Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-537/2013

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06237-2012-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 42.10; 52.3; 108; 125.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ranga“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Grindingas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ranga“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Grindingas“ pareikštu ieškiniu prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo UAB „Ranga“ 113 572,33 Lt skolos, 4 134,03 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad šalys 2010 m. gruodžio 3 d. sudarė rangos sutartį Nr. 2010/12/03, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti statybinius darbus – poilsio pastato su požemine lengvųjų automobilių saugykla, esančio Palangoje, Birutės al. 26, pastatų korpusų statybos užbaigimo darbus, o atsakovas įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti. Ieškovas tinkamai įvykdė sutartines prievoles, atsakovas atliktus darbus priėmė. Atsakovui 2011 m. spalio 13 d. buvo pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. GRN0000414 už 138 096,09 Lt sumą, kurią atsakovas privalėjo apmokėti per 30 dienų nuo sąskaitos pasirašymo dienos. Atsakovas visos sumos nesumokėjo ir liko skolingas ieškovui 113 572,33 Lt.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 25 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Atsakovas, nesutikdamas su preliminariu sprendimu, pateikė prieštaravimus, prašydamas panaikinti preliminarų sprendimą, atmesti ieškovo ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimuose jis nurodė, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, darbai atlikti per vėlai ir su trūkumais, kai kurie darbai iš viso neatlikti, atsakovui neperduota techninė dokumentacija, taip pat kad iš viso ieškovui sumokėjo 166 000 Lt, tačiau mano, kad darbai atlikti už mažesnę sumą ir yra permokėjęs 33 471,31 Lt. Dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų patyrė 77 728,95 Lt nuostolių bei turėjo papildomų 21 424,66 Lt išlaidų; dėl nuostolių atlyginimo pareiškė ieškovui ieškinį Šiaulių miesto apylinkės teisme.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 5 d. d. sprendimu priėmė ieškovo 2000 Lt ieškinio reikalavimų atsisakymą ir pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. preliminarų sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Ranga“ 111 572,33 Lt skolos, 2067 Lt delspinigių ir 2259,29 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Grindingas“; kitą ieškinio dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas praleido darbų atlikimo terminus, netinkamai atliko darbus bei kad dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų teikė jam pretenzijas.

Byloje esantys dokumentai, teismo vertinimu, patvirtina tai, kad dėl ypač žemos žiemos oro temperatūros nebuvo galima atlikti mūro ir betonavimo darbų. Tai statybų metu buvo derinta su atsakovu, kuris pripažino pagrįstai praleistus terminus, nurodydamas, jog PVM sąskaitas faktūras apmokės tik po to, kai darbai bus visiškai užbaigti. Teismas konstatavo, kad ieškovas tinkamai įvykdė savo sutartines prievoles, o atsakovas, priėmęs atliktus darbus, pagal 2011 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą neatsiskaitė. Teismas nustatė, kad darbų terminai buvo pratęsti ir atlikti nauju žodžiu susitartu laiku, todėl nelaikė, jog ieškovas visiškai be jokio pagrindo praleido sutartinius terminus ir neįvykdė ar prastai įvykdė statybos darbus. Atsakovas gera valia nepriėmė ieškovo teikiamų raštų, techninių dokumentų, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad ieškovas jų neperduoda. Teismas pažymėjo, kad užsakovas (atsakovas) turi teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę bei pateikti pretenzijas ieškovui, tačiau byloje tokių duomenų nėra.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo UAB „Ranga“ 201,77 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Grindingas“.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 27 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos 2010 m. gruodžio 3 d. rangos sutarties sąlygas, atsakovo 2011 m. spalio 18 d. raštą Nr. 72, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad teikė ieškovui pretenzijas dėl netinkamos kokybės darbų atlikimo (CPK 185, 197 straipsniai). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo teismui pripažinti vienašalį perdavimo aktą negaliojančiu, be to, nepateikta įrodymų, kad yra nustatyti trūkumai, dėl kurių darbų rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 4, 6 dalys). Teismas, įvertinęs CK 6.655 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų kreipęsis į ieškovą neatlygintinai pašalinti trūkumus ar atitinkamai sumažinti darbų kainą, konstatavo, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovui už atliktus rangos darbus pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (Sutarties 5.1.1 punktas).

Teismas, nustatęs, kad atsakovas kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl nuostolių atlyginimo iš ieškovo priteisimo, padarė išvadą, jog galimų nuostolių atlyginimo klausimas bus sprendžiamas nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-5115-772/2012, bei sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje atsisakė priimti atsakovo priešieškinį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-5115-772/2012 yra sustabdyta iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo, laikė nepagrįstomis atsakovo abejones dėl skirtingų teismų sprendimų priėmimo šio ginčo atveju.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas iš esmės neįrodinėjo, jog dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas jam prarado prasmę, padarė išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovas atliko darbus pažeidęs rangos sutartyje nustatytus terminus galbūt nesant atsakovo sutikimo dėl tokių terminų pratęsimo, neturi esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes šių aplinkybių analizė ir galimų atsakovo patirtų nuostolių dydis bus nustatinėjamas Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5115-772/2012.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad po to, kai ginčo darbus atliko ieškovas, dalį darbų atliko pats atsakovas, taip pat kiti subrangovai, padarė išvadą, jog paskyrus ekspertizę būtų sudėtinga nustatyti, kuriuos darbus atliko ieškovas, kuriuos kiti rangovai, todėl atmetė atsakovo prašymą skirti statybinę-inžinerinę ekspertizę. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, būdamas statybos darbų vykdytoju ir išmanydamas statybų vykdymo specifiką, negali paaiškinti, kurie ieškovo atlikti darbai yra netinkami, todėl sprendė, kad ieškovas iš esmės tinkamai atliko darbus, o ekspertizės skyrimas šioje byloje netikslingas.

Teismas, vadovaudamasis CK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė papildomą sprendimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Ranga“ prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl bylos nagrinėjimo bendrąja ginčo teisena. Remiantis CPK 424 straipsnio 1 dalimi, ieškinys dokumentinio proceso tvarka gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu visi reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimus grindė vien tik abejotinu vienašaliu atliktų darbų priėmimo perdavimo aktu bei atsakovo nepasirašyta PVM sąskaita faktūra. Taigi ieškovas ieškinio, pareikšto dokumentinio proceso tvarka, tinkamai nepagrindė, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 424 straipsnio 2 dalimi, privalėjo ieškovą įpareigoti primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir bylą nagrinėti bendrąja ginčo teisena.

2. Dėl priešieškinio nepriėmimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali atsisakyti svarstyti atsakovo pareikštų reikalavimų tuo pagrindu, kad ieškinį neigiantys faktai sudarytų kito ieškinio, kurį atsakovas gali pareikšti kaip savarankišką, faktinį pagrindą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo priešieškinį dėl nuostolių, patirtų dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų, atlyginimo. Be to, priešieškinio pateikimo metu, t. y. 2012 m. birželio 17 d., CPK 430 straipsnio 4 dalyje nebuvo draudimo atsakovui pareikšti priešieškinį.

3. Dėl ekspertizės nepaskyrimo. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimais bei priimtu preliminariu sprendimu, prieštaravimuose nurodė bei bylos nagrinėjimo metu siekė įrodyti, kad ieškovo pagal šalių sudarytą rangos sutartį atlikti darbai yra netinkamos kokybės. Dėl to skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose turėjo būti konstatuotas ieškovo tinkamo darbų atlikimo faktas (CK 6.665 straipsnis). Teismai, vadovaudamasi vien ta aplinkybe, kad atsakovas nepaaiškino kurie ieškovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, padarė nepagrįstą išvadą, kad darbai buvo atlikti tinkamai. Nors neatliktų darbų faktą turi įrodinėti užsakovas, t. y. šiuo atveju atsakovas, teismai, nepagrįstai atmetę prašymą skirti ekspertizę, šią galimybę iš jo atėmė. Tik atlikus byloje statybinę inžinerinę ekspertizę yra galima nustatyti ar ieškovo atlikti darbai yra tinkami. Nepaskirus ekspertizės iš atsakovo buvo atimta galimybė ginčyti vienašalį darbų priėmimo-perdavimo aktą bei CK 6.694 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas sąlygas.

4. Dėl įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Teismų išvados yra grįstos netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus arba jų iš viso neįvertinus. Kai kuriuos faktus (dėl ieškovo atsakovui teiktų dokumentų per antstolį; dėl ieškovo žiniaraščių ir atliktų darbų žurnalų gavimo; dėl atsakovo atsisakymo priimti techninius dokumentus) teismai konstatavo iš viso nesant byloje šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų. Be to, teismai visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad kiti atsakovo samdyti subrangovai taisė ieškovo atliktus darbus. Teismai, taip pat netinkamai vertindami atsakovo nepasirašytą 2011 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas priėmė darbus būtent pagal šią sąskaitą.

Ieškovas UAB „Grindingas“ atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, t. y. ar teisingai kvalifikavo ginčo santykį pagal byloje nustatytas aplinkybes, taip pat ar tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančias proceso teisės normas.

Dėl bylos nagrinėjimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles

Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinio, pareikšto dokumentinio proceso tvarka, priėmimo metu turėjo nustatyti, kad ieškinys nėra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, todėl privalėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.

Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį ir prašydamas jį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 424 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas, ieškiniu prašydamas priteisti iš kasatoriaus skolą už atliktus darbus pagal šalių sudarytą rangos sutartį, kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jo manymu, pagrindžiančius reikalavimo pagrįstumą: 2010 m. gruodžio 3 d. rangos sutartį Nr. 2010/12/03, papildomą susitarimą Nr. 1, lokalines sąmatas, atliktų darbų aktus, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymas, 2011 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. GRN0000414, 2012 m. gegužės 15 d. skolų suderinimo aktą, raštus dėl skolos apmokėjimo, siųstus kasatoriui, Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro 2012 m. vasario 23 d. liudijimą dėl dokumentų kasatoriui įteikimo. Visi šie dokumentai atitinka CPK 177, 180, 197, 198, 202 straipsnių reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, formaliai įvertinęs šių rašytinių įrodymų turtinį ir nenustatęs jų akivaizdžių trūkumų bei padaręs išvadą, kad jie preliminariai pagrindžia ieškinio reikalavimus, turėjo teisę nagrinėjamu atveju priimti preliminarų sprendimą (CPK 183, 185 straipsniai, 428 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad preliminaraus sprendimo priėmimas, nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka, reiškia, jog yra priimtas sąlyginis sprendimas tik pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. sprendimas atskleidžia tik vienos šalies požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo dar tik bus išdėstyta prieštaravimuose (CPK 430 straipsnis) ir taip yra užtikrinama jo teisė būti išklausytam. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui) ir baigiamas galutinio sprendimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Intervid pramogos“ v. UAB,,EVP International“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-240/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-240/2011">3K-3-240/2011</a>). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodinėjimo priemonės ribojamos tik pirmajame dokumentinio proceso etape, kai pareiškiamas dokumentinio proceso tvarka galimas nagrinėti ieškinys ir priimamas preliminarus sprendimas (CPK 424, 425 straipsnis). Antrajame dokumentinio proceso etape, kai atsakovas gavęs preliminaraus sprendimo nuorašą pareiškia prieštaravimus, įrodinėjimo priemonės neribojamos (CPK 430 straipsnis). Šiame etape tiek ieškovas, tiek atsakovas gali teikti visas CPK 177 straipsnio leidžiamas įrodinėjimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Maternas“ v. UAB „Statybų skliautas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-196/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-196/2009">3K-3-196/2009</a>).

Nagrinėjamu atveju kasatorius įstatymo nustatytu terminu ir tvarka pateikė prieštaravimus dėl ieškovo ieškinio ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. preliminaraus sprendimo, kurie buvo priimti pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi. Ieškovui pateikus atsiliepimą į kasatoriaus prieštaravimus, 2012 m. liepos 2 d. nutartimi buvo paskirtas teismo posėdis žodinio proceso tvarka. Taigi, kasatoriui pareiškus prieštaravimus ir pirmosios instancijos teismui juos priėmus bei paskyrus žodinį bylos nagrinėjimą, teismo procesas nagrinėjamu atveju vyko pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Tiek ieškovas, tiek kasatorius, kaip pirmiau nurodyta, turėjo teisę naudotis visomis įrodinėjimo priemonėmis, teikti papildomus įrodymus tiek kartu su prieštaravimais, tiek prieš ir (ar) bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu (CPK 177, 178 straipsniai). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalių rungimosi, lygiateisiškumo principai ir kasatoriaus teisė būti išklausytam pažeisti nebuvo, todėl kasacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto bylos nenagrinėjimo bendrąja ginčo teisena yra nepagrįsti.

Dėl priešieškinio priėmimo

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti priešieškinį dėl nuostolių, patirtų dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų, atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas turi teisę keisti ieškinio dalyką ar pagrindą, o atsakovas – pareikšti priešieškinį. Tačiau šios šalių procesinės teisės nėra absoliučios, jų įgyvendinimo tvarką bei ribas nustato CPK. Įstatyme nustatyti trys atvejai, kai atsakovas gali gintis, reikšdamas priešieškinį (CPK 143 straipsnio 2 dalis). Tiek CPK 430 straipsnio 4 dalies redakcijoje, galiojusioje priešieškinio pareiškimo metu, tiek šiuo metu galiojančioje redakcijoje nėra numatyto draudimo reikšti priešieškinį byla nagrinėjant dokumentinio proceso tvarka. Tačiau taip pat pažymėtina, kad priešieškinis turi būti pareikštas laikantis CPK nustatytų reikalavimų. CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priešieškinis gali būti pareikštas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo; vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Priešieškinis pareiškiamas pagal ieškiniui pareikšti CPK nustatytas taisykles (CPK 135 straipsnis). Taigi teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. L. V. B. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16/2009">3K-3-16/2009</a>).

Nagrinėjamos bylos atveju kasatorius kartu su prieštaravimais dėl pareikšto ieškinio ir teismo priimto preliminaraus sprendimo pateikė priešieškinį dėl nuostolių, susidariusių dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų pagal rangos sutartį, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pateiktą priešieškinį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dokumentiniam procesui netaikomos CPK25-233 straipsniuose nustatytos pasirengimo bylų nagrinėjimui taisyklės, padarė išvadą, jog priešieškinio priėmimas ypač užvilkintų bylos nagrinėjimą. Teismas pabrėžė, kad kasatoriui neužkertamas kelias įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 143 straipsnio 3 dalis) būtent dėl to, kad taip neužkertamas kelias pareikšti reikalavimus atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-165/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-165/2012">3K-7-165/2012</a>). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) teisėjų kolegija nustatė, kad būtent šia teise ir pasinaudojo kasatorius 2012 m. liepos 11 d. Šiaulių miesto apylinkės teisme pareikšdamas ieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo. Taigi ieškovo atliktų darbų kokybė ir kasatoriaus dėl šių darbų trūkumų ištaisymo patirti nuostoliai, jų dydis ir atlyginimas yra atskiros civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, siekdamas operatyvaus ir teisingo bylos išnagrinėjimo, taupydamas teismo ir dalyvaujančių byloje asmenų laiką, pagrįstai atsisakė priimti priešieškinį.

Kadangi ieškovo atliktų darbų kokybė ir kasatoriaus patirti nuostoliai yra atskiros civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo teisę netenkinti kasatoriaus prašymo dėl statybinės inžinerinės ekspertizės paskyrimo. Tokios teismo ekspertizės skyrimo klausimas yra aktualesnis atskirai Šiaulių miesto apylinkės teisme nagrinėjamai bylai dėl nuostolių atlyginimo. Be to, kadangi šios atskiros civilinės bylos Nr. 2-354-772/2013 (buvęs Nr. 2-515-772/2012) nagrinėjimas yra sustabdytas iki šio kasacinio skundo išnagrinėjimo, sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatoriaus abejonės dėl skirtingų teismų sprendimų priėmimo yra nepagrįstos.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų ir yra teisiškai nereikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

Kasaciniame teisme patirta 40,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. pažyma). Atsižvelgiant į teisinį rezultatą byloje, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasacinį skundą pateikusio atsakovo UAB „Ranga“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalis,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ranga“ (juridinio asmens kodas 140665254) valstybei 40,92 Lt (keturiasdešimt litų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Dangutė Ambrasienė

Gražina Davidonienė

Janina Januškienė