Civilinė byla Nr. 3K-3-535/2013
Proceso Nr. NESUTEIKTAS
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Etnomedijos Intercentras“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Etnomedijos intercentras“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Etnomedijos intercentras“ dėl avanso grąžinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Etnomedijos Intercentras“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2 876 788,23 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad šalys 2007 m. birželio 15 d. sudarė Paslaugų pirkimo sutartį Nr. EMC07/06-14/S-185 (toliau – ir Sutartis), kurios dalykas buvo Pilotinės Nacionalinio lygmens 11 funkcijų e.sveikatos informacinės sistemos (NESS-2) sukūrimas ir įdiegimas. Pirmame etape atsakovas turėjo per 60 dienų nuo tos dienos, kai gavo visus reikiamus dokumentus, sumokėti 20 procentų sutarties kainos – iš viso 755 134,16 Lt. Iki sutartos 2008 m. vasario 8 d. datos mokėtinos sumos atsakovo nebuvo sumokėtos. Avansinis mokėjimas atliktas tik 2008 m. birželio 12 d. (vėluojant 98 dienas). Ieškovas pagal Sutarties sąlygas gali reikalauti mokėti 0,02 procento dydžio delspinigių – 14 800,94 Lt. Atsakovas, pažeisdamas Sutartį, neorganizavo darbinių susitikimų, nesprendė Sutarties darbo rezultatų aprobavimo, pasirengimo diegimui, nepasirašė prekių (paslaugų) perdavimo–priėmimo akto, neatvykdavo į darbinius susitikimus su ieškovu, nebuvo sprendžiami būtini organizaciniai sutarties darbo rezultatų aprobavimo, parengimo diegimui klausimai. Sutarties projekto įgyvendinimo grupei ir VšĮ „Sveikatos projektų biuras“ netekus įgaliojimų atlikti sutarties vykdymui būtinų sprendimų, nauja projekto įgyvendinimo grupė nebuvo sudaryta. 2008 m. liepos 4 d. bendra derybinė grupė, sudaryta iš šalių atstovų, nutarė parengti ir patvirtinti naują sutarties darbų planą – grafiką bei naują darbo reglamentą. 2008 m. rugpjūčio 6 d. atsakovui buvo pateikti sutarties kūrimo etapo rezultatai ir paprašyta juos priimti. 2008 m. rugpjūčio 19 d. pateikta tarpinė sutarties vykdymo ataskaita ir tarpinio mokėjimo prekių (paslaugų) priėmimo–perdavimo aktai. Atsakovas Bendrųjų sutarties sąlygų 16.2 punkte nustatytais terminais ir tvarka nepatvirtino ataskaitos ir nepateikė jokių pastabų, todėl ieškovas sprendė, kad atsakovas pateiktiems dokumentams ir ataskaitoms neprieštarauja. Atsakovas nevykdė grupės susitarimų – nepatvirtino darbų grafiko ir darbo reglamento. Tolimesnis bendradarbiavimas su juo buvo negalimas, todėl ieškovas 2008 m. rugsėjo 3 d. raštu informavo atsakovą, kad nuo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutraukia sutartį. Pagal specialiųjų sutarties sąlygų 3.3 punktą ir bendrųjų sutarties sąlygų 17.3.2 punktą sėkmingai atlikus sukurtos sistemos testavimą ir pasirengus pradėti bandomąją eksploataciją atsakovas privalėjo ieškovui sumokėti 60 procentų sutarties kainos. Remiantis CK 6.671 straipsniu, atsakovas ieškovui yra skolingas 2 876 788,23 Lt.
Atsakovas pareikštu ieškovui priešieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisėtu 2008 m. rugsėjo 3 d. ieškovo vienašalį 2007 m. birželio 15 d. paslaugų pirkimo sutarties Nr. EMC 07/06-14/S-185 nutraukimą; 2) nutraukti 2007 m. birželio 15 d. paslaugų pirkimo sutartį Nr. EMC 07/06-14/S-185 dėl ieškovo kaltės ir taikyti visišką restituciją, įpareigojant ieškovą grąžinti atsakovui sumokėtą 755 134,16 Lt avansą bei nuo šios sumos skaičiuotas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas nurodė, kad ieškovo nurodyti atsakovo padaryti pažeidimai, vertinant juos pagal CK 6.217 straipsnyje nustatytus kriterijus, yra neesminiai. Atsakovo veiksmai nesudarė pagrindo teigti, kad ieškovas iš esmės negauna to, ko tikėjosi ar sudarė pagrindą nesitikėti sutarties įvykdymo apskritai. Griežtas sutarties terminų laikymasis neturėjo reikšmės, nes ir pats ieškovas nesilaikė terminų. Ieškovas sutartį nutraukė tik dėl to, kad jis pats nesugebėjo tinkamai įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir siekė iš atsakovo gauti maksimalų apmokėjimą. Ieškovo veiksmai po sutarties nutraukimo (sistemos keitimas ir taisymas) rodo, kad ieškovas faktiškai vykdė ir siekė vykdyti sutartį. Vertinant pagal CK 6.217 straipsnyje nustatytus kriterijus, ieškovo padaryti pažeidimai laikytini esminiais: ieškovas nesukūrė ir neįdiegė programinės įrangos, nebendradarbiavo su atsakovu, neatliko trūkumų šalinimo papildomai nustatytu terminu, todėl nėra pagrindo tikėtis sutarties vykdymo ateityje. Sukurta įranga nelaikytina vertinga, nes objektyviai jos naudoti ir pritaikyti bendrai sistemai nėra galimybių. Ieškovo sukurtas rezultatas laikytinas niekiniu, todėl ieškovas neturi pagrindo gauti ir faktiškai sumokėto 755 134,16 Lt avanso ir yra pagrindas taikyti visišką restituciją (CK 6.222 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies –priteisė ieškovui iš atsakovo 2 330 198 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 92 259 Lt bylinėjimosi išlaidų; priešieškinį atmetė.
Teismas sprendė, kad Sutartimi ieškovas įsipareigojo ne tik sukurti kompiuterio programą, bet ir dalyvauti ją įdiegiant bei atsakyti už sėkmingą jos įdiegimą, laiku ir operatyviai aptarnauti programą (atlikti programavimo darbus), t. y. reaguoti į atsiradusius gedimus. Šalių sudaryta Sutartis yra mišri, nes jai taikytinos ATGTĮ ir CK atlygintinių paslaugų teikimą bei rangos santykius reglamentuojančios teisės normos, taip pat bendrosios sutartims taikytinos teisės normos.
Teismas nustatė, kad byloje įrodinėjimo dalykas yra: 1) tinkamai funkcionuojančios programos sukūrimo faktas, 2) tinkamai funkcionuojančios programos perdavimo faktas, 3) programavimo darbų atlikimas, 4) programavimo darbų ataskaitų parengimas.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 16.2 punktą, 17 straipsnį, 17.5 punktą, 21 straipsnį, specialiųjų sąlygų 3.3, 4.1 punktus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas per Sutartyje nustatytą terminą nepateikė jokių pastabų dėl ieškovo jam perduotų tarpinės sutarties vykdymo ataskaitos ir tarpinio mokėjimo prekių (paslaugų) priėmimo–perdavimo aktų, padarė išvadą, kad ieškovas, formaliai vertindamas situaciją, pagrįstai sprendė, kad pateiktiems sutarties rezultatams, dokumentams ir ataskaitoms atsakovas neprieštarauja. Įvertinęs byloje atliktą informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo ekspertizę, teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė sutarčių vykdymo principus elgtis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutarties įsipareigojimus kuo ekonomiškesniu būdu kitai šaliai (CK 6.38, 6.200 straipsniai). Teismas sprendė, kad atsakovo padaryti pažeidimai atitiko CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus esminio pažeidimo kriterijus: ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, pagal sutarties esmę griežtas sutarties sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, atsakovas pareigų nevykdė dėl didelio neatsargumo, sistemingas atskiruose sutarties etapuose numatytų veiksmų nevykdymas davė pagrindą ieškovui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, atsakovas neįrodinėjo, kad, nutraukus sutartį, patirtų labai didelių nuostolių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovas teisėtai dėl atsakovo kaltės nutraukė sutartį.
Atsakovo argumentus, kad ieškovas neįvykdė pagrindinio įsipareigojimo pagal sutartį – sukurti ir įdiegti NESS-2, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Ernst&Young Baltic“ specialistai nustatė, jog realus darbų pabaigimo laipsnis galėtų svyruoti tarp 50–70 procentų, o byloje atliktos ekspertizės ataskaitoje nurodyta, kad sutarties darbų įvykdymo apimtis yra 81–87 procentai, laikė nepagrįstais.
Teismas, spręsdamas atsakovo priešieškinio pagrįstumo klausimą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas priėmė pirmojo etapo darbą (patvirtino projekto įžanginę ataskaitą, suderino darbų terminus, užduotis ir darbų grafiką, kontrolinius patikros taškus) ir už jį apmokėjo, sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas iš esmės pažeidė sutartį, todėl atmetė priešieškinio reikalavimą nutraukti šalių sudarytą sutartį dėl ieškovo kaltės ir taikyti visišką restituciją.
Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui perduotas darbo rezultatas yra tinkamas, ką patvirtino ekspertai, kurie nustatė, kad: 1) NESS-2 projektinė dokumentacija (pirmo sutarties vykdymo etapo rezultatas) yra parengta pagal techninę–funkcinę specifikaciją ir suderinta tarp šalių, įvertinant didžiąją dalį atsakovo pastabų, 2) šalių sutarties darbų įvykdymo apimtis yra 81–87 procentai ir ji iš dalies atitinka 2008 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 199 pateikto kūrimo etapo rezultatams ir dokumentams ir 2008 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 209 pateiktai Tarpinei sutarties vykdymo ataskaitai, 3) pateiktas atsakovo atliktų darbų apimčių (kainos) vertinimas (2008 m. rugsėjo 19 d. UAB „Etnomedijos Intercentras“ raštas Nr. 232/1) atliktas vadovaujantis sutartimi, 4) atsakovui pateikti visi sukurti sutartyje numatyti rezultatai, tačiau sukurti ne visi sutartyje numatyti sukurti rezultatai, atsakovas gali diegti ir naudotis NESS-2 tik nuodugnesnio NESS sistemos testavimo tikslais, 5) atsakovas atliko NESS-2 testavimą, galutiniai testavimo rezultatai parodė, kad testavimo scenarijuose numatytose situacijose sistema elgiasi tinkamai, testavimo rezultatus galima laikyti teisingais.
Įvertinęs faktines bylos aplinkybes teismas padarė išvadą, kad darbų ne visiškas įvykdymas susijęs su tuo, kad atsakovas 2008 metų balandžio mėnesį tinkamai nebendradarbiavo su ieškovu ir neadministravo projekto, todėl ieškovas dėl priežasčių, kurios nuo jo nepriklausė, negalėjo vykdyti testavimo ir diegimo darbų. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentas dėl HL7 standarto nesilaikymo, kaip esminio atliktų darbų trūkumo, nepagrįstas specialistų išvadomis. Ekspertai teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas naudojosi lokalizuotų pranešimų variantu, rėmėsi standartu, kuris 1-ą (HL7 standarto) lygį atitiko. Ekspertizė išvados nepatvirtino, kad HL7 standarto neįdiegimas daro neįmanomą tolimesnį NESS-2 programos tobulinimą ir įdiegimą.
Teismo vertinimu, atsakovo priešieškinio teiginiai, kad ieškovas sutartį nutraukė tik dėl to, kad pats nesugebėjo tinkamai įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir siekė iš atsakovo gauti maksimalų apmokėjimą, nepatvirtinti byloje nustatytais faktais. Ieškovo veiksmai po sutarties nutraukimo (sistemos keitimas ir taisymas) rodo, kad ieškovas faktiškai vykdė ir siekė vykdyti sutartį, bei patvirtina išvadą, kad ieškovas siekė priduoti atsakovui tinkamai atliktus antrojo etapo darbus. Vertinant pagal CK 6.217 straipsnį nustatytus kriterijus, ieškovo elgesys neatitinka esminio pažeidimo požymių, nes jis iki galo nesukūrė ir neįdiegė programinės įrangos dėl atsakovo kaltės.
Atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-61/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-61/2010">3K-3-61/2010</a>, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju netaikytina, nes skiriasi teisiškai reikšmingos bylų aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl apmokėjimo už vieno etapo darbus, o ne galutinį sistemos įdiegimą.
Tai, kad atsakovas faktiškai atsisako parengtų NESS-2 dalių, reiškia, jog nebesiekia įgyvendinti projekto, tačiau todėl, teismo vertinimu, ieškovo atliktas darbas negali tapti neatlygintinas (CK 1.5 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis CK 6.55 straipsnio 1 dalimi, 6.658 straipsnio 4 dalimi, 6.671 straipsniu, sprendė, kad jeigu rangos sutartis nutraukiama dėl užsakovo padarytų esminių sutarties pažeidimų, tai rangovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Ekspertai padarė išvadą, kad šalių sutarties darbų įvykdymo apimtis yra 81–87 procentai ir ji iš dalies atitinka 2008 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 199 pateikto kūrimo etapo rezultatus ir dokumentus, 2008 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 209 pateiktą Tarpinę sutarties vykdymo ataskaitą, todėl teismas ekspertų išvadoje nurodyta minimalia sutarties įvykdymo apimtimi (81 procentų) rėmėsi kaip vieninteliu objektyviu kriterijumi nustatant apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus sumą. Teismas sprendė, kad yra pagrindas už antrojo etapo darbus ieškovui priteisti iš atsakovo 2 330 198 Lt (2 876 788 Lt x 81 proc.) atlyginimo už atliktą darbą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 29 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 sprendimą ir priėmė naują sprendimą: ieškovo ieškinį atmetė; atsakovo priešieškinį tenkino – pripažino, kad UAB „Etnomedijos Intercentras“ neteisėtai vienašaliai nutraukė 2007 m. birželio 15 d. paslaugų pirkimo sutartį Nr. EMC 07/06-14/S-185; priteisė atsakovui iš ieškovo 755 134,16 Lt sumokėto avanso, valstybei – 7,35 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 25 000 Lt žyminio mokesčio.
Dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisinių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nevykdė pareigos prievoles vykdyti kuo ekonomiškiau ir bendradarbiauti, tačiau šios pareigos nevykdymas negali būti pripažįstamas esminiu sutarties pažeidimu ir pakankamu bei tinkamu pagrindu vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovas nepagrįstai delsė atsakyti į ieškovo raginimus organizuoti kompiuterinės programos NESS–2 aprobavimo darbus ir taip pažeidė bendradarbiavimo pareigą, tačiau, tai padaręs, dėjo pastangas išsaugoti sutartį su ieškovu ir užbaigti testavimą bei įdiegti NESS–2.
Teisėjų kolegija sprendė, kad prekių (paslaugų) priėmimo–perdavimo akto atsakovas nepasirašė teisėtai ir pagrįstai, nes šios rūšies dokumentas užsakovo privalo būti pasirašytas šiam priėmus prekes (paslaugas) ir turėtų patvirtinti, kad prekės (paslaugos) atitinka keliamus kokybės reikalavimus (ieškovo sukurta kompiuterinė programa NESS–2 nebuvo tinkamai testuota).
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje suformuluota, kad vienašališkai nutraukti sutartį šalis gali tik esant reikšmingoms, ne formaliai pagrįstoms priežastims. Nagrinėjamu atveju ginčo sutarties turinys neleidžia teigti, kad Sutartyje buvo nustatyti konkretūs atvejai, kada leidžiama sutarties šaliai vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), o sutarties 18 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, įtvirtinančios, kad jei kuri nors šalis nevykdo kokių nors savo įsipareigojimų pagal sutartį, ji pažeidžia sutartį, ir, kad vienai sutarties šaliai pažeidus sutartį, nukentėjusioji šalis turi teisę (...) nutraukti sutartį, turi būti aiškinama kartu su CK 6.217 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą sieja su esminiu sutarties pažeidimu.
Faktas, kad ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį dėl nepakankamo atsakovo bendradarbiavimo su juo net po to, kai atsakovas siekė išsaugoti sutartį, rodo, kad ieškovas prisiėmė atsakomybę dėl sutarties tinkamo įvykdymo. Teisėjų kolegija, išanalizavusi atsakovo užsakymu UAB „Ernst&Young Baltic“ įvykdyto Atliktų darbų apimties įvertinimą ir teismo paskirtos Pilotinės Nacionalinio lygmens 11 funkcijų e. sveikatos informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo ekspertizės ataskaitą, konstatavo, kad ieškovo sukurtas sutarties dalykas neatitinka jam pirkimo techninėje specifikacijoje keliamų reikalavimų, taigi ieškovas prievolę įvykdė netinkamai. Teisėjų kolegija sprendė, kad NESS-2 programos sukūrimas nesilaikant vieno iš esminių reikalavimų keliamų šiai programai, t. y. nesukuriant galimybės sklandžiai ją jungti su kitomis NESS sistemos programomis, teismo vertintas kaip netinkamas prievolės įvykdymas. Tokią išvadą patvirtino ir ekspertų paaiškinimai teismo posėdžio metu apie tai, kad HL 7 v 3 standarto komunikacijai laikymasis yra reikšmingas veiksnys, jo laikymosi tikslas yra tas, kad jį naudojančios sistemos galėtų apsikeisti informacija. Lietuvoje NESS sistema turėjo sujungti įvairių Lietuvos sveikatos apsaugos institucijų sistemas tarpusavyje ir atitinkamomis Europos valstybių institucijomis. Ieškovo sukurtos programos koregavimas ir pritaikymas tokiam reikalavimui gali sukelti papildomų išlaidų, tačiau, ekspertų vertinimu, tai būtų nuostolinga.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad nors Paslaugų pirkimo sutarties dalyką galima išskaidyti į atskirus etapus objektyviai (materialiai), tačiau ieškovo pareiga yra nedaloma pagal savo pobūdį – jis privalo sukurti ir įdiegti pilotinę Nacionalinio lygmens 11 funkcijų e. sveikatos informacinę sistemą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertų pateikta išvada, kad ieškovas įvykdė 81–87 procentus sutarties, nėra teisiškai reikšminga, nes ieškovo prievolė gali būti tinkamai įvykdyta tik vieninteliu būdu – visa iš karto.
Teisėjų kolegija sprendė, kad, nesilaikydamas pirkimo dokumentuose Techninėje specifikacijoje ir Techninės atitikties formoje nurodytų reikalavimų, susijusių su HL 7 v 3 standarto komunikacijai taikymu kuriamoje kompiuterinėje programoje, tiekėjas iš esmės pažeidė sutartį, o jo sukurta kompiuterinė programa NESS–2 be esminių pakeitimų negali būti vertinama kaip tinkamai sukurta ir taikytina perkančiosios organizacijos. Taigi ieškovo sukurta kompiuterinės programos NESS–2 sukūrimas laikytinas netinkamai įvykdyta prievole atsakovui, o šios programos jungiamosios dalies HL 7 v 3 standarto nesilaikymas – esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio atsakovas turi teisinį pagrindą reikalauti nutraukti sutartį ir taikyti restituciją.
Dėl restitucijos taikymo. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad Sutartis nutraukta dėl ieškovo kaltės, tenkino atsakovo reikalavimą taikyti visišką restituciją.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priteisti ieškovui iš atsakovo papildomai 207 052,76 Lt, iš viso priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 2 537 250,76 Lt skolos, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl Sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio netinkamo aiškinimo ir susijusių teisės normų pažeidimo. Bylos faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad atsakovas netinkamai vykdė ir kontroliavo Pilotinės Nacionalinio Lygmens 11 funkcijų e. sveikatos informacinės sistemos kūrimo ir diegimo eigą, taip pat pažeidė šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareigą konstatuoti tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose. Kasatoriaus teigimu, atsakovo elgesys, pažeidžiant bendradarbiavimo pareigą, leidžia konstatuoti, kad dėl nesėkmingų šalių santykių kaltas atsakovas, todėl būtent atsakovas laikytinas pažeidusiu Sutartį (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir turi prisiimti iš to kylančius neigiamus padarinius. Lietuvos apeliacinis teismas, sprendimu konstatuodamas atsakovo bendradarbiavimo pareigos pažeidimus, nepagrįstai ir neteisėtai, pernelyg plačiai aiškino ir taikė CK 6.38, 6.200 straipsnių nuostatas, įtvirtinančias bendradarbiavimo pareigą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino atsakovo veiksmus kaip šalies bendradarbiavimo išraišką bei bendradarbiavimo pareigos vykdymą, nes atsakovo veiksmai buvo dirbtini, ir, svarbiausia, – atlikti jau po ieškovo pranešimo apie Sutarties nutraukimą įteikimo. Kasatoriaus vertinimu, teismas, spręsdamas dėl Sutarties nutraukimo bei sutarties šalies iniciatyvos nutraukti sutartį vienašališkai teisėtumo, privalo analizuoti ir vertinti šalies veiksmus ar neveikimą, buvusį iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo momento, o ne vėlesniu laikotarpiu, kai kita Sutarties šalis jau yra apsisprendusi nutraukti sutartinius santykius, esant reikšmingam bendradarbiavimo pareigos nevykdymo faktui.
2. Dėl Sutarties nutraukimo tvarką reglamentuojančių teisės normų pažeidimo ir favor contractus principo turinio aiškinimo bei susijusių teisės normų pažeidimo. Šalių sudarytos Sutarties 18., 18.2.5, 21.1.1 punktuose įtvirtinta ieškovo teisė vienašališkai nutraukti Sutartį. Vienašalio Sutarties nutraukimo galimybė buvo įtvirtinta vienai sutarties šaliai pažeidus sutartį. Sutarties pažeidimu, kuris suteikia galimybę nutraukti Sutartį, įvardijamas atvejis, kai sutarties šalis nevykdo kokių nors savo įsipareigojimų pagal sutartį. Sutarties 21.1.1 punkte nustatyta Sutarties nutraukimo tvarka, įspėjant kitą Sutarties šalį prieš 14 dienų iki Sutarties nutraukimo datos. Sutarties nuostatos, suteikiančios galimybę vienašališkai nutraukti Sutartį, buvo lygiavertės, įtvirtintos atsižvelgiant į Sutarties specifiką, būtinumą kiekviename Sutarties vykdymo etape šalims glaudžiai bendradarbiauti ir kooperuotis. 2008 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 222 Sutartis buvo nutraukta išsamiai išdėstant Sutarties nutraukimo motyvus, kurie atskleidžia atsakovo bendradarbiavimo pareigos pažeidimo faktus.
Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas apskritai nevertino ieškovo teisinių galimybių vienašališkai nutraukti Sutartį pagal Sutarties nuostatas bei nepasisakė dėl Sutartimi įtvirtintų teisės normų taikymo ir aiškinimo sutartiniuose teisiniuose santykiuose galimybės, todėl nepagristai ir neteisėtai konstatavo, kad ieškovas neturėjo teisės nutraukti Sutarties ir pripažino jos nutraukimą neteisėtu. Kasatoriaus vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo siekis tik esminį sutarties pažeidimą vertinti kaip pakankamą ir tinkamą pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį yra nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas netaikė CK 6.217 straipsnyje įtvirtintų kriterijų ir nevertino jų taikymo galimybės, todėl neturėjo pagrindo padaryti išvadą ne tik dėl esminio sutarties pažeidimo ir teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartį egzistavimo, bet ir dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo tinkamumo. Apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
Kasatoriaus vertinimu, šalių elgesys, vertinant ieškovo ir atsakovo veiksmus nuo pat Sutarties pasirašymo momento, patvirtina tik ieškovo siekį išsaugoti sutartinius santykius. Atsakovo veiksmai, neveikimas, vengimas vykdyti prisiimtas pareigas bei vengimas pasinaudoti Sutartimi suteiktomis teisėmis, nebendradarbiavimas su ieškovu vertintinas kaip elgesys, priešingas Sutarties išsaugojimui, ir ignoravimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje plėtojamo favor contractus principo. Iki 2008 m. rugsėjo 17 d. atsakovas neatliko jokių būtinų sistemos diegimo veiksmų: nesudaryta rezultatų vertinimo komisija, nenumatytos įstaigos, kuriose numatoma diegti sukurta sistema, nepaskirti atsakingi darbuotojai už sistemos diegimą ir bandomąją eksploataciją. Teismo ekspertizė pateikė išvadą, kad atsakovas 2008 m. rugsėjo mėnesį nebuvo pasirengęs pradėti sistemos NESS–2 bandomosios eksploatacijos, kuri taip pat patvirtina atsakovo požiūrį į projektą, dėl kurio tolesnis Sutarties vykdymas ir sprendimų priėmimo mechanizmas tapo negalimas. Šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neanalizavo, be to, sprendimu nepagrįstai paneigė susijusias pirmosios instancijos teismo išvadas.
3. Dėl rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Iš šalių Sutarties turinio matyti, kad ji turi autorinės, paslaugų ir rangos sutarčių bruožų.
Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieškovas 2008 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 199 atsakovui pateikė kūrimo etapo rezultatus ir pranešė apie sukurtos sistemos įdiegimą testinėje aplinkoje. Vadovaujantis CK 6.655 straipsnio 1 dalimi, 6.671 straipsniu, darytina išvada, kad jeigu rangos sutartis nutraukiama dėl užsakovo padarytų sutarties pažeidimų, tai rangovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus.
Kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismo išvados, kad prekių (paslaugų) priėmimo–perdavimo aktas atsakovo buvo nepasirašytas teisėtai ir pagrįstai, nes šios rūšies dokumentas užsakovo privalo būti pasirašytas priėmus prekes (paslaugas) ir turėtų patvirtinti, kad šios prekės (paslaugos) atitinka keliamus kokybės reikalavimus, nepagrįstos, prieštarauja įstatyme įtvirtintoms (CK 6.662 straipsnio 1 dalis) bei Sutartimi apibrėžtoms užsakovo pareigoms. Pateikus atsakovui kūrimo etapo rezultatus, per nustatytą sutartyje terminą atsakovas neorganizavo pateiktų rezultatų priėmimo bei nevykdė susijusių sutartinių įsipareigojimų pasirengti diegti sukurtą sistemą, todėl buvo nutraukta Sutartis. Kūrimo rezultatų kokybė turėjo būti galutinai patvirtinama sistemos testavimu pagal parengtus testavimo scenarijus, kuriuos pagal techninės specifikacijos reikalavimus parengė ieškovas ir juos derino su atsakovu. Ieškovas, esant akivaizdžiam atsakovo vengimui vykdyti Sutartį, savo iniciatyva pasamdė testuotojų komandą – UAB „Informacinės technologijos“. Šios kompanijos atliktas testavimas patvirtino tinkamą sistemos kokybę ir atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams. Teismo ekspertai papildomai patikrino sistemos veikimą pagal techninės specifikacijos reikalavimus ir patvirtino, kad sistema sukurta, atsakovas gali diegti ir naudotis sukurta Pilotinės Nacionalinio lygmens 11 funkcijų e. sveikatos informacine sistema.
4. Dėl proceso teisės normų pažeidimų. Bylą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, proceso teisės normas, nustatančias byloje surinktų įrodymų įrodomąją vertę. Be to, bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai nesirėmė atliktos teismo ekspertizės išvadomis, bylos nagrinėjimo metu apklaustų ekspertų parodymais arba parodymus interpretavo neteisingai, taip pat nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė ieškovo pateiktus įrodymus.
Darbų atlikimo (sistemos sukūrimo, įdiegimo į testavimo aplinką) faktai konstatuoti ne tik teismo posėdžio metu ekspertų apklausa, pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau ir ekspertizės akto išsamiomis išvadomis, kurių apeliacinės instancijos teismas nevertino. Teismo ekspertizės aktu patvirtintas darbų atlikimo faktas (programos sukūrimo faktas) ir ieškovo atliktų darbų kokybė – atitiktis techninei specifikacijai.
Kasatoriaus vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertų išvadoje nurodyta minimalia Sutarties įvykdymo apimtimi (81 procentų), neįvertino tos aplinkybės, kad procentinė išraiška turi būti skaičiuojama nuo visos Sutarties sumos, nes ieškovas yra pateikęs sąskaitą mažesnei sumai, t. y. įvertindamas faktiškai atliktų darbų apimtį, esančią Sutarties nutraukimo metu.
5. Dėl netinkamo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-61/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-61/2010">3K-3-61/2010</a>) taikymo ir aiškinimo. Lietuvos apeliacinio teismo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-61/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-61/2010">3K-3-61/2010</a>, kuria remdamasis apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad sistemos sukūrimas ir įdiegimas pagal Sutartį yra nedalus dalykas, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios civilinės bylos.
6. Dėl CK 6.222 straipsnio pažeidimo. Byloje nustatyta ieškovo atliktų darbų procentinė išraiška, darbų rezultatas yra specifinis – naudingas ir reikalingas išskirtinai tik atsakovui, rezultatas buvo perduotas, todėl vienašalė restitucija yra akivaizdžiai nepagrįsta, pažeidžianti ieškovo teises ir teisėtus interesus. Kasatoriaus vertinimu, sukurto rezultato jam grąžinimas natūra yra neįmanomas, be to, nepriimtinas ieškovui; sutarties vykdymas buvo tęstinis ir dalus (išskaidytas į etapus ir Sutartimi), todėl CK 6.222 straipsnio nuostatų taikymas išskirtinai nepalankiai ieškovo atžvilgiu, ignoruojant atliktus darbus ir sukurtą, perduotą naudą atsakovui, yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaraujantis CK 6.222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl materialiosios ir proceso teisės normų tinkamo taikymo. Atsakovo teigimu, jis neneigė fakto, kad tam tikri organizaciniai nesklandumai buvo ir šias aplinkybes konstatavo bei patvirtino tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, tačiau, skirtingai nei teigia ieškovas, buvę organizaciniai nesklandumai nėra ir negali būti vertinami kaip esminis sutarties pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Sutarties nuostatas, šalių praktiką, pagrįstai bendradarbiavimo stokos nelaikė esminiu sutarties vykdymo trūkumu.
2. Dėl Sutarties nutraukimo tvarkos ir favor contractus principo. Atsakovo teigimu, Sutarties tikslas aiškus – sukurti ir įdiegti veikiančią informacinę sistemą, kuri galėtų būti naudojama teikiant kokybiškesnes sveikatos priežiūros paslaugas visai visuomenei. Pati informacinė sistema pagal savo esmę yra nedalus objektas. Tik tinkamai sukurta, įdiegta ir veikianti sistema gali būti vertinama kaip darbų rezultatas, turintis atitinkamą vertę, tai yra rezultatas, už kurį atsakovas įsipareigojo sumokėti Sutartyje nurodytą kainą. Specialiosiose Sutarties sąlygose dėl sutarties kainos mokėjimo nurodyta, kad antrasis mokėjimas (po avanso) atliekamas tik sėkmingai įvykdžius sukurtos sistemos testavimą, tai yra sistemą faktiškai tinkamai sukūrus (specialiųjų Sutarties sąlygų 3.3 punktas). Sveikatos apsaugos ministerija siekė išsaugoti Sutartį, kad joje numatyti tikslai būtų pasiekti ir būtų sukurta valstybės mastu ypač svari informacinė sistema. Deja, ieškovas, remdamasis formaliais pagrindais, nepagrįstai ėmėsi kraštutinių priemonių ir Sutartį nutraukė.
3. Dėl rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Byloje nėra ginčo, kad šalių sudaryta Sutartis mišri.
Ieškovas Sutartį nutraukė nepagrįstai, todėl teisės reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus neįgijo (CK 6.671 straipsnis). Ieškovo pozicija, kad jo pateiktas tarpinis kūrimo rezultatas buvo kokybiškas, atsakovo vertinimu, neatitinka byloje surinktų įrodymų. Teismo paskirtos ekspertizės metu ekspertai pateiktoje ataskaitoje aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė, kad pateiktų darbų kokybės nevertino (ekspertizės ataskaitos 21, 33, 39, 41 psl.). Vienašališkai ieškovo pasitelkto testuotojo buvusi darbuotoja, testavusi pateiktą NESS2, teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pagal ieškovo pateiktą NESS2 testavimo planą šios sistemos nebuvo neįmanoma sklandžiai testuoti dėl programinių klaidų. Be to, buvo nustatyta, kad NESS2 ieškovas kūrė nesilaikydamas HL7 v3 standarto, kuriam pirkimo dokumentuose buvo nustatytas didelio prioriteto reikalavimas, nes minėto standarto laikymasis skirtas užtikrinti kuriamos informacinės sistemos integraciją su kitomis sistemomis. Ieškovo reikalavimų sumokėti už faktiškai atliktus darbus nepagrįstumą įrodo ir tai, kad po deklaruoto Sutarties nutraukimo ieškovas teikė atsakymus į Sveikatos apsaugos ministerijos pastabas, darė pakeitimus, kurių darymą teismo paskirti ekspertai vertino kaip pakeitimų imitavimą.
4. Dėl proceso teisės normų taikymo. Lietuvos apeliacinis teismas vertino visus byloje esančius įrodymus ir tinkamai dėl jų sprendė. Apeliacinės instancijos teismas įvertino Sutarties bei su jos sudarymu bei vykdymu susijusius dokumentus, taip pat ekspertų pateiktą Pilotinės Nacionalinio lygmens 11 funkcijų e. sveikatos informacinės sistemos sukūrimo ir įdiegimo ekspertizės ataskaitą, ekspertų žodinius paaiškinimus, atliko UAB „Ernst&Young Balde“ įvykdyto Atliktų darbų apimties įvertinimą ir kt.
Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui skolą, pasirinko minimalų ekspertų nustatytą įvykdymo apimtį, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas valingai pažeidinėjo Sutartį kurdamas reikalavimų neatitinkančią informacinę sistemą.
5. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-61/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-61/2010">3K-3-61/2010</a>) taikymo ir aiškinimo. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktu išaiškinimu minėtoje byloje. Ieškovas pagal sutartį kūrė NESS2, kurios dalinis sukūrimas objektyviai yra bevertis. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas neatliko visų darbų net ir per papildomai nustatytą terminą Skirtingai nei nurodo ieškovas, kūrimo metu buvo atsižvelgta tik į dalį atsakovo teiktų pastabų, o daryti pakeitimai buvo tik pakeitimų imitavimas. NESS2 galutinis testavimas nebuvo sklandus, nes dėl pateiktos sistemos klaidų objektyviai nebuvo įmanoma laikytis testavimo scenarijų. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtent dėl ieškovo kaltės atsakovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties.
Atsakovo teigimu, kompiuterinės programos kūrimo ar panašių kūrinių bei darbų atlikimo kaip nedalomo traktavimas užtikrina abiejų šalių – užsakovo bei rangovo – tinkamą interesų pusiausvyrą. Kompiuterinių programų, informacinių sistemų kūrėjai, būdami aukštos kvalifikacijos specialistais profesionalai, prisiėmę įsipareigojimą sukurti užsakovui konkrečiai aptartą intelektinį, specifinį kūrinį, privalo tai atlikti iki galo ir tik tokiu atveju pagrįstai reikalauti atlyginimo už atliktus darbus. Viena vertus, tokia veikla nėra ir negali būti vertinama išimtinai tik kaip ranga, kai vienas rangovas nesudėtingai arba ekonomiškai ne itin brangiai gali būti pakeičiamas kitu. Kita vertus, iki galo nesukurta kompiuterinė programa ar sistema nėra vertinga, nes tai nematerialus daiktas, dėl savo specifikos sukurtas dalinis rezultatas objektyviai nepanaudotinas kuriant kitas programas ar sistemas.
6. Dėl CK 6.222 straipsnio taikymo. Atsakovo vertinimu, remiantis bylos medžiaga, ieškovas yra atsakingas už netinkamos kokybės rezultatą pagal Sutartį (CK 6.665 straipsnis), nes nesukūrė pirkimo dokumentus atitinkančios ir neįdiegė NESS2. Informacinė sistema pagal savo esmę nėra dalus objektas. Taigi pagal savo specifiką nebaigta kurti, diegti ir esminių standartų neatitinkanti programinė įranga nelaikytina vertinga. Nutraukus Sutartį visiškos restitucijos taikymas nagrinėjamoje situacijoje atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis, CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Ieškovas faktiškai pagal Sutartį jokio rezultato nesukūrė, todėl neturi pagrindo gauti ir dalinio apmokėjimo (avanso).
k o n s t a t u o j a:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutarties šalių pareigos bendradarbiauti nevykdymo ir teisės vienašališkai nutraukti sutartį
Kasatoriaus teigimu, atsakovo elgesys, netinkamai kontroliuojant šalių sudarytos sutarties vykdymo eigą, pažeidžiant bendradarbiavimo pareigą, leidžia konstatuoti, kad dėl nesėkmingų šalių santykių kaltas atsakovas, todėl būtent atsakovas laikytinas pažeidusiu Sutartį (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir turi prisiimti iš to kylančius neigiamus padarinius.
Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 3 dalyje pabrėžiama, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Taip pabrėžiama, kad prievolinių santykių dalyviai, įgyvendinami savo prievoles, turi bendradarbiavimo pareigą, nes pareigos bendradarbiauti principas yra universalus prievolių teisės principas. Analogiškai sutarties šalių pareiga bendradarbiauti, įgyvendinant savo teises ir pareigas, įtvirtinta ir sutarčių teisėje. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Taigi CK akcentuojami du pareigos bendradarbiauti principo aspektai: pareiga bendradarbiauti ir pareiga kooperuotis. Šis principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Pagal CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktą kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Be to, CK 6.64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Kreditoriaus pareigą taip pat ne kartą yra akcentavęs kasacinis teismas, kurio praktikoje yra išaiškinta, kad teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolės šalis – kreditorius nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nadoc Nr. 1 A/S v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, bylos Nr. 3K-3-1036/2003; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. UAB „Remada“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-277/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-277/2009">3K-3-277/2009</a>).
Ši pareiga saisto sutarties šalis per visą sutartinių santykių laikotarpį, įskaitant ir santykius, susiklostančius po sutarties nutraukimo, susijusius su sutarties nutraukimo padarinių išvengimu, sumažinimu ir pan. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties šaliai, reikšminga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo, o nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos investicijos“ v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2011; kt.).
Pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį galima išskirti tokius elementus: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio. Kita vertus, pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti taip ir neįgyvendinta. Šių pareigos bendradarbiauti principo turinio elementų aiškinimas aktualus nagrinėjamoje byloje.
Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad šalys vykdė unikalų informacinių technologijų sistemos sukūrimo ir įdiegimo projektą, pasireiškiantį koordinuojamu kelių tarpusavyje susijusių veiklų atlikimu. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šio projekto įgyvendinimui esminę reikšmę turėjo užduočių sprendimo grafikas, bei konstatavo, kad pastangų vykdyti atskiras užduotis nepakanka, reikia būti pasirengus vykdyti užduotis tam tikra iš anksto nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad šalių sudaryta sutartis dėl itin sudėtingų darbų ir informacijos, kuria turėjo apsikeisti šalys, gausos lėmė tai, kad šalys turėjo itin glaudžiai bendradarbiauti. Byloje nustatyta, kad 2007 m. birželio 15 d. šalys sudarė Paslaugų pirkimo sutartį, kurios dalykas buvo Pilotinės Nacionalinio lygmens 11 funkcijų e.sveikatos informacinės sistemos (NESS-2) sukūrimas ir įdiegimas. Pirmame etape atsakovas turėjo per 60 dienų nuo tos dienos, kai gavo visus reikiamus dokumentus, sumokėti 20 procentų sutarties kainos – iš viso 755 134,16 Lt. Iki sutartos 2008 m. vasario 8 d. datos mokėtinos sumos atsakovo nebuvo sumokėtos. Avansinis mokėjimas atliktas tik 2008 m. birželio 12 d. (vėluojant 98 dienas). Atsakovas, pažeisdamas Sutartį, neorganizavo darbinių susitikimų, nesprendė Sutarties darbo rezultatų aprobavimo, pasirengimo diegimui, nepasirašė prekių (paslaugų) perdavimo–priėmimo akto, neatvykdavo į darbinius susitikimus su ieškovu, nebuvo sprendžiami būtini organizaciniai sutarties darbo rezultatų aprobavimo, parengimo diegimui klausimai. Sutarties projekto įgyvendinimo grupei ir VšĮ „Sveikatos projektų biuras“ netekus įgaliojimų atlikti sutarties vykdymui būtinus sprendimus, nauja projekto įgyvendinimo grupė nebuvo sudaryta. 2008 m. liepos 4 d. bendra derybinė grupė, sudaryta iš šalių atstovų, nutarė parengti ir patvirtinti naują sutarties darbų planą – grafiką bei naują darbo reglamentą, tačiau atsakovas nevykdė grupės susitarimų – nepatvirtino darbų grafiko ir darbo reglamento. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad projekto užsakovas (atsakovas) pažeidė sutarčių vykdymo principus – elgtis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutarties įsipareigojimus kuo ekonomiškesniu būdu kitai šaliai (CK 6.38, 6.200 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo, kaip vienos iš sutarties šalių, pareigos bendradarbiauti nevykdymo ir konstatavo, kad teisėjų kolegija sutinka su ieškovo (kasatoriaus) teiginiu, jog atsakovas tinkamai nebendradarbiavo ir nevykdė 2008 m. liepos 4 d. bendros derybinės grupės, sudarytos iš ieškovo ir atsakovo atstovų, susitarimų dėl tolimesnės sutarties vykdymo; iš byloje esančių duomenų kolegijai nebuvo pagrindo spręsti, jog atsakovas netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą pagrįstai. Atsakovo paaiškinimus, kad tuo metu buvo vasaros laikotarpis ir jo darbuotojai atostogavo, apeliacinės instancijos teismas pripažino teisiškai nereikšmingais.
Bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Taigi teisiškai reikšminga aplinkybė, kad atsakovas bendradarbiavimo pareigos tinkamai nevykdė, yra nustatyta. Tačiau bylą nagrinėję teismai skirtingai vertino šios pareigos nevykdymo teisinius padarinius. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos sutarties sąlygas bei faktines bylos aplinkybes, sprendė, kad darbų ne visiškas įvykdymas susijęs su tuo, kad atsakovas 2008 metų balandžio mėnesį tinkamai nebendradarbiavo su ieškovu ir neadministravo projekto, todėl ieškovas dėl priežasčių, kurios nuo jo nepriklausė, negalėjo vykdyti testavimo ir diegimo darbų ir teisėtai dėl atsakovo kaltės nutraukė sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs nustatytu atsakovo pareigos bendradarbiauti nevykdymo faktą, konstatavo, kad šis sutarties pažeidimas nėra esminis, todėl nesudarė pagrindo kasatoriui vienašališkai nutraukti sutartį.
Aptartas sutarties vykdymo – pareigos bendradarbiauti – principas reikšmingas nagrinėjamai bylai sprendžiant dėl taikytinų teisės normų ginčo teisiniams santykiams, nes tarp sutarties šalių kilus ginčui dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo ir neišsprendus ginčo šalių laisva valia, nukentėjusi šalis turi teisę pažeistas teises ginti teisme. Nagrinėjamoje byloje reikšmingas pareigos bendradarbiauti nevykdymo teisinis vertinimas sutarties šalių teisės nutraukti sutartį vienašališkai sąlygų kontekste.
Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012). Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jo interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu. Dažnai šį pasirinkimą lemia kitos sutarties šalies veiksmai ir elgesys vykdant sutartinius įsipareigojimus, o esant sutartinių įsipareigojimų pažeidimui – pažeidimo mastas ir reikšmė. Esant esminiam sutarties pažeidimui, šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. Sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį prieš terminą arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės. CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tokia nuostata ne kartą pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Olfega“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1097/2003; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. UAB „Rastuva“, bylos Nr. 3K-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. tikroji ūkinė bendrija „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-474/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-474/2008">3K-3-474/2008</a>).
Nagrinėjamoje byloje Sutarties bendrųjų sąlygų 21 straipsnyje šalys susitarė, kad sutartį paslaugų tiekėjas (ieškovas) savo iniciatyva gali nutraukti sutartį prieš 14 kalendorinių dienų įspėjęs perkančiąją organizaciją (atsakovą), jei perkančioji organizacija nevykdo savo įsipareigojimų; jei perkančioji organizacija stabdo paslaugų ar jų dalies teikimą daugiau kaip 90 kalendorinių dienų dėl sutartyje nenurodytų ir ne dėl paslaugų teikėjo kaltės atsiradusių priežasčių. Tokio nutraukimo atveju perkančioji organizacija atlygina paslaugų teikėjui jo patirtus nuostolius ar žalą. Šalys sutartyje nedetalizavo pažeidimų pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas sutarties nutraukimo teisėtumą, vertino, ar sutarties pažeidimai yra esminiai, taikant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus esminio sutarties pažeidimo kriterijus. Jau minėta, kad teismas, išanalizavęs sutarties sąlygas, nustatė, kad darbai turėjo būti atliekami keliais etapais, o projekto sudėtingumas lėmė būtinybę šalims glaudžiai bendradarbiauti, todėl nustatė, jog atsakovo padaryti pažeidimai buvo esminio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pripažinęs nustatytais tuos pačius faktus (kad atsakovas nebendradarbiavo, tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nesuteikė sukurtos programos testavimui tinkamų sąlygų ir pan.), sprendė, kad šie pažeidimai neatitinka esminio sutarties pažeidimo kriterijų, ir konstatavo, jog pats kasatorius (tiekėjas) iš esmės pažeidė sutartį, nes nesilaikė kuriamos programos jungiamosios dalies HL 7 v 3 standarto.
Teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais kasatoriaus argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas apskritai nevertino ieškovo teisinių galimybių vienašališkai nutraukti sutartį pagal sutarties nuostatas ir sutarties nutraukimo galimybę siejo tik su CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytų sutarties pažeidimą kvalifikuojančių esminiu kriterijų buvimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamos bylos atveju šalys Sutarties 21 straipsniu numatė galimybę nutraukti Sutartį vienašališkai tiekėjo (kasatoriaus) iniciatyva; vienu iš vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų šalys numatė atvejus, kai perkančioji organizacija nevykdo savo įsipareigojimų, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šio sutarties nutraukimo pagrindo išsamiau nedetalizavo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju, kai šalys sutartyje numatė vienašališko sutarties nutraukimo atvejus, taip pat ir galimybę nutraukti sutartį perkančiajai organizacijai nevykdant savo įsipareigojimų, tačiau įsipareigojimų nevykdymo pobūdžio bei masto sutartyje nedetalizavo, teismas, spręsdamas dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo, turėjo pareigą vertinti pažeidimų mastą bei jų reikšmę sutarties vykdymui bei galimybę sutartį išsaugoti, tačiau nebūtinai turėjo konstatuoti esminį sutarties pažeidimą tik pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatytų aplinkybių pagrindu sprendė, kad atsakovo padarytų sutarties pažeidimų mastas turėjo esminę reikšmę kasatoriaus galimybėms toliau vykdyti sutartį, todėl kasatorius įgijo teisę nutraukti sutartį vienašališkai.
Teisėjų kolegija pripažįsta teisingais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad šalių sudarytos sutarties pobūdis (projekto unikalumas, darbų sudėtingumas ir kt.) lėmė būtinybę šalims vykdant sutartį itin glaudžiai bendradarbiauti, todėl šios pareigos nevykdymas turėjo esminę įtaką sutartinių įsipareigojimų tinkamam vykdymui ir šalių santykių galutinio tikslo pasiekimui. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.38 bei 6.200 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias bendradarbiavimo pareigą, nes kaip bendradarbiavimo pareigos vykdymo išraišką vertino atsakovo veiksmus, kuriuos jis atliko po ieškovo pranešimo apie sutarties nutraukimą. Kaip jau minėta, teisė reikalauti nutraukti sutartį yra vienas iš bendrųjų kreditoriaus teisių gynimo būdų, kuriuo sutarties šalis gali pasinaudoti, kai kita šalis neįvykdo arba netinkamai vykdo sutartį. Taigi tam, kad šalis galėtų pasinaudoti atitinkamu teisių gynimo būdu, turi būti nustatytas tokios sutarties šalies teisių pažeidimas, todėl sutarties šalies iniciatyvos nutraukti sutartį vienašališkai teisėtumą pirmiausia lemia kitos šalies veikimas arba neveikimas iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo momento, o ne veiksmai, atlikti po tokio pranešimo gavimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios patvirtina, kad atsakovas nesilaikė dalies sutartyje numatytų įsipareigojimų, neužtikrino tinkamo NESS2 projekte atliktų darbų finansavimo, nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. gegužės 15 d. Viešoji įstaiga „Sveikatos projektų biuras“ neturėjo įgaliojimų administruoti sutarties EMC 07/06-14/S-185 vykdymą todėl, kad atsakovas, keisdamas sutarties EMC 07/16-14/S-l85 finansavimo šaltinį, 2008 m. kovo 31 d. nutraukė sutarties EMC 07/16-14/S-l85 finansavimą pagal paramos sutartį; siekiant sudaryti naują darbo reglamentą ir naują sutarties vykdymo darbų grafiką, iš paslaugos tiekėjo, užsakovo ir sutarties vykdymo administratoriaus atstovų buvo sudaryta sutarties vykdymo pratęsimo derybinė grupė, kuri veikė 2008 m. balandžio–liepos mėnesiais, tačiau atsakovas nevykdė sutarties pratęsimo vykdymo grupės sprendimų ir nepatvirtino naujojo darbo reglamento ir naujojo darbų grafiko; atsakovas neatsakė į visus į prašymus pateikti apmokomų asmenų sąrašus, nors išankstinius tokių sąrašų variantus turėjo turėti bent tris mėnesius iki prašymų pateikimo, todėl sutarties techninėje specifikacijoje numatyti NESS2 naudotojų mokymai neįvyko; atsakovas nepatenkino nė vieno ieškovo prašymo pateikti NESS2 diegimui gamybinėje aplinkoje reikalingus duomenis ir suteikti priėjimą prie reikiamos gamybinės aplinkos aparatinės įrangos, todėl NESS2 diegimas gamybinėje aplinkoje negalėjo būti atliktas laiku; atsakovas 2008 m. rugsėjo mėnesį nebuvo pasirengęs pradėti sistemos NESS2 bandomosios eksploatacijos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus šalių sudarytos sutarties dalyko specifinį pobūdį, pagal sutartį vykdomo projekto unikalumą ir sudėtingumą, taip pat tai, kad sutartimi numatyti darbai turėjo būti vykdomi atskirais etapais, terminų laikymasis, šalių tarpusavio veiksmų koordinavimas ir glaudus bendradarbiavimas turėjo esminę reikšmę sutarties vykdymui. Jau paminėtos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad sutartis dėl atsakovo kaltės nebuvo vykdoma joje nustatytomis sąlygomis ir tinkamai, todėl kasatorius turėjo teisę pasirinkti vieną iš teisių gynimo būdų – vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytu pagrindu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino atsakovo veiksmus ir pagrįstai sprendė, jog ieškovas teisėtai dėl atsakovo kaltės nutraukė sutartį.
Dėl teisės reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus nutraukus sutartį
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorius sutartimi įsipareigojo ne tik sukurti kompiuterinę programą, bet ir dalyvauti ją įdiegiant bei atsakyti už sėkmingą jos įdiegimą, laiku ir operatyviai aptarnauti programą (atlikti programavimo darbus), t. y. reaguoti į atsiradusius gedimus, todėl šalių sudarytą Sutartį kvalifikavo kaip mišrią, nes jai taikytinos ATGTĮ ir CK atlygintinių paslaugų teikimą bei rangos santykius reglamentuojančios teisės normos, taip pat bendrosios sutartims taikytinos teisės normos.
Kasatorius šioje byloje kelia CK 6.655 straipsnio 1 dalies ir 6.671 straipsnio aiškinimo klausimą ir teigia, kad jeigu rangos sutartis nutraukiama dėl užsakovo padarytų sutarties pažeidimų, tai rangovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad darbų ne visiškas įvykdymas susijęs su tuo, kad atsakovas 2008 metų balandžio mėnesio tinkamai nebendradarbiavo su ieškovu ir neadministravo projekto, todėl ieškovas dėl priežasčių, kurios nuo jo nepriklauso, negalėjo vykdyti testavimo ir diegimo darbų. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentas dėl HL7 standarto nesilaikymo kaip esminio atliktų darbų trūkumo nepagrįstas specialistų išvadomis, nes ekspertai teismo posėdžio metu dėl HL7 standarto laikymosi paaiškino, kad ieškovas naudojosi lokalizuotų pranešimų variantu, rėmėsi standartu, kur 1-ą (HL7 standarto) lygį atitiko. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad HL7 standarto neįdiegimas daro neįmanomą tolimesnį NESS-2 programos tobulinimą ir įdiegimą.
Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad ieškovo sukurtas sutarties dalykas neatitinka jam pirkimo techninėje specifikacijoje keliamų reikalavimų, sprendė, jog būtent ieškovas prievolę įvykdė netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad NESS-2 programos sukūrimas nesilaikant vieno iš esminių reikalavimų keliamų šiai programai, t. y. nesukuriant galimybės sklandžiai ją jungti su kitomis NESS sistemos programomis, vertintas kaip netinkamas prievolės įvykdymas, todėl nors sutarties dalyką galima išskaidyti į atskirus etapus objektyviai (materialiai), tačiau ieškovo pareiga yra nedaloma pagal savo pobūdį – jis privalėjo sukurti ir įdiegti pilotinę Nacionalinio lygmens 11 funkcijų e. sveikatos informacinę sistemą. Pripažinęs, kad būtent kasatorius netinkamai įvykdė prievolę, bei konstatavęs, kad kompiuterinės programos sukūrimas ir įdiegimas yra santykinai nedalus dalykas, apeliacinis teismas reikalavimo priteisti atlyginimą už faktiškai atliktus darbus netenkino. Išvadą apie ieškovo prievolės nedalumą apeliacinės instancijos teismas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-61/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-61/2010">3K-3-61/2010</a> išaiškinimais.
Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais, kad nagrinėjamoje byloje pirmiau nurodytos kasacinės bylos išaiškinimai netaikytini, ką, beje, ir buvo konstatavęs pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-61/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-61/2010">3K-3-61/2010</a> buvo įvertinta nemažai faktinių duomenų, inter alia duomenų, patvirtinančių, jog: a) tinkamo sutarties objekto toje byloje atsakovas negavo; b) ieškovas įsipareigojimų toje byloje įvykdyti negali, nes pareiškė, kad neturi sukurtos programos kopijos; c) ieškovas toje byloje neįvykdė sutarties, nes nebuvo atlikti visi sutartyje numatyti darbai: nepateikti įrodymai apie programos sukūrimą; d) ieškovas toje byloje neperdavė atsakovui visų programos tekstinių bei pagalbinių failų (duomenų laikmenų); e) ieškovas nedėjo reikiamų pastangų programai įdiegti ir kt. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės esmingai skiriasi: buvo atlikti visi darbai, sistema visa sukurta, o ne dalis darbų, atsižvelgta į atsakovo pastabas, net savarankiškai kvalifikuotų asmenų testuota bei visiškai perduota atsakovui, įkelta į testinę aplinką, o galutinis testavimas, kuris turėjo būti atliktas atsakovo iniciatyva, tinkamai neįvyko dėl paties atsakovo kaltės ir aiškios bendradarbiavimo sutartiniuose santykiuose stokos.
Apeliacinės instancijos teismas savo išvadą, kad kasatorius neturi teisės gauti apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus, grindė tuo, kad tiekėjas nesilaikė pirkimo dokumentuose Techninėje specifikacijoje ir Techninės atitikties formoje nurodytų reikalavimų, susijusių su HL 7 v 3 standarto komunikacijai taikymu kuriamoje kompiuterinėje programoje. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad nors teismo ekspertai konstatavo, jog Pilotinė nacionalinio lygmens 11 funkcijų e.sveikatos informacinė sistema (NESS2) neatitinka HL7 v3 standarto, ekspertizės aktu kartu nurodė, kad NESS2 yra sukurta iš dalies vadovaujantis HL7 v3 standarto principais. Ši svarbi aplinkybė buvo išsamiai aiškinamasi bylos nagrinėjimo metu, taip pat ekspertų apklausos metu teismo posėdyje. Byloje nustatyta, kad kuriant sistemą buvo vadovaujamasi tuo metu galiojusio HL7 tarptautinio standarto principais ir juos adaptuojant bei lokalizuojant Lietuvai. Šiame ginčo kontekste svarbu, jog NESS-2 sistemos atitiktis HL7 standartui UAB „Ernst & Young Baltic“ iniciatyva buvo vertinama nepatvirtintu 2007 m. rugsėjo mėn. balsavimui skirtos redakcijos atžvilgiu, o ne tarptautiniais HL7 standarto, kuriam buvo kuriama sistema, dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kad CDA dokumentams ISO patvirtinto standarto dar nebuvo (toks pasirodė tik 2009 m. lapkričio 24 d.), todėl buvo panaudotas ANSI Jungtinių Amerikos Valstijų standartas HL7 CDA, kuris patvirtintas 2005 m. balandžio 21 d. Kaip byloje jau nustatyta, šiame standarte CDA dokumentų turinio kodavimo sudėtingumas skirstomas į tris lygius. Kadangi techniniuose reikalavimuose nebuvo nurodytas joks lygis, kurį reikia įgyvendinti, buvo pasirinktas CDA pirmas lygis. Visos šios aplinkybės byloje yra nustatytos teismo ekspertizės aktu bei ekspertų paaiškinimais teisminio nagrinėjimo metu, taip pat visuma kitų byloje surinktų įrodymų, jos buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo.
Išvardytų bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Bijusta“ v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-502/2007). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Teisingumo Teismo praktiką, kurioje yra konstatuota, kad Direktyvos 2004/18 23 straipsnio 2 ir 3 dalies b punkte bei 29 konstatuojamoje dalyje pabrėžiama, kad techninės specifikacijos privalo būti pakankamai tikslios, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties objektą, o perkančios organizacijos galėtų sudaryti sutartį, be to, jos turi būti aiškiai išdėstytos, kad dalyviai žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai. Be to, nors perkančioji organizacija ir turi teisę tikėtis, jog suinteresuoti ūkio subjektai bus pakankamai suinteresuoti ir rūpestingi, tačiau tokio teisėto lūkesčio sąlyga yra tai, kad pati perkančioji organizacija turi būti aiškiai suformulavusi savo reikalavimus (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10, nepaskelbtas Rinkinyje, ir šiame sprendime nurodyta Teismo jurisprudencija).
Pirmiau nurodyta Teisingumo Teismo praktika nagrinėjamoje byloje aktuali tuo, kad ekspertų paaiškinimais byloje nustatytos aplinkybės, jog techninė specifikacija nebuvo tiesiogiai susijusi su HL7 standartu, jog netgi galima nesilaikyti standarto ir sistema veiktų puikiausiai be standarto, taip pat, kad tuo metu buvo ankstesnė standarto versija, kad standartas nebuvo stabilus, o esama aplinka taip pat nebuvo tinkama HL7 standartui. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių, kurios buvo nustatytos pirmosios instancijos teismo, nevertino, neatsižvelgė į atsakovo veiksmus sutarties vykdymo laikotarpiu, į tai, kad atsakovas netinkamai vykdė ir kontroliavo Pilotinės Nacionalinio Lygmens 11 funkcijų e. sveikatos informacinės sistemos kūrimo ir diegimo eigą, nepatenkino nė vieno kasatoriaus prašymo pateikti sistemos diegimui gamybinėje aplinkoje reikalingus duomenis ir suteikti priėjimą prie reikiamos gamybinės aplinkos aparatinės įrangos, nebuvo pasirengęs pradėti sistemos bandomąją eksploataciją.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendrųjų sutarties sąlygų 16.2 punkte nurodyta, kad Perkančioji organizacija paslaugų teikėjo pateiktas ataskaitas turi patvirtinti per 15 kalendorinių dienų nuo jų gavimo, išskyrus galutinę sutarties vykdymo ataskaitą, kurią patvirtinti privaloma per 30 kalendorinių dienų nuo jos gavimo, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Jei per šį terminą perkančioji organizacija atskiru pranešimu nepateikia paslaugų teikėjui jokių pastabų dėl pateiktų dokumentų ar ataskaitų, laikoma, kad perkančioji organizacija pateiktiems dokumentams ir ataskaitoms neprieštarauja. Atsakovas per sutartyje nustatytą terminą nepateikė jokių pastabų, todėl ieškovas turėjo pagrindą nuspręsti, kad pateiktiems sutarties rezultatams, dokumentams ir ataskaitoms atsakovas neprieštarauja. Pagal rangos teisinių santykių bendrąsias nuostatas, jeigu net užsakovas atsisako sutarties, t. y. sutartį nutraukia dėl svarbių priežasčių iki darbas nebaigtas, tai rangovui sumokamas atlyginimas už atlikto darbo dalį (CK 6.658 straipsnio 4 dalis, 6.671 straipsnis). Šalys buvo susitarusio už atliktus darbus apmokėti etapais su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). Įvertinus šalių santykius galiojančių civilinės teisės normų kontekste pripažintina, kad šalių santykiai galutinio savo tikslo nepasiekė, nes sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės. Tačiau tai, kad atsakovas faktiškai atsisako parengtų NESS2 dalių, kas reiškia, jog nebesiekia įgyvendinti projektą, vien tik todėl, kad sutarties dalykas yra labai specifinio pobūdžio, kasatoriaus atliktas darbas negali tapti neatlygintinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi sutarties dalyko specifiką, pripažįsta teisingu pirmosios instancijos teismo pasirinktą ekspertų išvadoje nurodytą minimalią darbų įvykdymo apimtį (81 procentas), kuria teismas rėmėsi kaip vieninteliu objektyviu kriterijumi nustatant apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus sumą. Kartu kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, kad ekspertai vertino visų Sutartyje numatytų darbų, už kuriuos turėjo būti mokama šios Sutarties 3.1 punkte nurodyta kaina, todėl ieškovui negalėtų būti priteisiama didesnė suma už darbus, nei priklausytų pagal sutartį, jeigu sutartis būtų buvusi visiškai įvykdyta. Teismo pasirinktas 81 procentas nuo 3 775 670,78 Lt yra 3 058 293,33 Lt, o atėmus avansu ieškovui sumokėtus 775 134,16 Lt gautųsi 2 283 159,17 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius negali tikėtis gauti didesnio apmokėjimo pagal sutartį, negu būtų gavęs, jeigu sutartis nebūtų buvusi nutraukta, todėl panaikina apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir, iš esmės palikdama nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kasatoriui priteistą sumą sumažina iki 2 283 159,17 Lt, dėl šios dalies pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisdama.
Dėl išdėstytų argumentų kasacinio teismo teisėjų kolegija panaikina apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 9,44 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, nustatančiame, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 Lt, šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą pakeisti.
Ieškovui UAB „Etnomedijos Intercentras“ (j. a. k. 124259838) iš atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos (j. a. k.188603472) priteistos skolos dydį sumažinti iki 2 283 159,17 Lt.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Gražina Davidonienė
Janina Januškienė
