J. D. pagal BK 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-33-697/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01854-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.4.6.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nuteistojo J. D. gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui (naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nuosprendžiu J. D. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad J. D. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir A. Š. civiliniai ieškiniai atmesti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. išteisinamasis nuosprendis ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo J. D. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, J. D. įpareigotas per 11 mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteista iš J. D. nukentėjusiajam A. Š. 300 Eur neturtinės žalos ir 800 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo. Taip pat priteista iš J. D. Privalomojo sveikatos draudimo fondui 58,49 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. D. apeliacinės instancijos teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. sausio 15 d. laikotarpiu nuo 20 val. iki 21 val., išgertuvių, vykusių A. Š. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs ant nukentėjusiojo, tyčia dešiniu kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam A. Š. virš kairiosios akies antakio ir vieną kartą į kairįjį skruostikaulį, po to einantį durų link nukentėjusįjį A. Š. pakirto ties čiurna, o nukentėjusiajam nugara pargriuvus ant grindų, jis keliu užšoko ant gulinčio nukentėjusiojo A. Š. krūtinės ir, keldamasis nuo nukentėjusiojo A. Š., du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. Š. į krūtinės sritį, nukentėjusiajam A. Š. norint atsistoti ir pasivertus ant dešinio šono, jis du kartus įspyrė nukentėjusiajam A. Š. į kairįjį šoną, tokiais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam A. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas ir specialisto konstatuota nukentėjusiajam padaryta 1 cm dydžio žaizda kairiojo antakio srityje.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas J. D. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, atsietai nuo bendro konteksto, nepateikė motyvuotų (įtikinančių), baudžiamojoje byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų analize pagrįstų išvadų, išsamiai neišnagrinėjo ir neištyrė bylos aplinkybių, sprendimą priėmė neatsižvelgdamas į įrodymų visumą ir jį grindė teisme neištirtais duomenimis, nepagrįstai laikydamas juos įrodymais, neištyręs visų bylos įrodymų, neišanalizavęs jų tarpusavio ryšio, sąsajumo, darydamas išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, remdamasis savo paties sukurtomis versijomis ir prielaidomis, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Nuteistasis J. D. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Būtent pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, pašalino visus byloje buvusius prieštaravimus, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 331 straipsnis), nes jame neatskleidė įrodymų tarpusavio ryšio, nepateikė įrodymų analizės, išvadas dėl kaltės buvimo grindė prielaidomis. Apkaltinamajame nuosprendyje vadovautasi vien tik subjektyviais nukentėjusiojo J. D. ir liudytojo R. M. parodymais, o nuoseklūs J. D. bei jo motinos D. D. ir liudytojos M. K. parodymai atmesti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą nuosprendį grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagrįstumo

5. Kasaciniu skundu nuteistasis J. D. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, susijusius su įrodymų vertinimui keliamais reikalavimais, nustatytais BPK 20 straipsnio 5 dalyje, o tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taip pat, kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio reikalavimų.

6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

7. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių taisyklių bei reikalavimų, nustatytų BPK 305–307 straipsniuose, keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas, jame turi būti analizuojami visi bylos įrodymai ir daromos nešališkos, neprieštaringos, nustatytas faktines aplinkybes atitinkančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkzLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-393/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-393/2014">2K-393/2014</a>, 2K-29-489/2015 ir kt.).

8. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje esančių duomenų nepakanka pripažinti, jog J. D. prieš nukentėjusįjį pavartojo fizinį smurtą ir sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad nukentėjusiojo parodymai dėl prieš jį pavartoto smurto nebuvo nuoseklūs, o kitų objektyvių įrodymų dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą ir tikrindamas pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, iš naujo įvertino įrodymus, jų visumos pagrindu padarė teisiškai priešingą išvadą, t. y. kad J. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Ši teismo išvada yra pagrįsta bylos duomenų analize ir teisiniais argumentais, todėl su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada sutiktina.

9. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad kasacine tvarka apskųstame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas atitinka baudžiamojo proceso reikalavimus ir esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti dėl J. D. priimtą teismo sprendimą, neturi, teismo sprendimas nuoseklus ir motyvuotas. Visi duomenys, kuriais apeliacinės instancijos teismas grindė savo išvadas, nustatydamas kasatoriaus ginčijamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais ir patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek kasatorių teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus (nukentėjusiojo A. Š. ir liudytojo R. M. parodymus, rašytinius bylos įrodymus (medicinos dokumentų išrašus, ambulatorinių apsilankymų aprašymus, telefoninių skambučių išklotines), tyrimą atlikusio specialisto R. Laurinavičiaus paaiškinimus teisme, nukentėjusiojo A. Š. ir nuteistojo J. D. akistatos protokolą, taip pat nuteistojo J. D., liudytojų D. D. ir M. K. parodymus), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 331 straipsnio 2 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo J. D. kaltę.

10. Nors nagrinėjamoje byloje pagrindinis tiesioginis įrodymas, kuriuo grindžiamas J. D. kaltinimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra nukentėjusiojo A. Š. parodymai (nes konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kiti asmenys tiesiogiai nematė), tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Be to, šioje byloje nukentėjusiojo parodymus taip pat papildė objektyvūs duomenys apie jo patirtų sužalojimų padarymo aplinkybes.

11. Byloje surinkti įrodymai paneigia nuteistojo J. D. gynybinę versiją, kad jis prieš nukentėjusįjį A. Š. nesmurtavo, jam smūgių nesudavė, nukentėjusysis galėjo susižaloti pats nučiuoždamas nuo laiptų, ir patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad J. D. 2021 m. sausio 15 d. vykusio konflikto metu jį sumušė, dėl to jam buvo prakirstas antakis; be to, jam parkritus, nuteistasis keliu atliko kovinį veiksmą – sudavė maždaug du smūgius į krūtinę, tris kartus įspyrė į apatinę nugaros sritį. Tokiais veiksmais nuteistasis nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo sumenkino nukentėjusiojo parodymų patikimumą ir padarė išvadą, kad jo parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi. Iš nukentėjusiojo parodymų turinio matyti, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo vykusios akistatos tarp jo ir nuteistojo J. D. metu, tiek teisme dėl esminių įvykio aplinkybių davė nuoseklius ir nekintančius parodymus (viso proceso metu nuosekliai teigė, kad konflikto metu J. D. sudavė jam smūgius į veidą, krūtinę ir nugarą). Per 2021 m. sausio 18 d. vykusią pirminę nukentėjusiojo apklausą ikiteisminio tyrimo metu nurodyti netikslumai dėl suduotų smūgių skaičiaus ir lokalizacijos (kad nuteistasis jam sudavė 10 smūgių kumščiu į kairę akį) pagrįstai pripažinti rašymo suklydimu ir nesudaro pagrindo nukentėjusiojo parodymus vertinti kaip nepatikimus. Be to, nukentėjusiojo parodymus dėl padarytų sužalojimų mechanizmo ir lokalizacijos papildo ambulatorinių apsilankymų aprašymų duomenys bei jais remiantis padaryta teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad A. Š. nustatyta 1 cm dydžio žaizda kairiojo antakio srityje negalėjo būti padaryta jam nugara slystant laiptais iš antrojo aukšto, o galėjo būti padaryta suduodant smūgį kumščiu. Taigi, esminių neatitikimų ir (ar) prieštaravimų dėl patirto fizinio smurto nukentėjusiojo parodymuose nėra. Pažymėtina, kad asmuo, kiekvieną kartą duodamas parodymus, gali atsiminti naujas detales ir savo duodamus parodymus papildyti ar patikslinti. Vertinant asmens parodymus kaip patikimumus, svarbu nustatyti, kad proceso metu asmens duodami parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nekintantys, juos galima patikrinti BPK proceso veiksmais ir juos patvirtina kiti BPK nustatyta tvarka surinkti bylos duomenys (įrodymai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODMtNjQ4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-83-648/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-83-648/2021">2K-83-648/2021</a>).

12. Taip pat apeliacinės instancijos teismas aptarė, kodėl kritiškai vertina liudytojų D. D. ir M. K. parodymus (dėl jų galimo suinteresuotumo byloje, be to, jų nepatvirtino jokie kiti objektyvūs bylos duomenys), nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas šiuos parodymus vertino selektyviai, atsietai nuo bendro konteksto. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo ir jam palankius parodymus davusių liudytojų (D. D. ir M. K.) parodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų kasatorius, ir padarė jo lūkesčių neatitinkančias išvadas, savaime negali būti laikoma BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu. Pažymėtina, kad apkaltinamojo nuosprendžio J. D. priėmimą lėmė ne tik nukentėjusiojo A. Š. parodymai, bet ir sisteminė bei loginė visų byloje esančių anksčiau minėtų ir aptartų įrodymų analizė. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-303/2017, 2K-269-719/2019).

13. Taigi apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs išnagrinėtus įrodymus, palyginęs juos tarpusavyje ir įvertinęs jų visumą, padarė išvadą, kad J. D. tyčia sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė A. Š. sveikatą. Apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis atitinka jo turiniui nustatytus BPK 331 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados išsamiai išdėstyti ir argumentuoti, teismo išvados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes, o nuteistasis J. D. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, nurodytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimtas apkaltinamasis nuosprendis pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo J. D. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Sigita Jokimaitė

Alvydas Pikelis