Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-138/2011 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04318-2009-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

36.1; 44.8

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Birutės Janavičiūtės ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Senasis dvaras“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Senasis dvaras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Veroeva“ dėl nuomos sutarties nutraukimo dėl nuomininko kaltės, delspinigių, baudos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami nuomos sutartyje nustatytų netesybų mažinimo, taip pat žalos atlyginimo atveju apskaičiuojamų negautų pajamų dydžio klausimai.

2007 m. sausio 1 d. šalys pasirašė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui dvejiem metams 409, 50 kv. m prekybos vietą Šiauliuose, Vilniaus g. 212. 2009 m. sausio 1 d. šalių susitarimu buvo pratęstas sutarties terminas iki 2009 m. spalio 31 dienos; 2009 m. balandžio 1 d. susitarimu – pakeistos sutarties nuostatos dėl nuomos mokesčio (nustatytas 6117,91 Lt nuomos mokestis už vieną kalendorinį mėnesį) ir netesybų (nustatyta nuomotojo naudai trijų su puse mėnesių nuomos mokesčio dydžio su PVM bauda už sutarties nutraukimą prieš terminą, kai sutartis nutraukiama nuomininko iniciatyva ar dėl jo kaltės).

Ieškovas 2009 m. liepos 28 d. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti šalių sudarytą nuomos sutartį prieš terminą dėl nuomininko kaltės, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 25,48 Lt delspinigių, 500 Lt baudos pagal sutarties 4.2.10 punktą ir 21 412,69 Lt baudos pagal sutarties 4.2.15 punktą, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas teigė, kad nuomos sutartimi su vėlesniais papildymais atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir kitas įmokas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka bei vykdyti joje nurodytus įsipareigojimus. Atsakovas, neinformavęs ieškovo ir negavęs jo rašytinio sutikimo uždaryti prekybos vietą, 2009 m. birželio 30 d. savavališkai išsikėlė iš nuomojamų patalpų, taip pažeisdamas sutarties 4.2.10 punkte nustatytą įsipareigojimą dirbti nuomotojo nustatytu turgavietės vietos laiku. Be to, atsakovas, savavališkai išsikeldamas iš nuomojamų patalpų, pažeidė sutarties 4.2.15 punktą, todėl turi sumokėti trijų su puse mėnesių nuomos mokesčio dydžio baudą su PVM. Atsakovas apmokėjo jam išsiųstas sąskaitas už energetinius išteklius ir paslaugas pradelsęs pranešime nurodytą terminą, todėl, ieškovo nuomone, priteistina 25,48 Lt delspinigių.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 25 174,00 Lt žalos, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas teigė, kad, nuomodamas ieškovo patalpas, 2009 m. birželio mėnesį patyrė 25 174 Lt žalos. Atsakovas paaiškino, kad, lyjant lietui, per nuomojamų patalpų stogą ir sienas bėgo vanduo, todėl buvo sugadinta dalis medinių baldų, kurie nebetiko parduoti; dėl šios priežasties nebuvo galima tinkamai naudoti ekspozicijos prie lango; nors parduotuvė nebuvo uždaryta, tačiau prekyba nevyko, nebuvo galima naudotis dalimi nuomojamo ploto. Ieškovo vadovai matė avarijos padarinius, bet dėl žalos atlyginimo nesprendė, todėl žalos dydį nustatė atsakovo iškviestas turto vertintojas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 29 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 6117,91 Lt baudos ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 184 Lt žyminio mokesčio; 23 744 Lt žalos iš ieškovo atsakovo naudai, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidų; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

Teismas atmetė ieškinio reikalavimą nutraukti nuomos sutartį dėl atsakovo kaltės kaip nepagrįstą, nes byloje pateiktas 2009 m. birželio 15 d. ieškovo pranešimas atsakovui nutraukti nuomos sutartį. Teismas pažymėjo, kad, atsakovui iki 2009 m. birželio 12 d. neapmokėjus dalies sąskaitų už privalomas ir eksploatacines paslaugas, ieškovas, vadovaudamasis nuomos sutarties 6.5 punktu, vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2009 m. birželio 15 d. dėl nuomininko kaltės, reikalaudamas atlaisvinti patalpas ir sumokėti iki 2009 m. birželio 20 d. 21 412,69 Lt netesybų, atsiskaityti už birželio mėnesio komunalines ir eksploatacines paslaugas, taip pat 500 Lt baudą už nuomos sutarties 4.2.17 punkto pažeidimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas tuo pačiu metu kreipėsi į teismą ir 2009 m. birželio 17 d. buvo išduotas teismo įsakymas dėl 3467,59 Lt skolos, 194,69 Lt delspinigių bei palūkanų priteisimo. Kadangi atsakovas per CPK 439 straipsnio 7 dalyje nustatytą terminą su ieškovu atsiskaitė, tai byla buvo nutraukta. Teismas, remdamasis atsakovo atstovės parodymais, nustatė, kad atsakovas, gavęs birželio 20 d. tokį pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, pradėjo ieškoti naujų patalpų ir vykdyti išsikraustymo procedūrą; birželio 30 d. jis išsikraustė ir norėjo perduoti patalpas ieškovo atstovui, tačiau ieškovo administratorė jas priimti atsisakė. Patalpų perdavimo aplinkybes konstatavo antstolis. Teismas nesivadovavo ieškovo atstovo paaiškinimu, kad 2009 m. birželio 15 d. ieškovo pranešimas buvo tik informacinio pobūdžio. Teismas pripažino, kad atsakovas reikalavimą išsikraustyti iš nuomojamų patalpų įvykdė ne per vieną kalendorinę dieną nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo, kaip tai numatyta sutarties 6.9 punkte, o per dešimt dienų, tačiau nurodė, jog toks sutartyje nustatytas terminas baldais prekiaujančiai įmonei yra aiškiai per trumpas naujoms patalpoms susirasti ir išsikraustyti, ir pripažino jį prieštaraujančiu CK 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatai. Be to, nei sutartyje, nei ieškovo pranešime dėl nuomos sutarties nutraukimo nėra nustatyto įpareigojimo atsakovui iš anksto informuoti ieškovo apie išsikraustymą. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas laikė, kad ieškovas šią sutartį vienašališkai nutraukė savo 2009 m. birželio 15 d. pranešimu.

Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 500 Lt baudą pagal Sutarties 4.2.10 punktą už tai, kad atsakovas 2009 m. birželio 30 d. išsikėlė iš nuomojamų patalpų ir nebevykdė sutartyje numatytos veiklos ieškovo patalpose, teismas laikė nepagrįstu, nes, ieškovui nutraukus nuomos sutartį, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo vykdyti savo veiklos nuo 2009 m. birželio 30 d. Teismas pripažino, kad atsakovas daugiau negu vieną kalendorinę dieną vėlavo apmokėti dalį ieškovo 2009 m. balandžio-birželio mėn. išrašytų sąskaitų ir atsiskaitė tik gavęs 2009 m. birželio 17 d. teismo įsakymą, todėl ieškovas pagal nuomos sutarties 6.5 punktą turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą. Teismo nuomone, ieškovas turi teisę pagal sutarties 4.2.15 punktą reikalauti iš atsakovo netesybų, nes sutartis buvo nutraukta prieš terminą dėl nuomininko kaltės. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių susitarimu numatytas 6117,91 Lt nuomos mokestis už vieną mėnesį su PVM, o atsakovo laiku neapmokėtų sąskaitų sumą – 3467,59 Lt (t. y. nėra net pusės nuomos mokesčio už vieną mėnesį dydžio), be to, nuomos sutartis vienašališkai buvo nutraukta atsakovui nepatogiu metu tuoj po to, kai dėl pastato techninio broko vandeniu buvo užlietos patalpos, sugadinti baldai ir atsakovas neturėjo normalių sąlygų vykdyti prekybos, laikė, jog ieškovo prašoma priteisti trys su puse mėnesio nuomos mokesčio su PVM dydžio bauda yra neproporcinga atsakovo kaltei, aiškiai per didelė, šiuo atveju socialiai neteisinga ir prieštaraujanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Dėl to teismas tenkino dalį ieškovo reikalavimas ir priteisė vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio baudą.

Ieškovo reikalavimą priteisti 25,48 Lt delspinigių už vėlavimą apmokėti nurodytas sąskaitas teismas atmetė kaip neįrodytą, nes 2009 m. birželio 30 d. pranešimu ieškovas nurodė atsakovui iki 2009 m. liepos 9 d. apmokėti sąskaitas, kurią atsakovas apmokėjo 2009 m. liepos 10 d.

Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų, teismas vadovavosi ieškovo administratorės, liudytojų A. V., N. R. parodymais, antstolio R. Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriuo užfiksuota 2009 m. birželio 8 d. nuomojamų patalpų aplinka po užliejimo lietaus vandeniu, UAB,,Rezultatas“ žalos vertės nustatymo ataskaita, kurioje nustatyta, kad, lietaus vandeniui užliejus nuomojamas patalpas, buvo sugadinta dalis prekių, kitos prarado prekinę išvaizdą ar tapo netinkamos parduoti; patalpų užliejimas turėjo įtakos parduotuvės įvaizdžiui ir pardavimams, nes atsakovas nedirbo trylika dienų, nesinaudojo 30 kv. m nuomojamų patalpų. Dėl to buvo nustatyta 25 174 Lt žalos, tarp jų 10 115 Lt baldų rinkos vertė, 12 948 Lt grynųjų pajamų praradimo vertė, 2111 Lt nuomos išlaidų nenaudojamam plotui. Kadangi žala atsakovui atsirado dėl pastato trūkumų, tai ją, teismo nuomone, turi atlyginti pastato savininkas. Dėl to teismas tenkino dalį priešieškinio reikalavimų, sumažindamas prašomą priteisti sumą parduotų sugadintų (nekondicinių) prekių suma (1430 Lt).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 4 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl ieškinio reikalavimo priteisti delspinigius už pavėluotas apmokėti sąskaitas už eksploatacines išlaidas; dėl ieškovo teisės nutraukti vienašališkai nuomos sutartį ir teismo priteistas sumažintas netesybas. Pasisakydama dėl argumentų, kuriais teismas tenkino priešieškinio reikalavimus, kolegija pažymėjo, kad ieškovas neginčijo žalos padarymo fakto, tačiau nesutiko su žalos apskaičiavimu ir dydžiu. Kolegija nepripažino pagrįstu apeliacinio skundo motyvo, kad, atsakovui pardavus baldus, kurie pagal turto vertintojus pripažinti netinkamais parduoti, žalos dydis buvo netinkamai apskaičiuotas, pažymėdama, jog šie baldai buvo parduoti kaip nekondiciniai baldai, t. y. atsakovas galėjo juos parduoti už mažesnę nei rinkos kainą. Taip pat kolegija pažymėjo, kad ieškovas, nesutikdamas su skaičiuotu žalos dydžiu, turėjo galimybę ir pareigą užginčyti turto vertintojo nustatytą sugadintų baldų rinkos vertę, tačiau neprašė skirti ekspertizės, nepateikė nė vieno alternatyvaus žalos vertinimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutarties ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo dalis, kuriomis tenkintas priešieškinio reikalavimas dėl 12 948 Lt negautų pajamų priteisimo ir šį priešieškinio reikalavimą atmesti; taip pat sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis tenkinta dalis ieškinio reikalavimo dėl 21 412,69 Lt baudos priteisimo, ir šį ieškinio reikalavimą tenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1) dėl netesybas reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir kriterijų netesyboms mažinti taikymo. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytų netesybų mažinimo kriterijus, todėl neteisėtai sumažino kasatoriui iš atsakovo priteistą baudos dydį. Tiek CK 6.73 straipsni 2 dalyje, tiek 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali mažinti netesybas, tačiau tik tiek, kiek jos netaptų mažesnės už nuostolius, patvirtintus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Teismų praktikoje aiškinama, kad, nustatant, ar yra CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindas pripažinti netesybas aiškiai didelėmis ir dėl to jas mažinti, taip pat sprendžiant dėl jų sumažinimo dydžio, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybės (šalių sutartinių santykių pobūdis, prievolės vertė, prievolės pažeidimo aplinkybės, kreditoriaus patirtų nuostolių dydis ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir siekiama nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Kaduva“ v. UAB,,Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Schmitz Cargobull Baltic“ v. YAB,,Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; kt.). Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas mažino sutartyje nustatytas netesybas, atsižvelgdamas į atsakovo kaltę dėl ieškovo vienašališkai nutrauktos sutarties – sutartis buvo nutraukta atsakovui laiku neapmokėjus 3467,59 Lt sąskaitos, kuri nesudaro net pusės nuomos mokesčio per mėnesį dydžio. Kasatorius pažymi, kad atsakovas, būdamas nesąžiningas, tyčia nevykdė abipusiu susitarimu nustatytos prievolės ir šią skolą sumokėjo tik 2009 m. birželio 17 d., gavęs teismo įsakymą. Kasatorius nesutinka su teismo taikytu netesybų mažinimo kriterijumi, kad nuomos sutartis buvo nutraukta atsakovui nepalankiu metu, ir pažymi, kad metas nepalankus buvo kaip tik kasatoriui, nes jis turėjo dėl pastato broko atlyginti žalą atsakovui. Kasatorius vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-386/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010, taip pat kitose nutartyse nurodytais kriterijais, kuriais remdamasis teismas nustato, ar netesybos nėra neprotingai didelės, ir teigia, kad teismas turėjo vertinti netesybas atsižvelgdamas į tai, jog šioje byloje ginčas dėl netesybų dydžio kilo tarp privačių verslo subjektų, turinčių patirties verslo ir derybų srityje, galinčių numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Kasatorius paaiškina, kad 2009 m. du kartus keitė su atsakovu pasirašytą nuomos sutartį, mažindamas nustatytą nuomos kainą, tačiau šalys, susitarusios dėl nuomos mokesčio sumažinimo, nustatė didesnę baudą tuo atveju, jei nuomos sutartis bus nutraukiama dėl nuomininko kaltės, t. y. buvo nustatyta ne dviejų, o trijų su puse nuomos mokesčio per mėnesį dydžio bauda. Taigi, atsakovas, sumažinus nuomos mokestį beveik per pusę, įsipareigojo griežtai laiku mokėti pagal nuomos sutartį, taip prisiimdamas ir griežtesnius prievolės nevykdymo padarinius;

2) dėl CK 6.249 straipsnio 1 dalies netinkamo aiškinimo, apskaičiuojant atsakovo negautas pajamas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasatorius pažymi, kad pagal teismų praktiką negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos; tai turi būti jo grynasis pelnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta pagal kreditoriaus AB banko „Snoras“ reikalavimą UAB „Šilna“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Rudeta“ v. AB,,Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008; kt.). Tuo tarpu atsakovui priteistos ne jo negautos pajamos, o parduodamų prekių savikaina. Kasatorius pažymi, kad atsakovas nedirbo 13 dienų, todėl teismas negautas pajamas skaičiavo dienų skaičių daugindamas iš nustatytos vienos dienos pajamų 1423 Lt ir atimdamas 30 proc. antkainį. Kasatoriaus nuomone, teismo skaičiuotos negautos pajamos objektyviai negali siekti 12 948 Lt, nes jos skaičiuojamos taip: per 13 dienų parduotų baldų suma dauginama iš 30 proc. antkainio atimant visas patirtas sąnaudas ir mokesčius, darbo užmokestį darbuotojams ir kitas įmokas bei mokesčius. Kasatoriaus pateiktu skaičiavimu negautos pajamos galėtų sudaryti 5549,70 Lt. Dėl to kasatorius teigia, kad atsakovas neįrodė negautų pajamų (žalos) dydžio, todėl nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, o jų nesant, teismas nepagrįstai priteisė iš kasatoriaus atsakovo naudai 12 948 Lt negautų pajamų.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas teismų sprendimo bei nutarties dalis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1) dėl netesybas reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir kriterijų netesyboms mažinti taikymo. Atsakovas nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, taikydamas netesybas reglamentuojančias materialiosios teisės normas, įvertino ir taikė teismų praktikoje suformuotus netesybų mažinimo kriterijus, todėl pagrįstai sprendė, jog kasatoriaus prašoma priteisti bauda yra neproporcinga atsakovo kaltei, aiškiai per didelė ir prieštaraujanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Teismas pažymėjo, kad taikyti tokią baudą atsakovui būtų socialiai neteisinga. Be to, atsakovas pažymi, kad kasatorius 2009 m. birželio 15 d. pranešimu nuo birželio 15 d. nutraukė nuomos sutartį ir pareikalavo išsikelti, nesudarydamas galimybės pasiruošti, kartu pateikdamas pareiškimą teismui dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti iš atsakovo skolą. Nuomos nutraukimas sudėtingu metu, kai atsakovas patyrė žalos, negali būti vertinamas sąžiningu tarp verslo subjektų. Atsakovo nuomone, teismai tinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies normas ir nenukrypo nuo kasatoriaus nurodytos teismų praktikos;

2) dėl CK 6.249 straipsnio 1 dalies netinkamo aiškinimo, apskaičiuojant atsakovo negautas pajamas. Atsakovas teigia, kad šiuo argumentu kasatorius iš esmės kelia ne teisės, bet fakto klausimą. Atsakovas, grįsdamas patirtos žalos dydį, teikė rašytinius įrodymus, rėmėsi liudytojų parodymais, profesionalių vertintojų, kurie sudarė vertinimo ataskaitą ir pateikė išvadą dėl žalos dydžio, pagalba. Atsakovas pažymi, kad žalą apskaičiavusi turto vertintoja buvo apklausta teismo posėdyje ir paaiškino bei pagrindė apskaičiuotos žalos dydį, tarp jų ir negautas pajamas. Dėl to teismai išvadas dėl žalos dydžio padarė nepažeisdami įrodinėjimo taisyklių ir tinkamai taikydami civilinės atsakomybės instituto normas.

k o n s t a t u o j a:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo taikytų kriterijų šalių nustatytoms netesyboms mažinti

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažinamos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Taigi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka teismui suteikta teisė kontroliuoti netesybų dydį, t. y. teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, turi teisę sumažinti sutartyje nustatytas netesybas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra gana išsamiai pasisakyta dėl nagrinėjamai bylai aktualių CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies normų taikymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Miaras“ v. A. D. IĮ,,Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis UAB „Šilna“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-386/2010; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; kt.).

Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ v. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, atsakovui iki 2009 m. birželio 12 d. neapmokėjus dalies sąskaitų už privalomas ir eksploatacines paslaugas, kasatorius vienašališkai nutraukė nuo 2009 m. birželio 15 d. sutartį dėl nuomininko kaltės (daugiau kaip vieną kalendorinę dieną vėlavus apmokėti dalį kasatoriaus 2009 m. balandžio-birželio mėn. išrašytų sąskaitų); atsakovas, gavęs pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, birželio 30 d. išsikraustė; atsakovas atsiskaitė tik gavęs 2009 m. birželio 17 d. teismo įsakymą. Teismų pripažinta, kad, dėl atsakovo kaltės nutraukus nuomos sutartį, kasatorius pagal nuomos sutarties 4.2.15 punktą turi teisę reikalauti iš atsakovo netesybų. Kasatorius nesutinka su teismų priteistu sutartinių netesybų dydžiu ir teigia, kad teismai, taikydami CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies normas, nesivadovavo teismų praktika. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu ir pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Teismai, mažindami šalių nustatytas trijų su puse mėnesio nuomos mokesčio dydžio sutartines netesybas, nurodė, kokiais kriterijais remdamiesi ir dėl kokių konkrečių šios bylos aplinkybių jas sumažino iki vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas netesybas aiškiai per didelėmis, atsižvelgė į prievolės pažeidimo aplinkybes – prieš nuomos sutarties nutraukimą dėl gamtinių sąlygų ir pastato broko buvo sutrikdyta prekyba atsakovo nuomojamose patalpose, nuomos sutartis buvo nutraukta atsakovui pavėlavus sumokėti dalį eksploatacijos išlaidų (nuomos mokestį atsakovas sumokėjo laiku); neįvykdytos prievolės dydį – laiku neapmokėtų sąskaitų už eksploatacines išlaidas suma nesudaro nė pusės vieno mėnesio nuomos mokesčio sumos; atsakovas prievolę sumokėti 3467,59 Lt skolą įvykdė po pranešimo nutraukti nuomos sutartį, gavęs 2009 m. birželio 17 d. teismo įsakymą. Nors kasaciniame skunde akcentuojama atsakovo kaltė dėl netinkamai jo vykdytos prievolės sumokėti dalį eksploatacijos išlaidų (teismai taip pat pripažino atsakovo kaltę dėl nuomos sutarties nutraukimo), tačiau vien šis faktas negali būti vertinamas kaip absoliutus pagrindas atsisakyti taikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies normas. Teismai, vadovaudamiesi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsižvelgė ir į tai, kad kasatorius vienašališkai nutraukė nuomos sutartį atsakovui nepalankiu metu, nes dėl pastato techninio broko lietaus vandeniu buvo užlieta dalis atsakovo nuomojamų patalpų, neturint normalių sąlygų, sutriko prekyba, buvo sugadinta dalis baldų, nors kasatorius žinojo apie atsakovo nuotolius, tačiau geranoriškai jų neatlygino. Kasatorius nesutinka su šių aplinkybių vertinimu atsakovo naudai ir teigia, kad nuomos sutarties nutraukimas buvo nepatogus būtent jam, nes jam teko atlyginti dėl pastato broko atsiradusią žalą. Palyginus abiejų šalių padėtį sutarties nutraukimo metu, yra pagrindas pripažinti, kad, atsakovas neturėdamas sąlygų normaliai veiklai dėl kasatoriaus nuomojamų patalpų techninio broko ir dėl to patyręs nuostolių, vien dėl to pateko į nuo jo valios nepriklausančias nepalankias sąlygas. Kasatorius, priešingai sutarčių vykdymo principams, nesiėmė priemonių atsakovo padėčiai normalizuoti bendradarbiaudamas ir kooperuodamasis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), todėl kasatoriaus vienašališkas nuomos sutarties nutraukimas pagrįstai įvertintas kaip įvykęs aiškiai nepalankiu būtent atsakovui, o ne ieškovui metu. Dėl šių argumentų kasacinis teismas prieina prie išvados, kad apeliacinės instancijos teismas, mažindamas sutartines netesybas, teisingai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies normas.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai pažeidė pirmiau nurodytas teisės normas ir dėl to, jog neatsižvelgė į tai, kad ginčas dėl netesybų dydžio yra kilęs tarp privačių verslo subjektų, turinčių patirties verslo ir derybų srityje, galinčių numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Atsižvelgdama į teismų praktikoje taikomą konkrečių sutartinių santykių pobūdžio vertinimo kriterijų, teisėjų kolegija pažymi, kad teismai iš esmės neturi paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinius įsipareigojimus nevykdymo, tačiau dėl priteistinų šalių sutartyje nustatytų netesybų (sutarties sąlygų pagrįstumo) sprendžia, atsižvelgdami į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertindamas byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis savo vidiniu suvokimu. Dėl to aplinkybės, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo tarp privačių verslo subjektų, abiejų šalių valia 2009 m. sausio 1 d. ir balandžio 1 d. buvo keičiamos nuomos sutarties sąlygos, mažinamas nuomos mokestis ir didinamos netesybos, negali paneigti kitų teismo įvertintų aplinkybių ir taikytų kriterijų. Sprendžiant dėl sutartyje nustatytų netesybų dydžio, šiuo atveju svarbios yra ne tik nuomos sutarties sąlygos, nuomos mokesčio ir netesybų dydžio kaitos nuomos sutartyje aplinkybės, bet ir sutartinių netesybų taikymas aplinkybių, nulėmusių nuomos sutarties nutraukimą, kontekste. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai konkretų netesybų dydį nagrinėjamoje byloje nustatė nepažeisdami CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies normų, įvertindami suformuluotus teismų praktikoje netesybų mažinimo kriterijus ir atsižvelgdami į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes bei vertindami byloje surinktus įrodymus pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Dėl to toks kasacinio skundo argumentas nepatvirtina nurodomų materialiosios teisės normų pažeidimo, todėl laikytinas teisiškai nepagrįstu.

Dėl CK 6.249 straipsnio 1 dalies netinkamo aiškinimo, apskaičiuojant atsakovo negautas pajamas

Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip ir tiesioginiai nuostoliai, taip ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuojamos. Nagrinėjamoje byloje teismai sprendė, kad, užliejus atsakovo nuomojamas patalpas vandeniu, jis patyrė žalos – sumažėjo bendrovės pajamos, sutriko bendrovės darbas. Teismai, nustatydami atsakovo patirtos žalos faktą, vadovavosi kasatoriaus administratorės, liudytojų parodymais, antstolio R. Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, o spręsdami dėl priteistino nuostolių dydžio – vadovavosi UAB,,Rezultatas“ žalos vertės nustatymo ataskaita. Pagal šią ataskaitą nuostoliai paskaičiuoti nustačius dėl avarijos sugadintų baldų rinkos vertę, grynųjų pajamų praradimo vertę ir nuomos išlaidas nenaudojamam plotui.

Negautos pajamos yra negauta nauda, kuri buvo planuota gauti, jeigu nebūtų sutrikdyta įprastinė veikla. Taigi negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir kaip lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Teismai negautas pajamas skaičiavo dienų skaičių, kurį atsakovas negalėjo tinkamai vystyti savo veiklos, padauginę iš vienos dienos pajamų ir atėmę antkainį. Pajamų, negautų dėl neteisėto veiklos sutrikdymo, apskaičiavimas priklauso nuo sutrikdytos veiklos pobūdžio ir nuo neteisėtų veiksmų padarinių. Jei dėl neteisėtų veiksmų nukentėjęs asmuo neteko turto arba šis turtas buvo sužalotas, tai tokie nuostoliai įvertinami kaip tiesioginiai nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, kad netektas ar sužalotas turtas buvo skirtas parduoti ir iš to gauti pajamas. Tokiu atveju negautas pajamas sudarytų skirtumas tarp kainos, už kurią daiktas būtų buvęs realizuotas, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, ir daikto įsigijimo (sukūrimo) vertės. Pažymėtina, kad nurodyto veiksmo rezultatas tik sąlyginai gali būti apibūdinamas grynojo pelno samprata, visiškai atsiribojant nuo mokesčių teisėje vartojamos šios sąvokos definicijos. Tokio sąlyginio grynojo pelno sąvokos vartojimo tikslas gali būti tik vienas – pabrėžti, kad tai pinigų suma, kuri lieka įmonei kaip uždarbis – kaip dėl įmonės ekonominės veiklos sukurta pridėtinė vertė. Negautas pajamas apskaičiavus taip, kaip tai atliko bylą nagrinėję teismai: dienų skaičių, kurį atsakovas negalėjo tinkamai plėtoti savo veiklos, padauginus iš vienos dienos pajamų, kurias jis gavo, kai dirbo įprastu ritmu, ir atėmus antkainį, – galima būtų teigti, kad atsakovas dirba siekdamas ne sukurti pridėtinę vertę, kuri ir yra jo veiklos ekonominė paskata, bet tik padengti visas faktiškai patirtas įprastines tokiai veiklai sąnaudas. Tačiau net ir remiantis mokesčių teisėje taikoma (pvz., Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 31 punktas, 17 straipsnis) sąnaudų definicija, teisinė-ekonominė logika lemia jų apibrėžtį kaip išlaidas, būtinas pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Dėl to metodas, kuriuo remtasi apskaičiuojant atsakovo negautas pajamas, ydingas iš esmės, todėl yra teisinis pagrindas naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priteisti 12 948 Lt grynųjų pajamų, ir šią bylos dalį grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nagrinėdamas bylą iš naujo dėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovo atsakovo negautas pajamas, apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti įrodymus, kuriais atsakovas įrodinėja gautas pajamas dirbant įprastinėmis sąlygomis, tų pajamų struktūrą – kaip dėl ekonominės veiklos sukurtą pridėtinę vertę, kuri nustatoma iš visų uždirbtų pajamų atėmus išlaidas pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Šiame negautų pajamų apskaičiavimo modelyje išlaidos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti reiškia parduoti įsigyto daikto ar daiktų kainą, kuri užfiksuota daiktų įsigijimą (įvairiausiais būdais) patvirtinančiuose dokumentuose. Pažymėtina ir tai, kad nepriklausomai nuo to, ar pajamos negautos dėl daiktų sunaikinimo (sugadinimo) ir šiuo atveju jų vertė kompensuojama tiesioginių nuostolių atlyginimo forma, ar jos negautos dėl įmonės prastovos dėl kitos sutarties šalies neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir šiuo atveju tiesioginis neigiamas poveikis parduoti skirtiems daiktams nepadarytas, negautos pajamos yra tik kaip dėl ekonominės veiklos sukuriama pridėtinė vertė. Ją, beje, ne visada galima tiksliai nustatyti, todėl tokiais atvejais teisinga būtų apskaičiuoti vidutinę sukuriamą pridėtinę vertę laikotarpiu, kai buvo dirbta įprastinėmis sąlygomis, padauginus iš dienų, kai veikla buvo sutrikdyta dėl kitos sutarties šalies neteistų veiksmų (neveikimo), skaičiaus. Toji kaip dėl ekonominės veiklos sukurta pridėtinė vertė ir būtų negautos pajamos, priteistinos CK 6.249 straipsnio pagrindu žalą patyrusiam asmeniui.

Pažymėtina ir tai, kad apskaičiuota nuostolių atlyginimo suma (žalos negautų pajamų forma atlyginimas) neišeinant iš šio ginčo ribų negali būti vertinama mokestinių prievolių valstybei vykdymo požiūriu. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius (CK 1.1. straipsnio 1 dalis). Apmokestinimas yra civilinių teisinių santykių (pvz., civilinės apyvartos, veiklos vykdymo arba tam tikro turto turėjimo) padarinys. Teismas, spręsdamas ginčą dėl asmenų civilinių teisių ir pareigų, paprastai neturi galimybės įvertinti ir nevertina privatinių teisinių santykių poveikio vėliau atsirasiantiems mokestiniams teisiniams santykiams. Mokestines prievoles valstybei vykdo mokesčių mokėtojas specialiųjų įstatymų nustatyta tvarka, tai, be kita ko, reiškia ir gautų pajamų priskyrimo vienokiai ar kitokiai apmokestinimui reikšmingai pajamų kategorijai vertinimą konkrečių mokesčių įstatymų taikymo, kai atliekamos mokesčių apskaičiavimui skirtos procedūros, momentu. Pažymėtina, kad civilinės teisės kategorijos gali nesutapti su mokesčių teisės kategorijomis, antai ne visi civilinės teisės subjektai yra atitinkamų mokesčių mokėtojai (žr., pvz., Pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnis), ne visos gautos pajamos yra vienodai apmokestinamos (Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnis), ne visos asmens patirtos išlaidos yra teisiškai reikšmingos ir turi įtakos apmokestinimui (Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnis). Vieniems subjektams kaip negautas pajamas priteisiamas žalos atlyginimo sumas įstatymų leidėjas priskiria neapmokestinamosioms pajamoms (Pelno mokesčio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktas), o kiti subjektai nuo tokių priteisiamų sumų moka mokestį bendra tvarka (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktas). Be to, mokestinės prievolės vykdymui gali turėti reikšmės įvairios specifinės aplinkybės, kurių nustatymas priskiriamas mokesčių administratoriaus, o ne civilinę bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, kaip antai mokestinės nepriemokos išieškojimo tikslingumas ir kt. (Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnis). Taigi, bandymas žalos atlyginimo sumas jų priteisimo momentu įvertinti mokestinių prievolių valstybei vykdymo aspektu paprastai iškreipia apmokestinimo tam tikru mokesčiu sistemą arba nesudaro sąlygų jai veikti pagal bendrąsias mokesčių įstatymuose įtvirtintas apmokestinimo taisykles. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priteisiant žalos negautų pajamų forma atlyginimą, dėl ekonominės veiklos sukurta pridėtinė vertė priteisiama nepaisant mokestinių prievolių, galbūt atsirandančių dėl gaunamų pajamų. Ar tokios, kaip žalos atlyginimas, gautos sumos bus apmokestinamos ir kaip tai bus padaryta priklauso nuo specialaus teisinio reguliavimo, nustatyto mokesčių teisės normų.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 47,43 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad kasacinis skundas tenkintinas ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo dalis priteisti atsakovo UAB,,Veroeva“ naudai iš ieškovo AB,,Senasis dvaras“ 12 948 Lt grynųjų pajamų, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti Šiaulių apygardos teismui nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.

Kitą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Birutė Janavičiūtė

Gintaras Kryževičius