Civilinė byla Nr. 3K-3-132/2011
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01274-2010-3
Procesinio sprendimo kategorija 42.8 (S)
2011 m. kovo 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Stafis“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Stafis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Saurida“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka ir prašė iš atsakovo priteisti 36 798,75 Lt skolos, 8000 Lt baudos, 399,87 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad pagal šalių 2008 m. vasario 6 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį išnuomojo atsakovui degalinę, esančią Vilniuje, Verkių g. 50; kad nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2010 m. balandžio 2 d. išrašė atsakovui aštuonias sąskaitas–faktūras, pagal kurias atsakovas nustatytais sutartyje atsiskaitymo terminais neatliko mokėjimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo ieškovui 36 798,75 Lt skolos, 8000 Lt baudos, 399,87 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo teismo sprendimu priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 678 Lt žyminio mokesčio, 2242,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; taip pat priteisė 2 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti 6000 Lt mėnesinį nuomos mokestį ir PVM, mokėjimą atliekant iki einamojo mėnesio 25 dienos, padengti nekilnojamojo pastato eksploatacijos išlaidas, mokėjimą atliekant už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 13 dienos, už mokėjimo tvarkos pažeidimą mokėti 1000 Lt baudą už kiekvieną atvejį ir nedelsiant tokį pažeidimą pašalinti. Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovui siuntė raginimus sumokėti skolą, tačiau atsakovas nesiėmė veiksmų jai padengti. Teismas konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog atsakovas tinkamai nevykdė savo prievolės.
Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir teismo priimto preliminaraus sprendimo.
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 19 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; priteisė papildomai iš atsakovo ieškovui 2220,35 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 21,64 Lt pašto išlaidų.
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. sprendimą ir 2010 m. gegužės 10 d. preliminarų sprendimą pakeitė: ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 8000 Lt baudos atmetė; priteisė iš ieškovo valstybei 21,64 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad, atsižvelgiant į sutarties 4.2 punkto struktūrą, sakinių konstrukcijas, esmę, logiką, teigtina, jog 4.2 punkte yra dviejų atskirų nuostatų darinys, t. y. pirmasis sakinys suprantamas kaip konkretų atsakomybės subjektą ir apimtį nustatanti taisyklė, o kiti sakiniai – kaip šalių elgesį, esant pažeidimui, reglamentuojanti tvarka; kad sutartyje šalių teisės ir pareigos atskirtos, išskirta ir aiškiai suformuluota nuomotojo pareiga, pažeidus sutarties 3.1.3–3.1.8 punktus; kad toliau yra nustatytos taisyklės abiem sutarties šalims – pretenzijų pateikimo tvarka.
Teisėjų kolegija, vertindama sutarties sąlygų taikymą baudos išieškojimui, padarė išvadą, kad 4.2 punkto paskutinio sakinio struktūra ir sąlyga yra tokia abstrakti ir neaiški, t. y. ar taikomi reikalavimai pretenzijai pareikšti ar kokie kiti reikalavimai, kad negali būti prilyginama pirmojo sakinio sąlygai ar taikoma nustatant nuomininko civilinę atsakomybę. Teisėjų kolegija nurodė, kad šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės turi būti aiškus, konkretus, nekeliantis abejonių, turi būti nurodyta, koks reikalavimas taikomas, kuriai sutarties šaliai ir kokiam pažeidėjo veiksmui, t. y. ne,,atvejui“, kurio taikymo sąvoka nėra tiksli ir neidentiška PVM sąskaitos–faktūros apmokėjimo sąvokai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad negalima ieškovui priteisti baudines netesybas pagal numanomą sutarties sąlygą.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutartį ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. sprendimą; priteisti iš atsakovo visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Atsakovas Mažeikių rajono apylinkės teismui apeliacinį skundą pateikė tik 2010 m. rugpjūčio 20 d., t. y. praėjus dviem dienoms po apeliacinio skundo pateikimo termino pabaigos. Byloje nėra įrodymo (voko), kad apeliacinis skundas išsiųstas nepraleidus nustatyto termino. Pirmosios instancijos teismas šio trūkumo nepastebėjo, apeliacinės instancijos teismas ieškovo prašymo nutraukti apeliacinį procesą netenkino, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliacinį skundą, terminą pratęsė. Nesant byloje prašymo atnaujinti praleistą terminą procesiniam veiksmui atlikti, teismas to savo iniciatyva padaryti negalėjo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažeidė rungimosi, lygiateisiškumo principus (CPK 12, 17 straipsniai), nes perėmė atsakovo teises ir pareigas, nesant prašymo atnaujinti terminą, terminą atnaujino savo iniciatyva, nenagrinėjo ieškovo reikalavimo nutraukti apeliacinį procesą, taip užkirto kelią reikšti prieštaravimus dėl apeliacinio proceso teisėtumo, dėl ko atsakovas atsidūrė privilegijuotos ginčo šalies padėtyje. Apeliacinės instancijos teismas nevykdė CPK 315 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas pažeidus imperatyviąsias įstatymo nuostatas, reglamentuojančias apeliacinio skundo priėmimo klausimą, darytina išvada, kad visas vykęs apeliacinis procesas buvo neteisėtas.
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, nes nutartį grindė tik atsakovo pateiktu sutarties aiškinimu, nė vienas ieškovo argumentas, išdėstytas atsiliepime į apeliacinį skundą, susijęs su sutarties aiškinimu, nebuvo išnagrinėtas.
3. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas sutarties 4.2 punktą, pažeidė sąžiningumo, protingumo, teisėtumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarties nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad iš esmės būtų pabloginama vienos sutarties šalies padėtis arba ginamos vienos sutarties šalies teisės ir interesai pažeidžiant kitos sutarties šalies teises. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad sutarties 4.2 punkte nustatytos netesybos taikomos tik nuomotojui.
Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvaus sutarties aiškinimo metodą, remiantis teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas privalėjo prioritetą teikti pažodiniam sutarties aiškinimui.
Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad dėl neaiškios sutarties 4.2 punkto formuluotės atsakovas neprivalo mokėti ieškovui netesybų, pažeidė prioriteto sutarčiai teikimo (favor contractus) principą, nes be jokių svarių argumentų apribojo vienos sutarties sąlygos galiojimą vienai iš šalių.
Teismas pažeidė CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą contra proferentem taisyklę, nes, nors ir nustatęs, kad sutarties nuostatą, dėl kurios kilo ginčas, pasiūlė atsakovas, tačiau, priimdamas nutartį, šią CK normą ignoravo.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Atsakovo atstovas veikia Šiauliuose, apeliacinis skundas Mažeikių rajono apylinkės teismui buvo išsiųstas paštu. Jeigu dėl teismo klaidos byloje nėra įsegto voko, atsakovas tinkamo ir apeliacinio skundo pateikimo laiku faktą gali patvirtinti kitais būdais. Atsakovas su atsiliepimu į kasacinį skundą pateikia pašto kvito kopiją, iš kurios matyti, kad dokumentai Mažeikių rajono apylinkės teismui išsiųsti 2010 m. rugpjūčio 18 d., t. y. paskutinę termino dieną.
2. CPK 331 straipsnio 4 dalies normos neįpareigoja teismo išanalizuoti absoliučiai visus byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, išdėstant, kodėl remiamasi vienos, o ne kitos šalies dėstomomis interpretacijomis. Teismas, būdamas susipažinęs su abiejų šalių argumentais, skundžiamoje nutartyje pateikė savo išaiškinimą, nurodydamas, kokiomis aplinkybėmis ir aiškinimais remiantis priimtas konkretus sprendimas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, nepaisant to, jog įstatyme nustatyta teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą, teismų praktikoje laikoma, jog tai neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, pavyzdžiui, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Teismas pagrįstai aiškino sutartį pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles, gramatiškai išsamiai ištyrė susitarimo tekstą, tyrė tikruosius šalių ketinimus, atskiras sutarties sąlygas, jų tarpusavio ryšį, neapsiribojo vien šalių išdėstytų argumentų pagrindu. Teismų praktikoje argumentai, kai siekiama nuginčyti teismo sprendimą remiantis ne visų dalyvaujančių byloje asmenų argumentų išnagrinėjimu ir aptarimu, laikomi nereikšmingais ir vertinami kaip kasacijos dalyko šiuo klausimu nesuformulavimas.
3. Bylos šalys nesutaria, kaip turėtų būti suprantamas ginčijamos sutarties 4.2 punktas, todėl teigtina, kad tikruosius šalių ketinimus, nesant ikisutartinių dokumentų, galinčių patvirtinti vienokį ar kitokį pradinį 4,2 punkto supratimą, nustatyti itin sudėtinga. Pagrįsta būtų teigti, kad, sutartyje nesant kitų sankcijų nuomotojui, ginčijamu punktu buvo siekiama numatyti ir tam tikrą nuomotojo atsakomybę nevykdant ar netinkamai vykdant sutartį. Siūlydamas įtraukti šį sutarties punktą atsakovas būtent ir siekė sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyros; nesant sutarties 4.2 punkto pirmojo sakinio, sutartyje nepagrįstai būtų apsiribota tik atsakomybės nustatymu atsakovui (pagal sutarties 2.5 punktą).
Sistemiškai vertinant sutarties 4.2 ir 2.5 punktus, darytina išvada, kad, siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, sutartyje numatytos skirtingų sankcijų taikymas nuomininkui ir nuomotojui, t. y. nuomotojui nevykdant savo sutarties 3.1.3–3.1.8 punktuose numatytų įsipareigojimų, jis turi pareigą nuomininkui mokėti nustatyto dydžio baudą; nuomotojui nevykdant mokėjimo pareigos, sutarties 2.5 punkte numatytas specialių sankcijų taikymas ir galimybė reikalauti įstatyminių palūkanų.
Taigi apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių taikymo taisykles, pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas sutarties 4.2 punktas iš esmės yra dviejų atskirų nuostatų darinys, t. y. pirmasis sakinys yra konkretų atsakomybės subjektą ir atsakomybės apimtį nustatanti taisyklė, o likusi dalis turėtų būti suprantama ir aiškinama kaip šalių elgesį, esant bet kokiam sutarties nuostatos pažeidimui, reglamentuojanti tvarka. Teismas taip pat išsamiai vertino sutarties ir ginčijamos nuostatos esmę, o ne automatiškai taikė CK 6.193 straipsnio 4 dalį.
k o n s t a t u o j a :
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl apeliacinio skundo pateikimo termino
Pagal CPK 307 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.
Kasatorius nurodo, kad atsakovas teismui apeliacinį skundą pateikė tik 2010 m. rugpjūčio 20 d., t. y. praėjus keletui dienų po apeliacinio skundo pateikimo termino pabaigos, kad byloje nėra įrodymo (voko), patvirtinančio, jog apeliacinis skundas išsiųstas nepraleidus įstatyme nustatyto termino.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas ir atsiliepimas į kasacinį skundą pateikti nesusipažinus su bylos medžiaga. Tokia išvada darytina todėl, kad byloje yra vokas, kuriame yra aiškus Šiaulių pašto spaudas, jog laiškas išsiųstas 2010 m. rugpjūčio 18 d., o Mažeikiuose gautas 2010 m. rugpjūčio 20 d. (b. l. 136), t. y. apeliacinis skundas paduotas nepraleidus nustatyto termino, todėl teisėjų kolegija dėl šio kasacinio skundo argumento plačiau nepasisako.
Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl šalių 2008 m. vasario 6 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.2 punkto, nustatančio šalių atsakomybę, aiškinimo ir taikymo.
CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtinausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, šalių tarpusavio santykių praktiką ir kt. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.
Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Auksinis varnas” v. AB,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Via Unica” v. UAB,,Intereselas”, UAB,,Hansalizingas”, Penvėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarė N. K., bylos Nr. 3K-3-107/2009; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Fegda” v. UAB,,Via Baltika Logistika”, BAB,,BSA Construction”, bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.). Jose konstatuota, kad sutarties turinys – fakto klausimas, aiškinimo ir taikymo praktika kasacinio teismo yra suformuota. Byloje yra aktualus tik šalių sudarytos sutarties turinio aiškinimas.
Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.).
Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.
Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad sutarties 4.2 punkto nuostata, kurioje nustatytos baudos už sutarties pažeidimus, yra abstrakti, neaiški ir negali būti taikoma nustatant nuomininko atsakomybę, todėl kasatoriaus reikalavimą priteisti baudą atmetė.
Kasatorius (ieškovas), kvestionuodamas tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą, remiasi tuo, kad netesybos nuomos sutartyje nustatytos abiem šalims kaip atsakomybė už netinkamą prievolių vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog sutarties 4.2 punkte nurodytos netesybos taikomos tik nuomotojui.
Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės nesiaiškino ginčo šalių tikrųjų ketinimų sudarant negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2008/02/06, nenustatinėjo, ko iš tikrųjų siekė šalys sutarties 4 dalyje apibrėždamos šalių atsakomybę už netinkamą prievolių vykdymą (CK 6.193 straipsnis).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant šalių sutartyje nustatyto dydžio netesybų sumažinimo klausimą, atsakovas prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo akcentavo galimybę reikalauti įstatyminių palūkanų (b. l. 67–69).
Dėl to byloje liko neišsiaiškinta, kokie buvo tikrieji šalių ketinimai, nustatant šalių atsakomybę dėl netinkamo sutarties 3.1.3–3.1.8 punktų vykdymo (CPK 176, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), kokie buvo tikrieji šalių ketinimai, nustatant 4.2 punkte šalių atsakomybę, taip pat galimybę taikyti įstatymines palūkanas.
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 8000 Lt priteisimo, naikintina ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, kad ginčo šalių santykiai būtų įvertinti pagal CK 6.193 straipsnį jų sudarytos sutarties kontekste (CPK 362 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme
Kasacinės instancijos teismas turėjo 32,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. kovo 25 d. pažyma. Kadangi bylos dalis perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl jų priteisimo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo UAB,,Stafis“ reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB,,Saurida“ 8000 Lt baudos, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Janina Stripeikienė
Juozas Šerkšnas
