L. P. pagal BK 182 str., 22 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-285/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vladislovo Ranonio, pranešėjo Benedikto Stakausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. P. kasacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo iš S. B.) laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams; BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo iš L. B.) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis naujai paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams dešimčiai mėnesių. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nuosprendį.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, kuria nuteistosios L. P. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

n u s t a t ė :

L. P. nuteista už tai, kad, turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą – pinigus, 2006 m. birželio 5 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vyriškiu, vardu (duomenys neskelbtini), šiam apie 10.24 val. SMS trumpąja žinute iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai pranešus nukentėjusiajai S. B. į mobiliojo ryšio telefoną, Nr. (duomenys neskelbtini), kad jos dukra V. susistumdžiusi su kita mergina, vardu S., sugadino jai priklausantį turtą ir žalai atlyginti reikia sumokėti 500 Lt, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, pervedant juos į AB banką „Hansabankas“ atidarytą A. D. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajai S. B. tą pačią dieną pervedus 500 Lt į nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), L. P. 2006 m. birželio 5 d. AB banke „Hansabankas“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiėmė grynaisiais nukentėjusiosios S. B. pervestus pinigus – 500 Lt ir taip apgaule įgijo savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vyriškio, vardu (duomenys neskelbtini), naudai svetimą S. B. priklausantį turtą – 500 Lt.

L. P. nuteista ir už tai, kad 2006 m. birželio 12 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vyriškiu, vardu (duomenys neskelbtini), šiam apie 16.08 val. SMS trumpąja žinute iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai pranešus nukentėjusiajai L. B. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kad jos dukra A. parduotuvėje susistumdžiusi su moterimi sudaužė šiai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ir žalai atlyginti reikia sumokėti 500 Lt, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, pervedant juos į AB banke „Hansabankas“ atidarytą A. D. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pasikėsino apgaule įgyti nukentėjusiosios L. B. pervestus pinigus savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vyriškio, vardu (duomenys neskelbtini), naudai, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes L. B. 2006 m. birželio 13 d. pavedimą atšaukė.

Kasaciniu skundu nuteistoji L. P. prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartį, motyvuodama tuo, kad teismai, subendrindami už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorės teigimu, jos padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, todėl bendrinant bausmes turėjo būti taikomas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas. Skunde taip pat nurodoma, kad teismai bendrindami bausmes pagal atskirus nuosprendžius netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo nuteistosios L. P. kasacinį skundą atmesti. Prokuroro nuomone, nuteistosios teiginys, kad bendrinant jai paskirtas bausmes buvo netinkamai pritaikytas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas, nepagrįstas, nes jos padarytos nusikalstamos veikos sudaro realią, o ne idealią nusikaltimų sutaptį, todėl nėra pagrindo bausmes bendrinti apėmimo būdu. Anot prokuroro, taip pat atmestinas kasatorės teiginys dėl netinkamo BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų taikymo Anykščių rajono apylinkės teismui bendrinant pagal atskirus nuosprendžius L. P. paskirtas bausmes, nes, taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaityta nuteistosios bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nuosprendį. Taigi teismas pagrįstai subendrino bausmes taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bausmių bendrinimo (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių taikymas)

Pagal kasatorę jos padarytos dvi nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, todėl paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalis 1 punktas). Tokie kasatorės teiginiai yra nepagrįsti. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Pagal įstatymo prasmę ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007 ir kt.). Tačiau nusikalstamų veikų sutaptis (atvejai, kai vienas asmuo padaro du ar daugiau nusikaltimų, kurie atitinka kelis baudžiamojo įstatymo straipsnius ir už juos asmuo nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn) – būna dviejų rūšių, t. y. ne tik ideali, bet ir reali. Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse, ir už juos traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys Nr. 2K-92/2005, 2K-493/2005, 2K-643/2005, 2K-673/2005, 2K-131/2007 ir kt.). Iš Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 16 d. nuosprendžio matyti, kad nuteistoji L. P. padarė bei pasikėsino padaryti dvi nusikalstamas veikas: sukčiavimą iš nukentėjusiosios S. B. (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir pasikėsinimą įvykdyti sukčiavimą iš nukentėjusiosios L. B. (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju du atskiri sukčiavimo atvejai (baigtinis ir nutrūkęs pasikėsinimo stadijoje) yra padaryti skirtingu laiku, skirtingomis aplinkybėmis, yra tapatūs, todėl abu kvalifikuoti panašiai – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Taigi šios sukčiavimu padarytos ir pasikėsintos padaryti nusikalstamos veikos sudaro ne idealią, bet realią nusikaltimų sutaptį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad veikos, už kurias ji nuteista, mažai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos tai pačiai nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Visa tai rodo, kad kasatorei paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi nebuvo nė vienos jame nustatytų sąlygų. Taigi pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju paskyręs subendrintas bausmes, pritaikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, teisingai pritaikė BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Kasatorė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų taikymą, nurodydama, kad ši norma reglamentuoja bausmės skyrimą už tęstinę veiką. Kolegija pažymi, kad bausmės skyrimą už tęstinę nusikalstamą veiką reglamentuoja ne BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos, kaip teigiama kasaciniame skunde, bet BK 63 straipsnio 10 dalies taisyklės (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Teismai teisingai taikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas. Ši teisės norma taikoma, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nustatytos (prieš priimant skundžiamą teismo nuosprendį L. P. buvo nuteista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nuosprendžiu) (T. 2, b. l. 47-49), todėl teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi (į bausmės laiką buvo įskaityta bausmė, kurią ji atliko pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nuosprendį) tinkamai subendrino bausmes, skirtas šiuo ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. nuosprendžiais, ir taikydamas bausmių dalinį sudėjimo būdą baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų skundžiamiems nuosprendžiui bei nutarčiai panaikinti ir pakeisti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų procesiniai sprendimai, neperžengiant skundo ribų, laikytini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios L. P. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Vladislovas Ranonis

Benediktas Stakauskas