Baudžiamoji byla Nr. 2K-21-976/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00003-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.19.4.2; 1.2.23.2.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,
nuteistojo J. L. gynėjui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui,
nuteistojo R. K. gynėjui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. L. ir nuteistojo R. K. gynėjo advokato Gintaro Algirdo Perednio kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžio.
Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžiu J. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. Vadovaujantis BK 68² straipsniu, J. L. atimta teisė dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje, o vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, taikytas turto konfiskavimas ir iš J. L. išieškota 1240 Eur.
R. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2019 m. vasario 14 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalis, kuria J. L. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir priimtas naujas nuosprendis – J. L. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Panaikinta Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, J. L. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintos.
Taip pat Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nuosprendis pakeistas: J. L., nuteistam pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė padidinta iki dvejų metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d.
Nuteistojo R. K. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinis skundas atmestas. Kita Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Išieškota iš nuteistojo R. K. 243 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, paaiškinimų,
nustatė:
I. Bylos esmė
1. J. L. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, būtent: būdamas valstybės tarnautojas (eidamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas), siekdamas turtinės naudos, pažeisdamas pirmosios instancijos teismo nustatytų teisės aktų reikalavimus ir padarydamas didelę neturtinę žalą valstybei bei (duomenys neskelbtini) pataisos namams, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 3 d., iki 2017 m. gegužės 22 d. ir iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. ir 13 d., t. y. iš viso tris kartus, iš anksto susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytu asmeniu, už 1240 Eur dydžio atlygį pažadėjo ir įnešė į (duomenys neskelbtini) pataisos namus bei perdavė bausmę atliekančiam nenustatytam nuteistajam mobiliojo ryšio telefonus ir planšetinį kompiuterį.
Byloje nustatyta, kad R. M., veikdama (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančio A. B. nurodymu, mobiliojo ryšio telefonus, planšetinį kompiuterį kartu su atitinkamomis pinigų sumomis (2017 m. gegužės 3 d. mobiliojo ryšio telefoną kartu su 140 Eur, 2017 m. gegužės 22 d. mobiliojo ryšio telefonus kartu su 400 Eur ir 2017 m. rugpjūčio 7 d. planšetinį kompiuterį bei mobiliojo ryšio telefonus kartu su 700 Eur), skirtomis J. L., supakavo į tris siuntas ir iš paštomato, esančio Marijampolėje, išsiuntė į paštomatą, esantį Alytuje, nurodydama J. L. naudojamą mobiliojo ryšio telefono numerį kaip gavėjo.
J. L. 2017 m. gegužės 5 d., 2017 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. iš minėto paštomato paėmė šias siuntas, pinigus paliko sau, o mobiliuosius telefonus ir planšetinį kompiuterį įnešė į pataisos namus.
Tęsdamas šią nusikalstamą veiką, J. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. rugpjūčio 13 d., iš anksto susitaręs su ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytu asmeniu, pažadėjo įnešti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ir perduoti čia bausmę atliekančiam nenustatytam nuteistajam dar vieną siuntą, tačiau siuntos su labai dideliu kiekiu – 18,031 g – narkotinės medžiagos – heroino (apie kurį J. L. nežinojo) ir 2500 Eur į pataisos namus nepristatė, nes pareigūnai jį sulaikė imant siuntą iš paštomato.
Būtent – kai 2017 m. rugsėjo mėn., nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens R. K. įgijo labai didelį kiekį – 18,031 g – narkotinės medžiagos – heroino, ją įmontavo į išorinį maitinimo šaltinio „Canyon“ korpusą ir supakavo kartu su 2500 Eur (J. L. nežinant apie narkotines medžiagas), skirtais sumokėti už siuntos įnešimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ir perdavimą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, R. K., padedamas Ž. S., kuris nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, 2017 m. rugsėjo 13 d. iš paštomato Vilniuje išsiuntė siuntą į paštomatą Alytuje. 2017 m. rugsėjo 14 d. J. L., gavęs trumpąją SMS žinutę apie siuntos pristatymą ir jos saugojimą šiame paštomate, 2017 m. rugsėjo 19 d. apie 7.15 val. atvyko prie paštomato ir, nežinodamas apie vykdomą disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu nusikaltimą, siuntą paėmė, tačiau jos į pataisos namus nepristatė, nes įvykio vietoje pareigūnai jį sulaikė.
2. R. K., apeliacinės instancijos teismui patikslinus padaryto nusikaltimo aplinkybes, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir siuntė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, būtent: turėdamas tikslą platinti narkotinę medžiagą, 2017 m. rugsėjo mėn., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 13 d., nenustatytoje vietoje bei iš ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatyto asmens įgijo labai didelį kiekį – 18,031 g narkotinės medžiagos – heroino, ją supakavo į išorinio maitinimo šaltinio „Canyon“ korpusą kartu su 2500 Eur, skirtų sumokėti pareigūnui J. L. už šio maitinimo šaltinio su viduje paslėpta narkotine medžiaga (apie kurią pareigūnas J. L. nežinojo) įnešimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namus ir perdavimą bausmę atliekančiam nenustatytam asmeniui.
2017 m. rugsėjo 13 d. R. K., pasitelkęs Ž. S., nieko nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, nurodė išsiųsti paruoštą siuntą.
Automobiliu „Audi A3“ siuntinį su narkotine medžiaga neteisėtai gabeno iki susitikimo vietos prie,,Maximos“ Vilniuje su Ž. S., vėliau šį siuntinį nugabeno iki parduotuvės „Rimi“, ten Ž. S. bankomate į V. R. banko kortelę įnešė R. K. paduotus 10 Eur, skirtus siuntos išsiuntimui apmokėti. Vėliau narkotinę medžiagą gabeno iki siuntų terminalo, ten Ž. S., padedamas R. K., banko kortele sumokėjo už siuntos pristatymą ir nurodė R. K. duotą J. L., nežinančio apie siuntoje esančias narkotines medžiagas, telefono numerį bei išsiuntė siuntą su joje esančia narkotine medžiaga į siuntų terminalą Alytuje. Tačiau narkotinė medžiaga į Alytų pristatyta nebuvo, nes 2017 m. rugsėjo 13 d. pareigūnai, atlikdami veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, paėmė siuntoje buvusius išorinį maitinimo šaltinį „Canyon“ su jame esančia narkotine medžiaga – 18,031 g heroino.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas J. L. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį išteisino, nes byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad nuteistasis J. L. žinojo ar suprato, jog jam adresuotoje siuntoje Nr. CP02020027TEE, be kitų draudžiamų daiktų, yra ir labai didelis kiekis narkotinių medžiagų – heroino, ir norėjo juo disponuoti. Neįrodžius tiesioginės tyčios, konstatuota, kad jo veiksmai, atvykstant atsiimti jam adresuoto siuntinio, nesudaro nusikaltimo, nurodyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties.
III. Kasacinio skundo argumentai
4. Nuteistasis J. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Teismai nepagrįstai nuteisė jį pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes vertindami įrodymus pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalį, neįvertino visų proceso metu surinktų įrodymų, rėmėsi vien tik suinteresuoto asmens – tyrėjo A. B. (A. B.) parodymais. Šio asmens parodymai apie tai, kad nuteistasis J. L. palaikė artimus santykius su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nenustatytu nuteistuoju ir sistemingai įnešdavo siuntas su draudžiamais daiktais, yra prielaidos, nes jokie įrodymai nepagrindžia šių teiginių, jis niekada neįnešė draudžiamų daiktų į pataisos namus, apie tai nė su vienu nuteistuoju pataisos namuose nekalbėjo. Taip pat teismai nepagrįstai rėmėsi liudytojo V. L. parodymais, nes jie neatitinka tikrovės, nuteistasis šio asmens nepažinojo, jam telefonų neperdavinėjo; taip pat nuteistasis nepažinojo asmenų Alseikos ir Kiešos, kurie, pasak V. L., telefonus gaudavo iš Dramblio (nuteistojo J. L.). Jeigu teismai pripažino, kad nuteistasis platino telefonus ne nenustatytiems asmenims, o būtent V. L., tuomet turėjo būti pakeistas ir kaltinimas. Be to, teismo nuosprendyje neaptarti prieštaravimai tarp V. L. parodymų ikiteisminiame tyrime ir teisme, iš nuosprendžio neaišku, kuriais parodymais teismas vadovavosi.
4.2. Inkriminuoti nusikalstami veiksmai turėjo būti sustabdyti 2017 m. gegužės mėn., t. y. tada, kai J. L. paėmė pirmą siuntą iš paštomato, tačiau teisėsaugos institucijos neva nusikalstamus jo veiksmus nutraukė tik 2017 m. rugsėjo mėn., o tai neatitinka daugelį metų formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad teisėsaugos institucijos negali skatinti elgtis nusikalstamai, o turi iškart užkirsti kelią paskesnėms nusikalstamoms veikoms.
4.3. J. L. padaryta veika (kad paėmė pašto siuntas su jose esančiais telefonais ir pasiliko siuntoje rastus pinigus; nes dėl kaltinimų, kad siuntiniuose buvusius daiktus J. L. perdavė nenustatytam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui, įrodymų nėra) nesukėlė didelės žalos, todėl turėjo būti vertinama kaip drausminis nusižengimas, o ne BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikaltimas.
4.4. Apeliacinės instancijos teismas, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę sugriežtinęs iki dvejų metų, nesilaikė BK 54 straipsnio nuostatų ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Nuteistasis anksčiau neteistas, yra vyresnio amžiaus, dirba, o BK 228 straipsnio 2 dalis nustato ne tik laisvės atėmimo bausmę, bet ir piniginę baudą. Be to, teismas galėjo taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.
4.5. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai, vadovaudamasis BK 72 straipsniu konfiskavo 1240 Eur, nes J. L. tokios sumos neįgijo.
5. Nuteistasis R. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, todėl jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. R. K. nežinojo, kad siuntė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, o byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo tyčią. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Ž. S. parodymai patvirtina, jog R. K. žinojo apie siuntoje buvusias narkotines medžiagas, yra prielaidos. Byloje nenustatyta, iš kokio asmens ir kada buvo įgytos narkotinės medžiagos (nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens įgijo labai didelį kiekį – 18,031 g narkotinės medžiagos heroino, o tai reiškia, kad R. K. šių medžiagų neįgijo (nes neįmanoma išsiųsti narkotinių medžiagų jų neįgijus)).
5.2. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, nes neišdėstyti įrodymai, kuriais remiantis priimtas nuosprendis, taip pat nepateikti įrodymų vertinimo motyvai. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tik selektyviu įrodymų vertinimu ir nenustatė objektyvių požymių, kad R. K. žinojo apie siuntinyje esantį heroiną. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas iškraipė faktus, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, todėl nuosprendis neatitinka BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo J. L. ir nuteistojo R. K. gynėjo advokato Gintaro Algirdo Perednio kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305, 331 straipsnių taikymo
7. Nuteistasis J. L. kasaciniame skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismai, pripažindami byloje surinktus duomenis įrodymais ir juos vertindami, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, neišsamiai išnagrinėjo bylą, nepagrįstai rėmėsi kai kurių liudytojų parodymais, dėl to padarė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas ir jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Šie kasatoriaus skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.
8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje, be kita ko, teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).
9. Teismai nustatė tokią BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos darymo schemą: nuteistasis J. L., iš anksto susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, už atlygį į (duomenys neskelbtini) pataisos namus (toliau – (duomenys neskelbtini) PN) pažadėjo įnešti planšetinį kompiuterį ir mobiliojo ryšio telefonus; ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo J. L. perdavė išankstinio apmokėjimo paslaugos pakuotę su telefono numeriu, į kurį J. L. turėjo gauti SMS žinutes apie į paštomatą atkeliavusias siuntas, skirtas įnešti į (duomenys neskelbtini) PN; liudytoja R. M. liudytojo A. B. (savo brolio, kuris atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) PN) nurodymu nuteistajam J. L. į paštomatą siuntė siuntas, o J. L., į išankstinio apmokėjimo telefono numerį gavęs SMS apie siuntas, jas paimdavo, siuntose buvusius telefonus ir planšetinį kompiuterį perduodavo (duomenys neskelbtini) PN laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims, o pinigus, įdėtus į siuntas, palikdavo sau kaip atlygį už neteisėtą veiką.
10. Nuteistasis J. L. kasaciniame skunde ginčija techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka trukmę, tačiau konkrečių argumentų dėl šių veiksmų metu gautų duomenų neleistinumo ar kitų pažeidimų nepateikia. Byloje nustatyta, kad pagal prokuroro teikimą, vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsniu, elektroninių ryšių tinklais perduodamas informacijos turinio slapta kontrolė ir fiksavimas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi J. L. buvo sankcionuotas trims mėnesiams, vėliau – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pratęstas dar trims mėnesiams iki 2017 m. gruodžio 9 d.; slapta pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūra, pašto siuntų kontrolė ir paėmimas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvo sankcionuotas trims mėnesiams. Taigi kriminalinės žvalgybos veiksmai, laikantis juos reglamentuojančio įstatymo reikalavimų, J. L. buvo sankcionuoti šešiems mėnesiams (nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 9 d.), tačiau nutraukti 2017 m. rugsėjo mėn. sulaikius nuteistąjį. 2017 m. rugpjūčio mėn. J. L. nusikalstami veiksmai nebuvo nutraukti todėl, kad duomenys apie tai, jog į UAB „Omniva“ paštomatą atsiųsta J. L. skirta siunta, dėl techninių kliūčių buvo gauti pavėluotai. Tačiau J. L. nusikalstama veika buvo nutraukta 2017 m. rugsėjo mėn., laiku gavus informaciją apie į UAB „Omniva“ paštomatą išsiųstą siuntą, kurią turi atsiimti J. L.. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiek tiek daugiau negu trijų mėnesių trukmės elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontroliavimas, jos fiksavimas ir kaupimas, ir mažiau nei dvi savaites vykdoma slapta pašto siuntų kontrolė buvo proporcingos priemonės siekiant išaiškinti J. L. galimai daromą sunkų nusikaltimą.
11. Kasaciniame skunde J. L. taip pat nurodo, kad teismai netinkamai vertino liudytojų A. B. ir V. L. parodymus, kuriais, kasatoriaus teigimu, yra iš esmės grindžiamas jo neteisėtas elegesys (draudžiamų daiktų įnešimas į pataisos įstaigas), taip pat teigiama, kad vaizdo ir (ar) garso priemonėmis neužfiksuota, kaip jis į (duomenys neskelbtini) PN įneša ir perduoda draudžiamus daiktus.
12. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai. Įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikaltimus, dėl kurių jis kaltinamas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-642/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-642/2012">2K-642/2012</a>, 2K-287/2013, 2K-6-693/2018).
13. Teismų ištirtų ir įvertintų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma patvirtina, kad draudžiamus daiktus į (duomenys neskelbtini) PN įnešdavo būtent nuteistasis J. L.. Darydami tokią išvadą teismai tinkamai vertino duomenis apie siuntų judėjimą (liudytojo V. L. parodymai, kad J. L. į įkalinimo įstaigą įnešdavo telefonus; nustatytas nuteistojo konspiracinis bendravimas telefonu, SMS apie paštomate gautas siuntas gavimas į išankstinio mokėjimo telefono numerį, kuris trumpam būdavo jungiamas tik tam tikromis dienomis; atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuoti liudytojų R. M. ir A. B. pokalbiai apie į Alytuje esantį paštomatą siunčiamas siuntas (A. B. R. M. nurodydavo telefono numerius, į kuriuos bus siunčiamos siuntos; nustatyta, kad tais telefono numeriais naudojosi nuteistasis J. L.), paties nuteistojo pripažinimas, kad yra paėmęs dvi siuntas, jo sulaikymas su paskutine siunta), taip pat nuteistojo darbo patirtį (duomenys neskelbtini) PN ir einamas pareigas (buvo atsakingas už nuteistiesiems perduodamos ar iš jų paimtos buitinės vaizdo ir garso aparatūros patikrinimą). Kaip matyti iš nuosprendžių, liudytojų A. B. ir V. L. parodymai apie kasatoriaus ryšius su nuteistaisiais yra tik dalis įrodymų, kurie papildo ir sustiprina kitų byloje tirtų ir vertintų parodymų visumą.
14. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų neturi, teismų sprendimai logiški ir motyvuoti. Visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas nustatydami kasatoriaus ginčijamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas visus įrodymus ištyrė, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo J. L. kaltę. Nuosprendyje teismas taip pat aptarė nuteistojo iškeltą gynybos versiją (t. y. kad jis į įkalinimo įstaigą neperdavė draudžiamų turėti daiktų, siuntas atsiėmė iš smalsumo, o jose rastus mobiliuosius telefonus išmetė arba paliko sau) ir ją motyvuotai atmetė (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 36, 41 punktai).
15. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje, dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, kaip to reikalaujama BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalyse, pateikė argumentuotas išvadas dėl nuteistojo J. L. apeliacinio skundo ir motyvus, dėl ko jo apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo ir kitų ginčijamų bylos aplinkybių atmetami, o skundžiamo nuosprendžio dalis dėl J. L. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos pripažįstama teisinga.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismų nuosprendžiai priimti laikantis iš BPK 20 straipsnio kylančių reikalavimų. Tai, kad bylos įrodymai įvertinti ne taip, kaip tikėjosi kasatorius, savaime negali būti laikoma BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu.
Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo
17. Nuteistasis J. L. nepagrįstą nuteisimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ginčija ir tuo aspektu, kad jo veiksmai nesukėlė didelės žalos, todėl turėjo būti vertinami kaip drausminis nusižengimas. Tokie kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
18. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta kvalifikuota piktnaudžiavimo sudėtis, pagal kurią atsako tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.
19. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didele žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio žala, kurią patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>) konstatavo:
19.1. BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98/2014">2K-98/2014</a>, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019,??? 2K-28-222/2020, 2K-7-9-976/2020). Didelės žalos požymio konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-7-335/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98/2014">2K-98/2014</a>, 2K-263/2014, 2K-361-895/2016, 2K-104-696/2018, 2K-16-489/2021), taigi pagrįstas konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o ne pernelyg bendro pobūdžio, formaliais teiginiais.
19.2.Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.???2K-361-895/2016, 2K-285-976/2018). Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingų padarinių valstybei, tarnybai ar asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-699/2015">2K-102-699/2015</a>, 2K-361-895/2016, 2K-189-1073/2019, 2K-248-648/2020).??? Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, todėl, be kita ko, vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius ir kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98/2014">2K-98/2014</a>, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019, 2K-4-689/2019, 2K-28-222/2020, 2K-7-9-976/2020, 2K-127-689/2020). Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013, 2K-7-9-976/2020).
20. Teismai nustatė šias įrodyta pripažintas BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybes: J. L., būdamas valstybės tarnautojas ((duomenys neskelbtini) PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis inspektorius) ir siekdamas turtinės naudos, susitaręs su ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytu asmeniu, už atlygį į (duomenys neskelbtini) PN pažadėjo įnešti ir perduoti čia bausmę atliekančiam nenustatytam asmeniui (asmenims) mobiliojo ryšio telefonus ir planšetinį kompiuterį; gavęs siuntas į paštomatą, jas paimdavo, siuntoje esantį piniginį atlygį palikdavo sau, o telefonus ir planšetinį kompiuterį perduodavo bausmę atliekančiam nenustatytam nuteistajam (nuteistiesiems).
21. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad didelės žalos požymis nuteistojo J. L. veikoje nustatytas tinkamai – teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės patvirtina, kad J. L. neteisėtais veiksmais, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir siekdamas turtinės naudos, padarė didelę žalą valstybei ir valstybės vardu veikiančiam juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini) PN. Nuteistasis J. L., būdamas atsakingas už tai, kad į pataisos namus nepatektų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų, tyčia nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir duotos priesaikos, taip pat nesaugojo nepriekaištingos pareigūno reputacijos ir nesusilaikė nuo elgesio, diskredituojančio bausmių vykdymo sistemą ir jos institucijas. Nuteistasis J. L., būdamas ilgametis pareigūnas, turėjęs pareigą užtikrinti draudžiamų daiktų nepatekimą į pataisos namus, pats įnešė mobiliuosius telefonus ir planšetinį kompiuterį į pataisos namus. Jis suvokė, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala ne tik juridiniam asmeniui, bet ir valstybei, ir dėl savanaudiškų paskatų (norėdamas pasipelnyti) to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tai, kad nuteistasis J. L. savo nusikalstamais veiksmais padarė didelę neturtinę žalą, teismai pagrįstai argumentavo tuo, kad jis, būdamas pataisos įstaigos pareigūnas, pažeidė draudimą su nuteistaisiais palaikyti bet kokio pobūdžio ryšius, nenusijusius su tarnybinių pareigų vykdymu, sudarė sąlygas nuteistiesiems laisvės atėmimo vietoje turėti jiems draudžiamus daiktus, žinodamas, kad nuteistieji telefonus ir kitas priemones neretai naudoja siekdami daryti kitas nusikalstamas veikas (įgyti laisvėje esančių kitų asmenų turtą, narkotinių ar psichotropinių medžiagų), taip pat į nusikalstamus veiksmus įtraukia ir kitus asmenis. Teismai pagrįstai konstatavo, kad dėl tokių jo neteisėtų veiksmų sumenko (duomenys neskelbtini) pataisos namų, kaip valstybinės įstaigos, privalančios kontroliuoti joje laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų elgesį, įvaizdis, buvo diskredituotas valstybės tarnautojo, dirbančio pataisos įstaigoje, vardas, neteisėtas veikimas turėjo tiesioginių neigiamų pasekmių normaliam pataisos namų darbui.
22. Taigi teismai, įvertinę nuteistojo J. L. einamų pareigų svarbą ir nusikalstamos veikos pobūdį, padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo veiksmais buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybei. Didelės žalos požymis, žymintis didesnį piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, yra pagrįstas visų byloje esančių duomenų visumos vertinimu. Toks didelės neturtinės žalos požymio nustatymas ir motyvavimas atitinka teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2010">2K-263/2010</a>, 2K-161/2012, 2K-316/2013, 2K-100/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, J. L. neteisėti veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės ir turto konfiskavimo
23. Nuteistasis J. L. ginčija apeliacinės instancijos teismo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę teigdamas, kad bausmė yra per griežta, prašo taikyti BK 75 straipsnį, tačiau jokių argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo skiriant bausmę kasaciniame skunde nenurodo.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas kaltininkui žemesnės instancijos teismų paskirtos bausmės dydžio klausimą nagrinėja tik netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 3 dalis), pvz., ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija, ar tinkamai buvo nustatyta galutinė subendrinta bausmė ir pan. Bausmės rūšies ir dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu, pvz., ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų, ar laikėsi non reformatio in peius (draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) principo ir pan. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, nepagrįstas teisiniais argumentais dėl bausmės skyrimo taisyklių pažeidimo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).
25. Nuteistojo J. L. kasacinio skundo argumentai dėl jam paskirtos pernelyg griežtos bausmės yra deklaratyvūs. Kasaciniame skunde nepateikta jokių konkrečių aplinkybių ir teisiškai reikšmingų argumentų, pagrindžiančių BK nustatytų bausmių skyrimo taisyklių pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę sugriežtindamas iki dvejų metų (prokuroras prašė pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams), atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies (BK 54 straipsnio 2 dalis) nuostatų nepažeidė. Nuteistajam paskirta tinkamai individualizuota bausmė, atitinkanti baudžiamojo įstatymo nuostatas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas tinkamai motyvavo, kodėl netaikė BK 75 straipsnio ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo. Motyvuodamas sprendimą dėl bausmės rūšies, dydžio ir jos vykdymo neatidėjimo, teismas išsamiai pagrindė tiek veikos pavojingumą (veika iš anksto suplanuota, veiksmai buvo tęstiniai), tiek nuteistojo asmenybę (pareigūnas, turintis pareigą užtikrinti, jog nuteistiesiems paskirta laisvės atėmimo bausmė pasiektų tikslą, savo nusikalstamais veiksmais sudarė sąlygas nuteistiesiems daryti teisės pažeidimus, o galimai net ir nusikalsti). Taigi, kasacinio skundo argumentais keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistajam J. L. paskirtos bausmės dydžio nėra teisinio pagrindo.
26. Nuteistasis J. L. taip pat nurodo, kad iš jo nepagrįstai konfiskuota 1240 Eur. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti. Teismai nustatė, kad J. L. iš jo padarytos nusikalstamos veikos gavo 1240 Eur turtinę naudą, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsniu, ji buvo konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas. Teismų sprendimas pripažinti 1240 Eur konfiskuotinu turtu, nustačius, kad ši pinigų suma gauta kaip nusikalstamos veikos rezultatas, yra pagrįstas ir motyvuotas. Kasatoriui nepateikus jokių teisinių argumentų dėl galimai nepagrįsto ar neteisėto šių pinigų konfiskavimo, teisėjų kolegija nusprendžia, kad BK 72 straipsnis pritaikytas tinkamai.
Dėl BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo
27. Kasaciniame skunde nuteistojo R. K. gynėjas teigia, kad nuteistasis nežinojo apie siuntoje buvusį labai didelį narkotinės medžiagos – heroino – kiekį, todėl, nesant jo veikoje tiesioginės tyčios, jis pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas nepagrįstai. Šie argumentai nepagrįsti.
28. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, perdavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokia, koks yra jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015, 2K-54-489/2017). Įrodymai, patvirtinantys tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ir kaltininkui buvo žinomas ar numanomas dozių skaičius ir kitos svarbios aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-697/2019). Taigi, sprendžiant dėl asmens tyčios, vien faktiškai neteisėtai disponuotos psichotropinės ar narkotinės medžiagos kiekio nepakanka konstatuoti, kad asmuo suprato, jog jis neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu draudžiamos medžiagos, ir norėjo taip veikti, tačiau būtina įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes.
29. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija esminių BPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, bylos apeliacinį nagrinėjimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 301 straipsnis, 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys), pažeidimų nenustatė. Nagrinėjamoje byloje R. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir siuntė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos (heroino), t. y. iš ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatyto asmens įgijo labai didelį kiekį heroino, jį supakavo į išorinio maitinimo šaltinio „Canyon“ korpusą ir šį kartu su 2500 Eur, skirtų sumokėti kitam nuteistajam šioje byloje J. L. (kuris nežinojo apie siuntinyje esančias narkotines medžiagas) už įnešimą į (duomenys neskelbtini) PN, perdavė nieko apie daromą nusikaltimą nežinančiam Ž. S., o pastarasis šį siuntinį išsiuntė į Alytuje esantį UAB „Omniva“ paštomatą. Tačiau narkotinė medžiaga į Alytų pristatyta nebuvo, nes 2017 m. rugsėjo 13 d. pareigūnai, atlikdami veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės, paėmė siuntoje buvusius išorinį maitinimo šaltinį „Canyon“ su jame esančia narkotine medžiaga. Kaip nustatyta byloje, 2017 m. rugsėjo 19 d. pasiimdamas šią siuntą buvo sulaikytas nuteistasis J. L..
30. Kaip matyti iš teismų nuosprendžių, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymiai R. K. veikoje yra nustatyti ir argumentuotai atskleisti. Sprendžiant apie kaltininko tyčios turinį, vadovaujamasi ne tik jo subjektyviais pareiškimais apie padarytą nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Nors nuteistasis R. K. viso proceso metu neigė siuntęs labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, tačiau iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad jis aiškiai suvokė, jog disponuoja laba dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, t. y. ją įgijo, gabeno ir siuntė, ir norėjo taip veikti. Tai patvirtina byloje užfiksuoti objektyvūs duomenys, kuriuos abiejų instancijų teismai tinkamai įvertino.
31. Byloje neabejotinai nustatyta, kad, darant nusikalstamą veiką, nuteistasis R. K. stengėsi laikytis konspiracijos, supakavęs siuntą, pats jos nesiuntė, į paštomatą nedėjo, o pasitelkė nieko apie nusikaltimą nežinantį Ž. S.. Nuteistojo R. K. suvokimą dėl labai didelio narkotinės medžiagos kiekio patvirtina ir ta aplinkybė, kad, pakuodamas siuntą, į ją įdėdamas 2500 Eur ir turėdamas nemažai kriminalinės patirties, jis bendrais bruožais turėjo suvokti, kad tokia suma skirta už siuntinio, kuriame bus ne telefonas, o draudžiami daiktai, galimai net ir labai didelis kiekis narkotikų, perdavimą, juolab kad, kaip teigia pats nuteistasis, jis siuntinį siuntė nuteistajam, kuris, kaip nustatyta byloje, yra narkomanas. Be to, už siuntos siuntimą sumokėta pasinaudojant kito asmens (V. R.) banko kortele. Taip pat, vertinant nuteistojo R. K. tyčios turinį, itin svarbus yra jo elgesys po to, kai siuntą sulaikė policijos pareigūnai: R. K. grasino Ž. S. ir reikalavo pakeisti parodymus apie siuntos siuntimo aplinkybes, o atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę užfiksuota, kad R. K. su O. V. per A. K. derino parodymus, kuriuos turėtų duoti asmuo, prisiimsiantis kaltę dėl siuntos siuntimo.
32. Teismų išvada, kad R. K. padarytų veiksmų pobūdis, siuntos pakavimo aplinkybės, konspiracinis elgesys siunčiant siuntą per kitą asmenį, taip pat jo elgesys po to, kai siuntą sulaikė policijos pareigūnai, neleidžia abejoti tuo, kad jis suvokė, jog siunčia labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, yra pagrįsta ir motyvuota. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiką nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
33. Taip pat atmestinas kasacinio skundo argumentas, kad nenustačius, iš kokio asmens nuteistasis R. K. įgijo narkotines medžiagas, negalima jo nuteisti už šių narkotinių medžiagų įgijimą. BK 260 straipsnio 3 dalyje veikos, susijusios su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, aprašomos kaip alternatyvios – neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas. Todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kilti pakanka bent vienos iš šių veikų padarymo. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis R. K. įgijo, gabeno ir siuntė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Tai, kad nenustatytas asmuo, iš kurio nuteistasis įgijo narkotinę medžiaga, nepaneigia šios veikos (įgijimo) buvimo, nes tiksliai nustačius narkotinės medžiagos gabenimo ir siuntimo aplinkybes akivaizdu, kad nuteistasis J. L., perdavęs nieko apie nusikaltimą nežinančiam Ž. S. išsiųsti siuntinį su narkotinėmis medžiagomis, šias medžiagas prieš tai buvo įgijęs.
34. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant R. K. veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pritaikytas tinkamai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo J. L. ir nuteistojo R. K. gynėjo advokato Gintaro Algirdo Perednio kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Olegas Fedosiukas
Rima Ažubalytė
