininkas dar nebuvo likviduotas (nagrinėjamoje byloje teismo sprendimo dieną skolininkas jau buvo likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro). Atsakovas mano, kad apeliacinės instancijos teismo taikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime suformuluota teisės aiškinimo taisyklė turi didesnę precedentinę galią nei kasatoriaus nurodyta nutartis.
Atsakovas teigia, kad pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011) laiduotojo vykdytinos prievolės mastą teismas nustato procesinio sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės, priėmimo dieną. Kadangi laiduotojo prievolės akcesoriškumas lemia ir laiduotojo gynimosi nuo jam pareikšto reikalavimo būdus bei galimybę gintis nuo reikalavimo tais pačiais argumentais, kuriuos galėtų naudoti pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC01MzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-537/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-537/2011">3K-P-537/2011</a>), tai laiduotojas (ne tik pagrindinis skolininkas) gali gintis argumentu, kad, nesant pagrindinio skolininko, nėra ir prievolės. Atsakovas pažymi, kad laidavimas negali būti suvaržytas tokiu būdu, kad jis galiotų ir laiduotojui kiltų atsakomybė tuo metu, kai jau neegzistuoja pagrindinė prievolė dėl jos pabaigos (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.78 straipsnio 2 dalis).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl laidavimo, kaip akcesorinės ir solidariosios prievolės, ir laiduotojo atsakomybės masto, skolininkui iškėlus bankroto bylą
CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas nebaigtinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas, o sutarties šalims palikta laisvė susitarti ir dėl kitų užtikrinimo būdų.
Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies prievolės. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, turint tikslą, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta, o jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendintos tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba tai padaro netinkamai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).
Laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, kuri yra bendrosios taisyklės, kad, esant skolininkų daugetui, jų prievolė yra dalinė, išimtis (CK 6.5 straipsnis, 6.6 straipsnio 1 dalis). Kartu solidarumas, esant skolininkų daugetui, reiškia skolos nedalomumą tarp skolininkų. Solidariosios prievolės nustatomos tam, kad kreditorius turėtų užtikrinimą, jog vieno skolininko prievolės neįvykdymas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų kitas bendraskolis. Solidariosios prievolės institutas leidžia apsaugoti kreditoriaus interesus ir tada, kai yra tik vienas pagrindinės prievolės skolininkas, susitariant dėl papildomos (šalutinės) prievolės, kurios skolininkas atsakys solidariai su pagrindinės prievolės skolininku. Esant laidavimui, yra pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios pagrindinės prievolės papildoma (šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga, minėta, atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai – laiduotojo prievolės, kaip papildomo civilinio teisinio santykio (šalutinio, esančio šalia pagrindinio prievolinio teisinio santykio), požymis. Solidarioji laiduotojo pareiga ypatinga tuo, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis (akcesorinei prievolei būdinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės). Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai apibrėžia laiduotojo teisių apsaugą. CK 6.78 straipsnyje nustatyta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas kreditoriui. Jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinama iki skolos dydžio. Laidavimo prievolės akcesoriškumas pasireiškia ir tuo, kad, pasibaigus pagrindinei prievolei arba ją pripažinus negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Taigi laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC01MzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-537/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-537/2011">3K-P-537/2011</a>).
Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, atmesdami kasatoriaus (ieškovo) ieškinį, konstatavo, kad laiduotojo pareiga atsakyti kreditoriui yra išvestinė iš skolininko pareigos, todėl visiškai priklauso nuo pagrindinio skolininko įsipareigojimo galiojimo. Teismų procesiniuose sprendimuose pripažinta, kad, UAB „DARVILDA“, kuri buvo pagrindinė skolininkė, išregistravus iš Juridinių asmenų registro, baigėsi pagrindinio skolininko prievolė pagal Lizingo sutartį, todėl baigėsi ir šalutinė atsakovo (laiduotojo) prievolė pagal laidavimo sutartį. Šiuo atveju neturi reikšmės ir tai, kad Laidavimo sutarties 6.2 punkte šalys susitarė, jog laidavimas galioja iki visiško ir galutinio prievolių pagal Lizingo sutartį įvykdymo.
Kasatorius, nesutikdamas su teismų procesiniais sprendimais ir prašydamas ieškinį tenkinti, nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose. Kasatoriaus vertinimu, tais atvejais, kai, bankrutuojant skolininkui reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, laidavimas nelaikomas pasibaigusiu, nes kreditorius kreipėsi į teismą, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi. Teisėjų kolegija šiuos kasatoriaus argumentus pripažįsta pagrįstais, konstatuodama, kad nėra pagrindo sutikti su teismų išvadomis šioje byloje, nes jos padarytos netinkamai pritaikius kasacinio teismo formuojamą praktiką, nevisiškai įvertinus konkrečias bylos aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorius ieškinį atsakovui (laiduotojui) pareiškė 2011 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimu bankrutuojanti UAB „DARVILDA“ buvo pripažinta pasibaigusia dėl bankroto ir nuspręsta išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Taigi ieškinio pareiškimo atsakovui metu pagrindinio skolininko veikla nebuvo pasibaigusi ir jis nebuvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, t. y. jo prievolė kasatoriui dar nebuvo pasibaigusi. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai bankrutuojant pagrindiniam skolininkui reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo ir jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nors tokios bylos nagrinėjimo metu pagrindinis skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą teisminės gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC01MzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-537/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-537/2011">3K-P-537/2011</a>; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-285/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-285/2012">3K-3-285/2012</a>; 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“, v. V. G., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMy8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-33/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-33/2013">3K-3-33/2013</a>). Kadangi skolininko ir laiduotojo prievolė kreditoriui yra solidarioji, tai kasatorius šiuo atveju turi teisę reikalauti, kad prievolę už pagrindinį skolininką įvykdytų laiduotojas – solidarusis skolininkas, pagal šalutinę prievolę kylančią iš laidavimo sutarties (CK6.6 straipsnio 4 dalis).
Esant tokiam laidavimo ir solidariosios atsakomybės teisiniam reglamentavimui bei kasacinio teismo formuojamai praktikai šiuo klausimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai neturėjo pagrindo atmesti kasatoriaus ieškinį motyvuodami vien tuo, jog bylos nagrinėjimo metu pagrindinė skolininkė UAB „DARVILDA“ buvo likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Kreditoriui pareiškus ieškinį laiduotojui (jeigu laidavimo sutartyje nustatyta, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško ir galutinio pagrindinės prievolės įvykdymo) iki pagrindinio skolininko likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, kreditorius nepraranda teisės gauti prievolės įvykdymą iš laiduotojo kaip solidariojo skolininko, nors bylos nagrinėjimo metu būtų priimtas ir įsiteisėtų teismo sprendimas dėl skolininko likvidavimo bei jis būtų įregistruotas Juridinių asmenų registre.
Dėl pirmiau išdėstytų motyvų kasacinio skundo dalis dėl teismų sprendimų panaikinimo tenkintina ir nagrinėjamoje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai naikintini.
Dėl pareikšto ieškinio tenkinimo
Kasatorius prašo, panaikinus teismų sprendimus, ieškinį tenkinti. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši nuostata reiškia, kad kasacinis teismas nenustatinėja (iš naujo nenustatinėja) faktinių bylos aplinkybių, o vadovaujasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų jau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 536,73 Lt skolos, 94,70 Lt delspinigių, 6727,69 Lt nuostolių atlyginimą pagal Lizingo sutartį. Iš bylos medžiagos taip pat aišku, kad atsakovas nesutinka su perskaičiuotų delspinigių dydžiu, nuostolių atsiradimu dėl pigiai parduoto automobilio ir kt. Taigi dėl kasatoriaus pareikšto ieškinio apimties (dydžio) tarp šalių yra ginčas. Pagal CK 6.82 straipsnio 2 dalį laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas turi teisę įgyvendinti visas kitas teises, kuriomis gali naudotis skolininkas (ginčyti skolą, taikyti įskaitymą ir pan.). Pažymėtina, kad, teismams nepagrįstai atmetus ieškinį motyvuojant laidavimo santykių pasibaigimu, nebuvo nagrinėti ieškinio dydžio, reikalaujamų priteisti sumų pagrįstumo klausimai.
Teisėjų kolegija laiko, kad bylą nagrinėję teismai neatskleidė ginčo esmės, o dėl byloje būtinų ištirti ir nustatyti faktinių aplinkybių masto ši aplinkybė negali būti pašalinta apeliacinės instancijos teisme, todėl, atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, sprendimas ir nutartis naikintini ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už kasacinį skundą ieškovas AB „SEB lizingas“ sumokėjo 221 Lt žyminio mokesčio. Atsakovas D. S. turėjo 850 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 17,69 Lt tokių išlaidų.
Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Sigitas Gurevičius
Algis Norkūnas
