Baudžiamoji byla Nr. 2K-347/ 2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.3.1;
2.6.7.1 (S)
2009 m. spalio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, V. B. pripažintas pavojingu recidyvistu.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 4 d. nutartis, kuria nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,
n u s t a t ė :
V. B. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. gruodžio 17 d., apie 5.40 val., prie parduotuvės „Gardi mėsa“, esančios Mažeikių mieste, Žemaitijos g. 15a, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su A. Z. metu tyčia sudavė A. Z. apie šešis smūgius kumščiais ir kojomis į galvą. Nuo į veidą gauto smūgio A. Z. griuvo ir atsitrenkė pakaušio dešiniąja puse į šaligatvio pagrindą. Taip V. B. padarė A. Z. daugybinius galvos sužalojimus. Nuo patirtos sunkios galvos traumos su kaukolės pamato lūžiu ir intracerebrinėmis kraujosruvomis, išsivysčius galvos smegenų suspaudimui, smegenų pabrinkimui bei prasidėjus abipusiam plaučių uždegimui, A. Z. mirė. Taip V. B. tyčia nužudė A. Z..
Baudžiamoji byla Nr. 2K-347/ 2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.3.1;
2.6.7.1 (S)
2009 m. spalio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, V. B. pripažintas pavojingu recidyvistu.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 4 d. nutartis, kuria nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,
n u s t a t ė :
V. B. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. gruodžio 17 d., apie 5.40 val., prie parduotuvės „Gardi mėsa“, esančios Mažeikių mieste, Žemaitijos g. 15a, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su A. Z. metu tyčia sudavė A. Z. apie šešis smūgius kumščiais ir kojomis į galvą. Nuo į veidą gauto smūgio A. Z. griuvo ir atsitrenkė pakaušio dešiniąja puse į šaligatvio pagrindą. Taip V. B. padarė A. Z. daugybinius galvos sužalojimus. Nuo patirtos sunkios galvos traumos su kaukolės pamato lūžiu ir intracerebrinėmis kraujosruvomis, išsivysčius galvos smegenų suspaudimui, smegenų pabrinkimui bei prasidėjus abipusiam plaučių uždegimui, A. Z. mirė. Taip V. B. tyčia nužudė A. Z..
Nuteistasis V. B. kasaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis skunde teigia, kad nusikaltimo, už kurį nuteistas, jis nėra padaręs. Apkaltinamasis nuosprendis, anot nuteistojo, priimtas pažeidžiant jo teisę į gynybą, remiantis šališkai atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, pažeidžiant teismo nepriklausomumo principą (skunde nuteistasis daro nuorodą į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, Teismų įstatymo 2, 3 straipsnio nuostatas). Nuteistasis tvirtina, kad jam pareiškus įtarimą dėl nusikaltimo padarymo, buvo atimta galimybė gintis, nes nebuvo užtikrinta tinkama teisinė pagalba, apklausoje nedalyvavo advokatas, taip pažeidžiant BPK 10, 21, 44 straipsnių nuostatas. Be to, nuteistasis skunde nurodo, kad jį apklausdami ikiteisminio tyrimo pareigūnai darė psichologinį spaudimą bei grasino. Kasatoriaus nuomone, tiek liudytojų: V. M., T. M., V. N., R. G., V. Š., O. R., L. Ž., tiek A. Z. parodymai patvirtina, kad jis inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Nusikaltimą šioje byloje, kasatoriaus tvirtinimu, padarė nenustatyti asmenys. Anot nuteistojo, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių jo kaltę, o tiek prokuroro, tiek teismo išvados yra patremtos prielaidomis. Be to, kasatorius nuomone, nepagrįstai buvo atmestas jo prašymas pridėti prie bylos kaip įrodymus įvykio vietos vaizdo įrašą bei telefoninių pokalbių išklotines.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepime prašo nuteistojo V. B. kasacinį skundą atmesti. Prokuroro nuomone, kasacinio skundo argumentai, susiję su nustatytų faktinių aplinkybių neigimu, liudytojų parodymų vertinimu, versijos iškėlimu apie tai, kad nusikaltimą padarė nenustatyti asmenys, paliktini nenagrinėti, nes pagal BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatas tai nėra nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas. Anot prokuroro, kasaciniame skunde nurodyti teiginiai apie procesinių teisės normų pažeidimą yra nepagrįsti. Prokuroras teigia, kad teismai įrodymus įvertino laikydamiesi BPK 20 straipsnio nuostatų bei padarė motyvuotas išvadas. Tai, kad byloje surinkti įrodymai buvo patikrinti nagrinėjant bylą teisme, prokuroro nuomone, patvirtina ir teismo posėdžio protokolas, o kasatoriaus teiginiai apie tai, kad teismo sprendimai buvo įtakoti tendencingo ir subjektyvaus ikiteisminio tyrimo, yra deklaratyvūs, neparemti bylos medžiaga. Prokuroras nesutinka su kasacinio skundo argumentais, susijusiais su teisės į gynybą pažeidimais ar nekaltumo prezumpcijos pažeidimu, argumentuodamas tuo, jog nagrinėjimo teisme metu visuose posėdžiuose kasatorių gynė advokatas A. Zakaras, be to, kasatorius turėjo visas galimybes įgyvendinti įstatymo jam garantuojamas teises, t. y. užduoti klausimus, teikti prašymus ir pan. Tai, kad apklausiant V. B. kaip įtariamąjį nedalyvavo gynėjas, anot prokuroro, neturėjo jokios įtakos teismo sprendimų teisėtumui, nes jam buvo išaiškintos visos teisės apie teisę turėti gynėją ir teisę jo atsisakyti. Prokuroras pažymi, kad visi nuteistojo prašymai teisme buvo išnagrinėti ir dėl jų priimti motyvuoti sprendimai. Baudžiamasis įstatymas, prokuroro nuomone, pritaikytas tinkamai.
Kasacinis skundas atmestinas.
Skundo argumentai, kuriais nuteistais ginčija teismo išvadas apie bylos aplinkybes, teigdamas, kad A. Z. nužudė ne jis, paliekami nenagrinėti, nes tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Įstatymas suteikia nuteistajam teisę bet kokiais pagrindais ir motyvais apskųsti jam priimtą nuosprendį apeliacine tvarka (BPK 312 straipsnio 1 dalis). Apeliacine tvarka ši byla pagal nuteistojo skundą jau išnaktinėta. Tuo tarpu, kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Nuteistojo V. B. kasacinio skundo teiginiai apie BPK reikalavimų esminius pažeidimus, kurie, kasatoriaus tvirtinimu, buvo padaryti tiriant ir nagrinėjant bylą, prieštarauja bylos medžiagai. Iš procesinių veiksmų atlikimo protokolų turinio matyti, kad apklausiant V. B. įtariamuoju ir vėlesnių ikiteisminio tyrimo veiksmų metu jį gynė advokatė Genė Čiapienė, teisme jį gynė advokatas Algirdas Zakaras. Duomenų apie netinkamą gynybos organizavimą byloje neužfiksuota. Bylos duomenys patvirtina, kad viso proceso metu, kasatorius turėjo galimybę įgyvendinti įstatymo jam garantuojamas teises, t. y. užduoti klausimus, teikti prašymus ir pan. Visi nuteistojo prašymai teisme buvo išnagrinėti ir dėl jų priimti motyvuoti sprendimai. Todėl skundo teiginys, kad kasatoriui buvo atimta galimybė gintis, nes nebuvo užtikrinta tinkama teisinė pagalba, taip pažeidžiant BPK 10, 21, 44 straipsnių nuostatas, yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas nuteistojo kasacinio skundo teiginys apie neva neišsamų bylos aplinkybių ištyrimą, netinkamą įrodymų įvertinimą (kas, nuteistojo teigimu, parodo teismo šališkumą). Teismo posėdžių protokolų, skundžiamų teismų sprendimų turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, o įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. atsižvelgęs į jų visetą. Nagrinėdamas nuteistojo V. B. apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas juos buvo įvertinęs tinkamai. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiriant ir vertinant įrodymus BPK reikalavimų pažeidimų nebuvo padaryta, o pats įrodymų vertinimas ir jo pagrindu padarytos išvados apie vienų ar kitų aplinkybių buvimą ar nebuvimą nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Byloje nustatyta, kad konflikto metu V. B. nukentėjusiajam A. Z. į galvą smogė kumščiais ir kojomis apie šešis kartus, nuo patirtų sužalojimų A. Z. mirė. Todėl nuteistojo V. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis nužudymas.
Iš to, kas išdėstyta, seka, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo V. B. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Aldona Rakauskienė
Valerijus Čiučiulka