Dėl santuokos nutraukimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-127/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.8

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei K. B. dėl santuokos nutraukimo; trečiasis asmuo – AB SEB bankas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo esmė – sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo vertinimas, taip pat šeimos teisės normų, reglamentuojančių dalijamo sutuoktinių bendro turto dalių nustatymą ir turto padalijimo būdo parinkimą bei bendrų prievolių vykdymą, aiškinimas ir taikymas

Ieškovas prašė teismo:

1) nutraukti jo ir atsakovės santuoką dėl atsakovės kaltės;

2) po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų V. B. ir M. B. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove;

3) priteisti nepilnamečiams vaikams iš ieškovo išlaikymą po 400 Lt;

4) pagal ieškovo pateiktą projektą padalyti lygiomis dalimis natūra žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ir nustatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką: priteisti ieškovui 524 kv. m žemės sklypą, plane pažymėtą raide C, atsakovei – 524 kv. m žemės sklypą, plane pažymėtą raide B; abiem šalims po – 1/2 dalį 749 kv. m žemės sklypo, plane pažymėto raide A, po 1/2 dalį 66/100 inžinerinių tinklų – elektros įvado (duomenys neskelbtini); ieškovui – 1/2 dalį 92,29 kv. m namo patalpų, plane pažymėtų raide A, kurių plotas 52,43 kv. m; atsakovei – namo patalpų, pažymėtų raide B, kurių plotas 97,08 kv. m; ieškovui iš atsakovės priteisti 56 719,12 Lt kompensaciją dėl atsakovei tenkančios didesnės namo dalies;

5) padalyti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą ir ieškovui priteisti automobilį „Audi 100 Avant“ (duomenys neskelbtini) medžioklinį šautuvą, prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2003 m. liepos 3 d. būsto statybos (rekonstrukcijos) kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini), ieškovui iš atsakovės priteisti 13 974,46 Lt kompensaciją dėl atsakovei tenkančios mažesnės prievolės grąžinti paskolą bei priteisti 905 Lt kompensaciją už atsakovei tenkantį didesnės vertės dalytiną turtą;

6) atsakovei priteisti automobilį „Renault Laguna“ (duomenys neskelbtini) prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal 2003 m. sausio 8d. kaupiamojo būsto kredito sutartį (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad šalys santuokoje susilaukė dukters V. B. ir M. B., įsigijo tris automobilius „Audi 100 Avant“ (duomenys neskelbtini) „Renault Laguna“ (duomenys neskelbtini) ir „Vw Passat“ (duomenys neskelbtini) (šis pavogtas), 0,1797 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (baigtumas – 94 proc.; (duomenys neskelbtini) ir 66/100 dalis inžinerinių tinklų (duomenys neskelbtini). Viso kilnojamojo turto vertė – 4190 Lt. Nekilnojamasis turtas įkeistas AB SEB bankui kreditų grąžinimo prievolėms užtikrinti: pagal atsakovės ir AB SEB banko 2003 m. sausio 8 d. kaupiamojo būsto kredito sutartį (43 400 Lt kreditas suteiktas butui (duomenys neskelbtini) pirkti); pagal ieškovo ir AB SEB banko 2003 m. liepos 3 d. būsto statybos (rekonstrukcijos) kreditavimo sutartį (77 500 Lt kreditas suteiktas gyvenamojo namo statybai užbaigti). Atsakovės gauto kredito negrąžinta suma yra 43 400 Lt. Ieškovo gauto kredito negrąžinta suma yra 52 682,77 Lt. Atsakovė ir UAB „SEB gyvybės draudimas“ 2002 m. gruodžio 24 d. sudarė mišriojo gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią kas mėnesį moka po 198,35 Lt draudimo įmokų. Sukaupta 15 861,31 Lt. Šalys yra dirbantys asmenys, ieškovo mėnesinės pajamos yra apie 2885 Lt, atsakovės – apie 3814,84 Lt. Ieškovas prašė padalyti nekilnojamąjį turtą po lygiai ir nustatyti, kad jam po santuokos nutraukimo atitenka pirmo aukšto, o atsakovei – antro aukšto patalpos. Atsakovė nesutiko su šiuo ieškovo reikalavimu ir prašė, atsižvelgiant į tai, kad abu vaikai lieka gyventi su ja, kad, įgyjant šį turtą, jos indėlis didesnis, jos tėvai daug prisidėjo prie namo statybos, ir prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, paskirti jai 2/3 dalis nekilnojamojo turto, ieškovui – 1/3 dalį, visą namą priteisti jai, o ieškovui – kompensaciją, nes namas nedalus, pritaikytas gyventi tik vienai šeimai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino: 1) nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatė vaikų gyvenamąją vietą su atsakove ir priteisė jiems iš ieškovo išlaikymą po 470 Lt; 3) priteisė ieškovui visą kilnojamąjį turtą natūra, o atsakovei – 2095 Lt kompensaciją už ieškovui tenkančią atsakovės kilnojamojo turto dalį; 4) priteisė atsakovei visą nekilnojamąjį turtą natūra, o ieškovui iš atsakovės – 163 790 Lt kompensaciją; 5) nustatė, kad šalys yra solidarios skolininkės pagal kreditavimo sutartis. Teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba dėl charakterių ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam. Teismas sprendė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė neįrodė vienas kito neištikimybės fakto. Teismas nurodė, kad ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove nėra; nustatė, kad iš ieškovo vaikams išlaikyti priteistinas 470 Lt išlaikymas. Dalydamas santuokoje įgytą turtą, teismas nurodė, kad šalių ginčo dėl kilnojamojo turto ir jo padalijimo nėra. Teismas sprendė, kad viso nekilnojamojo turto vertė yra 540 000 Lt. Šią vertę teismas apskaičiavo nustatydamas ieškovo ir atsakovės pateiktose turto vertinimo pažymose nustatytų turto verčių vidurkį (600 000 Lt + 400 000 Lt) : 2 = 540 000 Lt). Teismas nustatė, kad bendrų sutuoktinių prievolių suma yra 72 026,37 Lt. Iš sutuoktinių turimo bendro kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertės atėmęs bendras prievoles, teismas nustatė, kad bendra dalytino turto vertė yra 472 163,63 Lt. Teismas sprendė visą nekilnojamąjį turtą natūra priteisti atsakovei, o ieškovui iš atsakovės – 163 790,77 Lt kompensaciją už jo dalį bendrame turte, nes namas yra pritaikytas gyventi vienai šeimai, šiuo metu be papildomų lėšų jo negalima padalyti į atskiras dalis taip, kad būtų nepažeisti šalių interesai, lėšų tam šalys neturi, jų santykiai priešiški, su atsakove lieka gyventi vaikai. Teismas nukrypo nuo dalytino sutuoktinių turto lygių dalių principo ir nustatė ieškovui tenkančią 35 proc. dalį, atsakovei – 65 proc. dalį, nes atsakovės tėvai nekilnojamajam turtui įgyti teikė turtinę paramą, be to su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Teismas nusprendė, kad po santuokos nutraukimo šalys kreditoriui AB SEB bankui pagal prievoles atsako solidariai.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugpjūčio 26 d. iš dalies patenkino ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus ir pakeitė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimą: 1) vaikams priteistą išlaikymą sumažino nuo 470 Lt iki 440 Lt; 2) panaikino teismo sprendimo dalį dėl automobilio „Renault Laguna“ (duomenys neskelbtini) ir jį priteisė atsakovei; 3) panaikino teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovo priteista 2095 Lt kompensacija už ieškovui tenkančią atsakovės kilnojamojo turto dalį; 5) kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl santuokos iširimo priežasčių ir papildomai nurodė, kad dar iki 2007 metų šalys buvo nepatenkintos santuoka, skyrėsi jų požiūriai į vertybes, laisvalaikio leidimo būdus, skirtingai suvokė ir vykdė pareigas šeimai. Šalims pradėjus atskirai vartoti gaunamas pajamas, nuo 2007 metų šalių santuoką jau buvo ištikusi krizė, buvo formali. Ieškovo įrodymai apie atsakovės neištikimybę apibūdina laikotarpį, kai šalys jau buvo nutraukusios santuokinius ryšius, todėl nepatvirtina atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šalys susitarė pasilikti po panaudotą automobilį, todėl joms tenka po lygią kilnojamojo turto dalį ir kompensacija ieškovui nepriteistina. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas teisingai padalijo sutuoktinių nekilnojamąjį turtą ir nustatė dalijamo turto dalis. Teismas argumentavo, kad su atsakove lieka gyventi du mažamečiai vaikai, atsakovė prisiėmė įsipareigojimus nuolat vaikais rūpintis, tenkinti jų buitinius, kultūrinius poreikius, užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovei priteistas namas yra nebaigtas statyti, tam reikės lėšų, nes vaikai turi gyventi užbaigtame statyti name. Be to, namą priteisus atsakovei, ji sutinka prisiimti kreditų grąžinimo pareigą. Ieškovas pripažįsta, jog jis dėl tarpusavio santykių pablogėjimo išvyko gyventi pas savo motiną. Tai įrodo, jog šalys pačios pripažino, kad tame pačiame name jos gyventi nebegali. Ieškovo nurodyti namo rekonstrukcijos būdai sudėtingi ir sunkiai įgyvendinami, nes nėra atskirų įėjimų į namą, pagalbines patalpas, tik viena patalpų šildymo, komunikacijų sistema.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimą bei ieškinį patenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl atsakovės kaltės ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai įvertino aplinkybes ir įrodymus, patvirtinančius atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Kasatorius atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo grindė santuokine neištikimybe, kurią įrodinėjo paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais. Kasatoriaus apsisprendimą 2008 m. kovo 11 d. išeiti gyventi atskirai lėmė pokalbis su atsakove, kai ji nepaneigė savo ryšių su kitu vyru. Kasatorius nurodo, kad santuokos iširimą lėmė atsakovės elgesys, bet ne jo pradėjimas gyventi atskirai. Teismai šių aplinkybių nevertino. Remdamasis pirmiau pateiktais argumentais, kasatorius teigia, kad teismai neteisingai įvertino įrodymus, susijusius su atsakovės kalte dėl santuokos iširimo, ir pažeidė CPK 185 straipsnį.

2. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (CK 3.127 straipsnio 3 dalies pažeidimo). Teismai netinkamai nustatė ir taikė turto padalijimo būdo parinkimo kriterijus, pasirinktas padalijimo būdas (gyvenamojo namo ir sklypo priteisimas tik atsakovei) pažeidžia kasatoriaus ir vaikų interesus, nes apribota kasatoriaus galimybė bendrauti su vaikais, pažeista kasatoriaus teisė į būstą ir gyvenamąją vietą. Teismai visą gyvenamąjį namą priskyrė atsakovei, atsižvelgę į vaikų saugumą, taip pat į tai, kad namas pritaikytas gyventi vienai šeimai, bet neatsižvelgė į tai, kad kasatorius nekelia grėsmės vaikams, darbu ir lėšomis prisidėjo prie namo statybos, o teismų praktikoje padalijami dar mažesnio ploto negu ginčo namas butai. Atsakovė nepagrindė to, kad su kasatoriumi viename name gyventi negali. Kasatorius nurodė, kad jis prieš atsakovę priešiškai nenusiteikęs, o pagal jo pateiktą namo padalijimo projektą namą galima lengvai pritaikyti gyventi atskirai kasatoriui ir atsakovei, antrame aukšte įrengiant virtuvę. Be to, kasatoriaus manymu, viso namo negalima priskirti tik atsakovei ir dėl to, kad kasatoriui priskirtas medžioklinis šautuvas, dėl kurio kasatoriui išduotas leidimas jį laikyti savigynai ir nustatyta jo saugojimo vieta ginčo name. Taigi kasatorius negali ginklo išnešti iš ginčo namo.

3. Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 straipsnių pažeidimo). Teismai nepagrįstai nustatė, kad kasatoriaus dalis į bendrą nekilnojamąjį turtą (namą ir garažą) yra 35 proc., o atsakovės – 65 proc. Kasatorius teigia, kad teismai nustatė tokias sutuoktinių dalis į nekilnojamąjį turtą pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles. Kasatorius nurodo, kad teismai neturėjo atsižvelgti į tai, kad jis išėjo iš namų ir nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti. Kasatorius pabrėžė, kad šią aplinkybę patys teismai paneigė spręsdami kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, kai konstatavo, jog nėra kasatoriaus kaltės tuo pagrindu, kad jis išėjo gyventi iš namų – jis ir toliau bendravo su vaikais, jais rūpinosi, mokėjo bankui santuokos metu paimtą kreditą. Padarydami išvadą, kad atsakovės indėlis į namo statybą didesnis, teismai rėmėsi tik atsakovės ir liudytojų paaiškinimais, bet neįvertino to, kad šie asmenys net nežinojo bendros statybos vertės. Nustatydami didesnę atsakovės dalį bendrame nekilnojamame turte, teismai nepagrįstai atsižvelgė į atsakovės tėvų dovanotus 20 000 Lt butui Gargžduose pirkti. Kasatorius nurodo, kad į šią aplinkybę nereikėjo atsižvelgti, nes šie pinigai buvo panaudoti butui, kuris šio metu yra parduotas, pirkti. Be to, butas pirktas už 42 000 Lt, jo remontui kasatorius išleido 25 000 Lt, o parduotas už 39 000 Lt. Be to, atsakovė ir jos tėvai nurodo skirtingas sumas, o teismai šių aplinkybių nesiaiškino. Taip pat atsakovė negalėjo remtis liudytojų parodymais, nes nurodomų lėšų dovanojimo ar paskolos sutartis turėjo būti rašytinės formos (CK 1.92 straipsnio 2 dalis). Tėvų dovanotos lėšos nenurodytos ir atsakovės bei kasatoriaus pajamų ir turto deklaracijose. Iš šių deklaracijų matyti, kad kasatoriaus pajamos buvo daug didesnės už atsakovės. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad galima nedaug nukrypti nuo lygių dalių principo, bet kasatoriaus dalis bendrame turte nustatyta tik daugiau negu 1/3. Tai, kasatoriaus teigimu, yra didelis nukrypimas nuo lygių dalių principo. Bylą nagrinėję teismai neteisingai nustatė nekilnojamojo turto rinkos vertę pagal atsakovės pateiktą UAB „Lituka ir Ko“ pažymą. Kasatoriaus manymu, turto vertė turėjo būti nustatyta pagal jo pateiktą UAB „Inreal“ pažymą, kurioje nustatyta 600 000 Lt vertė. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas didesnę atsakovės dalį bendrame nekilnojamame turte, nepagrįstai atsižvelgė į vaikų interesus ir poreikį juos užtikrinti. Tai neatitinka kasacinio teismo praktikos. Kasatorius nurodo, kad vaikų poreikius jis užtikrina mokėdamas jiems išlaikymą. Kasatorius teigia, kad teismai neatsižvelgė į tai, kad nuo 2004 metų jo turtinė padėtis yra blogesnė negu atsakovės. Be to, jis moka didesnę grąžintinų kreditų dalį. Dėl to, kasatoriaus nuomone, jo dalis bendrame nekilnojamame turte nustatytina didesnė už atsakovės ir už didesnę grąžintų kreditų dalį jam priteistina kompensacija.

4. Dėl kilnojamojo turto padalijimo. Apeliacinės instancijos teismas turėjo priteisti kasatoriui 905 Lt kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę dalį kilnojamojo turto vertės, nes kasatoriui teko 1190 Lt, o atsakovei – 3000 Lt kilnojamojo turto dalis, nors teismai nustatė, kad šalių kilnojamojo turto dalys lygios.

5. Dėl sutuoktinių bendrų prievolių. Teismai nepagrįstai atsisakė padalyti bendras sutuoktinių prievoles po santuokos nutraukimo, nes kreditorius atsiliepime į ieškinį sutiko su kasatoriaus siūlomu prievolių padalijimo būdu. Palikę bylos šalis solidariomis skolininkėmis pagal bendras prievoles, teismai neišsprendė solidarių prievolių vykdymo tvarkos ir sudarė prielaidą ateityje vėl kreiptis į teismą. Kasatorius nurodo, kad, nustatę sutuoktinių dalytino bendro turto dalis, proporcingai joms turėjo nustatyti šalių prievolių dalis (atsakovei – 65 proc., ieškovui – 35 proc.). Teismai nenagrinėjo kasatoriaus reikalavimo padalyti skolas nuo 2008 m. kovo 11 d., kai sutuoktiniai nustojo kartu gyventi, taip pat prašymo atsižvelgti į atsakovės paskolai grąžinti sukauptą sumą. Kasatorius nurodo, kad jam iš atsakovės turėtų būti priteista 6378,89 Lt, t. y. 1/2 dalis skirtumo tarp kasatoriaus ir atsakovės kreditoriui sumokėtų sumų nuo 2008 m. kovo 11 d. iki 2009 m. lapkričio 4 d.

Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo atmesti kasacinio skundo reikalavimą dėl solidarių prievolių pagal kreditavimo sutartis vykdymo tvarkos nustatymo ir dėl šio reikalavimo teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus, kitus kasacinio skundo argumentus prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus reikalavimas nustatyti solidarių prievolių vykdymo tvarką reiškia jų modifikavimą į dalines prievoles. Taip, trečiojo asmens nuomone, būtų pažeista solidarios prievolės esmė, kad kreditorius turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tiek bendrai iš abiejų skolininkų, tiek iš kiekvieno atskirai, taip pat tiek visos prievolės, tiek jos dalies įvykdymo (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė prašo atmesti kasacinį skundą ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo. Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus argumentais dėl atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo. Atsakovė nurodo, kad ne ji, bet kasatorius buvo neištikimas, bet ji atsisakė tai įrodinėti teisme, nes jaučia ir taip didelę nuoskaudą bei pažeminimą. Kasatorius paliko šeimą po šalių pokalbio apie jo neištikimybę ir psichologinį smurtą, naudotą prieš atsakovę ir vaikus. Atsiliepime pritariama apeliacinės instancijos teismo nustatytoms šalių santuokos iširimo priežastims, kurios nesusijusios su sutuoktinių neištikimybe.

2. Atsiliepime nurodoma, kad kasaciniame skunde nepagrindžiamas teismų nukrypimas nuo kasacinio teismo praktikos, kaip kasacijos pagrindas, cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, bet jos nesiejamos su šioje byloje teismų neva padarytu teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimu.

3. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Atsiliepime pritariama pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų argumentams ir išvadoms dėl dalijamo turto dalių nustatymo. Atsakovė nurodo, kad nukrypimas nuo lygių dalių principo, skiriant jai didesnę turto dalį, pateisinamas vaikų interesais ir jai tenkančia didesne našta auginant ir ugdant vaikus bei tuo, jog ji įdėjo didesnį indėlį įsigyjant ir sukuriant bendrą turtą. Atsiliepime nurodoma, kad 1997 metais butui įsigyti jos tėvas padovanojo 20 000 Lt. Tai patvirtina dovanojimo sutartis. Be to, atsakovės tėvai padovanojo jai 10 000 JAV dolerių žemės sklypui įsigyti, kuriame šalys pastatė namą.

4. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus prašymas padalyti namą natūra lygiomis dalimis yra nelogiškas, prieštarauja jo paties teiginiams, išdėstytiems ieškinyje, kad šalys planuoja namą parduoti ir iš gautų pinigų nusipirkti atskirus butus. Atsakovės vertinimu, tokiais kasatoriaus veiksmais gali būti pažeisti vaikų interesai į būstą. Atsiliepime remiamasi kasacinio teismo praktika, kad santuokos pabaiga panaikina šeimos turto teisinį režimą tik buvusiems sutuoktiniams, bet jis lieka galioti nepilnamečiams vaikams, todėl gyvenamojo būsto padalijimas natūra, turint tikslą jį iš karto po padalijimo parduoti, pažeidžia vaikų teisę būstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. S. C., byla Nr. 3K-3-241/2006). Be to, atsakovė pabrėžia, kad namas yra nedalus, skirtas gyventi tik vienai šeimai.

5. Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus argumentais dėl kilnojamojo turto padalijimo. Atsakovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas šį turtą padalijo tinkamai.

6. Dėl kreditorių reikalavimų. Atsiliepime tvirtinama, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai buvusius sutuoktinius paliko solidariais banko skolininkais, nes negauta banko sutikimo bendroms prievolėms dalyti. Tai atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje S. K.–S. v. A. S., byla Nr. 3K-3-275/2007).

7. Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus argumentu, kad atsakovė turėtų mokėti kasatoriui 6378,89 Lt kompensaciją už jo sumokėtą didesnę paskolos ir palūkanų dalį. Atsakovė nurodo, kad, taip teikdamas, kasatorius neatsižvelgia į tai, jog nuo šalių gyvenimo atskirai pradžios atsakovė viena išlaiko namą ir žemės sklypą, moka mokesčius, susijusius su šiuo turtu. Be to, atsakovė taip pat mokėjo kredito grąžinimo įmokas ir palūkanas bankui.

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, aiškinimo ir taikymo

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tie patys padariniai, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. G. S., byla Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. J. B., byla Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K., byla Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Minėta, kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir konstatavo, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, t. y. santuoką nutraukė CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu. Kasatorius akcentuoja, kad teismai nevertino įrodymų, patvirtinančių atsakovės neištikimybę, kuri reiškia jos kaltę dėl santuokos iširimo. Teismai nustatė, kad kasatoriaus pateikti įrodymai apibūdina laikotarpį, kai šalių tarpusavio santykiai jau buvo pašliję, jų santuokiniai ryšiai faktiškai jau buvo nutrūkę, todėl juos vertino kaip nesusijusius su santuokos iširimo priežastimis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. P. D., byla Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K., byla Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl santuokos iširimo priežasčių ir sutuoktinių kaltės, šių kasacinio teismo praktikoje suformuluotų kriterijų laikėsi. Minėta, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo teismų sprendimais pripažinta įrodyta, nors atsakovės kaltė ir nesiejama su faktu, dėl kurio jos kaltė būtų preziumuojama. Esant tokiai situacijai net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatytas atsakovės neištikimybės faktas, tai savaime nepaneigtų teismų sprendimuose konstatuotos kasatoriaus kaltės ir teismų išvados, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kuriais ginčijami bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų motyvai bei išvados dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir turto padalijimo būdo parinkimo

Dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia sudaryti jo balansą. Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek pasyvas. Dalijant santuokoje įgytą turtą, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis).

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Taigi, CK 3.127 straipsnio 3 dalyje prioritetas suteiktas turto padalijimui natūra, nes būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. A. V., byla Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje D. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-51/2008) pasisakoma, kad kiti padalijimo būdai gali būti taikomi tik esant pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.

Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, dalydamas santuokoje įgytą turtą, nustatyti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir faktiniu pagrindu teismui parenkant turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Pagal šias teisės normas, nukrypstant nuo turto lygių dalių principo ir parenkant konkretų turto padalijimo būdą, būtina atsižvelgti į vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes. Tai yra pavyzdinis aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas aptartus turto padalijimo aspektus, sąrašas. Jis nėra baigtinis. Teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Taigi, kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. V. M., byla Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. A. D., byla Nr. 3K-3-479/2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse kaip vienas iš kriterijų, dėl kurių galimas nukrypimas nuo turto lygių dalių principo, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių didesnis indėlis į bendrą turtą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., byla Nr. 3K-3-220/2007; 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje V. Z. v. D. Z., byla Nr. 3K-3-463/2007).

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus ar dėl kitų priežasčių. Vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. R. L., byla Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. A. D., byla Nr. 3K-3-479/2009). Siekiant apsaugoti vaiko interesus visų pirma būtina atsižvelgti į būtinybę apginti vaikų naudojimosi gyvenamuoju būstu teises, užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jų fizinei, protinei ir socialinei raidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. A. N., byla Nr. 3K-3-419/2006).

Taigi kasacinio teismo praktikoje suformuluoti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama tiek parenkant turto padalijimo būdą, tiek nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kuriomis kasacinis teismas yra saistomas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kontekste pažymėtina, kad teismai, spręsdami dėl turto padalijimo būdo ir nukrypimo nuo sutuoktinių bendrų dalių principo, iš esmės laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuotų teisės normų, reglamentuojančių aptariamus santykius, taikymo (aiškinimo) taisyklių. Teismo išvados dėl būtinumo nukrypti nuo turto lygių dalių principo ir nekilnojamojo turto skyrimo natūra atsakovei motyvuotos, jose nurodyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgė teismas, išvados pagrįstos byloje nustatytomis aplinkybėmis. Teismas atsižvelgė į dalijamo turto pobūdį, gyvenamojo namo statybos užbaigtumo ir įrengimo laipsnį, galimybę namą pertvarkyti į du būstus ir tam reikalingas lėšas, teisių į butą suvaržymą įkeitimu, šalių gaunamas pajamas, galimybes mokėti kreditus, vieno iš sutuoktinių didesnį indėlį į bendrą turtą, vaikų interesus. Kasatoriaus argumentas, kad vaikų interesai bus pakankamai užtikrinti jo teikiamu išlaikymu, atmestinas, nes išlaikymo vaikams priteisimo (CK 3.194 straipsnis) faktas savaime nepašalina nepilnamečių vaikų interesų kaip pagrindo, į kurį teismas turi atsižvelgti padalydamas sutuoktinių bendrą turtą nelygiomis dalimis (CK 3.123 straipsnis). CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje, be kitų, grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šeimos įstatymai ir jų taikymas, be kita ko, turi užtikrinti galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos. Vaikams nepakanka vien finansinės paramos (išlaikymo), turi būti sudarytos sąlygos saugiam gyvenimui, visapusiškiems tobulėjimui ir raidai. Toks teisinis reguliavimas reikalauja atitinkamo tėvų ir vaikų teisių įgyvendinimo, į jį privalo atsižvelgti ir teismas, inter alia padalydamas turtą pagal CK 3.123 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-P-186/2010).

Kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju teismų nurodytų aplinkybių ir argumentų pakanka pagrįsti parinktą turto padalijimo būdą ir sutuoktiniams nustatytas turto dalis. Dėl to ši kasacinio skundo dalis netenkintina.

Dėl bendrų sutuoktinių prievolių vykdymo

Byloje nustatyta, kad šalys turi solidariąsias prievoles, atsiradusias iš dviejų kreditavimo sutarčių. Padalijant bendrą turtą solidariųjų sutuoktinių prievolių pobūdis nesikeičia, šios prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas ar kad prievolės būtų padalytos ir pasikeistų į asmenines ar kitaip modifikuotos. Nagrinėjamu atveju teismų sprendimais solidariosios prievolės nepadalytos, taigi buvę sutuoktiniai išliko solidariųjų prievolių subjektais. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. N. V., byla Nr. 3K-3-30/2011).

Nagrinėjamoje byloje sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) bendro turto vertė sumažinta esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, ir, įvertinus tai, kad nukrypstant nuo lygių dalių principo nuspręsta atsakovei priteisti didesnę turto dalį ir jai paskirti visą nekilnojamąjį turtą natūra, apskaičiuota piniginė kompensacija ieškovui už jam tenkančią dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Taip atsakovei buvo perduotas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas). Tai nurodyta teismo sprendime, atsakovė su tokiu turto paskirstymu sutiko. Minėta, toks turto paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas, įvykdęs kreditoriui solidariąją prievolę, turėtų teisę sumokėtos sumos reikalauti iš atsakovės. Tačiau bendraskolių santykiai dėl tarpusavio atsiskaitymų galimi tik po to, kai prievolę ar jos dalį įvykdys ieškovas.

Kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad teismas išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus, nes nenustatė sutuoktinių tarpusavio atsiskaitymų tvarkos, įvykdžius solidariąją prievolę.

Kiti kasacinio skundo argumentai neatitinka kasacijos pagrindų, nustatytų CPK 346 straipsnyje, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl teismo išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 62,03 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus kasacinį skundą, jos priteistinos iš kasatoriaus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovo V. B. (duomenys neskelbtini) 62,03 Lt (šešiasdešimt du litus 3 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Egidijus Baranauskas

Birutė Janavičiūtė

Gintaras Kryževičius