E. V. pagal BK 25 str. 2 d., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-328/2014

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00052-2010-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.19.4;

1.2.29.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Linui Kuprusevičiui,

nuteistajam E. V.,

gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nuosprendžio dalis, kuria E. V. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis:

E. V. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (dėl objekto, esančio Kybartuose, pardavimo) 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl objekto, esančio Kybartuose, pardavimo) 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda;

E. V. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (dėl objekto, esančio Vilniuje, Filaretų g., pardavimo) 125 MGL (16 250 Lt) dydžio bauda, pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl objekto, esančio Vilniuje, Filaretų g., pardavimo) 75 MGL (9750 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – 125 MGL (16 250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, šias subendrintas bausmes subendrinus, jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė bausmė – 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas A. B., išteisinti A. S. ir J. K., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės V. J., tačiau kasacine tvarka dėl to nesiskundžiama.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Gutausko pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių, kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu E. V. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo – AB „L.“ generalinis direktorius, piktnaudžiavo tarnyba ir suklastojo tikrą dokumentą:

2008 m. kovo 21 d. V. S. pateikė AB „L.“ nekilnojamojo turto pardavimo komisijai (toliau – Komisija) pasiūlymą, kuriame nurodė siūlomą kainą už parduodamą AB „L.“ priklausantį pastatą, esantį Vilkaviškio r., Kybartuose, (duomenys neskelbtini), – 47 777 Lt. Tačiau 2008 m. balandžio 16 d., apie 11.00 val., Komisijai nutarus pastatą, kurio kaina AB „L.“ valdybos 2008 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 1-3 nustatyta ne mažesnė kaip rinkos vertė – 46 000 Lt, parduoti A. D. už jos didžiausią konkursui pasiūlytą kainą – 70 000 Lt; V. S., gavęs iš A. B. informaciją apie konkursui pasiūlytą didžiausią kainą, nuo 2008 m. balandžio 24 d. iki 2008 m. balandžio 25 d. Kybartuose, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, suklastojo dokumentą – surašė Komisijai skirtą pasiūlymą, kuriame nurodė 2008 m. kovo 21 d. datą ir siūlomą kainą 75 000 Lt. Po to 2008 m. balandžio 25 d. V. S. šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo – pateikė Komisijai, o A. B., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir veikdamas pagal susitarimą su E. V., nurodė Komisijos narei R. N. šį pasiūlymą užregistruoti. R. N., piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, šį pasiūlymą užregistravo Nekilnojamojo turto pardavimo pirkėjų registracijos knygoje, melagingai nurodydama, kad jis gautas 2008 m. kovo 28 d. ir jame pasiūlyta kaina yra 75 000 Lt, bei perrašė Komisijos protokolą. Po to 2008 m. balandžio 25 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, AB „L.“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Komisijos nariai A. B. ir R. N., piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, pasirašė naują Komisijos posėdžio protokolą, kuriame buvo nurodytas žinomai melagingas 2008 m. balandžio 16 d. Komisijos sprendimas parduoti pastatą Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijai už 75 000 Lt, kurį pasirašė ir A. S., nežinodama šios aplinkybės, taip pat parengė AB „L.“ generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1-207 dėl konkurso rezultatų patvirtinimo projektą ir šį įsakymo projektą vizavo atgaline 2008 m. balandžio 18 d. data. Po to E. V., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. B. ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, AB „L.“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tyrimo tiksliai nenustatytą dieną (ne anksčiau kaip 2008 m. balandžio 25 d.) suklastojo tikrą dokumentą, t. y. atgaline 2008 m. balandžio 18 d. data pasirašė įsakymą Nr. 1-207, kuriuo patvirtino tikrovės neatitinkančius atviro konkurso rezultatus pagal suklastotą 2008 m. balandžio 16 d. Komisijos posėdžio protokolą ir 2008 m. gegužės 7 d. AB „L.“ vardu su Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapiją atstovavusiu V. S. pasirašė minėto pastato pirkimo–pardavimo sutartį. Tokiais savo veiksmais E. V., veikdamas kartu su A. B. ir R. N., piktnaudžiavo tarnyba, suklastojo tikrą dokumentą, sumenkino juridinio asmens – AB „L.“ prestižą, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, iškraipė konkurso pravedimo tvarką, užkirto galimybę didžiausią turto pirkimo kainą pasiūliusiai A. D. laimėti konkursą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė AB „L.“.

E. V. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai kad, būdamas AB „L.“ generalinis direktorius, piktnaudžiavo tarnyba bei suklastojo tikrą dokumentą:

Z. D. ir V. S., turėdami tikslą nupirkti AB „L.“ priklausantį pastatą, esantį Vilniuje, Filaretų g. (duomenys neskelbtini), Komisijai pateikė Z. D. vardu surašytą 2008 m. liepos 3 d. pasiūlymą, kuriame nurodė siūlomą kainą už parduodamą pastatą – 549 000 Lt, apmokant per 30 d., bei V. S. vardu surašytą 2008 m liepos 3 d. pasiūlymą, kuriame nurodė siūlomą kainą už parduodamą pastatą – 540 000 Lt, apmokant per 10 d., tačiau Komisijai 2008 m. liepos 22 d., apie 9.00 val., nutarus pastatą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą – 590 000 Lt (atsiskaitymo laikotarpis 90 d.) už parduodamą objektą pasiūliusiai UAB „B.“, Z. D., veikdamas kartu su V. S., 2008 m. liepos 23 d. kelių susitikimų, vykusių apie 9.30 val. ir apie 10.15 val. AB „L.“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Ūkio valdymo direktoriaus ir minėtos Komisijos pirmininko A. B. tarnybiniame kabinete Nr. 605, susitarė su A. B. dėl konkurso dokumentų suklastojimo, tai sudarytų sąlygas minėtą pastatą neteisėtai įsigyti Z. D. ir V. S. nurodytam pirkėjui. Realizuodami šį nusikalstamą susitarimą, Z. D. ir V. S. 2008 m. liepos 23 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrą dokumentą: atgaline 2008 m liepos 3 d. data A. V. vardu surašė pasiūlymą, pasirašytą pastarojo įgalioto asmens M. J., kuriame buvo nurodyta siūloma kaina 590 000 Lt, pinigus sumokant pastato pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dieną. 2008 m. liepos 23 d., nuo 11 iki 14 val., Z. D. ir V. S., veikdami pagal susitarimą su A. B., šį suklastotą dokumentą pateikė R. N.. R. N., veikusios A. B. interesais, nurodymu Komisijos narė V. J., piktnaudžiaudama tarnyba, AB „L.“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šį pasiūlymą užregistravo Nekilnojamojo turto pardavimo pirkėjų registracijos knygoje, melagingai nurodydama, kad jis gautas 2008 m. liepos 3 d., bei perrašė Komisijos posėdžio protokolą. Po to nuo 2008 m. liepos 23 iki 25 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, AB „L.“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Komisijos nariai A. B., R. N. ir V. J. pasirašė naują Komisijos posėdžio protokolą, kuriame buvo žinomai melagingas 2008 m. liepos 22 d. Komisijos sprendimas parduoti pastatą A. V. už 590 000 Lt, kurį pasirašė ir A. S. bei J. K., nežinodami šios aplinkybės. Po to E. V., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. B. ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, AB „L.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyrimo tiksliai nenustatytą dieną (ne anksčiau kaip 2008 m. liepos 25 d.) suklastojo tikrą dokumentą, t. y. atgaline 2008 m. liepos 23 d. data pasirašė įsakymą Nr. 1-387, kuriuo patvirtino tikrovės neatitinkančius atviro konkurso rezultatus pagal suklastotą 2008 m. liepos 22 d. Komisijos posėdžio protokolą ir 2008 m. liepos 30 d. AB „L.“ vardu pasirašė su A. V. atstovavusiu M. J. minėto pastato pirkimo–pardavimo sutartį. Tokiais savo veiksmais E. V., veikdamas kartu su A. B., R. N. ir V. J., piktnaudžiavo tarnyba, suklastojo tikrą dokumentą ir sumenkino juridinio asmens – AB „L.“ prestižą, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, iškraipė konkurso pravedimo tvarką, užkirto galimybę didžiausią turto pirkimo kainą pasiūliusiai UAB „B.“ laimėti konkursą, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė AB „L.“.

Nuteistasis E. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nuosprendį.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, paremtas prielaidomis, priimtas iš esmės pažeidus baudžiamojo proceso įstatymą, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Jei asmens veikoje nėra bent vieno sudėties požymio, tai nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

E. V. pareikšto kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį konstrukcija yra tokia, kad jam konkrečiai inkriminuojamų veiksmų neteisėtumas gali būti atskleidžiamas tik kitų galimų nusikalstamos veikos bendrininkų veiksmų kontekste. Tačiau, nepaisant tokių kaltinimo formuluočių, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, privalėjo nustatyti kiekvienos konkrečios inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą, o ne konstatuoti minėtuose straipsniuose numatytų veikų sudėčių požymius iš kitų bendrininkų veiksmų. Be to, turėjo būti nustatyti ir bendrininkavimo subjektyvieji bei objektyvieji požymiai. Kasatoriaus manymu, tokių motyvų ir išvadų apeliacinės instancijos teismas nepateikė.

Nors BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai savo pobūdžiu yra skirtingi, nuosprendyje abi veikos aprašytos bendrai. Pirmuoju atveju (dėl objekto Kybartuose) aprašydamas piktnaudžiavimo tarnyba veiką teismas konstatavo, kad E. V. ją padarė veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. B.; aprašydamas dokumento suklastojimo sudėtį teismas taip pat nurodė, kad jis suklastojo dokumentą veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. B.. Tačiau aprašydamas piktnaudžiavimo tarnyba padarinius (didelę neturtinę žalą AB „L.“) teismas nurodė, kad E. V. tiek piktnaudžiaudamas tarnyba, tiek ir klastodamas oficialų dokumentą veikė kartu ne tik su A. B., bet ir su R. N.. Be to, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad E. V. pripažįstamas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl objekto, esančio Kybartuose, pardavimo, nors aprašomojoje nuosprendžio dalyje nustatyta, kad jis suklastojo įsakymą, kuriuo patvirtino atviro konkurso rezultatus. Antruoju atveju (dėl objekto Vilniuje, Filaretų g. (duomenys neskelbtini)) teismas detaliai aprašė kitų asmenų veiksmus, susitarimus, tačiau jų nesiejo su E. V., jo galimas piktnaudžiavimas tarnyba neaprašytas, apsiribojant tuo, kad piktnaudžiaudamas tarnyba jis suklastojo tikrą dokumentą – įsakymą Nr. 1-387, veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. B.. Tačiau aprašydamas piktnaudžiavimo tarnyba padarinius teismas jau teigė, kad E. V. veikė kartu ne tik su A. B., bet ir su R. N. bei V. J.. Nuosprendyje neatsispindi E. V. susitarimo su A. B. turinys, jo susitarimo su kitais galimais veikos bendrininkais pobūdis. Be to, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas pripažino E. V. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl objekto Filaretų g. pardavimo, nors aprašomojoje dalyje konstatavo, kad jis suklastojo įsakymą dėl atviro konkurso rezultatų. Kaltinamojo teisę tiksliai žinoti pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą garantuoja ne tik BPK 44 straipsnio 7 dalis (inter alia BPK 22 straipsnio 3 dalis), bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 ir 6 straipsnių nuostatos, todėl apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai vertintini kaip esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, suvaržę kaltinamojo teises.

Kasatorius nurodo, kad teismas neatskleidė subjektyviųjų bendrininkavimo požymių: jo susitarimo su A. B. daryti nusikalstamą veiką, taip pat susitarimo su R. N. (pirmuoju atveju) ir su R. N., V. J. (antruoju atveju), tyčios bendrumo bei suvokimo, kad jis veikia kartu su kitais asmenimis. Bendrininkavimo objektyvieji požymiai nustatyti remiantis vien tuo, kad neteisėtus veiksmus atliko kitas nuteistasis A. B. bei galimai R. N. ir V. J..

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad V. S., turėjusiam interesą nusipirkti AB „L.“ patalpas Kybartuose, paskambinus E. V., jis davė V. S. A. B. – AB „L.“ Ūkio valdymo direktoriaus telefono numerį, kad dėl norimų įsigyti patalpų V. S. daug kartų bendravo su A. B., bet ne su E. V.. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis 2008 m. gegužės 30 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu Nr. S6-14-179 (jame aprašytas 2007 m. gruodžio 7 d. vykęs E. V. ir A. B. pokalbis), sukritikavo pirmosios instancijos teismo išvadą, kad E. V. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas paspartinti objekto Kybartuose pardavimo procesą. Kasatoriaus manymu, iš šio pokalbio išklotinės matyti, kad tarp jo ir A. B. vyko išimtinai darbinio pobūdžio pokalbis, ir nei šis pokalbis, nei kiti operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai neduoda pagrindo išvadai, kad taip jis susitarė su A. B. padaryti nusikalstamas veikas. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, kuriais įrodinėjama E. V. kaltė dėl pastato Vilniuje, Filaretų g., pardavimo, užfiksuota, kad A. B. ir R. N. kalba, jog generalinis direktorius viską pasirašinėja praktiškai neskaitydamas. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas neargumentavo, kodėl šie pokalbiai įrodo tyčinę kaltę. Teisiamajame posėdyje apklausti asmenys paneigė sąmoningą kasatoriaus dalyvavimą inkriminuotose veikose ir jo suvokimą apie bendrą nusikalstamą veiką su A. B. (ir su R. N.). Kasatoriaus manymu, jo kaltės neįrodo ir 2008 m. balandžio 21 d. R. N. pokalbis su A. B., 2008 m. balandžio 24 d. A. B. ir R. N. pokalbis bei kiti įrašai.

Kasatorius dar nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepateikė teisiškai reikšmingų įrodymų analizės ir dėl jo tariamo dalyvavimo piktnaudžiaujant tarnyba bei klastojant oficialų dokumentą AB „L.“ parduodant pastatą Vilniuje, Filaretų g. (remiamasi Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu Nr. S6-14-20, kuriame užfiksuotas A. B. ir V. S. bei Z. D. pokalbis 2008 m. liepos 23 d., Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. baudžiamuoju įsakymu nustatytomis aplinkybėmis). Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, pateikdamas neaiškias nusikalstamos veikos aplinkybes, jas paremdamas ne įrodymų visetu, o abejonėmis, pirmenybę suteikdamas Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka gautiems duomenims, kurių nepatvirtino nė vienas teisme apklaustas įtariamasis ar liudytojas, iš esmės pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 7 straipsnio nuostatas. Dėl to jo veiksmai negali būti kvalifikuojami BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes juose nėra ne tik bendrininkavimo, bet ir šių nusikalstamų veikų sudėčių požymių.

Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino piktnaudžiavimo sudėties požymius, nukrypo nuo teismų praktikos. Teismas nepagrįstai pripažino, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Jo galimas suvokimas apie tai, kad jo pasirašyti 2008 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. 1-207 bei 2008 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. 1-387 neteisėti ta prasme, kad juose patvirtinti duomenys apie atviro konkurso rezultatus neatitinka tikrovės, preziumuojamas iš kitų asmenų pokalbių ir veiksmų, užfiksuotų Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta duomenų rinkimo tvarka. Kasatoriaus manymu, šiuo atveju galbūt būtų galima kalbėti tik apie drausminę, tarnybinę atsakomybę (atsižvelgiant į tai, kad jis galimai buvo neatidus ir nepatikrinęs visų aplinkybių pasirašė du įsakymus, patvirtinančius nekilnojamojo turto pardavimo atviro konkurso rezultatus).

BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą akcentavęs, kad būtinas piktnaudžiavimo požymis ir padariniai – didelė žala valstybei, organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ji gali būti fizinė, turtinė arba neturtinė. Neturtinio pobūdžio žala – tai pareigūno vardo, institucijos, prestižo diskreditavimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ir pan., t. y. kai nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Tais atvejais, kai piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi yra padaroma ne turtinė ir ne fizinė, o moralinė, politinė, organizacinė žala, yra daug sunkiau nustatyti pačią žalą ir įvertinti jos dydį. Tokia žala turi būti kiekvienu atveju ad hoc įvertinama konkrečioje byloje, nes įstatymas ir teismų praktika universalių kriterijų, kaip apskaičiuoti žalos dydį, nepateikia. Kadangi tokio pobūdžio žala turi ne konkrečią materialią, o abstrakčią nematerialią formą, todėl ypač svarbus yra vertinamasis atsiradusių padarinių aspektas. Didelės žalos požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: kurioje valstybės tarnybos srityje ir kokioms vertybėms yra padaryta žala, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, po to įvertinant pažeistų objektų reikšmingumą ir padarytos žalos dydį. Nustatant neturtinės žalos dydį turi reikšmės ir nusikalstamos veikos trukmė, veikų skaičius, nukentėjusiųjų skaičius, kaltininko einamų pareigų svarba bei kitos aplinkybės. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319/2006">2K-319/2006</a>, 2K-745/2006, 2K-243/2007).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad abiem atvejais buvo sumenkintas AB „L.“ prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, iškraipyta konkurso pravedimo tvarka, užkirsta galimybė laimėti konkursus didžiausią kainą pasiūliusiems asmenims (A. D. ir UAB „B.“). Kasatoriaus manymu, toks kilusių padarinių vertinimas nėra pagrįstas, nes realūs, labiau konkretizuoti ir tiksliau apibūdinti padariniai nekilo. Nors teismas pripažino, kad buvo užkirsta galimybė laimėti konkursą didžiausią kainą pasiūliusiems asmenims, tačiau konstatavo ne turtinės, o neturtinės žalos buvimą. Iš tikrųjų AB „L.“ turtinė nauda, paskelbus konkurso laimėtojais Kybartų parapiją ir A. V., buvo didesnė, negu būtų buvusi konkursą laimėjus A. D. ir UAB „B.“. Be to, dėl tokių konkurso rezultatų niekas nereiškė pretenzijų, nukentėjusiųjų byloje nėra ir AB „L.“ didelė žala kaltinamųjų veiksmais nebuvo padaryta.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl E. V. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, aprašydamas nusikalstamų veikų aplinkybes, suvaržė jo teisę žinoti, už ką jis yra nuteistas, vertindamas įrodymus nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė operatyvinių veiksmų atlikimo protokolams (BPK 20 straipsnis, 44 straipsnio 7 dalis, 331 straipsnio 2 dalis), dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas: jis nuteistas, nenustačius būtinųjų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimo požymių – tiesioginės tyčios, o dėl BK 228 straipsnio 1 dalies – ir didelės žalos. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismas neatskleidė subjektyviųjų bendrininkavimo požymių: jo susitarimo su A. B. daryti nusikalstamą veiką, taip pat susitarimo su R. N. (dėl objekto Kybartuose) ir su R. N., V. J. (dėl objekto Filaretų gatvėje, Vilniuje), tyčios bendrumo bei suvokimo, kad jis veikia kartu su kitais asmenimis. Bendrininkavimo objektyvieji požymiai nustatyti remiantis vien tuo, kad neteisėtus veiksmus atliko kitas nuteistasis A. B. bei galbūt R. N. ir V. J..

Kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Reikalavimai apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui yra nurodyti BPK 331 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti kaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas privalo nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neteisingai įvertintas aplinkybes bei kitas klaidas, kurios turėjo įtakos šio nuosprendžio panaikinimui. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai įrodymų vertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teismo išvados dėl įrodinėtinų faktinių aplinkybių buvimo ar nebuvimo turi būti paremtos visų duomenų patikrinimu, jų palyginimu, iš skirtingų šaltinių gautos informacijos sugretinimu ir priimtų sprendimų motyvavimu.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, ir dėl E. V. veikų padarė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavo ir įvertino šioje byloje esančius garso įrašus ir jų pagrindu surašytus operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus bei kitus įrodymus (R. N., L. S. parodymus ir kt.) dėl AB „L.“ priklausančio pastato Kybartuose pardavimo. 2007 m. gruodžio 7 d. garso įraše ir jo pagrindu surašytame 2008 m. gegužės 30 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-179 užfiksuotas telefoninis pokalbis, kurio metu E. V. kartu su A. B., kuris buvo AB „L.“ Ūkio valdymo direktoriumi ir Nekilnojamojo turto pardavimo komisijos pirmininku, aptarė klausimą dėl AB „L.“ priklausančių patalpų Kybartuose įsigijimo (E. V. paprašė A. B. „suforminti“ kuo greičiau šį klausimą). 2008 m. balandžio 16 d. garso įraše ir jo pagrindu surašytame 2009 m. sausio 9 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-4 užfiksuotas A. B. pokalbis su R. N. (A. B. pasakė, kad jeigu A. S. mokės daugiau, parduos jam, kad A. B. pasitars dėl susidariusios situacijos šiame konkurse). 2008 m. balandžio 21 d. garso įraše ir jo pagrindu surašytame 2009 m. sausio 12 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-10 užfiksuotas A. B. pokalbis su R. N. (R. N. informavo A. B., kad E. V. nepasirašė įsakymo dėl asmens, pripažinto laimėtoju įsigyti AB „L.“ priklausančias patalpas Kybartuose). 2008 m. balandžio 24 d. garso įraše ir jo pagrindu surašytame 2009 m. sausio 13 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-15 užfiksuotas A. B. pokalbis su R. N. (R. N. pasakė A. B., kad registracijai aštuonioliktai dienai palikti kunigui (klebonui) ir įsakymo langeliai, jau perrašytas Komisijos 2008 m. balandžio 16 d. posėdžio protokolas; E. V. jai sakė, kad pasirašys įsakymą aštuonioliktos dienos data). 2008 m. balandžio 24 d. garso įraše ir jo pagrindu surašytame 2009 m. sausio 8 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-3 užfiksuotas E. V. pokalbis su A. B. (A. B. informavo E. V., kad A. S. pateiks naują pasiūlymą įsigyti AB „L.“ priklausančias patalpas Kybartuose, kuris bus atgaline data ir įdėtas į seną voką, o ankstesnis pasiūlymas sunaikintas ir bus pakeistas Komisijos protokolas; E. V. pasakė A. B., kad „jeigu praeis tas ketinimas, tai vyrai komisą kažkokį gausit, taip man sakė“). 2008 m. balandžio 25 d. garso įraše ir jo pagrindu surašytame 2009 m. sausio 14 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-16 užfiksuotas A. B. pokalbis su R. N. (R. N. atnešė pasirašyti naują Komisijos 2008 m. balandžio 16 d. posėdžio protokolą ir pranešė, kad klausė E. V. dėl nelaimėjusių konkurso informavimo, ir šis pasakė, kad nereikia niekam aiškinti, kas konkrečiai nupirkta; A. B. taip pat patvirtino, kad generalinis patvirtino aštuonioliktą dieną). 2008 m. gegužės 10 d. garso įraše ir jo pagrindu surašytame 2009 m. sausio 8 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-2 užfiksuotas E. V. pokalbis su ministru A. B. (E. V. patvirtina, kad sutartis pasirašyta ir nors situacija dėl Kybartų buvo labai sudėtinga, bet viskas gerai).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat išanalizavo ir įvertino šioje byloje esančius garso įrašus ir jų pagrindu surašytus operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus bei kitus įrodymus dėl AB „L.“ priklausančio pastato Vilniuje, Filaretų gatvėje, pardavimo. 2008 m. liepos 22 d. garso įraše ir jo pagrindu surašytame 2009 m. sausio 26 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-21 užfiksuotas A. B. pokalbis su E. V. (Komisijos posėdžio metu A. B. informuoja E. V., kad UAB „B.“ pateikė didžiausią pasiūlymą už pastatą, esantį Vilniuje, Filaretų gatvėje, ir pasakė, kad „paruošiam protokolą ir duodam jums“). 2008 m. liepos 23 d. garso įraše ir jo pagrindu surašytame 2009 m. sausio 22 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-20 užfiksuotas A. B. pokalbis su Z. D. ir V. S. (A. B. nurodė Z. D. ir V. S. nuvežti R. N. naują pasiūlymą dėl konkurso pakeičiant nurodytą kainą, o voko nekeisti, ir kad eis dėl to kalbėtis pas E. V.). 2008 m. liepos 25 d. garso įraše ir jo pagrindu surašytame 2009 m. rugsėjo 21 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-18 užfiksuotas A. B. pokalbis su R. N. (R. N. informuoja, kad bus sukeisti protokolai, kad viskas vyks kitos savaitės antradienį ir kad susitarė su notaru bei su E. V.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą.

Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAzLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-103/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-103/2008">2K-103/2008</a>, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, nes tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-218/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-218/2009">2K-P-218/2009</a>).

Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad Komisijos 2008 m. balandžio 16 d. posėdžio protokolo dalis, kurioje nustatyta, jog už AB „L.“ priklausančias patalpas Kybartuose didžiausią pasiūlymą (75 000 Lt) pateikė Kybartų parapija, neatitinka tikrovės. Šis komisijos protokolas buvo surašytas atgaline data ir jo pagrindu E. V., kaip AB „L.“ generalinis direktorius, tyčia, žinodamas apie tai, atgaline 2008 m. balandžio 18 d. data pasirašė įsakymą Nr. 1-207, kuriuo patvirtino tikrovės neatitinkančius konkurso rezultatus. Taigi šiuo atveju E. V., A. B. ir R. N. bendri neteisėti veiksmai sudarė sąlygas Kybartų parapijai neteisėtai laimėti konkursą įsigyti AB „L.“ priklausančias patalpas Kybartuose. Šis teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad E. V. 2008 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 1-387 atgaline data (ne anksčiau kaip 2008 m. liepos 25 d.) patvirtino atviro konkurso rezultatus pagal Komisijos 2008 m. liepos 22 d. posėdžio protokolą, kuriame užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija dėl konkurso laimėtojo, žinodamas, kad konkursą dėl pastato, esančio Vilniuje, Filaretų gatvėje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laimėjo kitas asmuo – A. V., nors didžiausią pasiūlymą dėl šio pastato pirkimo buvo pateikusi UAB „B.“. Taigi ir šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad E. V., A. B., R. N. ir V. J. bendrais neteisėtais veiksmais leido laimėti konkursą ne UAB „B.“, o A. V.. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad abiejų AB „L.“ priklausančių objektų pardavimas negalėjo būti įgyvendinamas be E. V. žinios: nustatyta, kad A. B. negalėjo savarankiškai veikti, tarėsi su E. V., be to, E. V. buvo tiesioginis A. B. viršininkas, kuris tvirtindavo konkurso rezultatus.

BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui, nes jis turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014). Dokumentas – tai kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-19/2014, 2K-210/2014).

Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-35/2011">2K-7-35/2011</a>). Vienas iš dokumentų suklastojimo būdų yra tyčinis įrašymas į tikrą dokumentą melagingų žinių, t. y. žinių, neatitinkančių tikrovės.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. V., būdamas AB „L.“ generaliniu direktoriumi, atgalinėmis datomis pasirašė 2008 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. 1-207 bei 2008 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 1-387, taip patvirtindamas Komisijos 2008 m. balandžio 16 d. bei 2008 m. liepos 22 d. posėdžių protokolus, kuriuose pateikta tikrovės neatitinkanti informacija dėl AB „L.“ priklausančių objektų Kybartuose ir Vilniuje, Filaretų gatvėje, konkursų laimėtojų.

Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjA4LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-608/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-608/2010">2K-608/2010</a>, 2K-426/2010, 2K-210/2014). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

Šioje baudžiamojoje byloje E. V. veiksmų turinys rodo, kad šiuos veiksmus jis padarė suvokdamas, jog daro veiką, kuri kelia pavojų BK 300 straipsnio saugomai teisinei vertybei, ir norėdamas taip veikti. Sudarydamas sąlygas ne tikriesiems konkurso laimėtojams, o Kybartų parapijai ir A. V., atstovaujamam M. J., sudaryti pirkimo–pardavimo sutartis dėl objektų (Kybartuose ir Vilniuje, Filaretų gatvėje) įsigijimo. Nekelia abejonių, kad E. V. pasirašyti įsakymai atgalinėmis datomis sukėlė atitinkamus teisinius padarinius, pažeidė tikrųjų konkurso laimėtojų teises įsigyti AB „L.“ priklausančius objektus. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje aiškiai ir išsamiai atskleidė kaltininko tyčią suklastoti ir panaudoti suklastotus dokumentus bei kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl teisėjų kolegija laiko, kad kasatoriaus veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnyje numatytų veikų padarymą gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį. Taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, nuo kurios nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kito šiame straipsnyje numatyto subjekto turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala pripažįstama fizinė, moralinė, organizacinė ir kito neturtinio turinio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.).

Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014, 2K-169/2014, 2K-P-1/2014). Didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2011, 2K-98/2014). Didelės žalos požymis, rodantis padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi būti kruopščiai pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-125/2014).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir pagal šioje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju E. V., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo (BK 230 straipsnio 3 dalis), padarė didelės žalos BK 228 straipsnio 1 dalies prasme. E. V., atlikdamas AB „L.“ generalinio direktoriaus pareigas, suklastojo dokumentus, sudarė sąlygas, kad UAB „L.“ konkursus laimėtų kiti asmenys nei iš tikrųjų, dėl to buvo iškraipyti konkursų rezultatai. Pagrįsdamas didelės žalos požymį, apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad: 1) E. V. veiksmai buvo neatsitiktiniai, atlikti vykdant du AB ‚L“ paskelbtus du konkursus, šie veiksmai truko pakankamai ilgą laiko tarpą; 2) E. V. ėjo aukštas pareigas AB „L.“ veikloje – buvo šios bendrovės generaliniu direktoriumi; 3) dėl tokių E. V. ir kitų bendrininkų veiksmų kilo didelis rezonansas visuomenėje; 4) E. V. ir kitų bendrininkų veiksmai taip pat leido konkursų nelaimėjusiems asmenims susiformuoti nuomonę, kad galima neteisėtais būdais laimėti konkursus organizuojamus AB „L.“; 5) dėl neteisėtų E. V. ir kitų bendrininkų veiksmų konkurse dalyvaujantys asmenys ne tik negalėjo laimėti konkursų, bet ir negalėjo pagerinti pasiūlymų, nes tokių pasiūlymų terminas buvo pasibaigęs, be to, jie nežinojo apie kitų asmenų pateiktus neteisėtus geresnius pasiūlymus. Taigi, E. V. sumenkino juridinio asmens AB „L.“ įvaizdį, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, iškraipė konkurso organizavimo tvarką, užkirto galimybę didžiausią turto pirkimo kainą pasiūliusiems asmenims laimėti konkursą, dėl to didelės turtinės žalos patyrė juridinis asmuo AB „L.“, taip jis padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl E. V. ir priimdamas sprendimą jį pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, paisė iš BPK 20 straipsnio, 331 straipsnio 2 dalies kylančių reikalavimų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus vertino lygindamas juos tarpusavyje, nurodė, kuriais iš jų grindžiama E. V. kaltė bei padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas.

Remiantis kasatoriaus nurodytais argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo E. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Antanas Klimavičius

Vytautas Piesliakas

Aurelijus Gutauskas