R. S. pagal BK 135 str., 62 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-362/2009

Procesinio sprendimo kategorijos

1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.6.6;

1.1.8.6.10;1.1.8.9.; 1.1.10.1. (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis, kurią nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

n u s t a t ė :

R. S. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 16 d., apie 19.30 val., V. S. priklausančiame bute, esančiame Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kilus konfliktui smogė ne mažiau kaip keturis smūgius virtuviniu peiliu D. U. į krūtinės sritį, padarydamas jam durtinius-pjautinius kūno sužalojimus, t. y. sunkiai sutrikdė D. U. sveikatą.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartį pakeisti ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Nuteistasis nurodo, kad byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą taikyti jam BK 62 straipsnio taisykles ir vadovaujantis jomis paskirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę bei atidėti jos vykdymą. Jis pats telefonu pranešė policijai apie padarytą nusikalstamą veiką, o atvykęs į policijos įstaigą, prisipažino apie tai policijos pareigūnams ir papasakojo visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam visą padarytą turtinę žalą, duodamas pinigų gydytis ir išvykti į užsienį.

Nuteistasis taip pat pažymi, kad ne tik prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, bet ir padėjo išaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atlygino nukentėjusiajam visą turtinę žalą, todėl mano, kad teismai nepagrįstai nustatė tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Be to, jis atkreipia dėmesį, kad nusikalstamą veiką padarė būtinojo reikalingumo aplinkybėmis. Smūgius peiliu nukentėjusiajam jis sudavė bijodamas tolesnių nukentėjusiojo veiksmų, kurie galėjo įvykti po to, kai nukentėjusysis jį pastūmė ir jis susižalojo galvą, nes D. U. buvo jaunas ir stiprus, dažnai naudodavo fizinį smurtą tiek prieš jį, R. S., tiek prieš savo motiną, V. S. Nuteistasis pažymi, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas sukeltų itin neigiamus pokyčius jo gyvenime, nes jis netektų darbo, neturėdamas pajamų negalėtų susimokėti už butą ir šį prarastų. Be to, nuteistasis prašo atsižvelgti į aplinkybes, kad yra apibūdinamas teigiamai, silpnos sveikatos, susitaikė su nukentėjusiuoju, kad jis vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, kuris išlaiko tiek nukentėjusįjį D. U., tiek savo sergančią žmoną V. S., kad konfliktas kilo dėl paties nukentėjusiojo D. U. elgesio, kad D. U. yra daug kartų teistas, triukšminga ir agresyvi asmenybė, su kuriuo nuteistajam teko kovoti visą gyvenimą ir gali būti, kad šis konfliktas buvo jo trūkusios kantrybės pasekmė. Nuteistasis teigia, kad yra padorus žmogus ir nori savo darbu tai įrodyti, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Atsiliepime į kasacinį skundą prokurorė D. Miliūtė siūlo nuteistojo R. S. kasacinį skundą atmesti. Ji pažymi, kad švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti paskirta tik tada, kai yra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų sąlygų visuma. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo pripažinti, kad yra sąlygų visuma, suteikianti pagrindą paskirti R. S. švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 dalį. Nėra pagrindo skirti tokią bausmę ir pagal BK 62 straipsnio 2 dalį, nes nustatyta tik viena kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nė vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose nurodytų sąlygų. Prokurorės manymu, kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo asmenybę, sveikatos būklę, jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, susitaikymas su nukentėjusiuoju ir rūpinimasis juo po sužalojimo, neigiami paties nukentėjusiojo asmenybės bruožai, buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo, paskiriant nuteistajam bausmę, artimą sankcijoje numatytos bausmės minimumui. Nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl nėra pagrindo nuteistajam R. S. paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir pagal BK 54 straipsnio 3 dalies taisykles. Prokurorė pažymi, kad tiek BK 62 straipsnyje, tiek BK 54 straipsnio 3 dalyje išdėstytos taisyklės reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo taisykles, bet ne bausmės vykdymo atidėjimą, todėl pagal jas nėra pagrindo atidėti nuteistajam R. S. paskirtos bausmės vykdymo. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuoja taisyklės, išdėstytos BK 75 straipsnyje, o pagal jas bausmės vykdymo atidėjimas yra negalimas, kai padaromas sunkus nusikaltimas. R. S. padarė sunkų nusikaltimą, todėl jam paskirtos bausmės vykdymas negali būti atidėtas.

Nuteistojo R. S. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 6 punktų taikymo

Viena iš būtinų prielaidų paskirti įstatymo reikalavimus atitinkančią ir individualizuotą bausmę yra ta, kad teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, turi nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes. Jų sąrašą pateikia BK 54 straipsnio 2 dalis, o kai bausmė skiriama nepilnamečiui, - BK 91 straipsnio 2 dalis. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas, be kitų aplinkybių, atsižvelgia į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, todėl kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymui ir įvertinimui teismai turi skirti deramą dėmesį. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad bylą nagrinėję teismai nustatė R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Pagal teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir kartu nustatoma bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-201/2007). Taigi, atsižvelgus į teismų praktiką, nėra pagrindo pripažinti savarankiška R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo pripažinti ir tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, nes iš liudytojos V. S. parodymų matyti, kad žodiniai konfliktai, pereinantys į apsistumdymus, tarp R. S. ir D. U. nebuvo reti (b. l. 157), todėl R. S. dėl D. U. veikos negalėjo stipriai susijaudinti. R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikytina ir tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą, nes byloje nėra jokių duomenų apie jo duotus pinigus D. U. gydymui.

Dėl BK 62 straipsnio taikymo

Pagal BK 62 straipsnio taisykles teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tik nustatęs, kad yra vienas iš pagrindų, nurodytų BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį viena būtinų sąlygų, kurią įvykdžius kaltininkui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė yra savanoriškas atvykimas ar pranešimas apie šią veiką kompetentingoms valstybės institucijoms. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie įvykį policijos pareigūnams pranešė Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus slaugytoja (b. l. 5), jog į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai sulaikė R. S. bute, kuriame ir buvo padaryta nusikalstama veika (b. l. 49, 62), todėl byloje nėra sąlygų visumos, nurodytos BK 62 straipsnio 1 dalyje, kuri suteiktų pagrindą paskirti R. S. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį kaltininkui švelnesnė, negu įstatyme numatyta, bausmė gali būti paskirta, be kitų sąlygų, tik nustačius vieną iš aplinkybių, nurodytų BK 62 straipsnio 1-6 punktuose. Iš R. S. skundo argumentų matyti, kad, jo nuomone, bylos aplinkybės patvirtina, kad nusikalstamą veiką jis padarė būtinosios ginties aplinkybėmis, nors skunde nurodoma, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis. Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nerado duomenų, kurie rodytų, kad D. U. po suduoto R. S. smūgio ranka ir šio pargriuvimo būtų ketinęs toliau naudoti prieš R. S. fizinį smurtą, todėl darytina išvada, kad D. U. smūgių peiliu jam sudavimo metu jau nesikėsino į R. S. gyvybę ar sveikatą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tuo metu, kai R. S. sudavė smūgius peiliu D. U., būtinosios ginties situacija jau buvo išknykusi ir R. S. veika negali būti vertinama kaip padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 6 punktą. R. S. teigia, kad jis vienas dirba ir išlaiko žmoną, kuri serga sunkia liga, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja aplinkybė, numatyta BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte. BK 62 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant, jei jis aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytą tyčinį nužudymą. Šioje byloje R. S. yra nuteistas už sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jam negali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė ir pagal BK 62 straipsnio 4 dalies taisykles. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina bendra išvada, kad nėra pagrindo paskirti R. S. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnio taisykles.

Dėl BK 54 ir 61 straipsnio taikymo

Nuteistasis paduotame skunde teisingai pažymi, kad prisipažino padaręs ir padėjo išaiškinti nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiuoju, yra teigiamai apibūdinamas, turi sveikatos sutrikimų, tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad šios aplinkybės buvo teismų įvertintos parenkant nuteistajam bausmę. Kitų nuteistojo nurodomų aplinkybių, kad jis nusikalstamą veiką padarė būtinosios ginties situacijoje, kad pranešė apie nusikalstamą veiką kompetentingoms valstybės institucijoms, kad atlygino žalą nukentėjusiajam, kad jis yra vienintelis dirbantis asmuo, išlaikantis šeimą, nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Iš verslo liudijimo matyti, kad nuteistasis turėjo teisę verstis jame nurodyta veikla iki 2008 m. gruodžio 31 d., tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. S. būtų įgijęs verslo liudijimą užsiimti šią veikla 2009 metais (b. l. 97).

BK 61 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui; teismas taip pat įvertino kaltininko asmenybę, paties kaltininko ir nukentėjusiojo veiksmus konflikto metu, aplinkybes, kad dėl veikos sunkių padarinių nukentėjusiojo sveikatai neatsirado, kad kaltininkas ir nukentėjusysis susitaikė, ir paskyrė nuteistajam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. BK 135 straipsnio 1 dalyje sankcijoje yra numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų, todėl teismas, paskirdamas už padarytą nusikaltimą R. S. vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, skyrė jam itin švelnią bausmę, tik nežymiai viršijančią terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimalų dydį – tris mėnesius laisvės atėmimo (BK 50 straipsnio 2 dalis). Kolegijos nuomone, nuteistojo kasaciniame skunde nurodomos lengvinančios jo atsakomybę aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad nuteistajam paskirta bausmė turėtų būti dar daugiau švelninama. Be to, ši bausmė neturėtų būti švelninama ir dėl aiškaus sankcijoje numatytos bausmės paskyrimo prieštaravimo teisingumo principui, nes turi būti tinkamai įvertintas ir R. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltininkas sudavė keturis smūgius peiliu nukentėjusiajam į krūtinės sritį, artimą širdžiai, padarydamas dvi durtinės–pjautines žaizdas (b. l. 26-29), todėl sunkių padarinių nukentėjusiajam dėl kaltininko padarytos veikos nekilo iš esmės tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuoja BK 75 straipsnis, o jei yra svarstomas bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas asmeniui, kuris nusikalto būdamas nepilnametis, BK 92 straipsnis. Iš BK 75 straipsnio 1 dalies matyti, kad įstatyme nėra numatyta galimybė atidėti bausmės vykdymą asmeniui, kuris padarė sunkų nusikaltimą, nesvarbu, kokia konkreti bausmė jam paskirta. Pagal BK 11 straipsnio 5 dalį sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. R. S. įvykdė tyčinį nusikaltimą, už kurį numatyta bausmė yra laisvės atėmimas iki dešimties metų, todėl jo padarytas nusikaltimas yra sunkus. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo atidėti R. S. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r ė :

Nuteistojo R. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai: Tomas Šeškauskas

Dalia Bajerčiūtė

Rimantas Baumilas