V. B. pagal BK 260 str. 2 d., 259 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-195/ 2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.3;

2.6.6

2.6.7.6 (S)

2009 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Egidijaus Bieliūno, Dalios Bajerčiūtės, Rimanto Baumilo, Vytauto Masioko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

sekretoriaujant Ingai Žukovaitei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,

nuteistojo V. B. gynėjui advokatui Drąsučiui Zagreckui,

žodinio kasacinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. (V. B.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-čiojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 20 d. nutartis, kuria nuteistojo V. B. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, nuteistojo V. B. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

V. B. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. rugsėjo 18 d., apie 14.00 val., prie namo, esančio Vilniuje, Zanavykų g. 6, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nusipirko didelį kiekį – 2,530 g narkotinės medžiagos – heroino ir 0,095 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias laikė savo bute adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius ir savo kelnėse; tą pačią, dieną apie 17.35 val., jis pro savo buto balkono langą išplatino parduodamas A. K. už 20 Lt dalį – 0,026 g narkotinės medžiagos – heroino.

Tą pačią dieną, apie 20.10 val., policijos pareigūnai atliko V. B. asmens kratą ir kratą jo bute. Asmens kratos metu buvo rasta ir paimta 1,254 g heroino. Kratos bute metu buvo rasta ir paimta likusi dalis narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 1,250 g narkotinės medžiagos – heroino ir 0,095 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Kasaciniame skunde nuteistasis V. B. prašo pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir dėl jo priimti naują nuosprendį, pakeičiant laisvės atėmimo bausmę švelnesne bausme (nesusijusia su laisvės atėmimu). Šį prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Nuteistasis skunde pažymi, kad jis narkotines medžiagas pirko turėdamas tikslą ne tik jas parduoti, bet ir sau pačiam vartoti. Todėl, kasatoriaus nuomone, formuluojant jam įtarimą, turėjo būti nustatyta, kokia narkotinių medžiagų dalis buvo skirta pardavimui, o kokia – asmeniniam vartojimui. Kasatorius skunde pažymi, kad įtarimą formulavę ir jį tikslinę ikiteisminio tyrimo pareigūnai to nepadarė, o bylą nagrinėję teismai šios aplinkybės net nekomentavo. Anot nuteistojo, teismas su specialistų pagalba privalėjo nustatyti, koks narkotinių medžiagų kiekis priskiriamas asmeniniam vartojimui, kiek tai būtų porcijų ir kuriam laikui tokio kiekio užtektų, tačiau to nepadarė. Kasatorius tvirtina, kad teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje tinkamai neišdėstė motyvų, kodėl jo padaryta veika atitinka BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Kasatorius skunde nurodo, kad tai, jog jis pats vartojo narkotines medžiagas, patvirtina šios aplinkybės: byloje nustatyta, kad jis priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir nuo to gydosi; sulaikymo metu jo organizme rasta narkotinių medžiagų; tai, kad rastos narkotinės medžiagos buvo skirtos asmeniniam vartojimui, patvirtino kaip liudytoja apklausta jo motina. Anot kasatoriaus, jam nepagrįstai inkriminuotas narkotinių medžiagų platinimas, 0,026 g heroino perduodant A. K., nes: tai buvo ne narkotinių medžiagų pardavimas, o atsitiktinis atvejis; A. K. paneigė mokėjęs pinigus; V. B. asmens kratos metu buvo rasta 50 Lt, o ne 20 Lt kupiūra; liudytoja N. B. (nuteistojo motina) parodė, kad 50 Lt kupiūrą nuteistajam buvo davusi ji. Kasatorius skunde teigia, kad aptartos aplinkybės paneigia teismo išvadą, jog pas jį surastas ir paimtas narkotines bei psichotropines medžiagas jis buvo įsigijęs turėdamas tikslą platinti. Todėl, kasatoriaus nuomone, jo padaryta veika atitinka ne BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, o BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Anot nuteistojo V. B., skirdamas jam bausmę, teismas tinkamai neatsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 17 punkto, kuriame pateikiamas neteisingos bausmės išaiškinimas, nuostatas. Kasatorius skunde tvirtina, kad teismas jam paskyrė neteisingą (per griežtą) bausmę, nes: neatsižvelgė į tai, kad narkotinės medžiagos buvo skirtos jo asmeniniam vartojimui, t. y. buvo įsigytos neturint tikslo jų platinti; neįvertino jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, o būtent to, kad jis savanoriškai gydosi nuo priklausomybės narkotikams, gydymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai.

Nuteistojo V. B. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 259, 260 straipsnių taikymo

Iš bylos medžiagos matyti, kad neteisėtai įgydamas narkotines ir psichotropines medžiagas V. B. turėjo du tikslus. Jau 2008 m. kovo 17 d. surašytame pranešime apie įtarimą nurodoma, kad: turėdamas tikslą parduoti ar platinti V. B. nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo nenustatytus kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų; dalį neteisėtai įgytų narkotinių medžiagų (heroino) ir psichotropinių medžiagų (metamfetamino) jis suvartojo pats, dalį (0,026 g) narkotinių medžiagų (heroino) jis pardavė A. K., o likusią dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikė, kol jos 2007 m. rugsėjo 18 d. buvo surastos ir paimtos kratos metu. Tokios pačios formuluotės buvo pakartotos ir kaltinamajame akte. Išnagrinėjus bylą teisme, kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės pasitvirtino. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (5 puslapyje) nurodoma: “... bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog dalį narkotinės ir psichotropinės medžiagų V. B. suvartojo, t. y. įgijo vartojimui, A. K. pardavė 0,026 g narkotinės medžiagos – heroino ir pas jį kratos metu buvo rasta 2,504 g narkotinės medžiagos – heroino ir 0,095 psichotropinės medžiagos – metamfetamino...“. Iš pacituotos teismo išvados matyti, kad jis nustatė du narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo tikslus. Duodamas parodymus teisme V. B. tvirtino, kad visos jo įgytos narkotinės bei psichotropinės medžiagos buvo skirtos jam pačiam vartoti, kad tą dieną, kai buvo atlikta jo asmens krata bei krata jo bute, jis buvo vartojęs narkotinių ir psichotropinių medžiagų net kelis kartus, o atvejis su A. K. buvo tik atsitiktinumas. Kaltinamojo teiginį, kad jis pats vartoja narkotikus, patvirtino specialisto išvada – jo šlapime buvo rasta tiek narkotinių, tiek psichotropinių medžiagų. Tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas teismas nustatė iš dalies narkotinių medžiagų išplatinimo fakto (jų pardavimo A. K.), iš lankstinukų tų medžiagų dozavimui suradimo pas nuteistąjį, iš liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymų ir kai kurių kitų įrodymų. Tačiau to, kokia dalis neteisėtai įgytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo skirta pačiam vartoti, o kokia – parduoti (ar kitaip platinti), teismas nenustatė.

Vienas esminių nuteistojo V. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentų buvo teiginys, kad teismas privalėjo nustatyti santykį tarp narkotinių ir psichotropinių medžiagų dalies, skirtos pačiam vartoti, ir dalies, skirtos platinti. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad santykis tarp tų dalių liko nenustatytas ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši aplinkybė nereiškia BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde, pažeidimo, nes į aptariamą argumentą apeliacinės instancijos teismas atsakė. Dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė tokias išvadas: V. B. neteisėtai įgytas narkotinių medžiagų kiekis asmeniniam vartojimui yra per didelis; nuteistojo šlapimo tyrimo išvados, jo gydymasis nuo narkomanijos narkotinių medžiagų vartojimo dideliais kiekiais fakto neįrodo; tikslas narkotines medžiagas platinti įrodytas; kratos metu surastas heroino kiekis viršija 2 g; pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas viršijantis 2 g heroino kiekis laikomas dideliu, todėl nuteistojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Siekdama sustiprinti savo išvadą apie baudžiamojo įstatymo pritaikymo tinkamumą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutartyje aptarė ir situaciją, kuri susiklostytų padarius tam tikrą prielaidą. Kolegija nutartyje pažymėjo, kad jei ir būtų nustatyta, jog V. B. įgijo narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jų platinti, jo veika pagal BK 260 straipsnio 2 dalį vis tiek būtų kvalifikuota tinkamai, nes po didelio kiekio (2,53 g) jų įgijimo dalį jų (0,026 g) jis perdavė vartoti A. K., taip platindamas jas kitiems asmenims, t. y. tokiais savo vėlesniais veiksmais realizuodamas BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo atsakymas į minėtą argumentą ne visiškai atitinka tiek bylos medžiagą, tiek taikytinų BK normų nuostatas. Jau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. B. nenustatytomis aplinkybėmis įgijo nenustatytą kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų (heroino ir metamfetamino), nenustatytą dalį jų suvartojo pats, 0,026 g heroino išplatino, o likusi dalis buvo surasta ir paimta kratos metu. Taip jau pirmosios instancijos teismas nustatė du narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo tikslus. Tačiau, nepaisant to, kad buvo nustatyti du narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo tikslai, teismas teisiškai įvertino tik vieną iš jų, nes nuteistojo V. B. nusikalstamą veiką kvalifikavo tik pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas pačiam vartoti, t. y. be tikslo platinti, numatyta BK 259 straipsnyje. Aptariamos normos pirmosios instancijos teismas netaikė. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio galima spėti, kad šios normos teismas netaikė todėl, kad susiaurino V. B. pareikštą kaltinimą. Nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje dėstydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes teismas net nepamini, kad dalį neteisėtai įgytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų V. B. suvartojo pats. Čia teismas nurodo tik tas narkotines bei psichotropines medžiagas, kurias V. B. perdavė A. K. ir kurios buvo surastos kratos metu. Taip formuluodamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes teismas pažymi, kad visos šios medžiagos buvo įgytos turint tikslą platinti. Iš aptartų formuluočių išplaukia, kad dalį veiksmų iš V. B. pareikšto kaltinimo teismas pašalino (nenustatyto kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurios buvo skirtos pačiam vartoti, neteisėtą įgijimą ir laikymą). Tačiau paties sprendimo susiaurinti V. B. pareikštą kaltinimą nuosprendyje nėra. Atvirkščiai, toliau dėstomoje nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas padarė šioje kasacinėje nutartyje jau pacituotą išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų V. B. suvartojo, t. y. įgijo vartojimui. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nustatęs du neteisėto narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimo tikslus ir tik dalinį kiekvieno iš jų realizavimą (teismas nustatė, kad iki kratos atlikimo V. B. pats vartojo heroiną ir vieną jo dozę pardavė A. K.), pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo išvadai, kad visas likęs narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis buvo skirtas tik platinti. Tokia išvada reikštų, kad antrojo tikslo (pačiam vartoti) V. B. atsisakė. Tokia išvada prieštarauja tiek bylos medžiagai (byloje apie tai, kad iki jo sulaikymo V. B. būtų atsisakęs vartoti narkotikus, duomenų nėra), tiek logikai, nes narkomanai paprastai be jokios priežasties savo noru nuo tolesnio narkotikų vartojimo neatsisako. Šią išvadą apeliaciniame skunde ginčijo nuteistojo V. B. gynėjas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas turėjo apskųstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti BPK 328 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, tačiau to nepadarė. Teismas priėmė sprendimą apeliacinį skundą atmesti, išdėstydamas šioje kasacinėje nutartyje jau aptartus motyvus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų prieštaringumas, to nuosprendžio trūkumų neištaisymas apeliacinės instancijos teisme lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą šioje byloje. Tai yra pagrindas skundžiamus teismų sprendimus pakeisti, išnagrinėjus bylą kasacine tvarka (BPK 383 straipsnis).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos tokios aplinkybės: nenustatytu laiku ir aplinkybėmis V. B. neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų (heroino) ir psichotropinių medžiagų (metamfetamino) turėdamas du tikslus – tas medžiagas vartoti pats ir parduoti ar kitaip platinti; iki jo sulaikymo 2007 m. rugsėjo 18 d. V. B. nenustatytą kiekį įgytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų suvartojo pats, 0,026 g heroino pardavė A. K., o likusi narkotinių ir psichotropinių medžiagų dalis buvo surasta ir paimta 2007 m. rugsėjo 18 d. atliktos kratos metu (rasta ir paimta 2,504 g narkotinių medžiagų – heroino ir 0,095 g psichotropinių medžiagų – metamfetamino); aplinkybė, kiek iš likusių narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo skirta V. B. asmeniniam vartojimui, o kiek jų buvo skirta platinimui, liko nenustatyta, nors teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė išsamiai. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro tokias išvadas. Nenustačius platinimui skirtos narkotinių medžiagų dalies, negalima kasatoriui inkriminuoti BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio – didelio kiekio. Dėl to taip kvalifikuodamas V. B. nuskalstamus veiksmus teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai. Netinkamai baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas dar ir dėl to, kad teismas teisiškai neįvertino dalies nustatytų nusikalstamų V. B. veiksmų – narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo turint tikslą pačiam vartoti, t. y. neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo veiksmai kvalifikuotini kaip idealioji BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptis.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs prielaidą – jei ir būtų nustatyta, jog V. B. įgijo narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų platinti – BK 260 straipsnio 2 dalies nuostatas išaiškino netinkamai. Teismas nutartyje nurodė, kad BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis ir tokiu atveju būtų realizuota vėlesniais V. B. veiksmais, nes po neteisėto įgijimo dalį narkotinių medžiagų jis pardavė A. K., t. y. išplatino. Tokia išvada prieštarauja aptariamos BK normos turiniui. BK 260 straipsnio 2 dalies dispozicija suformuluota kaip tam tikrų veiksmų alternatyva. Iki jungtuko „arba“ joje numatyta atsakomybė už didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Po jungtuko „arba“ joje numatyta atsakomybė už didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Ir pirmuoju, ir antruoju atveju tų medžiagų turi būti didelis kiekis. Šioje byloje nustatyta, kad A. K. kasatorius pardavė tik 0,026 g heroino, t. y. žymiai mažau nei heroinui nustatyta didelio kiekio riba (2 g), o vien tik nedidelės dalies narkotinių medžiagų pardavimas neduoda pagrindo išvadai, kad pasikeitė viso tų narkotinių medžiagų kiekio įsigijimo tikslai.

Pakeitus nuteistojo V. B. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimą, keistina ir jam paskirta bausmė. Nustatydama bausmės rūšį ir dydį teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad V. B. padarė tyčines nusikalstamas veikas. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, o 259 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – prie nesunkių. Jis anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, naujus tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus teistumui. V. B. jau nuo 2002 m. balandžio 16 d. yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę kaip priklausantis nuo narkotikų, prieš nusikaltimo padarymą jis nedirbo. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgus į neteisėtai įgytų ir laikytų narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekį (tai, kad heroino kiekis viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą didelio kiekio ribą – 2 g), teisėjų kolegija sprendžia, kad už kiekvieną iš veikų jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, šiek tiek didesnė nei BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių vidurkis. Paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 20 d. nutartį pakeisti: V. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą šešeriems metams; pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę V. B. nustatyti laisvės atėmimą šešeriems metams, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Kitą skundžiamų nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Egidijus Bieliūns

Dalia Bajerčiūtė

Rimantas Baumilas

Vytautas Masiokas

Vladislovas Ranonis

Valerijus Čiučiulka