K. S. pagal BK 253 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-344/2014 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00251-2010-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.22.1;

2.6.4.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,

nuteistajam K. S.,

gynėjui advokatui Pauliui Vinkleriui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu K. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu).

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu K. S. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė ir K. S. paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, K. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo ilgiau nei septynioms dienoms, neturėti, nenaudoti, neįsigyti bet kokios rūšies šaunamųjų ginklų, šaudmenų, nebendrauti su nukentėjusiąja J. S.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

K. S. nuteistas už tai, kad jis namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo iki 2010 m. birželio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą – pistoletą „Valtro mini 35“, kuris pagal Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) priskiriamas A kategorijos ginklams, taip pat 29 šovinius, kurie pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) yra A kategorijos šaunamiesiems ginklams skirti šaudmenys, kol ginklas ir šaudmenys buvo rasti kratos metu ir paimti.

Kasaciniu skundu nuteistasis K. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas tik formaliai įvertino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3, 7 straipsnio nuostatas, tačiau nevertino jų kaip visumos su šio įstatymo 2 straipsnio 58 punktu, kuris, anot kasatoriaus, patvirtintų, kad esant nulaužtam ginklo skeltuvui paleidžiamojo mechanizmo negalima pataisyti neturint specialių žinių, toks defektas pistoletą „Valtro mini 35“ leidžia priskirti ginklams, kurie pripažįstami netinkamais šaudyti ir gali būti laikomi eksponatais, kolekciniais ginklais. Taigi nuteistasis K. S. daro išvadą, kad pistoletas „Valtro mini 35“ negali būti laikomas BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku. Taip pat kasatorius, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76/2008, teigia, kad baudžiamasis įstatymas šaunamąjį ginklą, kaip BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, traktuoja siauriau nei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Šaunamaisiais ginklais ar šaunamųjų ginklų pagrindinėmis dalimis, disponavimas kuriais (kuriomis) gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę, laikomi tik tokie šaunamieji ginklai ar jų dalys, kurie patys ar jų dalių visuma sudaro sąlygas ginklą naudojančiam asmeniui paveikti taikinį per atstumą. Ginklas šioje byloje nėra tinkamas atlikti tokią funkciją, t. y. paveikti taikinį per atstumą. Be to, pistoletas neturi tokios smogiamosios galios, kad juo būtų galima padaryti kokį nors sužalojimą. Pirmosios instancijos teismas, anot kasatoriaus, teisingai pažymėjo, kad nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ir sprogstamosios medžiagos, įvertino specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kasaciniame skunde taip pat pažymima, kad BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suprasti, kad neturėdamas leidimo laiko šaunamąjį ginklą ir šaudmenis ir nori taip elgtis. Kasatorius teigia, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose davė parodymus, jog nei pistoleto „Valtro mini 35“, nei 29 A kategorijos ginklams skirtų šaudmenų neketino laikyti, naudoti, jie buvo skirti naudotis jo sutuoktinei J. S. Anot nuteistojo K. S., kadangi pistoletas „Valtro mini 35“ netinkamas naudoti, 29 šoviniai taip pat negalėjo būti naudojami. Kadangi šie objektai suprantami kaip daiktai, nuteistasis K. S. negalėjo suprasti ir numatyti, kad jiems reikalingas leidimas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, susijusias su A kategorijai skirtų šaudmenų laikymu, nežinojimu apie šaudmenų buvimą K. S. dispozicijoje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad K. S., išeidamas iš namų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įdėmiai neapžiūrėjęs, kokius daiktus ima, juos paėmė į glėbį ir sudėjo į rankinę; grįžęs į butą (duomenys neskelbtini), jos neapžiūrėjo ir padėjo bute ant spintos. Teismas laikė, kad šios aplinkybės nepaneigtos jokiais patikimais bylos duomenimis, nėra duomenų, kad jis šovinius būtų lietęs. Taigi laikytina nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos medžiagą.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos inkriminavimo

Tiek kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai nustatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyko, tiek argumentai, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl šaunamojo ginklo ir šovinių priklausomumo K. S. bei tyčios padaryti nusikalstamą veiką, nėra pagrindas kasaciniam skundui tenkinti.

Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad pistoletas „Valtro mini 35“ yra 9 mm kalibro lygiavamzdis pistoletas, priskiriamas A kategorijos šaunamiesiems ginklams (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas tokios būklės (nulaužtas skeltuvas) netinkamas šaudyti, 29 šoviniai yra A kategorijos šaunamiesiems ginklams skirti šaudmenys, pramoniniu būdu pagaminti 9 mm kalibro šoviniai su pasklindančiu šratų užtaisu, skirti šaudyti iš įvairių modelių lygiavamzdžių pistoletų. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą buvo apklaustas specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) surašęs specialistas A. Olekas, kuris nurodė, kad šaunamojo ginklo skeltuvas nėra pagrindinė ginklo dalis ir ji gali būti lengvai pakeičiama, paaiškino specialisto išvadoje nurodytą teiginį dėl pistoleto, atsižvelgiant į jo esamą būklę, naudojimo galimumo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje specialisto išvada ir kiti bylos įrodymai analizuoti bei vertinti nepažeidžiant BPK nuostatų.

Tiek pistoletas, tiek 29 šoviniai yra BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas. K. S. veika savo namuose laikant pistoletą ir šovinius be tam reikiamo leidimo pagrįstai kvalifikuota kaip BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas. Pripažįstant pistoletą „Valtro mini 35“ BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku baudžiamasis įstatymas nagrinėjamoje byloje nėra pritaikytas plečiamai. Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad baudžiamoji atsakomybė taikoma už baudžiamojo įstatymo numatytų veikų padarymą, tačiau taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 253 straipsnį šiame BK straipsnyje vartojamos sąvokos yra aiškinamos atsižvelgiant į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Tokia teismų praktika baudžiamosios teisės principų nepažeidžia.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasaciniame skunde nuteistasis K. S. remiasi veikos padarymo metu negaliojusia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija ir savo poziciją argumentuoja šio įstatymo 2 straipsnio 58 punktu, kuriame numatyta visiškai netinkamo naudoti ginklo definicija (visiškai netinkamas naudoti ginklas – nešaunamasis ginklas, kuris gaunamas perdirbant ar paveikiant šaunamąjį ginklą taip, kad visos jo pagrindinės dalys yra negrįžtamai sugadintos ar sugedusios ir jų neįmanoma atkurti, sutaisyti ar pakeisti, kad jis vėl taptų tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį). Pagal veikos padarymo metu galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 15 punktą visiškai netinkamas naudoti ginklas – tai ginklas, kuris perdirbtas ar paveiktas taip, kad visos jo pagrindinės dalys yra negrįžtamai sugadintos ar sugedusios ir jų neįmanoma atkurti, sutaisyti ar pakeisti, kad jis vėl taptų tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį.

Kasatoriaus teiginiai, kad iš byloje esančių įrodymų negalima daryti išvados, jog apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodytas šaunamasis ginklas ir šaudmenys priklausė būtent jam, yra susiję su bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi. Šie teiginiai buvo išnagrinėti ir paneigti, priimant apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, įvertinus nuteistojo K. S., nukentėjusiųjų J. S. ir L. S. parodymus kaip visumą, lyginant skirtinguose proceso etapuose duotus šių asmenų parodymus. Įvertinus bylos įrodymus daryta motyvuota išvada, kad pistoletas „Valtro mini 35“ ir juo šaudyti skirti šoviniai priklausė būtent nuteistajam K. S.

BPK 376 straipsnio 1 dalis numato, kad nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Tai reiškia, kad iš naujo teismo ištirti ir įvertinti įrodymai nėra vertinami. Bylos tikrinimas teisės taikymo aspektu reiškia, kad kasacinio proceso metu yra tik tikrinama, ar teisingai aiškintos ir taikytos BK nuostatos ir ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Tokių teisės taikymo klaidų Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendyje, darant išvadas dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyko bei dėl nuteistojo tyčios, nepadaryta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo K. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Antanas Klimavičius

Gintaras Goda