Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-36-2014
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01457-2013-7
Procesinio sprendimo kategorijos: (S)
39.2; 50.15.2
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal suinteresuoto asmens J. S. (J. S.) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarties I. K. (I. K.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimu I. K. pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalį nubaustas 5000 Lt bauda su kontrabandos daiktų (500 pakelių cigarečių,,Minsk Superslims“) ir automobilio,,Volvo FH 440 6X2R“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) bei jo registravimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi netenkintas,,S. S. J.“ savininko J. S. atstovo advokato Bogdano Jermako (Bogdan Jermak) apeliacinis skundas ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
I. K. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 24 d., 9.15 val., Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įmonei „S. S. J.“ priklausančiu automobiliu,,Volvo FH 440 6X2R“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs automobilio salone įvairiose daiktadėžėse ir tarp asmeninių daiktų, gabeno 500 pakelių cigarečių,,Minsk Superslims“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 3985 Lt. Taip pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 40, 41 straipsnių reikalavimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartimi I. K. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Suinteresuotas asmuo J. S. prašo panaikinti teismų sprendimus ir priimti naują nutarimą – skirti I. K. 5000 Lt baudą su kontrabandos daiktų (500 pakelių cigarečių) konfiskavimu, o transporto priemonę vilkiką „Volvo FH 440 6X2R“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir jo registravimo liudijimą grąžinti savininkui arba jo įgaliotam atstovui.
Prašyme nurodoma, kad teismai pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, turinčias esminės reikšmės vienodai aiškinti ir taikyti teisę, tai lėmė, jog teismai priėmė neteisėtus bei nepagrįstus sprendimus.
Pareiškėjas, neginčydamas I. K. padaryto pažeidimo ir jam paskirtos nuobaudos – 5000 Lt baudos su kontrabandos daiktų (500 pakelių cigarečių) konfiskavimu, nesutinka su teismų sprendimų dalimis, kuriomis buvo taikyta papildoma nuobauda – transporto priemonės ir jos registravimo liudijimo konfiskavimas.
Pareiškėjas nurodo, kad administracinė nuobauda skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui nubausti (ATPK 20 straipsnis), todėl kiti asmenys, pareiškėjo manymu, nepadarę administracinio teisės pažeidimo, neturėtų patirti neigiamų pasekmių, nes tai akivaizdžiai prieštarautų ne tik ATPK 1 straipsnio, 7 straipsnio 2 dalies, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatoms. Pareiškėjas nurodo, kad jis dėl pažeidėjui I. K. skirtos papildomos nuobaudos patyrė milžiniškus nuostolius, nes konfiskuojamos transporto priemonės vidutinė rinkos vertė keliasdešimt kartų viršija kontrabanda gabentų cigarečių vertę. Atsižvelgiant į transporto priemonės rinkos vertę, teismai, vertindami I. K. padarytą pažeidimą, privalėjo itin kruopščiai ir nuodugniai ištirti pažeidimą patvirtinančius įrodymus, o ne vadovautis vien tiktai teismo praktika, kuri, beje, yra labai skirtinga.
Be to, pareiškėjas nurodo, kad pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalies sankciją transporto priemonės, kuria buvo gabenama kontrabanda, konfiskavimas nėra privalomas, tačiau, spręsdamas taikyti ar ne tokią nuobaudą, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Anot pareiškėjo, teismai, nusprendę taikyti papildomą nuobaudą, pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę, nustatytą ATPK 257 straipsnyje. ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, t. y. skiriamų nuobaudų dydžiai, jų rūšys turi būti proporcingi padaryto teisės pažeidimo pavojingumui bei mastui. Pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta: įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Šiuo atveju automobilyje nebuvo įrengta slėptuvė, jis nebuvo tam specialiai pritaikytas. Be to, gabentų cigarečių kiekis nėra toks, kurio be transporto priemonės nebūtų galima gabenti kitu būdu. Teismai nepateikė įrodymų, kuriais remdamiesi priėjo prie išvados, kad gabenti tokį cigarečių kiekį be krovininio automobilio būtų neįmanoma, taip pat dėl transporto priemonės panaudojimo specialiai kontrabandos prekėms gabenti.
Anot pareiškėjo, teismai, skirdami ir individualizuodami administracinę nuobaudą, nesilaikė ATPK 20, 30, 257 straipsnių nuostatų, nes neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, teismų išvados dėl būtinybės konfiskuoti transporto priemonę nepagrįstos byloje surinktų įrodymų visapusišku, objektyviu vertinimu, neatsižvelgta į EŽTT formuojamą praktiką turto konfiskavimo bylose.
Administracinė atsakomybė yra individuali atsakomybė ir atsako tik kaltas asmuo, o trečiųjų asmenų teisės neturėtų būti nepagrįstai pažeidžiamos ir suvaržomos skiriant administracinę nuobaudą kaltininkui, taip pat ir papildomą nuobaudą – konfiskavimą. Nors ATPK 26 straipsnyje numatyta galimybė konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankį ar tiesioginį objektą, kuris pažeidėjui nepriklauso nuosavybės teise, tačiau, jau minėta, ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė nekonfiskuoti kontrabandos priemonių. ATPK konfiskavimas detaliau nereglamentuotas, tačiau Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK), kuriame numatoma atsakomybė už nusikalstamas veikas, kurios savo pobūdžiu yra daug pavojingesnės nei administraciniai teisės pažeidimai, konfiskavimas detaliai reglamentuotas, numatyta, kokiais atvejais konfiskuojamas kitiems asmenims priklausantis turtas, o tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnis). Taip BK yra užtikrinamas trečiųjų asmenų nuosavybės neliečiamumas ir jų teisėtų interesų bei teisių apsauga. Atsižvelgiant į šias nuostatas bei įvertinus tai, kad administracinė atsakomybė numatyta už mažiau pavojingus savo pobūdžiu pažeidimus nei nusikalstamos veikos, administracinės nuobaudos, susijusios su trečiųjų asmenų teisių suvaržymu, turėtų būti taikomos ypač atsakingai.
Šioje byloje nustatyta, kad pažeidėjas I. K. teisėtai valdoma darbdavio (pareiškėjo) jam patikėta transporto priemone kontrabanda gabeno cigaretes, kurias stengėsi paslėpti – jos buvo padėtos salone įvairiose daiktadėžėse ir tarp asmeninių daiktų, t. y. jis stengėsi išvengti muitinės kontrolės, tačiau tai niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad pažeidėjo darbdavys (pareiškėjas) gali būti susijęs su šiuo pažeidimu, apie jį žinoti, ir nepagrindžia būtinumo konfiskuoti jam (pareiškėjui) priklausančią transporto priemonę. Pasak pareiškėjo, byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad jis žinojo apie I. K. padaryto pažeidimo aplinkybes, taip pat kad žinojo ar galėjo numanyti ir žinoti, jog pažeidėjas neteisėtai elgiasi, pasinaudodamas jam patikėta transporto priemone.
Taigi, įvertinus gabentų cigarečių kiekį, tai, kad tokiam kiekiui gabenti tokia transporto priemonė nėra būtina, atsižvelgiant į tai, kad cigaretės nebuvo paslėptos specialiai tam įrengtose vietose, o buvo vairuotojo asmeninio naudojimo erdvėje, tai 150 000 Lt vertės transporto priemonės konfiskavimas savo tiesioginiu neigiamu poveikiu akivaizdžiai ir neproporcingai yra didesnė nuobauda ne pažeidėjui, o su konkrečiu pažeidimu nesusijusiam asmeniui – jo darbdaviui (pareiškėjui). Dėl to pareiškėjas mano, kad ši priemonė neturės tiesioginio kaltininko nubaudimo poveikio ir nebus efektyvi prevencinė priemonė. Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktiką turto konfiskavimo bylose (pvz., Yildirim v. Italy: Hei Financieele Dagblud B. V. v. ihe Netherlands, no. 577T1, decision of 28 June 2011), šiuo konkrečiu atveju transporto priemonės konfiskavimas laikytinas akivaizdžiai neproporcinga priemone administracinės nuobaudos tikslams pasiekti ir turi būti panaikintas.
Atsiliepimu Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas Jonas Reklaitis prašo suinteresuoto asmens prašymą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui gabenti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N62-93/2009, N575-215/2009, N502-34/2010 ir kt.). Vadovaujantis ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažeidimo padarymo įrankis (šiuo atveju – transporto priemonė) ATPK 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuotas nepriklausomai nuo to, ar jis yra pažeidėjo nuosavybė. Taip pat nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės savininkas kokiu nors būdu yra susijęs su pažeidimo padarymu. Svarbu yra tai, kad ji buvo panaudota tiesiogiai kontrabandai daryti ir pripažinta kontrabandos darymo įrankiu.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad neskiriant I. K. papildomos nuobaudos šiuo konkrečiu atveju nebūtų pasiekti ATPK 20, 248 straipsniuose numatyti administracinės atsakomybės taikymo tikslai. Administracinė nuobauda I. K. paskirta įvertinus pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą visuomenei, automobilio tiesioginį panaudojimą pažeidimui daryti bei kitas aplinkybes ir siekiant ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, vadovaujantis ATPK 26 straipsniu, pažeidimo padarymo priemonė konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam ji nuosavybės teise priklauso, tačiau išskirtiniais atvejais, įrodžius, jog daiktas iš savininko paimtas prieš jo valią (pvz., buvo kreiptasi į policiją dėl vagystės, automobilis paliktas servise remontui ir serviso darbuotojas juo pasinaudojo ir pan.), jis gali būti nekonfiskuotas (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5/2011). Nagrinėjamu atveju iš nustatytų bylos duomenų matyti, kad transporto priemonių savininkas pažeidėjui jas patikėjo savo valia. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) doktrinoje taip pat išaiškinta, kad savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjo argumentas dėl negalimos skirtingos praktikos administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atveju dėl turto konfiskavimo yra netinkamas, nes negali būti taikoma analogija kiekvienam iškilusiam klausimui. Šiuo atveju svarbu, kad ATPK nenumato tokios galimybės, priešingai negu BK 72 straipsnio 5 dalis, kuri leistų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nesant tokios normos, galiojant imperatyvaus reguliavimo metodui administracinių teisės pažeidimų procese, tokia galimybė teisiškai negalima, nes nenumatyta įstatyme. Dėl to prašyme nurodyti argumentai visiškai nepagrindžia priimto sprendimo neteisėtumo. Priešingai, konfiskuojant transporto priemones, materialiosios teisės normos nepažeistos, įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Taip pat teritorinė muitinė, kurios vienas pagrindinių uždavinių apsaugoti Europos Bendriją ir Lietuvos Respubliką nuo nesąžiningos ir neteisėtos prekybos, prašo atkreipti dėmesį į tai, kad preziumuojant, jog kontrabanda įvežamos prekės daro didelę žalą valstybės ūkio ir finansų sistemai ir šiuo metu kontrabandos mastai nepaprastai dideli, kontrabanda padaroma tik tiesiogine tyčia, tokios kontrabandos gabenimo priemonės kaip krovininiai ar lengvieji automobiliai, motociklai ir pan., turėtų būti konfiskuojamos visais atvejais, t. y. nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui gabenti) ar tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 2 skyrius, 4 tomas, p. 307) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL 2006 L 363, p. 1) (toliau – Muitinės kodeksas), 57 straipsnis reglamentuoja, kad „jeigu muitinė nustato, kad prekės buvo neteisėtai įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją arba buvo nuslėptos vengiant muitinės priežiūros, ji imasi visų priemonių, įskaitant prekių pardavimą, būtinų su tomis prekėmis susijusiai padėčiai sureguliuoti“. Europos Bendrijos valstybės narės Lietuvos Respublikos nacionaliniai teisės aktai neteisėtą prekių įvežimą kriminalizuoja. Nagrinėjamu atveju už neteisėtą prekių įvežimą taikoma administracinė atsakomybė. Įstatymo leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai ATPK 210 straipsnio dispozicijoje nurodo, kas yra kontrabanda: „Prekių <..> gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės <...>“. Nors įstatymo leidėjas ATPK 210 straipsnio sankcijoje yra numatęs gabenimo priemonės nekonfiskavimą, tačiau pavieniai teismų sprendimai neskirti kontrabandos gabenimo priemonių (automobilių) konfiskavimo (kai jose prekės buvo slepiamos neįrengiant specialių slėptuvių) yra ydingi. Kontrabandos gabenimo priemone gali būti ne tik krovininiai ar lengvieji automobiliai, bet ir autobusai, traukiniai, lėktuvai, laivai ir kt.
Suinteresuoto asmens J. S. prašymas tenkintinas.
Dėl kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančios kontrabandos gabenimo priemonės – vilkiko – konfiskavimo ir šios nuobaudos proporcingumo vertinimo pažeidėjui – vilkiko vairuotojui – padarius ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą
ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia baudą su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Nagrinėjamoje byloje vilkiko, kurio savininkas verčiasi krovinių pervežimais, samdomam darbuotojui – vairuotojui I. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 straipsnio 2 dalyje (už 500 pakelių cigarečių,,Minsk Superslims“ gabenimą kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną), paskirta 5000 Lt bauda, konfiskuojant gabentas cigaretes ir vilkiką „Volvo FH 440 6X2R“ bei jo registravimo liudijimą.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad ATPK 210 straipsnio 2 dalies sankcija suteikia bylą nagrinėjančiam teismui teisę, atsižvelgus į reikšmingas bylos aplinkybes, nuspręsti, ar transporto priemonė konfiskuotina, ar ne. Papildomos nuobaudos – konfiskavimo – skyrimas priskirtas teismo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, diskrecijai ir yra vienas iš bylos nagrinėjimo dalykų. Dėl automobilio pripažinimo kontrabandos dalyko gabenimo priemone teismų praktikoje sprendžiama atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių patį kontrabandos dalyką (pavyzdžiui, jo kiekį), konkrečią transporto priemonę, kontrabandos gabenimo mechanizmą (pavyzdžiui, dalyko slėpimo būdas ar dalyko suradimas buvo pasunkintas ir pan.) ir kitas aplinkybes, rodančias automobilio panaudojimo darant kontrabandą (realizuojant sudėties požymius) svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2013). Tiek baudžiamosiose bylose, tiek administracinių teisės pažeidimų bylose svarbu įvertinti tai, ar transporto priemonė buvo specialiai pritaikyta rastam privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimui ar rasto kiekio kontrabandinių daiktų be transporto priemonės nebūtų buvę galima gabenti nepateikiant muitinės kontrolei. Sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo kontrabanda gabenant cigaretes atsižvelgtina ir į gabentų cigarečių bei konfiskuotinos transporto priemonės vertę, pažeidėjo asmenybę ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-18-2014).
Vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą teismų praktikoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padarytos kontrabandos pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas kontrabandos gabenimo priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012).
Kontrabandos bylose, kai kontrabandos gabenimo priemonės konfiskavimas skiriamas tik kaip papildoma nuobauda, būtina atsižvelgti ir į proporcingumo principo reikalavimus, kurie kildinami iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).
Nagrinėjamoje byloje trečiajam asmeniui – pervežimus vykdančiai įmonei priklausančio 2006 m. laidos vilkiko, kurio vertė 150 000 Lt, konfiskavimas taikytas neatsižvelgus į pirmiau išdėstytus teismų praktikos suformuotus reikalavimus ir konkrečias byloje nustatytas aplinkybes.
Teismai neatsižvelgė, kad vilkikas „Volvo FH 440 6X2R“ yra pažeidėjo I. K. darbdavio (suinteresuoto asmens J. S.) įmonės nuosavybė, byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkas žinotų apie vairuotojo daromą kontrabandą ar kitaip būtų susijęs su neteisėtu cigarečių gabenimu. Vilkikas pervežimus atliekančios įmonės samdomam vairuotojui I. K. patikėtas visiškai kitiems tikslams – kroviniams pervežti. Byloje nėra atskleista jokių aplinkybių, kad transporto priemonės savininkas patikėdamas I. K. transporto priemonę elgėsi nerūpestingai.
Vilniaus rajono apylinkės teismas nurodė, kad transporto priemonės vertė, kuri gerokai viršija kontrabanda gabentų cigarečių vertę, savaime nepripažįstama besąlygišku teisiniu pagrindu jos nekonfiskuoti, ir rėmėsi argumentais, panaudotais neatnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2013. Tačiau šis teismas neatsižvelgė į tai, kad toje byloje nustatytos visiškai kitokios cigarečių kontrabandos gabenimo aplinkybės, nes pažeidėjas, paslėpęs vilkiko kabinoje po gultais ir už puspriekabės šaldymo sienelės, gabeno net 34 000 vnt. cigarečių, kurių bendra muitinė vertė 12 359 Lt.
Vertinant kontrabandos pavojingumą teismų sprendimuose nurodyta, kad I. K. kontrabandinių cigarečių neslėpė specialiai tam pritaikytose vietose, jos rastos automobilio salone, ant viršutinio gulto. Cigaretės buvo sudėtos įvairiose daiktadėžėse ir tarp vairuotojo asmeninių daiktų. Tikrindamas vilkiko konfiskavimo pagrįstumą ir teisėtumą, Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai šias aplinkybes aiškino kaip didinančias kontrabandos pavojingumą. Nutartyje visiškai be pagrindo nurodyta, kad vilkiko konfiskavimui reikšminga tai, jog cigaretės vis dėlto buvo gabentos slepiant (sąmoningai apsunkinant jų aptikimą) ir tikintis, kad jos nebus surastos. Išties teismų praktikoje retai sutinkama atvejų, kai kontrabandinės prekės transporto priemonėse pažeidėjų gabenamos atvirai.
Šis teismas taip pat nevertino cigarečių kiekio (500 pakelių arba 50 blokų, kuriuos ir fizinis asmuo galėtų pernešti) ir padarė kategorišką išvadą, kad vilkikas buvo būtina transporto priemonė kontrabandai gabenti. Byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad cigaretes savo reikmėm įgijo ir kontrabanda pirmą kartą gabeno ne vilkiko savininkas, o jo vairuotojas, kad specialių slėptuvių automobilyje neįrengta, teismas logiškais ir aiškiais argumentais nepagrindė, kokios aplinkybės lėmė išvadą, jog „transporto priemonės konfiskavimu siekiama neleisti jos analogiškai panaudoti ateityje“.
Taikant vilkiko konfiskavimą teismų sprendimuose nesuteikta reikiamo dėmesio ir į kitas bylos aplinkybes, atspindinčias kontrabandos pobūdį bei pažeidėjo asmenybę. I. K. prisipažino kontrabanda cigaretes gabenęs savo reikmėms ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, Lietuvoje anksčiau administracine tvarka nebaustas, dirba, vedęs, augina du nepilnamečius vaikus. Įmonės savininkas I. S. teisme nurodė, kad I. K. vairuotoju dirba penkerius metus ir su juo jokių problemų iki šios kontrabandos bylos nėra buvę.
Remdamasi tuo, kas prieš tai išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalį paskirta papildoma nuobauda – trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – vilkiko,,Volvo FH 440 6X2R“ – konfiskavimas yra aiškiai per griežta, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. ATPK 20 ir 248 straipsniuose numatyti administracinių nuobaudų ir administracinės atsakomybės taikymo tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant šios nuobaudos.
Pagal ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktą vienas administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo pagrindų yra byloje padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui.
Šiuo atveju, nagrinėjamoje byloje teismai iš esmės pažeidė ATPK 20, 26, 248 ir 30 straipsnių nuostatas, nes nepagrįstai neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių ir paskirtos papildomos nuobaudos (kurios skyrimas nėra privalomas) proporcingumo padarytam teisės pažeidimui. Todėl skundžiama nutartis naikintina, o nutarimas keistinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 4, punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimą pakeisti: panaikinti nutarimo dalį, kurioje priimtas sprendimas konfiskuoti automobilį „Volvo FH 440 6X2R“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) bei jo registravimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Armanas Abramavičius
Tomas Šeškauskas
