A. M. pagal BK 165 str., 187 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-185-491/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41169-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 2.4.6.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,

gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį areštu 30 parų;

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir iš dalies sudedant ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. M. nuteistas:

1.1. Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, o būtent: laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 22 d. apie 17 val. iki 2022 m. spalio 28 d. apie 14.45 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, prieš savininko valią, išdaužęs namo verandos stiklą bei sulaužęs koridoriaus duris, slapta įsibrovė į R. Z. ir J. V. priklausantį gyvenamąjį namą ir jame gyveno, tuo pažeidė nukentėjusiųjų R. Z. ir J. V. būsto neliečiamumą;

1.2. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad tuo pačiu laikotarpiu ir toje pačioje vietoje tyčia sugadino nukentėjusiajai J. V. priklausantį turtą, t. y. 250 Eur vertės lovos čiužinį, tuo padarė nukentėjusiajai J. V. 250 Eur turtinę žalą;

1.3. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už tai, kad tuo pačiu laikotarpiu ir toje pačioje vietoje, išdaužęs namo verandos lango stiklą bei sulaužęs koridoriaus duris, įsibrovė į R. Z. priklausančio namo dalį, iš kurios pagrobė nukentėjusiosios 50 Eur vertės kirvį „Fiskars“, 30 Eur vertės sekatorių „Fiskars“, 40 Eur vertės žirkles gyvatvorei pjauti, 20 Eur vertės vyriškus guminius batus, tuo padarydamas jai 140 Eur turtinę žalą; be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, iš nukentėjusiajai J. V. priklausančios namo dalies pagrobė nukentėjusiosios 14 Eur vertės 2 vnt. 0,7 litro talpos vyno butelius, 22 Eur vertės vieną 3 litrų talpos pakuotę vyno, tuo padarydamas nukentėjusiajai 36 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę arba atidėti bausmės vykdymą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis savo kaltę pripažino, nors 40 Eur vertės žirklių gyvatvorei pjauti ir 20 Eur vertės guminių batų nevogė, be to, šių daiktų vertė yra labai didelė. Nuteistojo teigimu, jis čiužinį galėjo tik ištepti valgydamas maistą, bet ne jį sugadinti. Nurodo, kad kirvis nukentėjusiajai nebuvo grąžintas dėl to, kad žmogus, kuriam šį kirvį jis pardavė, to nepripažino. Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį į savo sveikatos būklę, dėl kurios jam šiuo metu būtų per sunku atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.

2. Teismo posėdyje gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme, prašo ją sušvelninti arba bausmės vykdymą atidėti. Tačiau teisėjų kolegija tam pagrindo nenustatė.

7. Už BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų. Už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą – bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. M. už kiekvieną iš jo padarytų veikų paskyrė jam griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – areštą ir laisvės atėmimą, kurių terminus nustatė artimus jų vidurkiams. Šias nuteistajam paskirtas bausmes teismas subendrino, visų pirma, apimdamas bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, bei po to iš dalies sudėdamas (taikydamas nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo jas sudedant būdą) su bausme, paskirta pagal BK 165 straipsnio 1 dalį. Skundžiamą nuosprendį teismas motyvavo tuo, kad nors nuteistasis ir prisipažino bei gailėjosi padaręs šias nusikalstamas veikas, paskyrus jam su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Teismas taip pat pažymėjo, kad A. M. nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų. Teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistasis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, davė parodymus, todėl tai leido atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti jam BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

8. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistojo A. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (jis padarė vieną nesunkų, vieną apysunkį nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą), taip pat pagrįstai nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. kelia abejones dėl to, kad tyčia sugadino nukentėjusiosios J. V. 250 Eur vertės lovos čiužinį (jis čiužinį galėjo tik ištepti valgydamas), taip pat kad pavogė nukentėjusiosios R. Z. 40 Eur vertės žirkles gyvatvorei pjauti ir 20 Eur vertės vyriškus guminius batus (to jis neprisimena bei šių daiktų vertės yra per didelės). Tačiau skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šios aplinkybės yra įrodytos byloje surinktų įrodymų visuma.

9. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiųjų gyvenamojo namo, į kurį nuteistasis A. M. įsibrovė ir jame laikinai gyveno, viduje buvo laikoma daug įvairių daiktų, po įvykio jie nebuvo tvarkingai sudėlioti. Todėl suprantama ir pateisinama, kad nukentėjusioji R. Z. iš karto po įvykio negalėjo išvardinti visų iš jos pavogtų daiktų ir tai padarė tik išsamiau ir kruopščiau apžiūrėjusi savo namo dalį. Nukentėjusioji visus iš jos A. M. pavogtus daiktus išvardijo antroje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu. Ji nurodė, kur jai priklausančioje gyvenamojo namo dalyje buvo laikomi iš jos A. M. pavogti daiktai, kiek atsiminė, ji nurodė šiuos daiktus apibūdinančias ypatybes (kada juos įsigijo, kiek už juos sumokėjo, kaip jie atrodė ir pan.). Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi jokio pagrindo abejoti tokiais nukentėjusiosios parodymais, o jos nurodytos pavogtų daiktų vertės, nors ir nėra pagrįstos įsigijimo dokumentais (nukentėjusioji jų neišsaugojusi), tačiau yra realios, akivaizdžiai ne per didelės.

10. Dėl nukentėjusiosios J. V. lovos čiužinio sugadinimo teisėjų kolegija nesutinka su nuteistuoju, kad jis šį čiužinį sugadino dėl neatsargumo. Byloje nustatyta, kad A. M., įsibrovęs į nukentėjusiųjų gyvenamąjį namą, jame kelias dienas gyveno, išgėrė namuose buvusį J. V. alkoholį (iš viso 36 Eur vertės), ištepė J. V. dvigulės lovos čiužinį bei pagrobė įvairius R. Z. daiktus, kuriuos galėtų iškeisti į pinigus. Iš įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų galima spręsti, kad A. M. svetimuose namuose elgėsi nerūpestingai, laisvai ir atsainiai – rūkė namo viduje, nuorūkas mėtė ant grindų, kaip jis pats parodė, valgė ant čiužinio. Tad galima teigti, kad nuteistajam visiškai nerūpėjo tai, ar jis ką nors sugadins ar išpurvins. Toks jo elgesys laikomas ne neatsargiu, o abejingu galinčioms kilti pasekmėms. Antra, pagal nukentėjusiosios J. V. parodymus, (duomenys neskelbtini) ji neturi jokios galimybės A. M. sugadintą lovos čiužinį išvalyti, o išteptu nenori naudotis. Tai suprantama. Nukentėjusioji parodė ir tai, kad domėjosi čiužinių kainomis ir naują dvigulės lovos čiužinį galima įsigyti apytiksliai už 250 Eur. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad dėl A. M. pavogtų daiktų ir sugadinto lovos čiužinio draudimo bendrovė apskaičiavo 272 Eur sumą, iš kurios išmokėjo 232 Eur (40 Eur sudarė išskaita). Taigi, ir draudimo bendrovės apskaičiuota nukentėjusiajai J. V. padaryta žala dėl lovos čiužinio sugadinimo yra maždaug 250 Eur, ką pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė skundžiamame nuosprendyje. Visgi, nepaisant to, kad tik apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. iš esmės pradėjo neigti esmines jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo jam nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei BK 64¹ straipsnio taikymą jam paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu, nes dėl to nėra paduoto apeliacinio skundo (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

11. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. M., pagrįstai įvertino tai, kad jis anksčiau teistas daugybę kartų, dauguma atvejų – už analogiškas savanaudiškas nusikalstamas veikas (vagystes). Paskutinį kartą 2022 m. birželio 21 d. teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu A. M. taip pat buvo nuteistas už tai, kad įsibrovė į svetimą gyvenamąjį namą ir jame gyveno. Už šią veiką jis buvo nubaustas areštu, kurį atliko 2022 m. rugpjūčio 25 d. Tačiau ilgesnį laiką visuomenei priimtino elgesio jis nesugebėjo išlaikyti ir 2022 m. spalį padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. A. M. taip pat yra ne kartą baustas administracine tvarka (dauguma atvejų – už girto pasirodymą viešoje vietoje), paskirtų baudų nesumokėjęs. Bylos duomenimis, nors A. M. registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau jis niekur nedirba, pastovios gyvenamosios vietos neturi. Byloje nėra jokių jį teigiamai galinčių charakterizuoti bylos duomenų. Kaip nustatyta tiek iš A. M. nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų padarymo aplinkybių, tiek iš jo paties parodymų, nuteistasis yra linkęs girtauti ir nėra jokių požymių teigti, kad jis siektų šio savo polinkio atsisakyti ir gyventi pagal visuotinai priimtinas taisykles. Akivaizdu ir tai, kad anksčiau nuteistajam taikytos poveikio priemonės (baudos, areštas, realus laisvės atėmimas) teigiamos įtakos jam neturėjo, kadangi jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas šias išdėstytas aplinkybes, pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausias sankcijose numatytas bausmes – areštą ir laisvės atėmimą, bei jų terminus nustatė artimus vidurkiams.

12. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. M. akcentuojama sveikatos būklė, dėl kurios jis turėtų apskritai negerti, nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad dėl nuteisto asmens sveikatos būklės įstatymų leidėjas yra nustatęs kelias teisines pasekmes. Tai yra nuteistajam susirgus sunkia liga/sunkia nepagydoma liga ir dėl sveikatos būklės negalint atlikti paskirtos bausmės, yra numatyta galimybė atleisti asmenį nuo bausmės, o taip pat galimybė atidėti nuosprendžio vykdymą (BK 76 straipsnis, BPK 338 straipsnis). Ar nuteistas asmuo serga sunkia nepagydoma liga, nustatoma vadovaujantis Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.). Pagal šio aprašo 2 punktą, sunki nepagydoma liga – liga, nurodyta Sunkių nepagydomų ligų sąraše (1 priedas). Nagrinėjamu atveju nuteistajam A. M. nustatytos diagnozės (pagal nuteistojo pateiktus medicininius dokumentus) į minėtą sąrašą nepatenka.

13. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 2, 3 dalimis, nuteistam asmeniui pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos jo bausmės atlikimo vietoje, šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai, o kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga.

14. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. M. paskirta bausmė yra proporcinga jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, jo asmenybei bei nėra nepagrįstai apsunkinanti jo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, suteiktų pagrindą sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė ir tai, kad pagrindo taikyti nuteistajam BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą nėra. Tokią išvadą nulemia iš esmės tos pačios šios nutarties 11 punkte nurodytos aplinkybės, susijusios su A. M. elgesiu laisvėje bei jo pavojingumu visuomenei dėl sistemingai daromų nusikalstamų veikų.

15. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. gruodžio 4 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad A. M. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 113,33 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliaciniame procese buvo būtinas. Bylos duomenimis, A. M. savo vardu registruoto turto neturi. Kitų duomenų apie jo turtą ir pajamas byloje nėra, jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Taigi, nuteistojo materialinė padėtis yra sunki, dėl ko iš jo išieškoti valstybės turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. M. apeliacinį skundą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo iš nuteistojo išieškoti 113,33 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Teisėjai Valdas Ciesiūnas

Valdas Petras Meidus

Jolanta Raščiuvienė