Civilinė byla Nr. 3K-3-538/2013
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00486-2012-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 34.4; 114.9.6; 114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algio Norkūno (pranešėjas), Janinos Stripeikienės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei V. D. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo – Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro notarė D. M.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl bendrojo sutuoktinių testamento galiojimo, t. y. ar vienas sutuoktinių testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama CK 1.89 straipsnio pagrindu pripažinti J. K. ir O. J. K. 2009 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą bendrąjį sutuoktinių testamentą negaliojančiu. Ieškovės teigimu, testamento sudarymo metu O. J. K. dėl psichikos sutrikimų negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino J. K. ir O. J. K. 2009 m. rugpjūčio 27 d. sudarytą bendrąjį sutuoktinių testamentą negaliojančiu.
Teismas nustatė, kad J. K. ir O. J. K. 2009 m. rugpjūčio 27 d. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko pergyvenusiam sutuoktiniui, šiam mirus – sutuoktiniams priklausančią žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais dalį turėjo paveldėti atsakovė, kitą kilnojamąją ir nekilnojamąjį turtą – ieškovė ir atsakovė lygiomis dalimis. J. K. mirė 2011 m. liepos 11 d., O. J. K. – 2011 m. spalio 29 d. Ieškovė ir atsakovė yra palikėjų pirmosios eilės įpėdinės pagal įstatymą (dukterys).
Teismas nurodė, kad ieškovės prašymu teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė, pateikiant klausimą, ar O. J. K. 2009 m. rugpjūčio 27 d. (testamento sudarymo metu) galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Psichiatrijos, teismo psichologijos 2012 m. gegužės 30 d. ekspertizės akte pateikta išvada, kad O. J. K., sudarydama testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė prieštarauja tokiai ekspertizės išvadai, tačiau neprašė skirti pakartotinės ekspertizės, be to, nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą ekspertizės išvada suabejoti; ekspertizės aktas atitinka sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. V-499 patvirtintų Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo valstybinėje teismo psichiatrinėje tarnyboje prie sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų (toliau – Ekspertizių darymo nuostatai) 100 punkte įtvirtintus reikalavimus. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos V. K., R. K. tvirtino, kad O. J. K. turėjo įvairių psichinių sutrikimų – nepažindavo aplinkinių, neturėjo laiko nuovokos, su ja buvo sunku susikalbėti ir pan., liudytojai V. D., V. P., R. P. liudijo priešingai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad liudytojai susiję su šalimis giminystės ryšiais, sprendė, jog šie parodymai nepatikimi; vadovavosi kitų, nesuinteresuotų bylos baigtimi, liudytojų – kaimynės J. Š., šeimos gydytojos J. M., psichologės G. Z. – parodymais, pagal kuriuos O. J. K. turėjo įvairių suvokimo ir pažinimo sutrikimų. Teismas pažymėjo, kad liudytojų parodymai sutampa ir atitinka rašytinius bylos įrodymus (medicininius dokumentus) bei ekspertizės akto išvadą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2006 m. spalio 19 d. – 2006 m. lapkričio 3 d. gydymosi VšĮ Panevėžio ligoninėje laikotarpiu O. J. K. buvo diagnozuota kraujagyslinė demencija, konstatuota, kad ji iš dalies orientuojasi aplinkoje, bet neturi laiko nuovokos. Taigi, teismo nuomone, jau 2006 m. O. J. K. buvo nustatyta tam tikrų psichinių sutrikimų. Teismas, remdamasis byloje pateiktais medicininiais dokumentais, sprendė, kad O. J. K. psichinė ir fizinė sveikata blogėjo: 2006 m. gruodžio 4 d. protinės būklės tyrimo metu protinė būklė įvertinta 10 balų (ryškus pažinimo sutrikimas), 2009 m. lapkričio 11 d. – 5 balais (ryškus pažinimo sutrikimas), Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. sprendimu O. J. K. buvo pripažinta neveiksnia. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad notarė neturi specialių medicinos žinių, todėl testamento sudarymo metu vertindama O. J. K. būklę galėjo suklysti. Teismas, remdamasis ištirtais įrodymais, konstatavo, kad bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo metu O. J. K. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti (CK 1.89 straipsnis), todėl testamentą panaikino.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2013 m. sausio 28 d. sprendimu panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bendrasis sutuoktinių testamentas ginčijamas tik tuo pagrindu, kad dėl negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti nebuvo išreikšta O. J. K. valia, tačiau nepateikiama duomenų ir nepasisakoma dėl J. K. sveikatos būklės, jo gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę, juos valdyti, jo valia sudarant testamentą neginčijama. Teisėjų kolegijos nuomone, reikšminga tai, kad sutuoktiniai santuokoje gyveno nuo 1951 m. ir O. J. K. labai sutuoktiniu pasitikėjo. 1998 m. sausio 20 d. testamentu O. J. K. visą jai priklausantį turtą paliko lygiomis dalimis abiem dukterims. Šalys pripažino, kad tokį patį testamentą, nors jis nepateiktas byloje, buvo sudaręs ir J. K. Bendrajame testamente sutuoktiniai iš esmės savo valios nepakeitė. Tokią išvadą teisėjų kolegija padarė nustačiusi, kad sutuoktiniai 2002 m. lapkričio 15 d. ½ dalį jiems priklausančio gyvenamojo namo perleido ieškovės dukteriai R. T., šia dalimi naudojasi ir joje gyvena ieškovė su sutuoktiniu, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, kita namo dalis – pirmasis aukštas – paliktas atsakovei, o likęs turtas – abiem dukterims lygiomis dalimis.
Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino psichiatrinės ekspertizės aktą, kitus įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl O. J. K. pripažinimo neveiksnia, buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, kurios 2011 m. rugsėjo 28 d. išvados pagrindu O. J. K. buvo pripažinta neveiksnia. Nagrinėjant šį ginčą buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė ir teismo ekspertai vadovavosi tais pačiais medicininiais dokumentais, kaip ir atliekant ekspertizę neveiksnumo nustatymo byloje. Ekspertai padarė išvadą, kad testamento sudarymo metu (2009 m. rugpjūčio 27 d.) O. J. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teisėjų kolegijos nuomone, ekspertų 2012 m. gegužės 30 d. išvada nepakankama nustatyti, kad O. J. K. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; ekspertizės akto išvados neišsamios, atsižvelgiant į tyrimo eigą – nenuoseklios. Ekspertizės akte nurodytos testatorės ligos: 1998 m. ji sirgo cukriniu diabetu, 2003 m. – nustatytas parkinsonizmas, rigidinė forma, galvos smegenyse rasta atrofinių pakitimų, 2006 m. pirmą kartą diagnozuota kraujagyslinė demencija, protinės būklės tyrimas įvertintas 10 balų, 2009 m. lapkričio mėnesio protinės būklės tyrimas – 5 balais. Iš šių ligų aprašymo ekspertai darė išvadą, kad O. J. K. atmintis silpnėjo ir daugėjo pažintinių procesų sutrikimų, todėl ji 2009 m. rugpjūčio 27 d. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teisėjų kolegijos nuomone, ekspertizės akte trūksta išvadų dėl to, koks buvo O. J. K. ligos ir jos neveiksnumo priežastinis ryšys: kaip greitai galėjo vykti ir vyko atminties silpnėjimo bei pažintinių sutrikimų procesas, ar jis buvo negrįžtamas, be pokyčių, ar tik periodiškas, ar negalėjo būti recesijos ir, jei taip, – kaip dažnai ir ilgai ji truko, kaip šis procesas priklausė nuo O. J. K. gyvenimo būdo, vartojamų vaistų, kokiu momentu liga buvo taip išsivysčiusi, kad testatorė prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, koks galėjo būti neveiksnumo laipsnis ir pan. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad liudytojų paaiškinimai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, abstraktūs ir nepatvirtina O. J. K. neveiksnumo testamento sudarymo metu; liudytojai nenurodė, kuriais metais O. J. K. turėjo psichinių sutrikimų, kada su ja buvo sunku buvo susikalbėti, ar tai buvo jos nuolatinė būsena ir pan.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, nustatė, kad O. J. K. gimė 1924 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio miesto savivaldybės 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu jai iki 2009 m. gruodžio 12 d. nustatytas specialiųjų poreikių lygis, 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimu terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 12 d. Nors liudytoja J. M. (šeimos gydytoja) teigė, kad specialiųjų poreikių lygis O. J. K. nustatytas dėl psichinių sutrikimų, teisėjų kolegijos nuomone, bylos duomenys šios aplinkybės nepatvirtina: O. J. K. nuo 2006 m. spalio 19 d. iki 2006 m. lapkričio 3 d. gydėsi dėl kairiojo šlaunikaulio pergubrinio lūžio, po kurio jai ir buvo nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Be to, O. J. K. buvo diagnozuotas cukrinis diabetas, Parkinsono liga. O. J. K. reguliariai lankėsi pas šeimos gydytoją, tačiau medicininiuose dokumentuose nenurodyta, kad 2009 m. jai buvo nustatyta didelių atminties – orientacijos sutrikimų.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad notarė, 2009 m. rugpjūčio 27 d. patvirtinusi sutuoktinių bendrąjį testamentą, paaiškino, kad bendravo su abiem testatoriais, pagal pateiktus pasus nustatė jų asmenybes, abu patvirtino, jog nori sudaryti testamentą, papasakojo apie savo dukteris, kurioms ir palieka turtą. O. J. K. testamento tvirtinimo metu orientavosi aplinkoje, žinojo vardą, pavardę, adresą, dukterų vardus ir pavardes, pažino žmones, mintis dėstė lėtai, bet pakankamai aiškiai, apgailestavo dėl dukterų bendravimo ir labai pasitikėjo sutuoktiniu. Notarei nekilo jokių abejonių dėl O. J. K. veiksnumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo netikėti šiais paaiškinimais. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju reikšminga aplinkybė, kad 2009 m. rugpjūčio 27 d. J. K. ir O. J. K. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovės dukteriai padovanojo ½ dalį ūkinio pastato, tačiau ieškovė šios aplinkybės nenurodė ir motinos valia bei veiksnumu sudarant šį sandorį neabejoja. O. J. K. veiksnumas apribotas tik 2011 m. spalio 5 d., todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad testamento sudarymo metu ji buvo tokios psichinės būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Teisėjų kolegija, remdamasis nustatytų aplinkybių visuma, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti bendrąjį sutuoktinių testamentą negaliojančiu; pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2009 m. rugpjūčio 27 d. O. J. K. buvo neveiksni, pažeidžia ne tik jos valią, išreikštą kartu su sutuoktiniu testamente, bet ir Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurios tikslas yra apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, savarankiškumui, kartu laisvę rinktis (Konvencijos 1, 3, 5 straipsniai).
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 28 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 213, 216, 218, 219 straipsnių normas ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Nors apeliacinės instancijos teismas nesutiko su eksperto išvadomis dėl testatorės negalėjimo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, tačiau nepaskyrė papildomos ekspertizės, ir skundžiamas sprendimas priimtas, nepašalinus abejonių dėl testatorės gebėjimo išreikšti savo valią testamento sudarymo metu. Pirmos instancijos teismas skyrė pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, kurios 2012 m. gegužės 30 d. akte pateikta vienareikšmė išvada, kad O. J. K., 2009 m. rugpjūčio 27 d. sudarydama testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CPK 216 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus. Pagal Ekspertizių darymo nuostatų 100 punktą ekspertizės aktą sudaro įžanginė, tiriamoji dalys ir išvados. 2012 m. gegužės 30 d. ekspertizės aktas atitinka visus šiam dokumentui keliamus reikalavimus. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad ekspertizės akte trūksta išvadų apie O. J. K. ligų ir neveiksnumo priežastinį ryšį, taip pat nurodyti klausimai, į kuriuos teismo ekspertai turėjo atsakyti (apie atminties ir pažinimo proceso sutrikimus, jų periodiškumą, recesiją ir kt.), sudaro pagrindą spręsti, jog teismas netinkamai įvertino ekspertizės aktą ir jame pateiktas išvadas. CPK 213 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Klausimus, kuriais reikalaujama gauti eksperto išvados, galutinai nustato teismas nutartimi. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi ekspertams pateiktas vienintelis klausimas: ar O. J. K., 2009 m. rugpjūčio 27 d. sudarydama testamentą, galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti? Kasatorės teigimu, tai reiškia, kad ekspertų užduotis buvo atsakyti į šį klausimą. Sprendžiant dėl CK 1.89 straipsnio 1 dalies taikymo, svarbu nustatyti ir įsitikinti, ar sandorį sudaręs asmuo sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, priežastinio ryšio klausimai neturi tiesioginės reikšmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nesvarbu, kokios priežastys (ūmi liga, lėtinė liga, gyvenimo būdas, vartojami vaistai) nulėmė atitinkamą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTEvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-451/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-451/2005">3K-3-451/2005</a>; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-278/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-278/2009">3K-3-278/2009</a>; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-421/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-421/2009">3K-3-421/2009</a>).
Remiantis medicininiais dokumentais, O. J. K. 2006 m. spalio 26 d. konsultavo psichiatrė V. G., kuri konstatavo, kad O. J. K. iš dalies orientuojasi aplinkoje, neturi laiko nuovokos, yra emociškai labili, verksminga, silpnos atminties. Konsultacijos metu jai nustatyta kraujagyslinė demencija. 2006 m. gruodžio 4 d., apžiūrėdama O. J. K. namuose, psichiatrė nurodė, kad pacientė neturi laiko nuovokos, iš dalies orientuojasi aplinkoje, jos interesai riboti, mąstymas klampus, atliktas protinės būklės tyrimas įvertintas 10 balų (didelis pažinimo sutrikimas). Medicininiuose dokumentuose taip pat yra duomenų, kad O. J. K. 2009 m. lapkričio 11 d. konsultuota psichiatro S. R. Konsultacijos metu nustatyta, kad pacientė atvyko su dukterimi dėl specialiųjų poreikių nustatymo, neturi laiko nuovokos, iš dalies orientuojasi aplinkoje, bendrauti sudėtinga, pacientė beveik nieko nemato, jos mąstymas klampus, neproduktyvus, labai susilpnėjusi atmintis. Atliktas protinės būklės tyrimas įvertintas 5 balais; nustatyta nepatikslinta demencija, organinis emocinio labilumo sutrikimas. 2011 m. liepos 15 d. nustatyta tokia pati diagnozė. 2011 m. rugsėjo 28 d. O. J. K. atlikta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė civilinėje byloje dėl pripažinimo neveiksnia, kurios metu O. J. K. nustatyta demencija sergant Parkinsono liga, konstatuota, kad dėl didelių atminties ir pažinimo sutrikimų O. J. K. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; atliktas protinės būklės tyrimas įvertintas 0 balų. Kasatorės teigimu, medicininiai dokumentai patvirtina ekspertizės akto išvadas, kad O. J. K. gebėjimas suvokti pradėjo mažėti nuo 1998 m., kai ji susirgo išemine širdies liga, kurios metu pažeidžiamos galvos smegenų kraujagyslės, todėl sutrinka atmintis ir pažinimo procesai. 2003 m. jai diagnozavus parkinsonizmą, atliktas galvos smegenų kompiuterinis tyrimas ir nustatyta, kad galvos smegenyse yra negrįžtamų pakitimų. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad O. J. K. sveikatos būklė buvo pagerėjusi, nevertino liudytojų psichologės G. Z. ir šeimos gydytojos J. M. parodymų, pagal kuriuos O. J. K. negalėjo pasirūpinti savimi, atlikti užduočių, fizinių veiksmų. Kasatorės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad byloje surinkti įrodymai – medicininiai įrašai, liudytojų parodymai prieštaringi, neišsamūs ir nepakankami galutinei išvadai dėl asmens gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti padaryti, vadovaudamasis CPK 291 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, turėjo skirti papildomą ekspertizę.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė V. D. prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Atsakovės teigimu, tik 2011 m. liepos 15 d. O. J. K. ligos dokumentuose įrašyta, kad jai nustatyta nepatikslinta dimensija. Šis įrašas padarytas praėjus dvejiems metams po ginčijamo testamento sudarymo. Vien remdamasis šia aplinkybe apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad testamento sudarymo dieną O. J. K. buvo sveika, suprato savo veiksmų reikšmę, išreiškė savo valią ir neturėjo psichinės sveikatos sutrikimų. Anot atsakovės, kasatorės prašymu buvo paskirta ekspertizė, siekiant nustatyti, ar O. J. K. 2009 m. rugpjūčio 27 d. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, tačiau 2011 m. liepos 21 d. kasatorė kreipėsi į notarę D. M., kuri, atvykusi į namus, patvirtino O. J. K. įgaliojimą kasatorei valdyti, tvarkyti, disponuoti visu savo turtu, sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius, priimti palikimą, gauti jai priklausanti turtą ir t. t. Notarė patvirtino įgaliojimą įsitikinusi tuo, kad O. J. K. supranta jo esmę ir įgaliojimas atitinka jos valią. Atsakovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas įvertino šias aplinkybes, todėl nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 219 straipsnio reikalavimus. Ekspertizės aktas teismui neprivalomas, todėl apeliacinės instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, kad testatorė 2009 m. rugpjūčio 27 d. testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuota, pati suformavo savo valią ir ją išreiškė, išvada atitinka bendrajame sutuoktinių testamente įrašytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. V., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2010">3K-3-303/2010</a>; 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. G. v. I. Ž.–D., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2012">3K-3-453/2012</a>). Anot atsakovės, apeliacinės instancijos teismo sprendime aptartos priežastys, kodėl ir kokiomis aplinkybėms J. K. ir O. J. K. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą (dalis nekilnojamojo turto perleista kasatorės dukteriai R. T., todėl kita dalis testamentu palikta atsakovei).
Atsakovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ekspertizės aktas yra neišsamus, nes jame neatskleista, kaip greitai galėjo vykti ir vyko atminties silpnėjimo bei pažintinių sutrikimų procesas, ar jis buvo negrįžtamas, be pokyčių, ar tik periodiškas, ar negalėjo būti recesijos ir, jei taip, – kaip dažnai ir ilgai ji truko, kokiu momentu liga buvo taip išsivysčiusi, kad testatorė prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Be to, nei O. J. K. gydžiusi gydytoja J. M., nei G. Z. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti nieko konkretaus apie O. J. K. sveikatos pokyčius. Nors J. M. teisme patvirtino pamenanti, kad tai, jog O. J. K. turi specialiųjų poreikių, nustatyta dėl psichinių sutrikimų, medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad jie nustatyti dėl 2006 m. spalio 19 d. įvykusio kairio šlaunikaulio pergubrinio lūžio. Atsakovės teigimu, nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiu, kad pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvada pagrįsta ir teisinga. Iš 2012 m. gegužės 30 d. ir 2011 m. rugsėjo 28 d. ekspertizių aktų matyti, kad jie iš esmės vienodi, skiriasi tik paskutinieji išvadų sakiniai. Atsakovės nuomone, dėl šios aplinkybės turėjo pasisakyti pirmosios instancijos teismas, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad notarė, patvirtindama bendrąjį sutuoktinių testamentą, pažeidė Notariato įstatymo 2, 31 straipsnių reikalavimus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ekspertizės akto įrodomosios reikšmės, sprendžiant dėl testatoriaus sugebėjimo išreikšti savo valią testamento sudarymo metu
Civiliniame procese šalių ginčui išspręsti tiriami ir vertinami šalių pateikti bei teismo iniciatyva surinkti įrodymai, kurių pagrindu teismas daro išvadą dėl aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo ar neegzistavimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Taigi įrodymai yra pagrindinė priemonė teismo įsitikinimui dėl tam tikrų reikšmingų faktų civilinėje byloje buvimo pasiekti. CPK neįtvirtintas baigtinis įrodymų sąrašas. Įrodymais civilinėje byloje gali būti bet kokie faktiniai duomenys, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis). Viena iš CPK įtvirtintų įrodymų rūšių – eksperto išvada (CPK 212–219 straipsniai). Ji pateikiama tada, kai byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. Ekspertizės išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės, atliktos kompetentingo subjekto (eksperto), akte. Pažymėtina, kad ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. J. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-426/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-426/2011">3K-3-426/2011</a>; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. IĮ „Asaga“ v. antstolė D. K. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2011">3K-3-469/2011</a>; kt.).
Kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kuriais nuspręsta nesivadovauti byloje pateiktos 2012 m. gegužės 30 d. pomirtinės ekspertizės dėl testatorės O. J. K. sugebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti testamento sudarymo metu išvada, ir nurodoma, kad ekspertizės aktas atitinka visus jam teisės aktuose keliamus reikalavimus ir paneigia kitus byloje esančius įrodymus, taip pat kad teismui kilus abejonių dėl ekspertizės išvados patikimumo, jis turėjo pareigą paskirti papildomą ekspertizę.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kasaciniame skunde pateiktų argumentų, pažymi, kad ekspertizės akto formos ir (ar) turinio išdėstymo teisės aktuose keliamiems reikalavimams neatitiktis gali būti vienas iš pagrindų suabejoti ekspertizės išvados patikimumu. Tačiau net ir tada, kai nekonstatuojama jokių ekspertizės akto formos ir (ar) turinio išdėstymo trūkumų, ekspertizės išvada, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, gali būti pripažinta nepatikima ir ja nesivadovaujama. Jos patikimumu gali būti suabejojama dėl kitų – ne formaliųjų reikalavimų pažeidimo – priežasčių (neišsamumo, nekonkretumo, išvadų kilmės nepagrindimo tyrimo duomenimis, kt.). Šiuo atveju byloje pateiktas ekspertizės aktas nebuvo ginčijamas tuo pagrindu, kad neatitinka Ekspertizės darymo nuostatuose pateiktų formaliųjų reikalavimų (jis neturėjo formos trūkumų), tačiau jog jame pateiktos išvados tinkamai nepagrįstos faktiniais duomenimis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikšmingos byloje nustatinėtinos aplinkybės – ar testatorė O. J. K. bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo metu (2009 m. rugpjūčio 27 d.) galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti – šalių buvo įrodinėjamos ne tik atliktos ekspertizės išvadomis, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis: medicininiais dokumentais, liudytojų, tarp jų – ir testamentą tvirtinusios notarės, parodymais. Kaip pažymėta pirmiau, teismas dėl konkrečios aplinkybės buvimo (nebuvimo) gali spręsti tik tada, kai pasisako dėl kiekvieno įrodymo ir jo reikšmės bei kai visapusiškai ir išsamiai įvertina jų visumą. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad buvo pasisakyta dėl visų įrodymų byloje – tiek dėl kasatorės byloje palaikomą poziciją patvirtinančios ekspertizės išvados, tiek ir dėl kitų byloje pateiktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo apsisprendimas nesivadovauti ekspertizės akto išvada motyvuotas – nurodyta, kad ekspertizės išvada padaryta, išsamiai neištyrus duomenų, susijusių su testatorės psichine būkle nuo tada, kai ji pradėjo blogėti, iki testatorės pripažinimo neveiksnia, t. y. ekspertizės akte pateiktos išvados – kad testamento sudarymo metu O. J. K. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti – nepagrindžia faktiniai tyrimo duomenys, taip pat ji neatitinka kitų byloje esančių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apeliacinės instancijos teismo argumentacija pakankama konstatuoti, kad buvo laikomasi CPK 218 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo motyvuoti atsisakymą vadovautis ekspertizės išvada.
Pažymėtina, kad teisė paskirti teismo ekspertizę, taip pat ir papildomą, kai atlikta ekspertizė yra nepakankamai aiški ar neišsami, yra teismo prerogatyva (CPK 219 straipsnio 1 dalis). Tačiau toks teisinis reguliavimas neapriboja bylos dalyvių teisės reikšti prašymo atlikti ekspertizę, kartu ir papildomą, jeigu, jų nuomone, byloje atlikta ekspertizė turi esminių trūkumų, dėl kurių ją tikslinga atlikti dar kartą (CPK 42 straipsnis). Nors apeliacinės instancijos teismas nesirėmė ekspertizės akto išvadomis kaip nepatikimomis, tačiau sprendė, kad byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti pakanka kitų byloje esančių įrodymų. Šiuos ištyręs ir įvertinęs, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog ginčo testamento sudarymo metu O. J. K. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, kartu ir pripažinti testamento negaliojančiu. Byloje nėra duomenų, kad kasatorė reiškė teismui prašymą skirti papildomą ekspertizę ir kad toks prašymas buvo netenkintas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis pateikti įrodymus, pagrindžiančius savo reikalavimus (atsikirtimus), kartu ir aktyviai naudotis joms suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 12, 178 straipsniai). Bylą nagrinėjančiam teismui proceso įstatyme nekeliama reikalavimų atlikti visus įmanomus procesinius veiksmus byloje, jų turi būti atliekama tiek, kad būtų nustatytos reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu teismas galėtų padaryti nešališkas išvadas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimo atitiktį proceso teisės normų reikalavimams ir pateiktiems kasacinio teismo išaiškinimams, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ekspertizės skyrimą bei jos išvadų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Kasacinio skundo argumentai pripažintini nepagrįstais, todėl kasacine tvarka skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 41,34 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 41,34 Lt (keturiasdešimt vieną litą 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą. Priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Algis Norkūnas
Janina Stripeikienė
Juozas Šerkšnas
