Baudžiamoji byla Nr. 1-371-1208/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02233-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1;

1.2.6.1.2; 1.2.25.5; 2.1.7.4.1; 2.3.6.4.1;

2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.4.6.1; 2.4.1.2;

2.4.1.3

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 26 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,

sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,

dalyvaujant prokurorui Inetui Volungevičiui,

kaltinamajam A. S. ir jo gynėjui advokatui Vaidui Jurčikoniui,

kaltinamajam A. T. ir jo gynėjai advokatei Sonatai Mickevičienei,

nukentėjusiojo R. G. atstovui advokatui Vytautui Tučkui,

asmeniui, kurį prašoma paskirti laiduotoju J. T.,

asmens, kurio turtas gali būti konfiskuotas UAB „Greiti autosprendimai“ atstovui R. I.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąja vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) 2014 m. birželio 18 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2016 m. vasario 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2017 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) 2018 m. kovo 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 2022 m. gruodžio 14 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, galutine – 60 parų arešto bausme;

6) 2023 m. sausio 23 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmę sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 (dvidešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. gruodžio 14 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme, bausmes visiškai sudedant, prie 2022 m. gruodžio 14 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėta šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta A. S. bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal 2022 m. gruodžio 14 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir šiuo baudžiamuoju įsakymu į paskirtą bausmę įskaitytas laikotarpis. 2023 m. balandžio 28 d. paleistas atlikęs bausmę;

7) 2024 m. gruodžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. sausio 3 d.

8) 2024 m. gruodžio 13 d., Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, paskirta subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Bausmę atlikęs 2025 m. balandžio 11 d.;

2025 m. balandžio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu skirta galutinė 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuojama nuo 2025 m. sausio 9 d.;

2025 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi A. S. paskirtos galutinės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas nuteistojo A. S. laikas, išbūtas atliekant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 60 parų arešto bausmę, nuo 2025 m. kovo 10 d. iki 2025 m. balandžio 14 d., vieną arešto dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 20 d.,

teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis Norvegijoje, šiuo metu vaiko priežiūros atostogose, anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. S. ir A. T., veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami psichinę ir fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį R. G., 2025 m. sausio 17 d., laikotarpyje nuo 14 val. 11 min. iki 15 val. 00 min., neteisėtai atėmė jam laisvę, o būtent: 14 val. 11 min. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bandant R. G. pasišalinti, A. S. suimdamas už rankos ir taip atimdamas jam galimybę laisvai pasirinkti buvimo vietą, įsodino jį į automobilį BMW, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), bei šiuo automobiliu, vairuojant A. T., nuvežė į (duomenys neskelbtini) esančią prieplauką (duomenys neskelbtini), kur, tęsdami nusikalstamus veiksmus, paėmę nukentėjusiajam už rankų, nuvedė prie Nemuno upės ir įstūmė į vandenį, po to, ištraukę išsigandusį, sušalusį nukentėjusįjį iš vandens, A. S. ir A. T. nusivedė R. G. iki automobilio BMW, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kur A. S. vieną kartą koja spyrė R. G. į kairės pusės pilvo sritį, ranka sudavė tris smūgius į veido sritį. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, po psichologinio ir fizinio smurto panaudojimo, A. S. ir A. T. kartu liepė R. G. lipti į automobilio bagažinę, taip atimdami jam galimybę laisvai pasirinkti buvimo vietą, ir A. T. vairuojamu automobiliu BMW, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nukentėjusįjį nuvežė į (duomenys neskelbtini) esantį mišką, kur, suimdami už drabužių, R. G. ištraukė iš automobilio ir numetė ant žemės. Šiam atsistojus, A. S. spyrė vieną kartą į nosies sritį bei vieną kartą į kairės pusės pilvo šoną, A. T. koja vieną kartą spyrė į kairės pusės pilvo šoną, taip smurtaudami liepė išsirinkti vietą, kur grasino pakasti, tęsdamas veiksmus A. S., neleisdamas R. G. pasišalinti, už pečių pargriovė ant žemės bei sudavė ne mažiau 3 smūgius į veido sritį. Tokiu būdu bendrais veiksmais, panaudodami psichologinį, fizinį smurtą, kuomet padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairio skruosto srityje, pilvo kairėje, dešinio skruosto srityje, odos nubrozdinimų nosies nugarėlėje, kaklo dešinėje pusėje, neteisėtai atėmė R. G. laisvę.

Šiais savo veiksmais A. S. ir A. T., veikdami bendrininkų grupėje, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. T. 2025 m. sausio 17 d., nuo 14 val. 11 min. iki tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) esančios prieplaukos (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) esančios prieplaukos (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) esančio miško vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW 525D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, jam nustatytas 2,83 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad po darbo su A. T. nuvažiavo pas A. D. Vėliau nuvažiavo iki parduotuvės nusipirkti alkoholio, kur sutiko nukentėjusįjį R. G. Nukentėjusysis šnekėjo apie A. D., sakė, kad apšlapins jam galvą, todėl A. S. ir A. T. pasiūlė jam važiuoti kartu pas A. D. ir išsiaiškinti. Nuvažiavus pas A. D., A. T. su A. D. kažką darė prie A. T. automobilio, o A. S. su nukentėjusiuoju garaže gėrė. A. S. prieš tai taip pat buvo išgėręs alaus. Nukentėjusysis buvo laimingas, nes gavo išgerti. Įvykių tiksliai neprisimena, tačiau jie dėl kažko susipyko. Galimai pajuokavo, kad R. G. taip ir neapšlapino A. D. galvos, todėl reikia važiuoti prie Nemuno. Galimai A. S. sugalvojo, kad reikia važiuoti prie Nemuno. Garaže keturiese išgėrė apie du butelius degtinės. A. S. jautėsi neblaivus. Važiuojant nuo Nemuno, pasuko link miško. R. G. pats atsidarė bagažinę. Tuo metu atvažiavo policija. Kaltę pripažįsta, tačiau, jei būtų spyręs R. G., tai jam būtų nustatyti didesni sužalojimai. Paleistas iš areštinės, matė, kad nukentėjusiojo sužalojimai jau buvo beveik išgiję. Į mašiną R. G. įlipo savo noru, jam nesakė, kad važiuos prie Nemuno. R. G. galvojo, kad jį paleis prie parduotuvės, tačiau jau važiuojant link parduotuvės buvo nusprendę, kad važiuos prie Nemuno, tik dar sustojo nusipirkti degtinės. R. G. pasakė, kad važiuos prie Nemuno, jis nesutiko, turbūt sakė, kad nenori važiuoti. Kitą dieną kaltinamasis šnekėjo su R. G., jo atsiprašė. R. G. sakė, kad, jei jį būtų paleidę prie parduotuvės, kaip jis prašė, tai nieko nebūtų buvę. Nuvažiavę prie Nemuno, nuėjo prie išbetonuotos pakylos. Norėjo išgerti, kažką negražiai kalbėjo su R. G.. Įvyko apsistumdymas. R. G. pradėjo eiti atbulas ir įslydo į Nemuną. Iš Nemuno R. G. ištraukė abu kaltinamieji, tačiau nenorėjo, kad jis šlapias sėdėtų mašinoje. Link automobilio R. G. nusivedė įsikibę už parankių. Nukentėjusysis norėjo lipti į galą, tačiau kaltinamieji liepė jam lipti į bagažinę, laikė jį suspaudė už rankų, kol R. G. atsisėdo į bagažinę. R. G. klausė, kur važiuos, į ką A. S. atsakė, kad „į mišką“. R. G. tuo metu atrodė išsigandęs. Pavažiavus apie 200 metrų, R. G. išlipo iš bagažinės. Jiems išlipus iš automobilio, atvažiavo policija. Prie automobilio galėjo smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu, jam įspirti, galimai pliaukštelėjo iš delno į veido sritį. Nukentėjusiojo atžvilgiu taip pat naudojo keiksmažodžius, sakė, kad „važiuosim į mišką“. Negali pasakyti, kokie sužalojimai nustatyti nukentėjusiajam, kaip jie atsirado, tačiau galėjo įspirti jam į nosies sritį ir kairės pusės šoną. Neprisimena, kur buvo R. G., kai atvažiavo policija. Su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sutinka. Savo elgesį vertina blogai, viskas įvyko dėl alkoholio vartojimo, šiuo metu alkoholio nevartoja. Nukentėjusiojo atsiprašė, sakė, kad jis nepyksta. Neprisimena, kokius veiksmus atliko A. T., tačiau jis papasakojo teisingai. Tam tikrų aplinkybių neprisimena dėl alkoholio, šiuo metu padarė išvadas ir negeria.

Kadangi kaltinamasis A. S. nurodė gerai neprisimenantis visų įvykio aplinkybių, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, perskaitė įtariamojo 2025 m. sausio 18 d. duotus parodymus apie tai, kad 2025 m. sausio 16 d., apie 17.00 val., po darbo su A. T. užsuko į parduotuvę, kur sutiko pažįstamą R. G. Besikalbant su juo, R. G. A. T. siūlė pinigų, kad šis apšlapintų A. D., kadangi jis vasarą buvo jį įstūmęs į Nemuną. Bet nei A. T., nei A. S. nesutiko. Kitą dieną 2025 m. sausio 17 d. A. S. su A. T. po darbo, apie 13-14 val. nuvažiavo į parduotuvę nusipirkti alkoholio, norėjo važiuoti pas A. D. Nusipirko vieną butelį 0,7 l. degtinės. Išeinant sutiko R. G., kuriam pasiūlė važiuoti kartu, pasiūlė, kad galės apšlapinti A. D. galvą. R. G. sutiko. Visi trys nuvažiavo pas A. D., adresu (duomenys neskelbtini), gėrė, juokavo, A. D. tvarkė automobilį. Įvykių tiksliai neprisimena dėl girtumo, tačiau gali būti kad kažką kalbėjo apie tai, kad R. G. neapšlapino A. D. galvos. Galimai A. S. pasiūlė važiuoti prie Nemuno, kad juokais pagąsdintų R. G. Važiavo į parduotuvę, po to nuvažiavo į prieplauką, kur A. S. su A. T. juokais grasino nukentėjusiajam. Tuo metu R. G. paslydo ir įkrito į Nemuną, visko nepamena, nes buvo girtas. A. S. su A. T. R. G. ištraukė iš vandens. Nenorėjo R. G. sodinti į automobilio saloną, nes jis buvo šlapiais drabužiais, todėl liepė jam lipti į bagažinę. R. G. prašė paleisti, sakė, kad niekam nesakys, bet vis tiek įlipo į bagažinę. Neprisimena, kas uždarė bagažinę. Toliau pavažiavo link miškelio ir sustojo. Automobilį vairavo A. S. R. G. išleido, jo atžvilgiu keikėsi, sakė, kad „kasi sau duobę“. Galimai R. G. jį traukė iš Nemuno, suėmus už drabužių R. G., kad liptų į mašiną (3 t., b. l. 81-83). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. S. nurodė, kad sakė teisybę, tačiau, jei nukentėjusysis nurodo, kad jis jam sudavė, tuomet šias aplinkybes pripažįsta. Automobilio įvykio metu nevairavo, norėjo, kad iš draugo neatimtų teisių, todėl sakė, kad vairavo jis.

Kaltinamasis A. T., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad su A. S. (duomenys neskelbtini) kaime dirbo statybose. Po darbo, apie 12-13 val. nuvažiavo pas A. D., norėjo ten tvarkyti automobilį. Būnant pas A. D., sugalvojo išgerti, todėl su A. S. nuvažiavo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), nusipirko alkoholio. Nuvažiavę į parduotuvę, sutiko R. G.. Dieną prieš tai R. G. konfliktavo su A. D.. Dėl to A. T. ir A. S. pasikvietė R. G. į automobilį ir su juo nuvažiavo pas A. D. Automobilį vairavo A. T. Nukentėjusiojo veidas jau buvo sužalotas. Pas A. D. visi keturi gėrė degtinę, tvarkė automobilį. Po valandos pradėjo konfliktuoti su R. G. Įsėdo į automobilį ir nuvažiavo prie parduotuvės, nusipirko alkoholio ir nuvažiavo prie Nemuno, nes norėjo pagąsdinti R. G. Važiuoti prie Nemuno sugalvojo A. S., A. T. su tuo sutiko. Neprisimena, dėl ko prasidėjo konfliktas su R. G., buvo apsvaigęs nuo alkoholio. R. G. į automobilį įsėdo pats. Jis negalvojo, kad važiuos prie Nemuno, galvojo, kad važiuos iki parduotuvės ir jį paleis eiti namo. Automobilį iki parduotuvės vairavo A. T., jis nuėjo į parduotuvę. A. T. sėdėjo priekinėje automobilio sėdynėje keleivio vietoje, o R. G. gale. Grįžus iš parduotuvės, nuvažiavo prie Nemuno. R. G. sakė, kad važiuoja prie Nemuno. R. G. nenorėjo, sakė paleisti jį prie namų. Nuvažiavus išlipo iš automobilio ir suėmę už rankų nusivedė R. G. prie Nemuno. Nuėję prie Nemuno susistumdė ir R. G. įslydo į Nemuną. Viskas vyko labai greitai, tiksliai aplinkybių neprisimena. R. G. įkritus į Nemuną, A. T. jį ištraukė. Kai ištraukė, nusivedė jį prie automobilio. R. G. įsodino į bagažinę, o A. S. atsisėdo į priekį. R. G. norėjo sėsti į automobilio saloną, tačiau kaltinamieji jam neleido, nes jis buvo šlapias. R. G. pats įsėdo į bagažinę. Jis bijojo, drebėjo, prašė paleisti, sakė, kad nori namo. Kaltinamieji norėjo dar jį pagąsdinti, kad veža į mišką. Nuvažiavus į mišką, R. G. kažkaip pats atsidarė bagažinę, išlipo ir tuomet atvažiavo policija. Atvažiavus policijai, R. G. gulėjo ant žemės, nes kaltinamieji galėjo jį pastumti. R. G. išlipus iš bagažinės, A. T. jam įspyrė, galėjo pataikyti į klubą. Nematė, ką tuo metu darė A. S., viskas vyko labai greitai. Girdėjo, kad R. G. sakė „nemuškit, paleiskit“, iš ko supranta, kad nukentėjusysis buvo mušamas. A. T. ir A. S. daug keikėsi, sakė nukentėjusiajam eiti „rinktis duobę“. A. T. teigimu tai buvo tik juokai, nes jie neturėjo kastuvų. Automobilį visą laiką vairavo A. T. Automobilį įsigijo iš įmonės „Greiti autosprendimai“, yra jo valdytojas. Už automobilį moka įmokas pagal sutartį. Prašo atleisti pagal laidavimą ir perduoti jį motinos priežiūrai. Mama jam gali daryti teigiamą įtaką. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, gyvena Norvegijoje, su mama bendrauja kiekvieną dieną. Šiuo metu ilgą laiką alkoholio nevartoja, nes nusikalstama veika buvo padaryta tik dėl alkoholio vartojimo. Su nukentėjusiuoju buvo kelis kartus susitikęs, atsiprašė, R. G. sakė, kad ant jo nepyksta. Šeimoje augina tris mažamečius vaikus, jis vienintelis išlaiko šeimą. Jo pajamos apie 3000 Eur. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti. Prašo išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Automobilį įsigijo už 10 500 Eur.

Transporto priemonės savininko UAB „Greiti autosprendimai“ atstovas R. I. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su A. T. buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis su galimybe transporto priemonę išsipirkti. A. T. sutartį vykdė tinkamai. 2024 m. gruodžio mėnesį buvo informuotas apie vykdomą ikiteisminį tyrimą. Tyrėja paaiškino, kad automobilį vairavo ne A. T., o kitas asmuo, dėl to A. T. buvo išduotas įgaliojimas atsiimti transporto priemonę. Tik dabar sužinojo, kad A. T. vairavo neblaivus, dėl ko nėra galimybės tęsti sutartį su A. T. Prašo automobilį grąžinti UAB „Greiti autosprendimai“.

Galima laiduotoja J. T. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jos sūnų A. T. pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybei. Apie įvykį sužinojo tą pačią dieną. Kai sūnų paleido, jis grįžo pas galimą laiduotoją, labai gailėjosi. Šiuo metu sūnus elgiasi gerai. Su juo niekada anksčiau nebuvo problemų. Telefonu su sūnumi bendrauja kasdien. Pataria sūnui nevartoti alkoholio, gerai elgtis, rūpintis ateitimi. Sūnus išvyksta į Norvegiją dirbti, tuomet bendrauja telefonu. Nesupranta, kodėl sūnus taip pasielgė. Mano, kad jam reiktų daugiau laiko skirti poilsiui, ne vien darbui. A. T. yra geras, klauso J. T. J. T. nėra teista, bausta administracine tvarka, pastoviai dirba. Prašo netaikyti užstato, kadangi pajamos yra vidutinės, turi kitų įsipareigojimų.

Teismas pažymi, kad kaltinamieji A. T. ir A. S. teisiamojo posėdžio metu kelis kartus klausiami patvirtino, kad pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes, tačiau ne kartą leidosi į tų aplinkybių vertinimą, kuriuo mažino savo kaltės pobūdį. Tačiau šios aplinkybės nepaneigė teismo galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, kadangi kaltinamieji nėra kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pripažino, bylos aplinkybės yra aiškios. Teismas pažymi, kad tiek prokuroras, tiek kaltinamieji ir jų gynėjai vienareikšmiškai sutiko dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Be pačių kaltinamųjų visiško kaltės pripažinimo, jų kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirti įrodymai:

Nukentėjusysis R. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. sausio 17 d., dienos metu, kiek buvo valandų nežino, prie parduotuvės „Aibė“, (duomenys neskelbtini), privažiavo jo pažįstami A. T. ir A. S. Kai jie atvažiavo, nusipirko alkoholio ir pasakė jam, kad važiuoja kartu išgerti. Jis sutiko ir geranoriškai įlipo pas juos į automobilį. Automobilį vairavo A. T., koks buvo automobilis nežino, tik žino, kad juodos spalvos. Įlipus į automobilį, jie nuvažiavo pas kitą pažįstamą A. D., kuris gyvena taip pat (duomenys neskelbtini). Jie ten pabuvo kokią pusę valandos, išgėrė ir vėl nuvažiavo į tą pačią parduotuvę „Aibė“. Jie vėl nusipirko alkoholinių gėrimų ir jam vėl pasiūlė važiuoti prie (duomenys neskelbtini) prieplaukos išgerti. Jis sutiko, nieko blogo nepagalvojo. Atvykus prie prieplaukos, jie visi trys išlipo iš automobilio. Tada A. T. su A. S. jį pradėjo tempti link Nemuno ir sakė, kad jis išplauks. Jis išsigando. Jie jį privedė prie pat Nemuno ir įstūmė į upę. Lyg abu stūmė, jei gerai pamena. Kai jį įstūmė, jis pradėjo laikytis už žolių, jam pradėjo sekti jėgos. Tada jie abu pradėjo jį traukti iš upės, jo kepurė liko upėje. Ištraukus jį į krantą, A. T. pasakė, kad jo į automobilio vidų nesodins, kad reikia jį vežti į mišką. Privedė jį prie automobilio ir liepė jam lipti į bagažinę. Jis nenorėjo, bet jie jam pasakė, kad lipti. Jis jų bijojo, todėl įlipo. Kiek suprato, jie važiavo netoli. Sustojo, atidarė bagažinę ir liepė jam išlipti. Miškelyje A. S. įspyrė jam vieną kartą į nosies sritį ir vieną kartą į kairį šoną, o A. T. įspyrė vieną kartą į kairį šoną. Jie jam sakė, kad dabar jį miške pakas, liepė pasirinkti vietą. Jis buvo šlapiais rūbais. Konfliktui bevykstant, prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Jis labai išsigando, jie buvo suvaržę jo laisvę kai jį įsodino į bagažinę (1 t., b. l. 43–46).

Papildomos apklausos 2025 m. sausio 21 d. metu nukentėjusysis nurodė, kad 2025 m. sausio 17 d., dienos metu, stovėjo prie parduotuvės "Aibė", jau buvau vartojęs alkoholinių gėrimų - alaus apie 3 litrus. Būnant prie parduotuvės, privažiavo pažįstami A. T. ir A. S., jie nusipirko alkoholio ir pasiūlė važiuoti pas A. D. Nukentėjusysis sutiko. Automobilį vairavo A. T. Pas A. D. pabuvo apie pusę valandos, išgėrė degtinės. Išgertuvių metu bendravo su A. D. mama, po pokalbio norėjo išeiti, tačiau A. S. pasakė, kad jis niekur neis. Po ketinimų išeiti A. S. pasakė "Davai sėsk į automobilį varom", kur norėjo važiuoti nesakė. Nuvažiavo į tą pačią parduotuvę. Automobilį vairavo A. T. Nukentėjusysis norėjo išlipti iš automobilio, tačiau A. S. jam neleido, liepė likti automobilyje, jis jo klausė. Nuvažiavo prie prieplaukos. Nukentėjusiajam pradėjus eiti nuo automobilio, A. S. pradėjo jį tempti už drabužių. Pritempęs prie upės, A. S. įstūmė į vandenį, nors žinojo, kad nukentėjusysis nemoku plaukti. Kai nukentėjusįjį įstūmė į upę, jis laikėsi už žolių, tuo metu man pradėjo sekti jėgos, nes upė yra srauni. Tada A. T. pradėjo jį traukti iš upės. Ištraukus į krantą, A. T. gynė nuo A. S., sakydamas, kad jis nelįstų. A. T. pasakė, kad į automobilio vidų nukentėjusiojo nesodins ir tuo metu kažkuris pasakė, kad jį reikia mane vežti į mišką. Stovint prie A. T. automobilio galinės dalies t. y. bagažinės, A. S. koja spyrė į pilvo kairės pusės šoną, o tada ranka sudavė ne mažiau tris smūgius į veido sritį. Dėl tokių veiksmų jautė skausmą. Nukentėjusysis prašė daugiau nelysti. A. S. buvo stipriai neblaivus. A. T. nieko nedarė, tik stovėjo šone ir sakė, kad A. S. nelystų. Po suduotų smūgių A. S. suėmęs jį už šlapių drabužių, privedė prie automobilio ir liepė nukentėjusiajam lipti į bagažinę. Nukentėjusysis fiziškai nesipriešino, tik sakė, kad nelips. Nesipriešino, nes po įstūmimo į vandenį buvo išsigandęs. Važiuojant bagažinėje nukentėjusysis buvo ištiktas streso. Pavažiavo netoli. Jie atidarė bagažinę ir liepė išlipti. Išlipus miškelyje A. S. įspyrė nukentėjusiajam vieną kartą į nosies sritį ir vieną kartą į kairės pusės pilvo šoną, o A. T. įspyrė vieną kartą į kairį pilvo šoną. Nukentėjusysis vis prašė jo nemušti. A. S. sakė, kad „pakas miške“, liepė pasirinkti vietą. A. S. rankomis suėmė už pečių ir pargriovė, fizinio skausmo nejautė, tačiau po įvykio skauda delnus. Pargriovus ant žemės, A. S. sudavė ne mažiau 3 smūgius rankomis į veido sritį, liko sužalojimai ant veido. A. T. stovėjo ir nieko nedarė. Konfliktui bevykstant privažiavo policijos pareigūnai su nežymėtu automobiliu (1 t., b. l. 47-48).

Papildomos apklausos 2025 m. sausio 31 d. metu nurodė, kad laikosi ankščiau duotų parodymų ir juos tvirtina. Nori papildomai patikslinti aplinkybes apie 2025 m. sausio 17 d. įvykius prie parduotuvės. Jis, A. S. ir A. T. atvažiavo antrą kartą prie parduotuvės „Aibė“ iš A. D. A. T. vairavo automobilį BMW, jiems atvažiavus į „Aibė“ aikštelę. Sustojus, iš automobilio visi trys išlipo. A. T. nuėjo į parduotuvę. O A. S. liko su juo lauke. Jis tik atsimena, kaip jis po pokalbio su A. S. norėjo išeiti namo, tačiau A. S. priėjęs prie jo agresyviai suėmė jam už rankos ir necenzūriniais žodžiais liepė lipti į mašiną. Dėl to jis jautė fizinį skausmą rankos srityje, kurios nurodyti negali, nes neatsimena. Po įvykio jam viską skaudėjo. Kraujosruvos dėl to neliko. Jis dėl A. S. tokio elgesio išsigando, kadangi ankščiau jis buvo jau prieš jį smurtavęs, buvo aukštesnis, stipresnis. Todėl išsigandęs jis atitraukė ranką nuo jo ir nuėjo į automobilį, o A. S., eidamas už jo, necenzūriniais žodžiais sakė lipti į automobilį. R. G. atsisėdus į automobilio galinę sėdynę už priekinės keleivio pusės, jie išvažiavo. A. T. vairavo automobilį. Jis jautė psichologinį spaudimą jo atžvilgiu iš A. S. Daugiau įvykio aplinkybių pasakyti negali, nes buvo neblaivus ir ištiktas baimės. A. S. jis bijojo. A. T. nieko jam nesakė. 2025 m. sausio 19 d. jis buvo netoli namų. Prie jo privažiavo A. S. su dviračiu ir pasakė, kad reikia pakalbėti, teiravosi, ar namuose yra mama. Jis pasakė, tada A. S. užėjo pas juos į kiemą. A. S. mamai pasakė, kad nerašytų pareiškimo, kad duos pinigų, tačiau mama nesiklausė. Vėliau parduotuvėje A. S. R. G. taip pat sakė nerašyti pareiškimo. R. G. atsakė, kad jam pinigų nereikia. Jis jam pasakė, kad nieko nedarys, nes jo bijojo ir dar dabar jo bijo. Po įvykio jaučiasi neramiai, sapnuoja košmarus, A. S. bijo. A. T. pažįsta nuo vaikystės, jis buvo jo geras draugas ir dabar yra jo geras draugas. Jis ant jo nepyksta. Tik ant A. S. labai pyksta (1 t., b. l. 55–58).

Liudytoja G. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriuje specialiste. 2024 m. sausio 17 d. ji kartu su kolega D. L. vykdė neviešą patruliavimą. Paskambino budėtojas ir nurodė nuvykti (duomenys neskelbtini), pagelbėti kolegoms. Jų ekipažas nuvyko į (duomenys neskelbtini) esančią prieplauką. Prieplaukoje rado tamsios spalvos automobilį BMW530, prie jo buvo du asmenys. Jie paaiškino, kad prieš 5 minutes automobilis BMW, pilkos spalvos, išvažiavo. Jame buvo trys asmenys. Sėdo į automobilį ir pagal automobilio važiavimo žymes nusekė į mišką. Važiuojant mišku pastebėjo stovinčius 3 asmenis ir šalia jų automobilį BMW praviromis durimis. Du asmenys, kurie vėliau nustatyti kaip įtariamieji, stovėjo prie pat automobilio bagažinės, o nukentėjusysis stovėjo nuo nurodytų asmenų apie 3-4 metrus šalia kelio ir nuo veido valėsi kraują. Buvo visas šlapias. Nukentėjusysis R. G. nurodė, kad jį sumušė čia esantys du asmenys. Asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, kalba nerišli, sklido alkoholio kvapas. Asmenys nurodė, kad nemušė ir nieko nukentėjusiajam nedarė, kaip tik jį išgelbėjo ištraukdami už kapišono, išgelbėjo gyvybę. Bendraujant pastebėta, kad A. S. šviežiai kraujuoja ranka. A. S. nurodė, kad ranką susižalojo su peiliu. Tuo metu atvyko kolegos E. K. ir E. J., kurie bendravo su nukentėjusiuoju. Kolegoms bendraujant su nukentėjusiuoju, šis jiems nurodė, kad A. S. ir A. T. jį mušė, skandino, tuomet vėl mušė, ko pasekoje įtempė į automobilio bagažinę ir atvežę į mišką, liepė jam išsirinkti vietą kur jis nori, kad jį pakastų. A. T. nurodė, kad automobilis priklauso jam. Vairavo A. S., būdamas neblaivus. A. S. A. T. žodžius patvirtino. A. T. ir A. S. visą laiką juokėsi ir neigė mušę R. G.. Ji A. S. ir A. T. klausė, kodėl važiavo iš prieplaukos į mišką, abu teigė, kad važiavo pagerti. Nukentėjusysis taip pat nurodė E. K., kad jį filmavo ar fotografavo kaip mušė. Jai patikrinus įtariamųjų mobiliuosius telefonus vietoje, nei nuotraukų, nei filmuotų vaizdo įrašų nebuvo (2 t., b. l. 103–106).

Liudytojas D. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, davė analogiškus parodymus kaip ir liudytoja G. Š. (2 t., b. l. 109–112).

Liudytojas A. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. T. ir A. S. pažįsta, yra draugai. 2025 m. sausio 17 d. dirbo namuose, (duomenys neskelbtini). Apie 12 val. paskambino A. T., kuris pasakė, kad neužilgo atvažiuos. Maždaug valandos bėgyje pas jį atvažiavo A. T. su jam priklausančiu automobiliu. Kartu su juo atvažiavo A. S. ir R. G.. Atvažiavę atsivežė butelį degtinės, 0,7 litro talpos. Jiems atvykus, vartojo alkoholį – degtinę. Išgertuvių metu jis su A. T. tvarkė jam priklausantį automobilį, o A. S. bendravo su R. G.. Bendraujant ir tvarkant automobilį, visi keturi išgėrė 2 butelius degtinės, 0,7 litro talpos. A. S., A. T. ir R. G. susiruošė važiuoti. Siūlė ir jam, tačiau jis atsisakė. A. T. atsisėdo į keleivio vietą, o A. S. atsisėdo už vairo. R. G. atsisėdo ant galinės sėdynės už priekinės keleivio sėdynės. Ir jie išvažiavo visi trys, nors A. S. jau buvo stipriai neblaivus. Apie įvykį jis nieko nežino, todėl informacijos suteikti negali (2 t., b. l. 115–118).

Liudytojas E. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2025 m. sausio 17 d. dirbo ekipaže A1703, kartu su vyriausiąja patrule E. J. Apie 14.31 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) prie upės trys girti vyrai, agresyviai nusiteikę, vieną buvo įstūmę į Nemuną. Šiuo metu visi vyrai krante, vyksta muštynės. Apie 14.49 val. atvyko nurodytu adresu, t. y. prie (duomenys neskelbtini) miestelyje esančios prieplaukos, kurios adresas (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu jau buvo atvykęs Kelių policijos ekipažas. Pareigūnai informavo, kad netoli prieplaukos (važiuojant nuo prieplaukos – dešinėje pusėje), miške pastebėjo stovintį BMW markės automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šalia jo – tris asmenis, vienas iš jų – sumuštas. Nedelsdami nuvyko iki kolegų. Šalia BMW markės automobilio rasti asmenys: R. G., A. T., A. S.. Ant R. G. veido buvo matomi kraujo pėdsakai. Ant veido matėsi švieži sužalojimai, veidas buvo raudonas, nubrozdintas. R. G. buvo pasodintas į automobilį sušilti, kadangi buvo visas šlapias ir sušalęs. Jis nurodė, kad A. S. ir A. T. mušė per galvą, spardė. Taip pat nurodė, kad A. S. ir A. T. pakvietė jį išgerti. Iš pradžių vyrai prieš tai minėtu BMW markės automobiliu nuvyko iki (duomenys neskelbtini) miestelyje esančios parduotuvės,,Aibė“, tada pas bendrą jų pažįstamą, kur vartojo alkoholį. Po to, pasak R. G., A. S. ir A. T. R. G. nusivežė iki (duomenys neskelbtini) esančios prieplaukos, kur R. G. spardė, mušė, įmetė į Nemuno upę. R. G. nemoka plaukti, tad bandė įsikibti į šalia upės esančius augalus, žolę tam, kad nenuskęstų. Tada, pasak R. G., A. S. ir A. T. jį ištraukė, nuvedė iki automobilio ir įstūmė į automobilio bagažinę. Kol R. G. buvo automobilio bagažinėje, A. S. ir A. T. jį vežė iki netoliese prieplaukos esančio miško. Pasak R. G., jiems atvykus į mišką, A. S. ir A. T. R. G. puolė spardyti, sakė, kad užmuš ir užkas miške. Bendraujant su A. S. ir A. T., jie neigė prieš R. G. smurtavę ar konfliktavę, pasakojo, kad jiems trims bendraujant prieplaukoje, R. G. paslydo ir pradėjo kristi į Nemuno upę, todėl abu jį traukė iš upės ir jam išgelbėjo gyvybę (2 t., b. l. 121–124).

Liudytoja E. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas E. K. (2 t., b. l. 127–130).

Liudytoja S. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad apie įvykį nieko nežino. Sūnui R. G. yra nustatytas neįgalumas, jis yra iš dalies darbingas 30 proc. Ankščiau yra gulėjęs Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, Kauno marių psichiatrinėje ligoninėje. Pastaraisiais metais psichiatrijos ligoninėje negulėjęs. Sūnus R. G. išgeria dažnai. R. G. padedantis, geras, tačiau jis greitai susinervina, yra impulsyvus, būna, kad pamiršta tam tikrus įvykus, tačiau vėliau juos prisimena. Minčių neiškraipo. Dėmesį išlaikyti sunku, kadangi yra impulsyvus, turėjęs nemažai galvos traumų. Sūnus turi daug ligų, dažnai serga. Daugiau psichikos ligų nežino, lankosi pas nervų gydytoją. Sūnus turi advokatą, kuris dalyvaus procese (2 t., b. l. 145–148).

Liudytoja E. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. sausio 17 d., apie 14.30 val. ji su šuniu buvo pasivaikščioti ant (duomenys neskelbtini) piliakalnio, adresu (duomenys neskelbtini). Nusileidus nuo piliakalnio, einant link prieplaukos vedančių laiptų, dar būdama ant piliakalnio išgirdo vyriškus balsus. Jie kažką šūkaliojo. Pamatė, kad apačioje keliuku link prieplaukos du vyriškiai, apsirengę juodais rūbais, už parankių vedasi kitą vyriškį, apsirengusį „salotine“ ryškios spalvos striuke. Ant jo kažką šaukė. Pamatė, kad tie vyriškiai tą kitą ryškia striuke vyriškį įmetė į Nemuną. Tada vienas iš vyriškių sugriebė tą vandenyje buvusį ir už rūbų dalinai išsitraukė ant kranto, o po to vėl įstūmė. Toliau matė, kad tas vyriškis su ryškia striuke stovi vandenyje iki pusės. Tie ant kranto kažką jam sakė, šaukė, keikėsi. Nesuprato jų žodžių, tik išgirdo pavienius žodžius. Tada išgirdo vyriškio vandenyje balsą, kuris sakė „niekam nesakysiu, nieko nesakysiu“. Iš balso pažino kaimyną R. G.. Pažinusi iš balso, pažino jį ir iš striukės, nes jis visada su ja vaikšto kaime. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Savo telefonu Huawei padarė keletą fotonuotraukų, kur per medžius matyti tik siluetai, kad du vyriškiai stovi ant kranto, o kitas su ryškia striuke stovi vandenyje. Baigėsi tuo, kad matė, kaip jie visi trys nuo upės nuėjo link automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie prieplaukos. Ar R. G. pats išlipo iš vandens, ar jį išsitraukė tie vyriškai, nematė. Ar jie jį mušė, nepasakys, nes per medžių šakas nelabai kas matėsi. Juos matė maždaug 100 m atstumu. Vienas buvo aukštesnis, kitas žemesnis, aukštesnis buvo užsidėjęs ant galvos rausvą kepurę. Abu buvo tamsiai apsirengę (2 t., b. l. 85–88).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 m. sausio 17 d., 14.31 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas pranešimas, kad prie upės trys girti vyrai, agresyviai nusiteikę, vieną buvo įstūmę į Nemuną. Šiuo metu visi vyrai krante, muštynės. Nurodytas adresas: (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, t. y. prie (duomenys neskelbtini) prieplaukos ((duomenys neskelbtini)), miškelyje, buvo asmuo R. G. Jis paaiškino, kad pažįstami asmenys, t. y. A. T. ir A. S., jį įstūmė (duomenys neskelbtini) prieplaukoje į Nemuną, po ko jį ištraukė, po to per prievartą įsodino į automobilio BMW F11, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, pavėžėję išlaipino netoli prieplaukos esančiame miškelyje ir pasakė, kad jį pakas, taip pat sudavė smūgius į veido sritį. Po suduotų smūgių privažiavo policijos pareigūnai (1 t., b. l. 37–40).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniojo specialisto D. L. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2025 sausio 17 d., apie 14 val. 29 min. policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) esančioje prieplaukoje, šalia Nemuno upės vyksta muštynės, skandinamas žmogus. Atvykę į įvykio vietą 14.45 val., rado du jaunuolius, kurie paaiškino, kad ką tik iš prieplaukos išvažiavo BMW universalas, kuriame gali būti muštynėse dalyvavę asmenys. Važiuodami vėžėmis, išvažiavę iš prieplaukos, pasuko į dešinę link miško. Pavažiavę apie 500 metrų, miške, rado automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia automobilio stovėjo trys asmenys: A. S., A. T., R. G.. R. G. nurodė, kad A. S. ir A. T. jį skandino Nemuno upėje, sumušė ir BMW automobilio bagažinėje atvežė į mišką užmušti ir užkasti. A. S. ir A. T. buvo sulaikyti, jiems uždėti antrankiai. R. G. buvo kruvinas ir šlapias. A. S. rankos buvo kruvinos. A. S. prisipažino, kad jis iš prieplaukos į mišką atvairavo BMW automobilį būdamas neblaivus. A. S. nustatytas 3,31 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 6–12).

Neblaivumo nustatymo akte 2025 m. sausio 17 d. užfiksuota, kad A. S. pirmojo tikrinimo metu 15.10 val. nustatytas 3,56 promilių neblaivumas. Antrojo tikrinimo metu 15.33 val. nustatytas 3,31 promilių neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (1 t., b. l. 30–31).

Įvykio vietos apžiūros protokolu 2025 m. sausio 17 d. užfiksuota, kad automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, stovi miško kelyje. Keliukas į mišką yra važiuojant nuo (duomenys neskelbtini). Automobilio viduje išmėtyti įvairūs daiktai, automobilio bagažinėje alkoholinio gėrimo butelis. Automobilis priklauso A. T.. Automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę Alytuje, Ulonų g. 14K, užplombuotas. Plombos Nr. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Tiksli įvykio vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18–20).

Daiktų apžiūros protokolu 2025 m. sausio 23 d. apžiūrėtas automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (nuotraukos Nr. 1, 2). Nustatyta, kad bagažinės dugnas yra šlapias. Ant sėdynės ir bagažinės dugno esančių sintetinių medžiagų išryškėja ir ima švytėti ryškiai mėlynos (liuminescuojančios) spalvos įvairaus dydžio ir formų dėmės – sutepimai, tai rodo galimai kraujo pėdsakų buvimą. Ant trijų sterilių tamponų padarytos kraujo pėdsakų nuoplovos, kuriomis paimti iš sėdynės ir bagažinės dugno sintetinės medžiagos išryškėję nematomi galimai kraujo pėdsakai (1 t., b. l. 163–166).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės E. J. tarnybiniame pranešime dėl įvykio vietoje nustatytų aplinkybių 2025 m. sausio 17 d. užfiksuota, kad įvykio vietoje A. T. 15.16 val. nustatytas 2,97 promilių neblaivumas, apie 15.39 val. – 2,83 promilių neblaivumas. Tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu apie 16.14 val. R. G. nustatytas 2,56 promilių neblaivumas. A. S. ir A. T. sulaikyti. Įvykis filmuotas kūno kameromis (1 t., b. l. 117–119).

Kitų objektų apžiūros protokolu 2025 m. sausio 24 d. apžiūrėti 12 vaizdo įrašų iš policijos pareigūnų kūno kamerų. Vaizdo įrašai pavadinimais „PSS-20250117-144005UTC+0200“, „PSS-20250117-144533UTC+0200“, „PSS-20250117-144842UTC+0200“, „PSS-20250117-145123UTC+0200“, „PSS-20250117-145750UTC+0200“, „PSS-20250117-145845UTC+0200“, „PSS-20250117-150551UTC+0200“, „PSS-20250117-151213UTC+0200“, „PSS-20250117-153552UTC+0200“, „PSS-20250117-153609UTC+0200“, „PSS-20250117-153808UTC+0200“, „PSS-20250117-154214UTC+0200“. Vaizdo įrašuose užfiksuota kaip pareigūnai, reaguodami į pranešimą, aptiko įtariamuosius ir nukentėjusįjį. Matyti, kad nukentėjusiojo veidas kraujuoja. Nukentėjusysis nurodo veiksmus, kuriuos atliko kaltinamieji (1 t., b. l. 106–113).

Kitų objektų apžiūros protokolu 2025 m. sausio 24 d. apžiūrėtas iš policijos registruojamo įvykio registro bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuris pavadintas „BPC skambučio įrašas (ID 92356696456, skambučio pradžia_ 2025-01-17 14_29_46)(01)“. Garso įraše girdėti moters bei bendrojo pagalbos centro darbuotojo pokalbis. Pranešėja nurodė, kad matanti tris asmenis prie prieplaukos. Du asmenys įmetę vieną į upę, agresyviai nusiteikę, grasina (1 t., b. l. 103–105).

2025 m. sausio 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. G. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, kairio skruosto srityje, pilvo kairėje, dešinio skruosto srityje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, kaklo kairėje pusėje galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 64–66).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2025 m. sausio 17 d. iš R. G. išreikalauti dėvėti drabužiai, t. y. žieminė striukė su atšvaitais, juodos spalvos žieminės kelnės ir batai, rudos spalvos trumpikės, pilkos spalvos kojinės, pilkos spalvos džemperis, megztinis (1 t., b. l. 192–195).

Daiktų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūros metu apžiūrimi drabužiai, kurie paimti 2025 m. sausio 17 d. reikalaujamųjų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš R. G.. Drabužiai šlapi (2 t., b. l. 1–3).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2025 m. sausio 24 d. užfiksuota, kad E. A. pateikė vaizdo įrašus iš (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „Aibė“ (2 t., b. l. 66–69).

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai iš parduotuvės „Aibė“, esančios (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše 14:10:36 iš kairės vaizdo peržiūrimos pusės atvažiuoja automobilis tamsios spalvos ir įsuka į parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę. Įvažiavęs automobilis yra BMW markės, universaliu kėbulu, purvu aptaškytais šonais. 2025 m. sausio 17 d. 14:11:44 val. matyti, kaip iš automobilio BMV keleivio pusės galo išlipa R. G. ir iš automobilio vairuotojo pusės išlipa A. T.. Iš automobilio BMW keleivio pusės išlipa A. S A. S. prieina prie stovinčio R. G. Vėliau A. S. kaire ranka bando sugriebti R. G. už striukės, bet R. G. pasitraukia. A. S. grėsmingai eina link R. G.. R. G. traukiasi nuo A. S., besitraukdamas išeina į gatvę ir sustoja, prieina A. S., bando kaire ranka sugriebti R. G., šis išsisuka ir eina link automobilio keleivio pusės galinių durelių, durelės atidarytos. R. G. sėda ant galinės kairės pusės sėdynės, paskui svirduliuodamas ateina A. S. ir sėdasi į automobilio keleivio pusės priekinę sėdynę. A. T. sėda į automobilio vairuotojo pusės priekinė sėdynę. 2025 m. sausio 17 d. 14:14:30 val., automobilis BMW išvažiuoja (2 t., b. l. 70–73).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad iš E. G. išreikalautos fotonuotraukos (2 t., b. l. 89–92).

Kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrimos nuotraukos pavadinimu „fotonuotrauka“ ir „fotonuotrauka(1)“, kurios 2025 m. sausio 17 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktos liudytojos E. G. Apžiūrima pirma nuotrauka pavadinimu „fotonuotrauka“, kurioje matomas gamtos vaizdas, t. y. upė, šalia upės esanti veja, takas, medžiai. Upės vandenyje matomas stovintis asmuo, vilkintis ryškiai geltonos ir mėlynos spalvos striuke. Ant kranto vejos šalia upės, netoli vyro, apsirengusio su ryškiai geltonos ir mėlynos spalvos striuke, matomi asmenys, apsirengę tamsios spalvos drabužiais. Dėl prastos nuotraukos kokybės ir užstojamų medžių šakų detaliau aprašyti nuotraukos nėra galimybės. Apžiūra baigta. Nuotrauka pavadinimu „fotonuotrauka(1)“ nėra apžiūrinėjama, kadangi yra analogiška nuotraukai „fotonuotrauka“. Apžiūra baigta (2 t., b. l. 95–97).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 2 dalyje

BK 146 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių. Pagal šio straipsnio antrąją dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. BK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti veikos požymiai yra alternatyvūs ir atsakomybė kyla už bent vienos iš jų padarymą, t. y.: arba už neteisėtą žmogaus laisvės atėmimą panaudojant smurtą, arba sukeliant pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikant nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. Šio nusikaltimo tyčios esmę sudaro tai, kad kaltininkas supranta, jog dėl jo veiksmų nukentėjusysis negali laisvai pasirinkti buvimo vietos, o konkrečioje vietoje yra laikomas prieš jo valią (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-381/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-381/2012">2K-381/2012</a>).

Kaltinamieji A. S. ir A. T. kaltę dėl neteisėto nukentėjusiojo R. G. laisvės atėmimo pripažino, teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad norėjo R. G. pagąsdinti dėl anksčiau įvykusio konflikto, dėl to prieš nukentėjusiojo valią nusivežė jį prie Nemuno, ten susistumdė, dėl ko nukentėjusysis įkrito į upę, jo atžvilgiu naudojo smurtinius veiksmus, vėliau liepė nukentėjusiajam lipti į bagažinę ir, grasindami pakasti, nusivežė į mišką, kur toliau tęsė smurtinius veiksmus. Dėl jų veiksmų nukentėjusysis galėjo patirti sužalojimų. Teismo posėdžio metu A. S. ir A. T. nurodė visiškai pripažįstantys kaltinime nurodytas aplinkybes. Be pačių kaltinamųjų prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jų kaltę patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis nuosekliai nurodė aplinkybes dėl jo atžvilgiu panaudoto psichologinio ir fizinio smurto. Teismas pažymi, kad dėl fizinio ir psichologinio smurto naudojimo aplinkybių nukentėjusysis buvo apklaustas ir paaiškinimus davė įvykio dieną 2025 m. sausio 17 d., vėlesnėse apklausose tikslino aplinkybes dėl tikslių smūgio sudavimo vietų, išsakytų grasinimų. Minėtose trijose apklausose nukentėjusysis nuosekliai nurodė, kad 2025 m. sausio 17 d. vartojo alkoholį su A. T. ir A. S., kuomet prieš jo valią nuvažiavo prie Nemuno upės, į kurią kaltinamieji jį įstūmė, ištraukę iš upės nuvedė prie mašinos, liepė lipti į automobilio bagažinę ir nuvežė į mišką, kur sudavė smūgius rankomis ir kojomis, grasino „miške pakasti“. Nukentėjusysis nurodė, kad buvo išsigandęs, dėl ko vykdė kaltinamųjų nurodymus. Pažymėtina, kad esmines nusikalstamos veikos aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, teigdamas, kad A. T. ir A. S. jį skandino, mušė, spardė. Nukentėjusiojo parodymus dėl patirtų sužalojimų ir jų lokacijos patvirtina ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje R. G. buvo nustatyti sužalojimai kairės akies apatiniame voke, kairio skruosto srityje, pilvo kairėje, dešinio skruosto srityje, nosies nugarėlėje, kaklo kairėje pusėje. Nors kaltinamasis A. S. nurodė, kad nukentėjusysis buvo sužalotas dar iki įvykio, tačiau iš byloje esančių vaizdo įrašų iš policijos pareigūnų kūno kamerų matyti, kad R. G. veidas yra kruvinas, jam bėga kraujas, kas patvirtina, jog sužalojimai buvo padaryti įvykio dieną. Nors A. S. nurodo, kad, jei jis būtų sudavęs smūgius, tai R. G. būtų buvę nustatyti sunkesni sužalojimai, tačiau specialisto išvada neleidžia abejoti, kad R. G. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytu metu ir aplinkybėmis, kurios ir buvo nurodytos kaltinime. Kita vertus, vertinant šios aplinkybės reikšmę veikos kvalifikavimui visumos aplinkybių kontekste, manytina, kad ji galutinio veikos teisinio vertinimo esmės nekeičia. Teismas pažymi, kad kaltinamieji kaltinami neteisėtu kito asmens laisvės atėmimu panaudojant fizinį ir psichologinį smurtą, to neneigia ir patys nukentėjusieji, o atitinkamas sveikatos sutrikdymo laipsnis įtakos veikos kvalifikavimui nagrinėjamu atveju neturi. Kaltinamieji pripažino, kad jų tikslas buvo pagąsdinti, įbauginti nukentėjusįjį, tuo tarpu nukentėjusysis prašė jį paleisti, buvo išsigandęs, jo laisvė buvo atimta prieš jo valią.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. S. ir A. T. pagal BK 146 straipsnio 2 dalį savo kaltę pripažino, nurodydami, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta kaltinime nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau abejojo dėl nurodytos aplinkybės - nukentėjusiojo įstūmimo į Nemuną. Kaltinamieji teismo posėdžio metu tvirtino, kad į Nemuną nukentėjusysis įslydo pats. Teismas pažymi, kad ši aplinkybė yra nustatyta ir įrodyta. Kaip jau minėta, ne kartą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad kaltinamieji jį įstūmė į Nemuną ir skandino. Kuomet jam pradėjo sekti jėgos, jie R. G. iš upės ištraukė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta ir įvykį stebėjusi liudytoja E. G. taip pat nurodė, kad du vyriškiai įmėtė į Nemuną vyriškį ryškia striuke. Tada vienas iš vyriškių sugriebė vandenyje buvusį vyrą, dalinai ištraukė ant kranto ir po to vėl įstūmė. Tokias aplinkybes liudytoja E. G. nurodė ir paskambinusi Bendruoju pagalbos centrui, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodydama, kad neblaivūs asmenys vieną vyrą įmetė į Nemuną, jie yra agresyviai nusiteikę. Nors kaltinamieji teigė, kad nukentėjusysis netyčia įkrito į upę, o jie jį staigiai ištraukė, tačiau tokius kaltinamųjų parodymus paneigia liudytojos parodymai, padarytos nuotraukos, taip pat Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, iš kurių matyti, kad liudytoja, nukentėjusiajam būnant vandenyje, spėjo ne tik tai užfiksuoti nuotraukoje, tačiau ir pranešti apie įvykį bendrajam pagalbos centrui, kas patvirtina, jog nukentėjusysis upėje prabuvo ilgesnį laiko tarpą. Esant byloje surinktų įrodymų visumai, teismas sprendžia, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis į Nemuno upę buvo įstumtas kaltinamųjų. Atkreiptinas dėmesys, kad abiem kaltinamiesiems įvykio metu buvo nustatytas sunkus neblaivumas, teisiamojo posėdžio metu jie taip pat ne kartą teigė, kad įvykio aplinkybių gerai neprisimena, todėl teismas jų parodymais vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Nors kaltinamieji nurodė, kad R. G. į jų automobilį įsėdo pats, tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamiesiems automobiliu atvykus prie parduotuvės, iš automobilio galo išlipo R. G. ir A. S.. A. T. išlipo iš automobilio vairuotojo vietos ir nuėjo prie parduotuvės. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip R. G. bando šalintis nuo automobilio, eidamas atbulas. A. S. prieina prie stovinčio R. G., bando jį sugriebti, šis išsisuka ir eina link automobilio keleivio pusės galinių durelių. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad R. G. į automobilį atsisėdo prieš savo valią, bijodamas agresyviai nusiteikusio A. S.. Kaltinamieji taip pat patvirtino, kad R. G. nenorėjo važiuoti prie Nemuno, prašė jį paleisti, sakė, kad niekam nesakys, tačiau pastarieji nukentėjusiojo neišleido ir tęsė savo nusikalstamą sumanymą. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiajam yra nustatytas dalinis darbingumas, jis turi tam tikrų sveikatos problemų, tuo tarpu kaltinamieji yra pakankamai jauni, tvirto kūno sudėjimo, įvykio metu buvo nusiteikę agresyviai, todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis galėjo pastarųjų bijoti.

Tokiu būdu, šioje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis R. G. į automobilį atsisėdo ne savo noru, o buvo įsodintas panaudojant psichinę ir fizinę prievartą. Kaltinamasis nenorėjo važiuoti prie Nemuno, prašė jį išleisti, žadėjo niekam apie įvykį nepasakoti, tačiau kaltinamieji jo neišleido, taip atimdami jam laisvę pasirinkti buvimo vietą. Jis buvo išvežtas iš miestelio teritorijos į atokią vietą – Nemuno prieplauką, ir ten, išlaipinus jį iš automobilio, jo atžvilgiu vartotas fizinis ir psichologinis smurtas, nukentėjusįjį įstumiant į upę, suduodant smūgius į įvairias kūno vietas. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visumos vertinimas patvirtina, jog kaltinamieji, per prievartą įsodindami nukentėjusįjį į savo automobilį, nuveždami į mišką, įstumdami nukentėjusįjį į Nemuną, o vėliau nukentėjusįjį patalpinę į bagažinę ir nuvežę į mišką, kur nukentėjusysis abiejų bendrininkų buvo sumuštas, suvaržė jo laisvę pasirinkti savo buvimo vietą, teisę laisvai judėti. Kaltinamieji suprato, kad R. G. automobilyje laiko ir veža į mišką prieš jo valią, tačiau tokių savo veiksmų nenutraukė, t. y. norėjo taip veikti. Jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 146 straipsnio 2 dalį.

Nagrinėjamu atveju iš aptartų įrodymų matyti, kad bendrininkų A. S. ir A. T. susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais ir apėmė fizinį bei psichinį smurtą nukentėjusiojo R. G. atžvilgiu. A. S. ir A. T. kartu siekė bendro tikslo, žinojo ir suprato savo veiksmų pobūdį. Abu kaltinamieji savo elgesiu pritarė vienas kito veiksmams, bendrai dalyvavo realizuojant tą patį nusikalstamą ketinimą (neteisėtą laisvės atėmimą). Neteisėtas laisvės atėmimas (nukentėjusiojo vežiojimas automobiliu prieš jo valią), taip pat smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu truko tam tikrą laiko tarpą, todėl kaltinamieji neabejotinai suprato bendrais veiksmais neteisėtai atėmę nukentėjusiajam laisvę ir nei vienas iš kaltinamųjų neprieštaravo atliekamiems veiksmams, todėl abu veikė kaip vykdytojai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis A. T., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jo valdomą transporto priemonę – lengvąjį automobilį BMW 525D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,83 promilių neblaivumas. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, visiškai pripažino savo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad dėl savo elgesio gailisi. Jis pripažino, kad 2025 m. sausio 17 d. keturiese išgėrė apie du butelius 0,7 l talpos degtinės, kuomet nusprendė važiuoti iki Nemuno. Automobilį vairavo jis, tuo metu A. S. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o nukentėjusysis R. G. - galinėje sėdynėje. Nurodė, kad jautėsi neblaivus, kadangi gerai neprisimena visų įvykio aplinkybių. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys surinkti rašytiniai įrodymai – tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolai, nukentėjusiojo R. G. parodymai, alkotesterio parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai. Policijos pareigūnams patikrinus kaltinamojo A. T. blaivumą alkoholio kiekio matuokliu tikrinimo rezultatai – 2025 m. sausio 17 d. nustatytas 2,97 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu nustatytas 2,83 promilės neblaivumas. Nors ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu kaltinamasi A. S. teigė, kad automobilį vairavo ne A. T., o A. S., tačiau vėliau savo parodymus pakeitė, paaiškino, kad norėjo padėti draugui, kad jam nebūtų atimtos teisės. Teisiamojo posėdžio metu A. S. ir A. T. taip pat patvirtino, kad įvykio dieną automobilį vairavo tik A. T.. Kadangi A. T. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilės, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme gauti kaltinamojo A. T. ir laiduotojos J. T. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį J. T. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Tiek kaltinamojo A. T. nusikalstamų veikų padarymo metu BK 40 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), tiek ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Taip pat, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 4, 5 dalys (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), atitinkamai iki tol galiojusio BK 40 straipsnio 3, 4 dalys (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), numato analogiškai, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui; laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau pasikeitusio BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos diferencijuoja taikytino laidavimo instituto sąlygas priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, t. y. pagal BK 40 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o pagal BK 40 straipsnio 3 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio 2 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatė vienodas laidavimo sąlygas asmenims, padariusiems tiek baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, tiek ir apysunkį tyčinį nusikaltimą, o nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 40 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) panaikinta sąlyga, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tik pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ši sąlyga išlieka, jeigu asmuo padarė apysunkį nusikaltimą. Be to, nors šiuo konkrečiu atveju neaktualus žalos atlyginimo klausimas, tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 40 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatytas ir konkretus padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo terminas, t. y., kad padaryta žala turi būti atlyginta per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas. Taip pat nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 40 straipsnio 8 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiame BK 40 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nebuvo numatyta sąlyga, kad teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, jei asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos. Taip pat, be kita ko, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 40 straipsnio 10 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numatytas konkretus terminas dėl pakartotino asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y., kai asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai. Ir šiuo atveju teismas, palyginęs nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) redakcijas, atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju kaltinamasis A. T. yra kaltinamas ne tik nesunkaus (BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), bet ir apysunkio nusikaltimo (BK 146 straipsnio 2 dalis) padarymu, kurį padarius, sprendžiant klausimą dėl laidavimo, sąlygos nesikeičia, tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK 40 straipsniui (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), esant ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisinę padėtį sunkinančių sąlygų, spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo A. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujasi nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nuostatomis.

Teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Darant šią išvadą pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04NS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-85/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-85/2008">2K-P-85/2008</a>, 2K-91/2011, 2K-484/2011, 2K-137/2012, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018).

Nagrinėjamu atveju A. T. padarė ne vieną, bet dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir apysunkių (BK 146 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), tačiau abi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai jų sutapčiai. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-412/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-412/2010">2K-412/2010</a>, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Taip pat nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, jei, įgyvendinant bendrą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- P- 78/2012, 2K-207/2013). Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad kaltinamasis A. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį, neteisėtais veiksmais atėmė nukentėjusiajam laisvę, kadangi prieš jo valią įsodino jį į savo vairuojamą automobilį, vežė prie Nemuno, kur atliko smurtinio pobūdžio veiksmus, vėliau, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, įsodino nukentėjusįjį į automobilio bagažinę, vežė į atokią vietą, kurioje toliau smurtavo prieš nukentėjusįjį. Tokios A. T. nusikalstamos veikos buvo padarytos per trumpą laiko tarpą, jas siejo bendras sumanymas ir tyčia atimti nukentėjusiajam laisvę, tam kaip įrankį pasirinko automobilį, kurį vairavo būdamas neblaivus. Transporto priemonės vairavimas buvo etapas tikslui pasiekti – nuvežti nukentėjusįjį į atokią vietą, siekiant jį įbauginti, apriboti jo laisvę uždarant į automobilio bagažinę. Tai, kad šių nusikalstamų veikų objektai skiriasi, dar savaime nereiškia, jog nusikalstamos veikos negali būti laikomos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Taigi, teismas sprendžia, kad A. T. nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, todėl jis laikomas asmeniu, pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nustatyta sąlyga, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. A. T. yra 32 metų amžiaus, vedęs, turi tris mažamečius vaikus, dirba, darbovietės charakterizuojamas kaip kruopštus, pareigingas, paslaugus ir pavyzdingo elgesio darbuotojas, anksčiau neteistas, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas vieną kartą už tai, kad kaltinime nurodytu metu perdavė transporto priemonę vairuoti neblaiviam A. S., nors, kaip nurodyta šiame nuosprendyje, tokios aplinkybės teisme nepasitvirtino. Kaltinamasis nurodė, kad jo šeima turi finansinių įsipareigojimų, jis vienas išlaiko šeimą. Visa tai rodo asmens siekį gyventi pagal visuomenėje priimtinas teisės aktais nustatytas elgesio taisykles, jų laikytis ir gerbti valstybėje galiojančius teisės aktų reikalavimus. Teismas įvertina ir tai, kad A. T. veiksmai nusikalstamos veikos padaryme buvo mažiau aktyvūs. Teismas nustatė vieną A. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo elgesį vertino kritiškai, labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, nurodė bendravęs su nukentėjusiuoju, jo atsiprašęs. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jis ant A. T. nepyksta. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, jog pirmą kartą teisiamas A. T. savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad A. T. nėra lengvabūdiška asmenybė, jis laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o jo padarytos nusikalstamos veikos, nors ir ciniškos, tačiau buvo atsitiktinio pobūdžio, nesprendžiant alkoholio vartojimo problemų. Todėl teismas daro išvadą, kad aptartų nuteistąjį A. T. charakterizuojančių duomenų visuma yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam teisiamojo posėdžio neprieštaravo ir nukentėjusiojo atstovas bei prokuroras.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės A. T. pagal laidavimą prašo jo mama J. T.. J. T. yra neteista, dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, administracine tvarka nebausta. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu J. T. paaiškino, kad su sūnumi artimai bendrauja, drausmina jį, mano, kad gali daryti jam teigiamą įtaką. Prašyme J. T. nurodo, kad po įvykio su sūnumi bendravo, jis savo kaltę pripažino, jaučia didelę gėdą, pasižada, kad ateityje neteisėtų veikų neįvykdys. Mano, kad pagal savo asmenines savybes, gyvenimišką patirtį ji gali daryti teigiamą įtaką A. T.. Atsižvelgiant į gaunamas vidutines pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, prašo atleisti sūnų A. T. nuo atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad J. T. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra verta teismo pasitikėjimo, nes ją ir sūnų sieja artimi ryšiai, todėl ji gali kaltinamajam daryti teigiamą įtaką, ką patvirtino ir pats A. T., todėl sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju J. T. yra tinkama laiduotoja.

Laidavimas pagal BK nuostatas gali būti su užstatu arba be jo. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nagrinėjamoje byloja laiduotoja prašė taikyti laidavimą be užstato, argumentavo turtine padėtimi, nes ji gauna vidutinį darbo užmokestį, turi kitų finansinių įsipareigojimų. Teismas atsižvelgdamas į laiduotojos materialinę padėtį, šeimines aplinkybes, sprendžia užstato neskirti.

Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal J. T. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą A. T. nutraukti. Atsižvelgus ne tik į pirmiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, nustatytinas 2 (dvejų) metų laidavimo terminas be užstato, kuris, teismo manymu, yra pakankamas, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių yra uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad A. T. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis, vairavo automobilį esant sunkiam neblaivumo laipsniui. Taigi kaltinamasis A. T. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtinas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą, įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, įvertinęs tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, teismas sprendžia A. T. skirti uždraudimą naudotis minėta teise 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo atimta galimybė naudotis šia teise – nuo 2025 m. vasario 6 d. (4 t., b. l. 24–27).

Nors baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo A. T. gynėja advokatė prašė specialiosios teisės atėmimą skirti minimaliam terminui, kadangi vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo kaltinamajam skirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog vien tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas asmeniniams poreikiams tenkinti ar darbinėms funkcijoms atlikti, nesudaro pagrindo baudžiamajai atsakomybei švelninti. Kaltinamasi, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, padarė nusikalstamą veiką, atitinkamai, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nevertinamas kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė, dėl kurios jam turėtų būti trumpinamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įtvirtinant įstatyme draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju A. T. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu BMW 525, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – UAB „Greiti autosprendimai“. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad transporto priemonės BMW 525 d vidutinė rinkos vertė yra 9 930 Eur. A. T. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis suprato, kad jis, būdamas neblaivus, vairuoja UAB „Greiti autosprendimai“ priklausančią transporto priemonę, kuri buvo perduota jam valdyti. Taigi A. T. savo nusikalstamais veiksmais pats prisiėmė riziką ir pats pasirinko neleistiną elgesio variantą. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirba. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (9 930 Eur) išieškojimas iš A. T. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. T. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo A. T. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė – vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 9 930 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. T. prašė nustatyti ilgesnį terminą konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimui. Šis prašymas netenkinamas. BK 74 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisines pasekmes, tačiau įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo atidėjimo ar išdėstymo galimybės, nes nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos, reglamentuojančios įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymą (BPK VII dalis), nei BVK nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą ar termino jos mokėjimui nustatymo. Taigi, turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti prilyginama baudos bausmei ir ši poveikio priemonė negali būti vykdoma BVK 6 straipsnyje nustatyta tvarka. Priešingai, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktu ir 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui, tai yra, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas vykdyti antstoliui, kuris turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokio paties teisės aiškinimo dėl negalimumo nustatyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško sumokėjimo ar turto konfiskavimo išdėstymo laikosi ir kiti teismai (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtNDA4LTMxNS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-408-315/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-408-315/2018">1S-408-315/2018</a>, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0zNDUtNDc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-345-478/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-345-478/2015">T-345-478/2015</a>, T-41-238/2018 ir kt.).

Teismas pažymi, kad A. T., negalėdamas iš karto (tiksliau per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kai, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs nuosprendis pateikiamas vykdyti) sumokėti iš jo išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo. Tokiu būdu aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu, kaltinamasis A. T. gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

V. A. S. skirtinos bausmės motyvai

Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo A. S. teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Už BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą įstatymų leidėjo įtvirtintos laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

Šiuo nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu dėl vienos tyčinio pobūdžio smurtinės nusikalstamos veikos, kuri priskiriama apysunkiams nusikaltimams. Nusikalstama veika baigta. Veika padaryta siekiant pažeminti, įbauginti nukentėjusįjį asmenį. Padarytos nusikalstamos veikos pobūdis rodo kaltininko cinišką požiūrį į visuomenės elgesio normas, kuris kelia grėsmę kito asmens laisvei bei fizinei sveikatai.

Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Teismo vertinimu, pakanka aplinkybių pripažinti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes A. S. papasakojo įvykio aplinkybes, kaltę dėl jo pripažino, gailėjosi. Teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes pripažįsta atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. A. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, taip pat, nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Teismas, be to, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinantis aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia į byloje esančius kitus duomenis, apibūdinančius kaltininko A. S. asmenybę. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis A. S. eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Kaltinamasis niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Kaltinamajam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo. A. S. anksčiau teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tai pat už vairavimą esant neblaiviam. Akivaizdu, kad anksčiau taikytos švelnesnės bausmės, taip pat ir laisvės atėmimo bausmės paskyrimas teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, kadangi asmuo ir vėl nusikalto. Siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam A. S. skirtina griežčiausia BK 146 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti A. S. paskyrus 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. S. šiame nuosprendyje aptariamą ir teismo įrodytą pripažintą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. 2025 m. balandžio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu skirta galutinė 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuojama nuo 2025 m. sausio 9 d. 2025 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi A. S. paskirtos galutinės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas nuteistojo A. S. laikas, išbūtas atliekant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 60 parų arešto bausmę, nuo 2025 m. kovo 10 d. iki 2025 m. balandžio 14 d., vieną arešto dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Tokiu būdu šiuo metu A. S. neatliktos bausmės dalis yra 4 mėnesiai 25 dienos. Įvertinus tai, kad šioje byloje aptariama nusikalstama veika pagal savo pavojingumą ženkliai nesiskiria nuo ankstesniu nuosprendžiu įrodyta pripažintos A. S. nusikalstamos veikos, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi paskirta subendrintos neatliktos bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMyLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-132-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-132-942/2016">2K-132-942/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk2LTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-396-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-396-746/2016">2K-396-746/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc5LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-179-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-179-693/2017">2K-179-693/2017</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA2LTY5Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-306-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-306-697/2019">2K-306-697/2019</a>).

A. S. anksčiau ne kartą teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis taip pat baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Tai neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenys. Kita vertus, A. S. teigia, kad supranta, jog turi problemų su alkoholio vartojimu, šiuo metu alkoholio nevartoja. Be to, kaltinamajam po padarytos nusikalstamos veikos kitų ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo. Taigi kaltinamasis šiuo metu laikosi visuomenėje nustatytų taisyklių ir tai leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis bando keistis teigiama linkme. Teisiamojo posėdžio metu A. S. kritiškai vertino savo elgesį, nurodė turintis šeimą. Pažymėtina, kad prokuroras baigiamojoje kalboje taip pat prašė taikyti kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimą, tam neprieštaravo ir nukentėjusiojo atstovas. Todėl, teismo vertinimu, dabartiniu metu A. S. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį. A. S. griežta elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Be to, jei A. S. nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, probacijos tarnyba galės kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. S. bausmės vykdymas atidedamas 2 metams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigas: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; per 1 metu nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje; draudimą bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamasis A. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. sausio 17 d., 15 val. 10 min. iki 2025 m. sausio 18 d. 13 val. 32 min. (1 para), šis bausmės laikas, realaus bausmės atlikimo atveju, įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę.

I. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu A. T. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas; rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos; specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2025 m. gegužės 15 d. yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 334,72 Eur sumai priteisimo iš kaltinamojo A. S., susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą dėl būtino gynėjo advokato Vaido Jurčikonio dalyvavimo. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Gynėjas kaltinamajam A. S. buvo paskirtas nustačius būtinuosius gynėjo skyrimo pagrindus. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. S. netenkinamas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirt ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas vadovaujantis BPK 94 straipsniu (2 t., b. l. 13-16, 17-19).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4 dalimis, 307 straipsnio 1, 5 dalimis,

n u s p r e n d ž i a :

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VII-1968 redakcija), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti J. T., gimusią (duomenys neskelbtini). Nustatyti 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirti A. T. baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 6 d.;

- turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos priemonės – automobilio BMW 525d, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 9 930 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt eurų) – valstybės naudai.

Transporto priemonę – automobilį BMW 525d, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti teisėto savininko žinioje.

A. T. skirtas kardomąsias priemones: dokumentų paėmimą (Asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota (duomenys neskelbtini); vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini); rašytinį pasižadėjimą neišvykti; specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. T. vardu išduotus dokumentus: asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), grąžinti A. T.; vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitrai“.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausme – 4 mėnesiais ir 25 dienų laisvės atėmimo, prie griežtesnės 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, atidėti A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:

1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruoti Užimtumo tarnyboje;

2) pareigą per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Jei A. S. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. sausio 17 d., 15 val. 10 min. iki 2025 m. sausio 18 d. 13 val. 32 min. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš kaltinamojo A. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, neišieškoti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- striukė (Maišas Nr. 1), megztinis (Maišas Nr. 1), apatiniai (Maišas Nr. 2), batų pora (Maišas Nr. 2), sportinės kelnės (Maišas Nr. 3), sportinės kelnės (Maišas Nr. 3), kojinių pora (Maišas Nr. 3), marškinėliai (Maišas Nr. 3), megztinis (Maišas Nr. 3), kepurė (Paketas Nr. 1), rankos nuoplova (Vokas Nr. 1), nuoplova nuo automobilio sėdynės (Vokas Nr. 2), 3 vnt. biologinės kilmės pėdsakų nuoplovų (Vokas Nr. 1, 2, 3), A. T. DNR ėminys (Vokas Nr. 1), A. S. DNR ėminys (Vokas Nr. 2), R. G. DNR ėminys (Vokas Nr. 3), A. T. plaštakų nuoplovos (Vokas Nr. 1, 2), A. S. plaštakų nuoplovos (Vokas Nr. 3, 4), saugomi daiktinių įrodymų saugykloje, adresu: Jotvingių g. 8, Alytus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai;

- foto nuotraukos (2 t., b. l. 93, 94), vokai su kompaktiniais diskais, kuriuose yra vaizdo įrašai ir parduotuvės, pareigūnų kūno kameros (1 t., galinis bylos viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami saugoti prie bylos.

Išaiškinti A. T., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. T., kad:

1. Ji, būdamas laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti A. S., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agneta Bulakė