Dėl dalinio Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-590-544/2023

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-01077-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.9.2.2.;

1.3.9.2.3.; 3.3.1.13.; 3.3.1.18.4

(S)

PANEVĖŽIO apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1530-477/2023 pagal ieškovės I. G. patikslintą ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) dėl dalinio Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. G. (toliau – ir ieškovė) pateiktu patikslintu ieškiniu prašė: 1) priteisti jai iš atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė) 26151,43 Eur, susidedančius iš kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką – 15554,47 Eur, išeitinės kompensacijos – 2726,68 Eur, kompensacijos už 3 mėnesių įspėjimo terminą – 3904,11 Eur, kompensacijos už pavėluotą atsiskaitymą – 3966 Eur, 5000 Eur neturtinės žalos; 2) nustatyti, kad darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovės turi būti nutraukti teismo sprendimu, atleidimo iš darbo datą nustatant teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną.

2. Ieškovė teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė.

3. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad pilnai įvykdė Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) 2022 m. spalio 18 d. sprendimą.

4. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus nesutikimo su patikslintu ieškiniu argumentus ir motyvus, prašė patikslintą ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023 m. liepos 25 d. sprendimu ieškovės I. G. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 1887,25 Eur kompensaciją (neatskaičius mokesčių) už priverstinę pravaikštą, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškovės patikslinto ieškinio dalį teismas atmetė.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė, nesutikdama su atleidimu iš darbo, kreipėsi į DGK ir nurodė, kad atsakovė, šiurkščiai pažeisdama ieškovės teisę į darbą, neteisėtai ją atleido iš darbo. Ieškovė prašė DGK atkurti darbinius santykius, išmokėti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo datos – 2022 m. birželio 13 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 % delspinigių, apmokėti už kasmetines atostogas, priteisti turtinę – 267 Eur žalą, neapibrėžto dydžio neturtinę žalą bei kompensaciją, kurios dydis lygus vieno darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už darbo santykių metus.

7. DGK 2022 m. spalio 18 d. sprendimu pripažino, kad ieškovė iš darbo pas atsakovę atleista neteisėtai. DGK nustatė, kad darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovės nutrauktini DGK sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo datą laikant DGK sprendimo įsiteisėjimo dieną. Savo sprendimu DGK priteisė ieškovei iš atsakovės 1887,25 Eur kompensaciją (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. birželio 10 d. iki DGK sprendimo priėmimo dienos (2022 m. spalio 18 d.), nuo 2022 m. spalio 19 d. priteisė po 21,21 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną iki DGK įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. birželio 10 d., o kitus reikalavimus atmetė.

8. DGK 2022 m. spalio 18 d. sprendime nustačiusi, kad atsakovė prašė ieškovės į darbą negrąžinti, nusprendė ieškovės į ankstesnį darbą negąžinti, o ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams ginti pritaikė alternatyvų teisių gynimo būdą, numatytą DK 218 straipsnio 4 dalyje.

9. Teismas, vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 dalimi ir nustatęs, kad ieškovė ieškiniu pačio atleidimo iš darbo fakto neginčijo, konstatavo, jog DGK sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl ieškovės atleidimo iš darbo data yra 2022 m. lapkričio 18 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybės, teismas padarė išvadą, kad po 2022 m. lapkričio 18 d. ieškovei priteisti bet kokias tęstinio pobūdžio išmokas, susijusias su ankstesniais darbo santykiais, nėra teisinio pagrindo.

10. Teismas sprendime konstatavo, jog DGK pagrįstai nepriteisė ieškovei kompensacijos, numatytos DK 218 straipsnio 4 dalyje, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, nes byloje nustatyta, kad šalis darbo teisiniai santykiai siejo trumpiau nei dvejus metus (1 metus ir 13 dienų).

11. Byloje teismas nustatė, kad ieškovės kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį sudaro 3774,49 Eur (neatskaičius mokesčių), tačiau, teismo vertinimu, DGK nepagrįstai 50 % sumažino ieškovei priteistiną kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, priteisdama tik 1887,25 Eur kompensaciją (neatskaičius mokesčių). Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad, nors DGK motyvavo savo sprendimą dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką sumažinimo, tačiau iš esmės ji atsižvelgė į stipresniosios darbo santykių šalies (atsakovės) interesus. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovės priverstinė pravaikšta atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl tokia situacija sukelia ieškovei neigiamas pasekmes, nes, kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, ji teismo sprendimo priėmimo metu niekur nedirbo, tai jai sudaro ypatingus socialinius nepatogumus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė likusią paskaičiuotą priverstinės pravaikštos kompensaciją, t. y. 1887,25 Eur (neatskaičius mokesčių).

12. Teismas, vertindamas ieškovės patikslintu ieškiniu prašomą priteisti 15554,47 Eur kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, konstatavo, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas ir abstrakčiai neapibrėžtas laike, nes bylos nagrinėjimo metu nežinoma ir negali būti žinoma, kada įsiteisės sprendimas šioje byloje. Be to, atsakovės darbo santykiai su ieškovei pasibaigė 2022 m. lapkričio 18 d., todėl po šios datos nėra teisinio pagrindo ieškovei priteisti bet kokias tęstinio pobūdžio išmokas ar kompensacijas, susijusias su jau pasibaigusiais darbo teisiniais santykiais.

13. Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimus priteisti kompensaciją už 3 mėnesių įspėjimo terminą (3904,11 Eur) ir kompensaciją už pavėluotą atsiskaitymą (3966 Eur), pažymėjęs, kad DK 218 straipsnio 4 dalyje tokių kompensacijų priteisimas nėra numatytas.

14. Nors ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 5000 Eur neturtinę žalą, teismas, nustatęs, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie savo sveikatos sutrikimus, tačiau dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė neigiamus išgyvenimus, priteisė 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovė I. G. (toliau – ir apeliantė) prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. liepos 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1530-477/2023 panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos patikslintu ieškiniu pareikštus reikalavimus.

16. Apeliantė apeliaciame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teises normas, reglamentuojančius darbo teisinius santykius.

17. Pažymėjo, kad DGK sprendimas pagal DK 231 straipsnio 4 dalį nėra apeliacijos ar sprendimo prežiūros dalykas pirmosios instancijos teisme. Teismas tik fiksuoja DGK iškeltą nesutarimą kaip darbo ginčą dėl teisės ir jį nagrinėja ieškinį pateikusios šalies prašymu pagal ieškinyje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes. Teismas nenaikina DGK sprendimo, o įsiteisėjus teismo sprendimui jo galia pasibaigia.

18. Apeliantė nurodo, kad pagal DK 229 straipsnį DGK sprendimas įsiteisėja, pasibaigus šio kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. Nagrinėjamu atveju DGK sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes ji pirmosios instancijos teismui pareiškė ieškinį dėl darbo ginčo bylos išnagrinėjimo teisme, o 2023 m. liepos 25 d. teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs.

19. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jai išeitinės kompensacijos, kompensacijos už 3 mėnesių įspėjimo terminą ir kompensacijos už pavėluotą atsiskaitymą, priteista 1887,25 Eur kompensacija (neatskaičius mokesčių) už priverstinę pravaikštos laiką yra per maža, o priteista 200 Eur neturtinė žala yra neproporcinga jos patirtiems neigiamiems išgyvenimams.

20. Atsakovė VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas 363 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

21. Atsakovė nurodo, kad ji yra ne pelno siekianti organizacija, kurios pagrindinė misija yra kurti ir taikyti socialines inovacijas, padedančiais integruotis žmonėms iš įvairių pažeidžiamų socialinių grupių bei teikti neatlygintiną socialinę pagalbą. Atsakovės vienintelis finansavimo šaltinis yra įvairių subjektų, daugiausiai Europos Sąjungos fondų ir vietos savivaldos institucijų teikiama parama (subsidijos). Dėl šios priežasties atsakovės galimybės gauti lėšų baudoms yra itin ribotos, o priverstinio vykdymo veiksmai gali paralyžiuoti jos veiklą.

22. Atsakovė pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatytas nelegalaus darbo faktas nelegaliai įdarbinus ieškovę, tačiau mano, kad jis nebuvo akivaizdus, nes ieškovė atsakovei paslaugas teikė pagal individualią veiklą, todėl atsakovė sąžiningai suklydo neįvertinusi tos aplinkybės, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo santykiai, todėl nutraukiant paslaugų sutartį su ieškove reikėjo vadovautis DK.

23. Paaiškina, kad pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl neteisėto atleidimo iš darbo priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai turi būti atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis.

24. Atsakovė mano, kad DGK bei pirmos instancijos teismo priteistų kompensacijų dydis pakankamai kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus ir neturėtų būti didinamas.

25. Atsakovė teigia, kad pagal kasacinio teismo praktiką situacijose, kai padaryta neturtinė žala nežymi (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi), vien pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovės atleidimo pagrindas nebuvo diskredituojantis, nepakenkta ieškovės reputacijai, nesumažėjo jos galimybės konkuruoti darbo rinkoje, nustatytas pažeidimas nelėmė neigiamos aplinkinių nuomonės, pačios ieškovės veiksmai nėra nepriekaištingi. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, ieškovei neturtinė žala neturėjo būti priteista, tačiau pirmosios instancijos teismui priteisus neturtinę žalą buvo priimtas ieškovei palankesnis sprendimas.

27. Atsakovė sutinka su ieškove, kad DGK sprendimas nėra apeliacijos dalykas ir neturėtų būti formaliai naikinamas, tačiau šiuo atveju toks procesinių normų pažeidimas niekaip nekeičia materialaus sprendimo rezultato – priteistų sumų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nagrinėjant bylas apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismų sprendimai gali būti keičiami ar naikinami dėl procesinių pažeidimų tik tais atvejais, jei toks pažeidimas keistų bylos baigtį materialine prasme. Nagrinėjamu atveju, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismo padaryta procesinė klaida niekaip nekeičia bylos baigties. Atitinkamai vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas neturėtų būti keičiamas ar naikinamas.

k o n s t a t u o j a :

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

29. Apeliacinės instancijos teismas yra saistomas pirmąja instancija išnagrinėtos bylos ribų. Paprastai apeliacine tvarka negali būti nagrinėjami reikalavimai, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, išskyrus reikalavimus, kurie yra neatskiriamai susiję su jau pareikštais pirmosios instancijos teismui (CPK 312 straipsnis). Tačiau darbo byloms taikoma šių taisyklių išimtis – apeliacinės instancijos teismui įstatymu leista peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kai įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga atitinkamus klausimus spręsti ex officio. Šią apeliacinės instancijos teismo teisę riboja tik faktinis ieškinio pagrindas – teismas negali savo iniciatyva pakeisti pirmosios instancijos ieškinio faktinio pagrindo ir priimti sprendimo naujų faktinių aplinkybių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2004 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2004; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-2009; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011).

30. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo DK 218 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo išspręstos dėl ieškovės neteisėto atleidimo iš darbo kilusios teisinės pasekmės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

31. Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2021 m. gegužės 31 d. buvo sudaryta Socialinės priežiūros profesionalo paslaugų pirkimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paslaugų sutartis), kurios pagrindu ieškovė teikė atsakovei socialines priežiūros paslaugas. Kaip matyti iš DGK sprendimo, atsakovė 2022 m. gegužės 11 d. išsiuntė ieškovei pranešimą apie vienašališką Paslaugų sutarties nutraukimą pagal Paslaugų sutarties 29 punktą, kuriuo pranešė, kad nuo 2022 m. birželio 13 d. Paslaugų sutartis su ieškove bus nutraukta. Dėl neteisėto Paslaugų sutarties nutraukimo ieškovė kreipėsi į DGK.

32. Iš DGK 2022 m. spalio 18 d. sprendimo matyti, kad, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui 2022 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais atlikus patikrinimą pagal ieškovės skundą, konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. birželio 13 d. šalis siejo ne paslaugų teikimo civiliniai santykiai, o darbo santykiai.

33. DGK 2022 m. spalio 18 d. sprendimu: pripažino ieškovės atleidimą iš darbo pagal DK 69 straipsnį neteisėtu; nustatė, kad darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovės nutraukti DGK sprendimu pagal DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo datą laikant DGK sprendimo įsiteisėjimo dieną; iš atsakovės ieškovei priteisė 1887,25 Eur kompensaciją (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. birželio 10 d. iki DGK sprendimo priėmimo dienos (2022 m. spalio 18 d.), o nuo 2022 m. spalio 19 d. priteisė po 21,21 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną iki DGK sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. birželio 10 d.; kitus ieškovės reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

34. Pagal DK 229 straipsnio 1 dalį DGK sprendimas įsiteisėja pasibaigus DK 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu DGK sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi.

35. DK 231 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš naujo ir iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis). Taigi, vienai iš darbo ginčo šalių pareiškus ieškinį teisme, darbo ginčų komisijos išnagrinėtas ginčas nagrinėjamas teisme iš naujo. Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas dėl ginčo dalyko, nepaisant to, sutampa ar ne darbo ginčų komisijos ir teismo padarytos išvados.

36. Bylos duomenys rodo, kad, nors ieškovė patikslintame ieškinyje DGK sprendimo dalies dėl jos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu tiesiogiai neginčijo ir neprašė jos grąžinti į darbą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti išmokas, kurios priklauso atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu ir darbuotojo negrąžinus į darbą, yra tiesiogiai susijęs su DGK sprendimo dalimi dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Tik pripažinus, kad atleidimas iš darbo neteisėtas ir kad nėra pagrindo darbuotojo grąžinti į darbą, nustatomas darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir data bei turi būti sprendžiama dėl neteisėto atleidimo iš darbo teisinių padarinių, įskaitant ir piniginių kompensacijų ir/ar žalos priteisimą. Įvertinusi teismui pateikto ieškinio pagrindą ir dalyką teisėjų kolegija priėjo išvados, jog patikslintu ieškiniu ieškovė prašė teismo iš esmės išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, todėl DGK sprendimo dalis, kuria atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, neįsiteisėjo.

37. Vadovaujantis aptartomis darbo teisės normomis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės ieškinį, nepagrįstai nenagrinėjo šalių darbo ginčo iš esmės, nevertino ir nesprendė dėl ieškovės atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neteisėto atleidimo iš darbo padarinių klausimo ir sprendė tik dėl neteisėto atleidimo kilusių pasekmių taikymo apimties. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

38. Pažymėtina, kad ir ieškinio reikalavimas dėl neteisėto atleidimo iš darbo, ir ieškinio reikalavimai dėl šio neteisėto atleidimo darbuotojui kilusių teisinių pasekmių taikymo nėra savarankiški, atskirai vienas nuo kito nagrinėtini reikalavimai, nes tik pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu pagal DK 218 straipsnio nuostatas turi būti išspręsta ir dėl neteisėto atleidimo iš darbo teisinių padarinių, nustatant, kuriuo būdu, iš įstatyme įtvirtintų dviejų, gintinos neteisėtai atleisto darbuotojo teisės: 1) grąžinant jį į darbą ir priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki grąžinimo į darbą dienos ar 2) negrąžinant į darbą, pripažįstant darbo sutartį nutraukta darbo ginčą nagrinėjančio organo sprendimu ir priteisiant vidutinį darbo užmokestį iki sprendimo įvykdymo dienos bei kompensaciją už kiekvienus dvejus darbo metus, bet ne daugiau kaip šešių darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Jeigu yra šalių ginčas dėl to, kuriuo būdu, iš nurodytų dviejų, gintinos neteisėtai atleisto iš darbo darbuotojo teisės, negali būti laikoma, kad atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu klausimas išspręstas iki galo. Tik išsprendus ginčą, kokiu būdu gintinos konkretaus darbuotojo teisės, tampa aišku, ar neteisėtai atleisto darbuotojo darbo santykiai bus atkurti ir tęsiami, ar jie pasibaigs darbo ginčą nagrinėjančio organo sprendimu nuo tokio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tik išsprendus ginčą, kokiu būdu gintinos neteisėtai atleisto darbuotojo teisės, nustatomas darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir data tuo atveju, jeigu nusprendžiama negrąžinti darbuotojo į pirmesnį darbą. Situacija, kai atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, tačiau viena iš darbo ginčo šalių nesutinka su DGK parinktu neteisėtai atleisto darbuotojo teisių gynimo būdu, negali būti vertinama kaip ginčo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu išsprendimas iš esmės ir DGK sprendimo dalis, kuria atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, negali įsiteisėti savarankiškai.

39. Taigi, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas (DK 229, 230 straipsniai).

40. Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 37, 38 punktai; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019, 29–33 punktai).

41. Vadovaujantis aptartomis darbo teisės normomis bei kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės ieškinį, turėjo nagrinėti šalių darbo ginčą dėl teisės iš esmės, pirmiausia išspręsdamas ieškovės atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu klausimą, neteisėto atleidimo iš darbo padarinių klausimą ir tik po to spręsti dėl piniginių kompensacijų ir žalos atlyginimo priteisimo/nepriteisimo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas minėtų klausimų nesprendė, todėl neturėjo pagrindo spręsti ir dėl galimai neteisėtai atleisto iš darbo darbuotojo teisių gynimo būdo ir kitų taikytinų pasekmių.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje svarbu pabrėžti tą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog DGK nepagrįstai 50 % sumažino ieškovei priteistiną kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką (DGK priteisė 1887,25 Eur kompensaciją (neatskaičius mokesčių)), sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės tik likusią 50 % kompensaciją, t. y. 1887,25 Eur (neatskaičius mokesčių), o ne 3774,49 Eur kompensaciją (neatskaičius mokesčių), tikėtina, vertindamas, kad kita 1887,25 Eur kompensacijos dalis lieka priteista DGK sprendimu. Tačiau tokia situacija yra teisiškai ydinga ir prieštaringa, nes, kaip numato DK 231 straipsnio 7 dalis, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus darbo ginčų komisijos sprendimas neteko galios. Vadinasi pirmosios instancijos teismo sprendimui įsiteisėjus, o darbo ginčų komisijos sprendimui dėl 1887,25 Eur kompensacijos priteisimo ieškovei netekus galios, pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei vis tiek liktų priteista tik 1887,25 Eur kompensacijos dalis už priverstinės pravaikštos laiką, nors, minėta, teismas konstatavo, jog vertina, kad šios kompensacijos sumažinimas neteisėtas ir nepagrįstas.

43. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės įvykdė DGK sprendimo pagrįstumo ir teisėtumą patikrinimą, nors, minėta, pagal DK 231 straipsnio 4 dalį DGK sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas.

44. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LAT 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

45. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatinėjo, netyrė ir nevertino aplinkybių, turinčių esminę reikšmę sprendžiant dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo/neteisėtumo ir taikomų atitinkamų pasekmių, vertina, jog dėl tirtinų aplinkybių apimties, pobūdžio, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją.

46. Pripažinus, kad šioje byloje nagrinėdamas su darbo teisiniais santykiais susijusius klausimas teismas neatskleidė bylos esmės, yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

47. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. liepos 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė

Dalia Pranckienė