R. A. pagal BK 153 str., 51 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-28-628/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46870-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.6.6; 1.1.8.6.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

neviešame teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžiu R. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta. R. A. laiduotoja paskirta I. T., nustatytas dvejų metų laidavimo terminas.

Iš R. A. priteista nukentėjusiajai N. A. 750 Eur neturtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiosios N. A. atstovei pagal įstatymą S. A. 1000 Eur išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nuosprendis pakeistas ir, panaikinus nuosprendžio dalį dėl R. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, R. A. nuteistas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. A. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. A. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį, būtent: 2020 m. lapkričio 21 d. nuo 19.00 val. iki 20.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, žinodamas, kad jo duktė N. A., yra mažametė, nusirengęs pats ir išrengęs dukterį nuogai, maudėsi kartu su ja ir leido jai rankomis liesti, dirginti jo apnuogintą lytinį organą, taip tvirkino jaunesnę negu šešiolikos metų N. A..

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs R. A. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria R. A. dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutraukta, ir R. A. nuteisė pagal BK 153 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigodamas R. A. dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. A. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams.

3. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai pripažindamas R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo R. A. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nebuvo savanoriškas, be to, R. A., net ir surinkus įrodymus, patvirtinančius jo kaltę, savikritiškai nevertino padarytos nusikalstamos veikos, siekė sumenkinti savo netinkamus veiksmus, nedėjo pakankamų pastangų atlyginti padarytos žalos. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai nustačius šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nebuvo ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis R. A. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 28 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino BK 40 straipsnio ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, formaliai vertino R. A. elgesį proceso metu, nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir netaikė laidavimo instituto.

4.2. Remiantis kasaciniame skunde cituojama teismų praktika, kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininkui pripažįstant esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų – neesminių – neigiant, vis vien pripažįstama BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-64/2008, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE2LTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-516-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-516-697/2015">2K-516-697/2015</a>, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018).

4.3. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvai, kad R. A. prisipažino priremtas įrodymų ir nuoširdžiai nesigailėjo, yra deklaratyvūs ir prieštarauja bylos aplinkybėms. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, R. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios atstovės, atlygino dalį neturtinės žalos, tai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismo akcentuotos aplinkybės, jog R. A. apklausų metu nurodė, kad maudynių metu duktė netyčia palietė jo lytinį organą, kad tai truko labai trumpą laiką, nėra esminės, nenurodytos kaltinamajame akte ir nepaneigia R. A. prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Be to, surašiusi kaltinamąjį aktą prokurorė taip pat nurodė, kad R. A. kaltę pripažino ir dėl padarytos veikos gailėjosi, o baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teisme prokurorė sutiko, kad tai būtų pripažinta R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

4.4. Dėl padarytos žalos atlyginimo vertinimo atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikštas jau perdavus baudžiamąją bylą į teismą su kaltinamuoju aktu. Kadangi R. A. iš esmės sutiko su 500–1000 Eur neturtinės žalos atlyginimu, bet ne su visu civiliniame ieškinyje nurodytu 5000 Eur žalos dydžiu, todėl neatlygino visos žalos iš karto, o pirmąją 250 Eur įmoką sumokėjo 2022 m. sausio 19 d. (ne 2020 m. kovo 1 d., kaip nurodyta nuosprendyje), antrąją įmoką – 2022 m. kovo 1 d., o likusią 500 Eur sumą pervedė 2022 m. kovo 21 d. Taigi, apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad R. A. nedėjo pastangų žalai atlyginti, prieštarauja bylos aplinkybėms.

4.5. Įvertinus, kad R. A. laisva valia tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, stengėsi sušvelninti savo veiksmų padarinius, nukentėjusiajai atlygino dalį žalos, jos atsiprašė, tai rodo kritišką R. A. požiūrį į savo nusikalstamą elgesį, darytina išvada, jog R. A. dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

4.6. Pripažinus, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, iš naujo spręstina dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo. R. A. atitinka visas BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sąlygas, dėl to jis pagrįstai pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, R. A. anksčiau neteistas, pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, darbe charakterizuojamas teigiamai, iš dalies atlygino nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Šiuo metu R. A. jau yra atlyginęs visą priteistą neturtinę žalą, be to, savanoriškai kiekvieną mėnesį teikia vaikams išlaikymą. R. A. yra jauno amžiaus, nėra baustas administracine tvarka už šiurkščius pažeidimus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, verčiasi individualia veikla, išgyvena dėl atsitiktinio ir daugiau nepasikartosiančio įvykio, iširusios šeimos, negalėjimo visapusiškai dalyvauti auklėjant savo vaikus. Be to, ir pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu prokurorė sutiko su R. A. gynėjo prašymu atleisti R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

4.7. Nagrinėjamu atveju R. A. perdavimas pagal laidavimą vertintinas kaip tinkama ir pakankama poveikio priemonė. Akivaizdu, kad pats įvykis ir su juo susijusios neigiamos pasekmės bei išgyvenimai padės ir jau padėjo R. A. tinkamai įvertinti savo veiksmus. R. A. ir laiduotoja I. T. yra susiję artimais pasitikėjimo ryšiais, įvertinus laiduotojos asmenybę, stiprų ryšį su broliu, ji gali daryti R. A. pakankamą poveikį ir padėti reabilituotis visuomenėje.

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. A. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra vienos iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutui taikyti sąlygų – kaltininko visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi.

5.2. Nuteistojo R. A. pareiškimas, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, yra formalus. R. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nuoširdus, savanoriškai neatskleidė visų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, neigė bylai reikšmingas aplinkybes. Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme R. A. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, jis akivaizdžiai siekė sumenkinti savo kaltę, nurodydamas, kad maudynės vonioje su dukterimi savaime nėra neleistinas dalykas, kad nutikęs įvykis buvo paviešintas sutuoktinės siekiant išvaryti jį iš namų, kad dėl įvykio dukteriai jokia žala nebuvo padaryta. Taigi, net ir surinkus įrodymus, patvirtinančius jo kaltę, R. A. savikritiškai nevertino padarytos nusikalstamos veikos, siekė sumenkinti savo veiksmus.

5.3. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino ir nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos atlyginimo aplinkybes, iš kurių matyti, kad R. A. nedėjo pakankamų pastangų žalai atlyginti, nes didžiąją dalį priteistos sumos pervedė prieš teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme, todėl tokie nuteistojo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip siekis teigiamai save charakterizuoti, norint pagrįsti laidavimo taikymą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo R. A. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

7. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis žemesniųjų instancijų teismų sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).

8. Nuteistojo R. A. kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėjant kasacine tvarka bus tikrinama, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir BK 40 straipsnį.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir BK 40 straipsnio taikymo

9. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Tačiau, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

10. Byloje žemesniųjų instancijų teismai priėmė skirtingus sprendimus dėl R. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatymo ir R. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo.

10.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad R. A. atsakomybę lengvina tai, jog jis bylą nagrinėjant teisme galiausiai visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir išreiškė dėl to nuoširdų gailėjimąsi. R. A. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad R. A. pirmą kartą teisiamas už apysunkio nusikaltimo padarymą, pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino dalį padarytos neturtinės žalos ir yra pagrindas manyti, jog atlygins ir likusią priteistos žalos dalį, laiduotoja I. T., kurią su R. A. sieja artimi giminystės ryšiai, charakterizuojama teigiamai ir gali daryti teigiamą įtaką R. A.. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nusikalstami veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, truko trumpai ir kad pats įvykis, su juo susijusios neigiamos pasekmės ir išgyvenimai jau padarė atitinkamą poveikį R. A., todėl yra pagrindas manyti, kad R. A. nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

10.2. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad R. A. prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nebuvo savanoriškas, o buvo nulemtas baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, visumos, R. A. savikritiškai nevertina padarytos nusikalstamos veikos, siekė sumenkinti savo kaltę ir nedėjo pakankamų pastangų atlyginti padarytą neturtinę žalą. Įvertinęs šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė R. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą (kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi) atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

11. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis yra vidinis psichinis kaltininko santykis su jo padaryta veika, kuris nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-49/2014, 2K-211-1073/2019, 2K-87-976/2020, 2K-276-1073/2020 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU5LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-259/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-259/2009">2K-259/2009</a>, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi, nuoširdaus gailėjimosi objektyvi išraiška yra atitinkamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, rodantis, kad jis neigiamai vertina savo nusikalstamus veiksmus, stengiasi pagal galimybes sušvelninti situaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDktNDk1LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49-495/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49-495/2022">2K-49-495/2022</a>).

12. Analogiškai ir dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos laidavimui taikyti kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODgtOTc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-88-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-88-976/2017">2K-88-976/2017</a>, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018). Visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-685/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-133/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-133/2013">2K-133/2013</a>, 2K-137/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODgtOTc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-88-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-88-976/2017">2K-88-976/2017</a>, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018). Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-133/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-133/2013">2K-133/2013</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE2LTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-516-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-516-697/2015">2K-516-697/2015</a>). Be to, kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE2LTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-516-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-516-697/2015">2K-516-697/2015</a>, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018).

13. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi) ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos (visiško kaltės pripažinimo ir gailėjimosi) nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismo pateiktos išvados yra motyvuotos, pagrįstos bylos aplinkybių visapusišku ir objektyviu įvertinimu, atitinka pirmiau išdėstytą teismų praktiką. Nuteistojo R. A. kasaciniame skunde nenurodyta jokių teisiškai reikšmingų argumentų, paneigiančių apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir pateiktas išvadas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Kasatorius iš esmės apsiriboja bylos aplinkybių išdėstymu ir pateiktu šių aplinkybių subjektyviu vertinimu.

14. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismo išvada dėl kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi iš esmės yra nemotyvuota, pagrįsta tik R. A. pareiškimu teisme, jog jis pripažįsta savo kaltę ir gailisi dėl savo veiksmų, nevertinant nuteistojo pozicijos nuoseklumo viso proceso metu, aplinkybių, dėl kurių kito R. A. pozicija. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į R. A. parodymų davimo aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme.

15. 2021 m. balandžio 13 d. apklausos metu R. A. kaltės nepripažino, neneigė, kad duktė maudantis vonioje galėjo netyčia paliesti jo lytinį organą, bet daugiau jokių veiksmų su lytiniu organu neatliko, pats R. A. dukteriai neleido liesti jo lytinio organo, o ikiteisminio tyrimo pradėjimą siejo su sutuoktinės siekiu priversti jį išsikraustyti iš namų. Apklausiamas 2021 m. gruodžio 9 d. R. A. nors ir nurodė, jog pripažįsta kaltę ir gailisi, bet iš esmės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos esmines aplinkybes neigė, nes nurodė, kad maudynių metu duktė, žaisdama su žaislais, netyčia trumpai palietė jo lytinį organą (neva jokių kitų judesių dirginant lytinį organą neatliko) (analogiškos pozicijos R. A. laikėsi ir apklausiamas 2021 m. gruodžio 14 d.). Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, R. A. pozicija dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pasikeitė tik iš esmės jau baigiant ikiteisminį tyrimą, kai buvo atlikti visi pagrindiniai procesiniai veiksmai ir R. A. gynėjui prieš tai susipažinus su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Toks nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas pagrįstai pripažintas ne savanorišku, o nulemtu baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, pagrindžiančių R. A. kaltę, visumos. Be to, R. A. neigė esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, o ne veikos teisinį kvalifikavimą ar reikšmės veikai kvalifikuoti neturinčias aplinkybes.

16. Pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus R. A. pripažino, kad duktė ne tik netyčia palietė, bet buvo ir rankomis suėmusi ir, žaidimo forma atlikdama judesius, dirgino jo lytinį organą. Vis dėlto šio įvykio paviešinimą, t. y. patį baudžiamąjį procesą, R. A. siejo su sutuoktinės siekiu jį iškeldinti iš namų. Taip pat R. A. nurodė, kad nemano, jog dėl įvykio dukteriai galėjo būti padaryta žala. Taigi, nepaisant R. A. deklaruoto kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, vis dėlto nuteistojo pozicija, viso proceso metu netiesiogiai dėl pradėto baudžiamojo persekiojimo kaltinant sutuoktinę, o teisme dar ir teigiant, kad jokio žala nukentėjusiąja pripažintai dukteriai nebuvo padaryta, rodo, jog R. A. savo nusikalstamų veiksmų savikritiškai nevertino, iš dalies siekė juos pateisinti. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad R. A. nebuvo nuoširdus, kaip to reikalauja aptariamos BK nuostatos. Šios išvados nepaneigia R. A. dalimis sumokėtas priteistas atlyginti neturtinės žalos dydis, kurį (neskaitant 250 Eur, sumokėtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) R. A. sumokėjo jau po byloje paduoto prokurorės apeliacinio skundo ir prieš bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.

17. Remdamasi pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai pripažino, jog nėra pagrindo nustatyti R. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo R. A. kasacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo R. A. kasacinį skundą.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Algimantas Valantinas

Sigita Jokimaitė