Civilinė byla Nr. e2YT-4373-470/2025
Proceso Nr. 2-13-3-01236-2025-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.2.;
(S)
2.5.3.; 3.4.5.2.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 26 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu L. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas A. M. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą po savo sutuoktinės T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjui, kaip testamentiniam V. M. įpėdiniui, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą tėvo valdytą turtą, kas leistų pilna apimtimi priimti palikimą, jį pareiškėjui valdyti, naudotis, disponuoti.
Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas V. M.. Motina T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Mirdamas tėvas paliko testamentą, sudarytą (duomenys neskelbtini), pagal kurį visą jam priklausantį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų jo vardu ateityje, paliko pareiškėjui. Pareiškėjo motina T. M. taip pat paliko testamentą, sudarytą (duomenys neskelbtini), kuriuo, jai atkūrus nuosavybės teisę į žemę, visą paliko pareiškėjui, kuris palikimą priėmė 2004-04-05 pareiškimo padavimu notarų biurui. Minimu testamentu T. M. jai priklausančią dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigyto ir sutuoktinio vardu registruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), paliko savo dukrai L. Š. gyvenančiai Sankt Peterburge, tačiau L. Š. per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nors žinojo, kad jai motina paliko dalį buto. Palikimą yra priėmęs tik pareiškėjas. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo pat gyvenimo jame pradžios iki mirties nuolat gyveno pareiškėjo tėvas V. M.. Po sutuoktinės mirties V. M. visu butu, tame tarpe ir sutuoktinei priklausiusia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalimi, rūpinosi kaip savininkas, nuolat mokėjo visus mokesčius, prižiūrėjo butą, darė jame einamąjį remontą. Kadangi pareiškėjo tėvas po savo sutuoktinės mirties liko gyventi ir iki pat savo mirties nuolat gyveno jiems priklausančiame bute, tai tokiu būdu jis priėmė palikimą po sutuoktinės mirties faktiniu valdymu. Pažymėtina, kad testamentinė įpėdinė L. Š. jai palikto palikimo nepriėmė ir nepradėjo faktiškai paveldimo turto valdyti, nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo.
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2010">3K-3-155/2010</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2011">3K-3-396/2011</a> kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. M. yra T. M. ir V. M. sūnus, šį faktą patvirtina į bylą pateiktas Gimimo liudijimas. Pareiškėjo motina T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina (duomenys neskelbtini) išduotas mirties liudijimas Nr. 315. Po pareiškėjo motinos T. M. mirties liko paveldimas turtas – ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). T. M. paliko testamentą, sudarytą (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo minėtą buto dalį paliko savo dukrai L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai Sankt Peterburge, tačiau L. Š. per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, palikimo nepriėmė. Iš 2025-03-31 Alytaus miesto 3-iojo notarų biuro pažymos matyti, kad Alytaus miesto 1-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla į mirusios T. M. palikimą, palikimą yra priėmęs jos sūnus pareiškėjas A. M..
Įstatymo nustatytu terminu nepriėmus palikimo, nesikreipus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y. neišreiškus valios priimti palikimą, laikytina, kad įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė. Palikimo nepriėmimas sukelia tokias pat pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas. Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys).
Po T. M. mirties šiuo turtu rūpinosi jos sutuoktinis, pareiškėjo tėvas V. M., naudojosi rūpinosi butu, jame gyveno iki mirties, atliko remonto darbus, mokėjo visus reikiamus mokesčius. Pareiškėjo tėvas V. M. priėmė palikimą po savo sutuoktinės T. M. mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti – atliko aktyvius veiksmus, kuriais buvo realizuota V. M. teisė įgyti visas teises į palikimą. V. M. mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina į bylą pateiktas medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). V. M. paliko testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų jo vardu ateityje, paliko pareiškėjui. Alytaus miesto 3-ajame notaro biure yra užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į V. M. palikimą.
Pareiškėjo išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog jo tėvo V. M. aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po sutuoktinės T. M. mirties atsiradusį turtą, t. y. naudojimasis butu, jo priežiūra, tvarkymas, įvairių su turto išlaikymu susijusių mokesčių mokėjimas, leidžia spręsti, kad V. M. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. T. M. testamentinė įpėdinė – dukra L. Š. palikimo nėra priėmusi, aktyvių valinių įpėdinio veiksmų, kuriais išreikštų savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, neatliko, todėl laikytina, kad ji iš paveldėjimo santykių pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad V. M. po T. M. mirties priėmė jos turtą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjos turtą visa apimtimi, kas reiškia, kad palikimą jis priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas A. M. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. M. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas A. M. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į tėvo V. M. palikimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Snaigė Juknevičienė
